2017-11-07 Nr. AB-20160-3-61-3-00363-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5249-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00363-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. S. ir R. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundus pareiškėjams G. S. ir R. S. bei pareiškėjų G. S. ir R. S. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su skundais, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017 m. sausio 13 d. sprendimus Nr. S-10(7-256/2016) ir Nr. S-11(7-258/2016) bei priimti naują sprendimą – patvirtinti VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimus Nr. 68-297 ir Nr. 68-298 (I t., b. l. 1–6, 34–39).

2. Pareiškėjai G. S. ir R. S. atsiliepime į atsakovo skundus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (I t., b. l. 76–79).

3. Pareiškėjai G. S. ir R. S. taip pat kreipėsi į teismą su skundais, kuriuos vėliau patikslino, prašydami panaikinti MGK 2017 m. sausio 13 d. sprendimus Nr. S-10(7-256/2016) ir Nr. S-11(7-258/2016) bei perduoti pareiškėjų skundus MGK nagrinėti iš naujo (I t., b. l. 132–134, 147–151; II t., b. l. 15–17, 40–44).

4. Atsakovas VMI atsiliepimuose į pareiškėjų skundus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (I t., b. l. 180–183; II t., b. l. 51–54).

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) atsiliepimo į skundus nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (II t., b. l. 139–152) atsakovo ir pareiškėjų skundus atmetė.

7. Atsakovas VMI pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos AVMI 2016 m. liepos 8 d. sprendimus Nr. (6.5)-FR0682-435 ir Nr. (6.5)-FR0682-436 bei VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimus Nr. 68-297 ir Nr. 68-298 (II t., b. l. 158–163).

8. Pareiškėjai G. S. ir R. S. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (II t., b. l. 169–174).

III. 9. Pareiškėjai G. S. ir R. S. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) laikinai, iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2380-596/2017, sustabdyti Klaipėdos AVMI 2016 m. liepos 8 d. sprendimų Nr. (6.5)FR0682-435 ir Nr. (6.5)FR0682-436 galiojimą; 2) laikinai, iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2380-596/2017, uždrausti Klaipėdos AVMI vykdyti piniginių lėšų išieškojimą iš pareiškėjų 2016 m. liepos 8 d. sprendimų Nr. (6.5)FR0682-435 ir Nr. (6.5)FR0682-436 pagrindu (II t., b. l. 176–177).

10. Pareiškėjai pažymi, kad Klaipėdos AVMI 2016 m. liepos 8 d. sprendimų Nr. (6.5)FR0682-435 ir Nr. (6.5)FR0682-436 pagrindu yra siekiama išieškoti iš jų didelės vertės mokesčių nepriemokas, o vykstant mokestiniam ginčui Klaipėdos AVMI gali imtis priemonių įgyvendinti nurodytus sprendimus ir pradėti piniginių lėšų išieškojimą iš pareiškėjų. Taigi, pareiškėjų teigimu, dėl galimų Klaipėdos AVMI mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmų jų atžvilgiu jiems gali būti padaryta turtinė žala, taip pat gali būti pažeista šalių interesų pusiausvyra. Atsižvelgę į tai, pareiškėjai mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

12. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. liepos 8 d. sprendimų Nr. (6.5)FR0682-435 ir Nr. (6.5)FR0682-436, kuriais patvirtinti 2016 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktai Nr. (9.6)FR0680-349 ir Nr. (9.6)FR0680-350, kuriuose pareiškėjams papildomai apskaičiuoti gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau – ir PSD įmokos), patvirtinti GPM ir PSD įmokų delspinigiai bei skirtos GPM ir PSD įmokų baudos, taip pat VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimų Nr. 68-297 ir Nr. 68-298, kuriais patvirtinti minėti Klaipėdos AVMI 2016 m. liepos 8 d. sprendimai Nr. (6.5)FR0682-435 ir Nr. (6.5)FR0682-436, bei MGK 2017 m. sausio 13 d. sprendimų Nr. S-10(7-256/2016) ir Nr. S-11(7-258/2016), kuriais panaikinti minėti VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimai Nr. 68-297 ir Nr. 68-298 ir pareiškėjų skundai perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Taigi, kaip matyti, nagrinėjamas ginčas atitinka mokestinio ginčo požymius (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 str. 22 d.).

13. Šiame kontekste pabrėžtina, kad MAĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją taisyklę, jog tuo atveju, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Taigi, įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir motyvus dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei atsižvelgiant į nurodytą teisės normą, pagal kurią skundo padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, kai mokesčių administratoriaus veiksmus išieškoti ginčijamus mokesčius kilus mokestiniam ginčui stabdo įstatymas, tokių veiksmų uždraudimas teismo skiriamomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis būtų nepagrįstas ir teisiškai beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-88/2010, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-526/2013).

14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. S. ir R. S. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan