2023-06-21 Nr. AB-12332-3-61-3-03317-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-353-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03317-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje. Tuose pačiuose pataisos namuose atlikinėjo bausmę ir kitas nuteistasis L. R., už kurio tėvo nužudymą pareiškėjas yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Sužinojęs aplinkybę, kad yra kalinamas tuose pačiuose pataisos namuose kartu su jo nužudyto asmens sūnumi, pareiškėjas suprato, kad jo sveikatai, ar net gyvybei gresia pavojus. Todėl pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas tolesniam bausmės atlikimui perkelti jį į kitus pataisos namus. Departamentas pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Marijampolės PN. Marijampolės PN pareiškėjui atsakė 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 20/07-762, kuriame nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų gali kilti konfliktai. Aplinkybė, kad pareiškėjas atlieka bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, kaip ir jo nužudyto asmens sūnus, nei Marijampolės PN, nei Departamentui nebuvo pakankama priežastimi kilti pavojui pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Matydamas akivaizdžią kitų nuteistųjų susidorojimo su juo grėsmę, pareiškėjas nenustojo rašyti prašymų dėl jo perkėlimo atlikti bausmę kitur, bent jau iš Kybartų sektoriaus į Marijampolės PN Marijampolėje. Marijampolės PN 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 20/07-815 pateikė atsakymą į jo prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymas netgi nebus nagrinėjamas, nes jau išnagrinėtas anksčiau.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. birželio 9 d. apie 15.30 val. buvo sumuštas kitų nuteistųjų. Bijodamas dar didesnio kalinių teroro, pareiškėjas nenurodė jį sumušusių nuteistųjų pavardžių, atsisakė medikų pagalbos ir teigė niekam neturintis pretenzijų. Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 6-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2020 m. birželio 19 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-0-04-00117-20, nesant nukentėjusiojo asmens skundo. Vis dėlto tyrimą atlikęs pareigūnas žinojo tikrąsias pareiškėjo sumušimo priežastis ir jį sumušusį asmenį, nes minėtame nutarime rekomendavo Marijampolės PN administracijai nuteistuosius D. B. ir L. R. laikyti atskiruose lokaliniuose sektoriuose mažinant galimybę jiems susitikti. Pareiškėjas ir toliau patirdavo kitų kalinių smurtą. 2020 m. liepos 24 d. apie 00.15 val. Marijampolės PN pareigūnai vėl rado pareiškėją sumuštą. Pareiškėjas ir vėl dėl tų pačių priežasčių – baimės dėl savo gyvybės, atsisakė rašyti skundą. Pareiškėjui toliau rašant prašymus dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, Departamento 2020 m. rugpjūčio mėn. raštu „Dėl D. B. prašymo nagrinėjimo“ buvo pasiūlyta Marijampolės PN spręsti klausimą dėl pareiškėjo saugumo užtikrinimo, o nesant galimybių to padaryti Marijampolės PN, inicijuoti pareiškėjo perkėlimą į kitus pataisos namus. Departamentas pažymėjo, jog Marijampolės PN direktorius turi teisę savo sprendimu perkelti pareiškėją iš Kybartų sektoriaus į Marijampolės PN pačioje Marijampolėje. Tačiau Marijampolės PN pareiškėjo iš Kybartų į kitą šių pataisos namų sektorių Marijampolėje neperkėlė. Pareiškėjas gavo 2020 m. spalio 22 d. Departamento atsakymą į jo skundą, kuriame teigiama, kad priimtas sprendimas pareiškėjui taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y., tolimesnės bausmės atlikimui pervežti jį į kitus pataisos namus. Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. NN-334 pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo.

4. Dėl patirtos žalos pareiškėjas nurodė, kad jo kalinimo sąlygos Marijampolės PN Kybartų sektoriuje neatitiko įstatymų reikalavimų, buvo nesaugios pareiškėjo fizinei ir psichologinei sveikatai, prieš pareiškėją buvo naudojamas smurtas. Tuo pažeisti BVK 10 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnis, įpareigojantis kalinimo įstaigą užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir saugumą. Pareiškėjo nuomone, dėl nesaugių kalinimo sąlygų kalta Marijampolės PN administracija, turėjusi galimybę perkelti pareiškėją į kitą tų pačių pataisos namų sektorių, tačiau to nepadariusi, ir Departamentas, ilgai delsęs priimti sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus. Dėl išvardintų aplinkybių ir faktų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą: dėl fizinio sužalojimo jis kentė didelį fizinį skausmą, fizinį ir dvasinį diskomfortą, jį kankino baimė, depresinės nuotaikos, atsirado nemiga. Dėl nuolatinės blogos savijautos pareiškėjas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Potrauminiai reiškiniai išliks visam gyvenimui. Marijampolės PN pareigūnai neužkirto kelio kitų kalinių smurtavimui prieš pareiškėją, taip pat neperkėlė jo į kitą sektorių, nors pareiškėjas institucijas apie jam kilusį pavojų informavo. Departamentas ilgai delsė perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus, dėl ko pareiškėjas eilę kartų buvo kitų kalinių sužalotas.

5. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių yra kreipęsis į Departamentą pateikdamas 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymą. Departamentas surinkęs visą su prašymu susijusią dokumentinę medžiagą bei ją išnagrinėjęs, pateikė siūlymą (2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 2S-3072) Marijampolės PN inicijuoti pareiškėjo perkėlimą į kitus pataisos namus, nes Departamento direktorius sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą priima tuomet, kai perkeliančioji įstaiga pateikia nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektą, kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.). Nutarimo projektas turi būti suderintas su priimančiosios įstaigos vadovu bei su Departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovais. Tai reiškia, kad vien teiginių, kad kitoje įstaigoje pareiškėjui bus geriau, neužtenka sprendimui dėl perkėlimo priimti. Perkėlimas yra inicijuojamas ir vykdomas tuomet, kai nustatoma, jog tolesnis nuteistojo bausmės atlikimas paskirtoje įstaigoje yra negalimas ir yra tikslinga jį perkelti kitur, o priimančioji įstaiga gali priimti nuteistąjį. Taip pat atsakant į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 25 d. skundą (skundžiami pareigūnų veiksmai ir prašoma tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į kitus pataisos namus), Departamentas 2020 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2S-3798 informavo pareiškėją, jog yra atliekamos derinimo procedūros dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus. Sprendimai nėra apskųsti BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka, tad laikomi teisėtais ir galiojančiais.

7. Departamentas manė, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos dėl neturtinės žalos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Pažymėjo, kad jokie Departamento veiksmai pareiškėjui nesukėlė tiesioginių teisinių pasekmių, nes Departamento direktorius sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą priima tuomet, kai perkeliančioji įstaiga pateikia nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektą.

8. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Departamento Kriminalinės žvalgybos 6-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus (Marijampoles PN veiklos teritorija) 2020 m. birželio 16 d. nutarimu „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą” Nr. M-0-04-00rr7-20, Marijampolės PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui 2020 m. birželio 9 d. apie 15.30 val. gyvenamosios zonos apėjimo metu užėjus į 1-ą nuteistųjų būrį, buvo pastebėtas nuteistasis D. B., kurio veido dešiniame skruoste matėsi kraujosruvos. Nuteistasis medicininės pagalbos atsisakė, pretenzijų niekam nepareiškė. Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė rašyti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau dėl veikos mažareikšmiškumo jis šios teisės atsisakė bei fizinį smurtą naudojusių asmenų nenurodė, todėl 2020 m. birželio 19 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 6-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą” Nr. M-0-04-00142-20, 2020 m. sausio 24 d. gyvenamosios zonos apėjimo metu, apie 0.15 val. 3-io nuteistųjų būrio koridoriuje buvo pastebėtas 3-io būrio nuteistasis D. B., kurio veido srityje matėsi kraujosruvos. Nuteistasis nurodė, jog buvo sumuštas būryje. Kas jį sumušė nematė, nes viskas vyko labai greitai ir buvo labai tamsu. Nurodė, kad su niekuo nekonfliktavo. Pareiškimą rašyti atsisakė ir nurodė, jog nepageidauja, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai neturėjo jokių duomenų apie tai, jog tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų galėjo kilti konfliktai. Pareiškėjas taip pat dėl to nebuvo kreipęsis ir į pareigūnus.

10. Marijampolės PN pažymėjo, jog jeigu nuteistiesiems kyla problemų, konfliktuoja su kitais nuteistaisiais, apie tai reikia pranešti įkalinimo įstaigos administracijai, nurodant konkrečius asmenis bei priežastis. Abstraktūs pareiškimai, jog negali atlikti bausmės šioje įstaigoje, nelaikytini pagrindu perkelti nuteistąjį į kitus pataisos namus. Perkėlimas į kitą įstaigą inicijuojamas tik tais atvejais, kuomet kitos priemonės pripažįstamos neveiksmingomis, tačiau reikia pateikti tikslingą informaciją pataisos namų administracijai, o ne kaip šiuo atveju tik pareikšti, jog negali atlikti bausmės tame būryje, nes bijo susidorojimo. Pareiškėjas į įstaigos administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nebuvo kreipęsis, todėl atsakovo atstovui nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų. Darė išvadą, kad nebuvo nustatyta, jog atsakovo atstovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą, kadangi iš turimos informacijos tam nebuvo jokio pagrindo, nes pareiškėjas nedetalizavo savo baimių ir jaučiamų grėsmių.

11. Atsakovo atstovas nurodė, kad remiantis Marijampoles PN 2-ojo resocializacijos skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. pažyma Nr. 55/04-179, D. B. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. dėl patirtų negatyvių išgyvenimų, pablogėjusios emocinės, psichologinės būsenos, kurias sukėlė kalinimo sąlygos pataisos namuose, o būtent: smurto patyrimas, nepervežimas bausmės atlikimui į kitus pataisos namus, į psichologus nesikreipė. Pažymėjo, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negalėjo kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu D. B. skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Departamento 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. NN-334, kurio teisėtumas byloje nebuvo nagrinėjamas, pareiškėjas perkeltas iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo.

13. Teismas įvertino, kad pagal BVK ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (2019 m. rugpjūčio 1 d. redakcija), nuostatas, Departamento direktoriui įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę, atsižvelgiant į atitinkamas (išimtines) aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 5 dalis aiškiai įtvirtina, kad įvykus atitinkamoms aplinkybėms, būtent Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos.

14. Teismo vertinimu, byloje ginčas keliamas būtent dėl institucijų savalaikio neveikimo, t. y. nepriimant sprendimo perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus, tuo pažeidžiant pareiškėjo teisę į saugų kalėjimą.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje atsakovo atstovai neginčijo, jog prieš pareiškėją, jam kalint Marijampolės PN, buvo smurtaujama ir, kad dėl patirto smurto jis patyrė sveikatos sužalojimų. Tačiau vertinant, ar institucijos elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, buvo esminga ištirti, ar pataisos namų administracija turėjo ir galėjo žinoti apie gresiantį pavojų fiziniam pareiškėjo neliečiamumui.

16. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovai šiuo aspektu nurodė, jog iš esmės pats pareiškėjas prašymuose teigdamas, kad jam nesaugu gyventi Marijampolės PN, atsisakė nurodyti konkrečius asmenis, dėl kurių galimai jam kyla grėsmė. Institucijų teigimu, šiuo atveju Marijampolės PN administracijai išoriškai nors ir užfiksavus pareiškėjo sumušimo faktus (veido nubrozdinimai ir pan.) ir siekiant nustatyti su tuo susijusias aplinkybes, pareiškėjas su tuo susijusių aplinkybių nebuvo suinteresuotas atskleisti (nutraukti ikiteisminiai tyrimai). Tokiu atveju, Marijampolės PN administracijai neturint išsamios informacijos apie pareiškėjo sumušimus, nebuvo pagrindų su motyvuotu nutarimu kreiptis į Departamentą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus, kaip numatyta minėto aprašo 3.2 papunktyje. Taigi, pataisos įstaigos savalaikis neveikimas, kaip teigė atsakovo atstovai, iš esmės buvo sąlygotas paties pareiškėjo sąmoningais veiksmais – pasirenkant teisę neatskleisti jo sumušimų, grąsinimų nužudyti aplinkybių, todėl toks pareiškėjo argumentų, elgesio dviprasmiškumas (prašymuose Departamentui nurodytos jo sumušimo aplinkybės, tuo tarpu apklausų metu sumušimo aplinkybės neatskleistos) ir sąlygojo vėlesnį nutarimo perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus priėmimą. Taigi, kaip buvo matyti, atsakovo atstovai atsakomybę dėl patirtų pasekmių perkėlė pačiam pareiškėjui, kad jis pats nedetalizavo aplinkybių dėl gresiančio pavojaus ir neįvardijo konkrečių asmenų.

17. Teismo vertinimu, atsakovo atstovų atsiliepimuose nurodyti argumentai, apeliuojant į paties pareiškėjo veiksmus, į aplinkybių nekonkretizavimą ir nebendradarbiavimą su pataisos įstaiga, nebuvo esminė aplinkybė, kadangi ne tai, kad pareiškėjas neidentifikavo asmenų, galimai jam kėlusių grėsmę, nulėmė jo sužalojimą. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas su 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymais kreipėsi į Departamentą dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus. Prašymuose nurodė priežastis, dėl ko jam gresia pavojus jo sveikatai ir gyvybei (fizinis susidorojimas iš asmens, kurio tėvą nužudė pareiškėjas). Taigi, tiek Marijampolės PN, tiek Departamentas turėjo informaciją apie galimus ir vėliau jau apie realius smurtinius išpuolius prieš pareiškėją (Laisvės atėmimo vietų ligoninės raštas, Nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinys), todėl, jeigu pataisos namai būtų savalaikiai reagavę ir užtikrinę pareiškėjui saugias gyvenimo sąlygas kituose pataisos namuose, fizinio smurto išpuolių būtų buvę galima išvengti. Tuo labiau, kad Departamentas, reaguodamas į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymą ir surinkęs visą su prašymu susijusią dokumentinę medžiagą bei ją išnagrinėjęs, pateikė siūlymą (2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 2S-3072) Marijampolės PN inicijuoti pareiškėjo perkėlimą į kitus pataisos namus. Taigi, vertinant, kad pataisos namai buvo saistomi imperatyvios pareigos pirmiausiai užtikrinti fizinį pareiškėjo saugumą, todėl jie turėjo imtis visų priemonių, kad būtų išsiaiškintos visos galimos rizikos, t. y. turėjo aktyviai, o ne formaliai domėtis pareiškėjo pateiktomis aplinkybėmis (tokioje situacijoje vien pareiškėją mušusių asmenų pavardžių nepateikimas, sumušimo aplinkybių neatskleidimas, nebuvo pakankama išvadai, kad pareiškėjui pavojus nekyla, priimti). Šiuo atveju smurtą pareiškėjo atžvilgiu buvo galima numatyti, nes, kaip prašymuose ir pokalbių metu nurodė pats pareiškėjas, jis buvo patalpintas į tuos pačius pataisos namus, o vėliau net ir į tą patį 1-ąjį būrį su asmens, dėl kurio nužudymo jis kali, sūnumi. Vien ši aplinkybė neabejotinai sudarė pagrindą tikėti pareiškėjo prašymais dėl jam kilsiančios / kilusios žalos jo sveikatai ar gyvybei ir atitinkamai reaguoti.

18. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala, kuri kildinama iš Marijampolės PN veiksmų (neveikimo), kurie pasireiškė tuo, kad pataisos namų pareigūnai nebūdami pakankamai atidūs ir rūpestingi, stebėdami ir prižiūrėdami įstaigoje laikomų asmenų elgesį, veikė aplaidžiai, nes savalaikiai nesiėmė veiksmų, kad prašymuose nurodytos aplinkybės neįvyktų, sudarė pagrindą vertinti, kad ji yra pagrįsta. Dėl nesavalaikio pareiškėjo neperkėlimo į kitus pataisos namus, kiti nuteistieji turėjo galimybę smurtauti prieš pareiškėją ir šie smurtavimai nebuvo spontaniški, o sąmoningi, tyčiniai, galimai keršto pagrindu, todėl teismas darė išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.271 straipsnyje. Nors, kaip buvo matyti iš bylos medžiagos, pataisos namų administracija kvietė pareiškėją pokalbiams, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas buvo atliktas pernelyg formaliai, todėl nesiėmus aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti bausmę atliekančių asmenų apsaugą ir (ar) nesiimant veiksmų dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus, pareiškėjas patyrė fizinį smurtą, dėl ko buvo pagrindas daryti išvadą, kad Marijampolės PN veiksmais (neveikimu) pareiškėjui buvo padaryta žala.

19. Teismas nustatė, kad Departamentas buvo gavęs pareiškėjo tris prašymus, kuriuose buvo nurodyta perkėlimo priežastis – patalpintas į tuos pačius pataisos namus su asmens, dėl kurio nužudymo jis kali, sūnumi; kyla smurto grėsmė ir pan. Ši priežastis, objektyviai vertinant, jau nuo pirmo prašymo gavimo turėjo būti suprasta kaip išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą ją atitinkamai įvertinti, savalaikiai priimti sprendimą, jog tolesnis pareiškėjo bausmės atlikimas Marijampolės PN yra negalimas, t. y. neužtęsiant šio proceso daugiau nei 6 mėn. (nuo pirmojo pareiškėjo prašymo iki jo perkėlimo į kitus PN). Nors, kaip nurodė Departamentas, jis taip pat yra saistomas teisės aktuose įtvirtintos nuteistųjų perkėlimo tvarkos (asmens perkėlimas sprendžiamas gavus pataisos namų išvadą, medžiagą ir kt.), tačiau, teismo vertinimu, jau pareiškėjo pirmame (2020 m. balandžio 16 d.) prašyme nurodytos aplinkybės sąlygojo greitesnį sprendimo – perkelti pareiškėją į kitus PN, priėmimą, dėl ko būtų buvusi galimybė išvengti pareiškėjui smurtinių veiksmų. Tačiau kaip nustatyta bylos medžiaga, net ir po pirmojo prašymo Departamentui ir po pokalbio su Marijampolės PN administracija (2020 m. gegužės 5 d.), pareiškėjas buvo perkeltas į tą pačią grupę su jam grasinančiu asmeniu, o taip pat, Departamentas, vertindamas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymo argumentus, daugiau dėmesio skyrė pareiškėjo argumentų dviprasmiškumui, konfliktinės situacijos aplinkybių neatkleidimui, dėl ko toks aplinkybių nagrinėjimas vertintinas daugiau kaip formalus prašyme nurodytų aplinkybių turinio aspektu, nors ir buvo tik rekomenduota spręsti PN klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus.

20. Teismui, nurodytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad tiek Marijampolės PN, tiek Departamentas atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu (nesavalaikiu) pareigos užtikrinti pareiškėjo saugumą, jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, vykdymu dėl ko pareiškėjas patyrė fizinį smurtą ir nuolatinį nesaugumo jausmą.

21. Teismas atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat į tai, kad pareiškėjui objektyviai galėjo susidaryti įspūdis, kad valstybė negeba pasirūpinti jo saugumu, kas reiškė, kad patirti išgyvenimai buvo ilgalaikio pobūdžio, pasireiškiantys nuolatine realaus susidorojimo baime, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei į tai, kad vėliau institucijos ėmėsi reikiamų priemonių pareiškėjo perkėlimui į kitus PN, darė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjui iš Marijampolės PN priteisti 500 Eur žalos atlyginimą, o iš Departamento pareiškėjo naudai priteisti 100 Eur žalos atlyginimą. Priteistinos sumos teismo laikytos adekvačiomis ir teisingomis kompensacijomis pareiškėjo patirtiems išgyvenimams atlyginti.

III. 22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteista 100 Eur neturtinė žala iš Departamento pareiškėjo naudai.

23. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes. Kalėjimų departamentas pagal jam teisės aktų suteiktą galią, vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5 dalimi nuteistuosius perkelia tik esant išimtinėms aplinkybėms ir tik vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. gavęs perkeliančiosios įstaigos parengtą nutarimo dėl perkėlimo projektą kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas į Departamentą yra kreipęsis keletą kartų, pateikdamas prašymus perkelti į kitus pataisos namus, kad būtų užtikrintos saugios kalinimo sąlygos dėl ko Departamentas ėmėsi aktyvių veiksmų (kiek įstaigą saisto teisės aktų reikalavimai), susijusių su pareiškėjo perkėlimu, t. y. jau gavęs pirmąjį jo 2022 m. balandžio 16 d. prašymą. Departamentas, atsižvelgdamas į minėtą pareiškėjo prašymą, Marijampolės PN 2020 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 2S-1583 (kopija taip pat pateikta pareiškėjui) nurodė pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo skundą ir, jeigu bus nustatyta, kad yra BVK 69 straipsnio 1 dalyje numatytų perkėlimo pagrindų, yra tikslinga perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, parengiant visus tam būtinus dokumentus.

Taip pat pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Departamentą, pateikdamas 2022 m. rugpjūčio 3 d. prašymą, kuriame vėl išreiškė norą būti perkeltas dėl gyvybei ir saugumui gręsiančio pavojaus. Departamentas tiek pareiškėjui, tiek Marijampolės PN pateikė 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 2S-3072, kuriame vėl nurodė Marijampolės PN spręsti klausimą dėl pareiškėjo saugumo užtikrinimo, o nesant galimybių to padaryti, inicijuoti pareiškėjo perkėlimą į kitus pataisos namus. Taip pat rašte buvo pažymėta, kad Marijampolės PN direktorius savo sprendimu turi teisę pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus (kaip numatyta Tvarkos aprašo 5 d.).

Departamentas teigia, kad negali asmens perkelti ar organizuoti jo perkėlimo vien tik gavęs pareiškėjo prašymą tai padaryti. Minėtos aplinkybės dėl gręsiančio pavojaus turi būti pagrįstos ne tik pareiškėjo teiginiais, bet ir kitais duomenimis ar faktinėmis aplinkybėmis.

24. Departamento nuomone, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovo atstovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą, kadangi iš turimos informacijos tam nebuvo jokio pagrindo, nes pareiškėjas nedetalizavo savo baimių ir jaučiamų grėsmių, dėl ko Departamentas negalėjo perkelti pareiškėjo nesant pareiškėjo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kaip tai numatyta Tvarkos aprašo 5 dalyje.

25. Departamentas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl iš Departamento priteistos žalos atlyginimo ir pažymi, kad pagal suformuluotą teismų praktiką žalos atlyginimo bylose, norint konstatuoti neteisėtus institucijos veiksmus yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Pirmosios instancijos teismas neįvardijo kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu Departamentas neveikė taip, kaip numatyta pagal teisės aktų reikalavimus, taip leisdamas kilti neturtinei žalai. Taip pat teismas neįvardijo priežastinio ryšio tarp neteisėtų įstaigos veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos, įstaigos kaltės.

26. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nepagrįstai neįvertino suformuotos teismų praktikos, nemotyvavo savo sprendimo priteisti neturinės žalos atlyginimą pinigais. Departamentas mano, kad jeigu teismas ir konstatuotų netinkamus jo veiksmus, teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą galimą skriaudą.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi.

28. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas, po to, kai buvo pastebėtos kraujosruvos jo veide, medicininės pagalbos atsisakė, pretenzijų niekam nepareiškė, dėl veikos mažareikšmiškumo pareiškimą rašyti atsisakė, fizinį smurtą naudojusių asmenų nenurodė. Pareiškėjas į Marijampolės PN su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nebuvo kreipęsis, todėl atsakovo atstovui nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų (jį sumušusių) nuteistųjų. Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai taip pat neturėjo jokių duomenų apie, tai, jog tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų galėjo kilti konfliktai. Marijampolės PN daro išvadą, jog nenustatyta, kad atsakovo atstovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą, kadangi iš turimos informacijos tam nebuvo jokio pagrindo, nes pareiškėjas nedetalizavo savo baimių ir jaučiamų grėsmių.

29. Marijampolės PN teigimu, pareigūnai, vykdantys laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų elgesio kontrolę, kitokią jų priežiūrą, nežinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės. Atsakovo atstovo vertinimu, byloje nėra įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Iš karto, kai tik buvo pastebėtas pareiškėjas su kraujosruvomis, jam buvo suteikta medicininė pagalba, siekiant išsiaiškinti už pareiškėjo sužalojimą atsakingus asmenis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas buvo perkeltas į kitus pataisos namus. Pareiškėjas po įvykio nesikreipė ir į Marijampolės PN dirbančius psichologus dėl patirtų negatyvių išgyvenimų, pablogėjusios emocinės, psichologinės būsenos, kurias galėjo sukelti smurto patyrimas. Taigi, Marijampolės PN ėmėsi visų galimų veiksmų šioje situacijoje. Marijampolės PN negalėjo numatytų grėsmės pareiškėjui, todėl negali kilti ir atsakomybė Marijampolės PN atžvilgiu.

30. Atsakovo atstovas Departamentas atsiliepime į atsakovo atstovo Marijampolės PN apeliacinį skundą nurodo, kad Departamentas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, palaiko visus Marijampolės PN apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

31. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į atsakovo atstovo Departamento apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu susipažino ir sutinka su juo, laiko jį pagrįstu, bei prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti Departamento ir Marijampolės PN apeliacinius skundus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš Departamento ir Marijampolės PN veiksmų (neveikimo), atlyginimo. Institucijų neveikimą pareiškėjas grindė tuo, kad savalaikiai nepriėmus atitinkamų sprendimų dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugų laisvės atėmimo bausmės atlikimą.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34. Apeliacinius skundu pateikė atsakovo atstovai Departamentas ir Marijampolės PN. Departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos kad teismas neįvardijo kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu Departamentas neveikė taip, kaip numatyta pagal teisės aktų reikalavimus, taip leisdamas kilti neturtinei žalai. Taip pat teismas neįvardijo priežastinio ryšio tarp neteisėtų įstaigos veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos, įstaigos kaltės. Departamento nuomone, jeigu teismas ir konstatuotų netinkamus jo veiksmus, teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą galimą skriaudą. Marijampolės PN, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje nėra įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui, kadangi Marijampolės PN ėmėsi visų galimų veiksmų šioje situacijoje ir negalėjo numatyti grėsmės pareiškėjui, todėl negalėjo kilti ir atsakomybė Marijampolės PN atžvilgiu.

35. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovų apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

37. Atsakovo atstovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė remdamasis byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2020 m. balandžio 16 d. prašymu kreipėsi į Departamentą, nurodydamas, kad Marijampolės pataisos namuose (Kybartų sektoriuje) jam trūksta užimtumo ir nesudarytos sąlygos saugiai gyventi, jis buvo reketuojamas ir patyrė psichologinį smurtą.

Departamentas 2020 m. balandžio mėn. raštu persiuntė pareiškėjo prašymą nagrinėti Marijampolės PN, kartu nurodydamas įvertinti, ar egzistuota BVK 69 straipsnyje įtvirtinti perkėlimo pagrindai. Vėliau pareiškėjas su 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymu į Departamentą kreipėsi pakartotinai. Prašyme nurodė, kad bausmės atlikti Marijampolės pataisos namuose negali ne tik dėl darbo nebuvimo, tačiau ir dėl saugumo, nes tuose pačiuose pataisos namuose kali asmens, kurį pareiškėjas nužudė, sūnus. Departamentas dėl papildomos informacijos, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos pareigūnus, kurie 2020 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje Nr. LV-4361 pranešė, kad pareiškėjas bausmę atlieka drausmės grupėje, kameroje Nr. 22 kartu su kitais nuteistaisiais, iš kurių pavojus pareiškėjui negresia.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas dar 2020 m. balandžio 30 d. buvo iškviestas į administraciją pokalbiui, tačiau bendrauti atsisakė. Vėliau pareiškėjas buvo iškviestas 2020 m. gegužės 5 d. ir pokalbio metu pareiškėjas nurodė aplinkybes dėl kylančio pavojaus jo gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgus į šią aplinkybę buvo rekomenduota pareiškėjo neskirti į pirmąjį nuteistųjų būrį. 2020 m. birželio 11 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo gautas 2020 m. birželio 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame Marijampolės PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas nurodė, kad 2020 m. birželio 9 d. apie 15.30 val. gyvenamosios zonos apėjimo metu, užėjus į 1-ą nuteistųjų būrį buvo pastebėtas nuteistasis D.

B., kurio veido dešiniajame skruoste matėsi kraujosruvos. Nuteistasis medicininės pagalbos atsisakė, pretenzijų niekam nepareiškė. Tikslinant įvykio aplinkybes, pareiškėjui buvo išaiškinta teisė rašyti protokolą-pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau dėl veikos mažareikšmiškumo jis šios teisės atsisakė bei fizinį smurtą naudojusių asmenų nenurodė. Tuo pagrindu 2020 m. birželio 19 d. buvo priimtas nutarimas Nr. IBPS-V1444926-20 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2020 m. liepos 24 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo gauti tarnybiniai pranešimai apie pastebėtus Marijampolės PN 3-io būrio nuteistųjų sužalojimus, kur nurodoma, jog 2020 m. liepos 24 d. gyvenamosios zonos apėjimo metu apie 00.15 val. 3-io nuteistųjų būrio koridoriuje buvo pastebėtas 3-io būrio nuteistasis D.

B., kurio veido srityje matėsi kraujosruvos. Nuteistasis medicininės apžiūros atsisakė, tačiau teigė, kad buvo sumuštas būryje. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose, Kybartuose, 3-iame nuteistųjų būryje 321 kambaryje, naktį iš liepos 23 d. į 24 d. jis miegojo savo kambaryje savo miegamoje vietoje Nr. 9 ir maždaug apie 00.30 val. jį sumušė kiti nuteistieji. Kas jį mušė nematė, nes viskas vyko labai greitai, ir buvo labai tamsu. Kas galėjo jį sumušti ir už ką nežinojo ir net nenumanė, jis su visais gerai sutaria, pataisos namuose su niekuo nekonfliktuoja.

Pareiškėjas nepageidavo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas nutarimas Nr. IBPS-V-1820390-20 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

38. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tiek Marijampolės PN, tiek Departamentas atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu (nesavalaikiu) pareigos užtikrinti pareiškėjo saugumą, jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, vykdymu dėl ko pareiškėjas patyrė fizinį smurtą ir nuolatinį nesaugumo jausmą. Pritartina teismo vertinimui, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala, kuri kildinama iš Marijampolės PN veiksmų (neveikimo), kurie pasireiškė tuo, kad pataisos namų pareigūnai nebūdami pakankamai atidūs ir rūpestingi, stebėdami ir prižiūrėdami įstaigoje laikomų asmenų elgesį, veikė aplaidžiai, nes savalaikiai nesiėmė veiksmų, kad pareiškėjo prašymuose nurodytos aplinkybės neįvyktų, sudarė pagrindą vertinti, kad jos yra pagrįstos.

Dėl nesavalaikio pareiškėjo neperkėlimo į kitus pataisos namus, kiti nuteistieji turėjo galimybę smurtauti prieš pareiškėją ir šie smurtavimai nebuvo spontaniški, o sąmoningi, tyčiniai, galimai keršto pagrindu, todėl teismas darė išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.271 straipsnyje. Dėl Departamento atsakomybės, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad Departamentas buvo gavęs pareiškėjo tris prašymus (2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugsėjo 21 d.), kuriuose buvo nurodyta perkėlimo priežastis – patalpintas į tuos pačius pataisos namus su asmens, dėl kurio nužudymo jis kali, sūnumi; kyla smurto grėsmė ir pan.

Ši priežastis, objektyviai vertinant, jau nuo pirmo prašymo gavimo turėjo būti suprasta kaip išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą ją atitinkamai įvertinti, savalaikiai priimti sprendimą, jog tolesnis pareiškėjo bausmės atlikimas Marijampolės PN yra negalimas, t. y. neužtęsiant šio proceso daugiau nei 6 mėn. (nuo pirmojo pareiškėjo prašymo iki jo perkėlimo į kitus pataisos namus). Jau pareiškėjo pirmame (2020 m. balandžio 16 d.) prašyme nurodytos aplinkybės sąlygojo greitesnį sprendimo – perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus, priėmimą, dėl ko būtų buvusi galimybė išvengti pareiškėjui smurtinių veiksmų.

Tačiau, net ir po pirmojo prašymo Departamentui ir po pokalbio su Marijampolės PN administracija (2020 m. gegužės 5 d.), pareiškėjas buvo perkeltas į tą pačią grupę su jam grasinančiu asmeniu, o taip pat, Departamentas, vertindamas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymo argumentus, daugiau dėmesio skyrė pareiškėjo argumentų dviprasmiškumui, konfliktinės situacijos aplinkybių neatskleidimui, dėl ko, pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino, kad toks aplinkybių nagrinėjimas daugiau yra kaip formalus prašyme nurodytų aplinkybių turinio aspektu, nors ir buvo tik rekomenduota spręsti klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus.

39. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualias faktines aplinkybes, ir nustatytą teisinį reguliavimą (BVK ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo nuostatas), pagrįstai nusprendė, kad tiek Marijampolės PN, tiek Departamento nepagrįstas delsimas priimti atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus pažeidė pareiškėjo teisė į saugų laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Departamento ir Marijampolės PN veiksmai (neveikimas) sąlygojo pareiškėjo teisių pažeidimą bei sudarė prielaidas patirti fizinį smurtą ir nuolatinį nesaugumo jausmą, t. y. kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.271 straipsnyje. Šiuo atveju atsakomybė tenka Lietuvos valstybei, atstovaujamai Departamento ir Marijampolės PN.

40. Vertindama atsakovo atstovų nesutikimą su tuo, kad pareiškėjui neturtinė žala buvo atlyginta pinigais, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinusi pažeidimo trukmę (pirmas prašymas Departamentui pateiktas 2020 m. balandžio 16 d., o Departamento nutarimas Nr. NN-334, kuriuo pareiškėjas perkeliamas iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo priimtas tik 2020 m. lapkričio 19 d.), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus bei ne kartą prieš jį panaudotą fizinį smurtą, ginamos vertybės pobūdį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjo neturtinę žalą įvertinti pinigais yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti atsakovo atstovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjui pagrįstai priteista iš atsakovo atstovo Marijampolės PN 500 Eur ir iš atsakovo atstovo Departamento 100 Eur neturtinė žala.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo atstovų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovų apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė