2024-02-28 Nr. AB-4004-3-61-3-00046-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-136-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00046-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 49.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės 2023 m. spalio 6 d. sprendimą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą.

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės 2023 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta laikyti neteisėtais ir demontuoti kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini), bei 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės 2023 m. spalio 6 d. sprendimo panaikinimo, vykdymą, uždraudžiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojams demontuoti informacines lenteles prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), arba organizuoti šių informacinių lentelių demontavimo darbų atlikimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja nenurodė, kokia neatitaisoma arba sunkai atitaisoma didelė žala kiltų netaikius jos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Prašyme pareiškėja nurodė, kad žala gali kilti ateityje, be to, ją siejo ne su savo pateiktu skundu (pažeistomis teisėmis ar įstatymo saugomu interesu), tačiau su kitų asmenų teisėmis / teisėtais interesais, kurių atstovauti nėra įgaliota. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja skunde nenurodė motyvų ir nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti apie reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą teismas netenkino pareiškėjos prašymo.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėja paaiškino, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu, kuris pasireiškė bandymu neteisėtai sunaikinti pareiškėjai priklausančią nuosavybę. Pareiškėjos vertinimu, skundžiamu Administracijos sprendimu, nepranešus suinteresuotiems asmenims yra bandoma pasikėsinti į vieną svarbiausių ir labiausiai saugomų konstitucinių vertybių (nuosavybės teisę), todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių žala bus ypatingai didelė. Pareiškėja nurodo, kad jeigu bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas skundžiamus aktus įvykdys, bylos nagrinėjimas praras bet kokią prasmę, nes nebeliks nuosavybės objekto, kurį yra siekiama apsaugoti. Tokiu atveju ne tik taptų neįmanomas galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo realus įvykdymas, bet ir pats bylos nagrinėjimas taptų netikslingas. Pareiškėjos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas užtikrintų viešojo intereso apsaugą, kadangi kiti savininkai tikėtina nebuvo informuoti apie ketinimą sunaikinti jų nuosavybę.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Atsakovo vertinimu, pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimų, kadangi nenurodė teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus.

Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2023 m. rugpjūčio mėnesį elektroniniu paštu gavo gyventojo pranešimą dėl galbūt neteisėtai įrengtų techninių eismo reguliavimo priemonių (informacinių lentelių su užrašu „Rezervuota“) (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu pradėjo lentelių įrengimo teisėtumo tyrimą ir nustatęs, kad lentelės įrengtos neteisėtai priėmė sprendimą jas demontuoti.

Atsakovo teigimu, priešingai negu nurodo pareiškėja, Administracija nesiekia sunaikinti paties ženklo, kaip nuosavybės objekto, Administracija geranoriškai pasiūlė demontuoti lenteles, jas įrengusiems asmenims ir tik šiems to nepadarius, Administracija vykdys demontavimo darbus pati.

Atsakovas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad pareiškėja, teikdama prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad nesiėmus nurodytų reikalavimų užtikrinimo priemonių, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jos teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba apsunkinamas iš esmės, todėl, Administracijos nuomone, pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės 2023 m. spalio 6 d. sprendimo bei 2023 m. gruodžio 15 d. atsakymo vykdymą, uždraudžiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojams demontuoti informacines lenteles prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), arba organizuoti šių informacinių lentelių demontavimo darbų atlikimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog netaikius pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėja su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad nesustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymo ir atsakovui juos įvykdžius bylos nagrinėjimas praras bet kokią prasmę, nes nebeliks nuosavybės objekto, kurį yra siekiama apsaugoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė argumentu, kad ginčijamais Administracijos sprendimais pažeidžiama pareiškėjos nuosavybės teisė ir nesustabdžius jų galiojimo bus padaryta didelė žala.

Šiuos pareiškėjos argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai priimti savivaldybės administravimo subjektui įgyvendinant viešojo administravimo funkcijas viešosios teisės normų reglamentuojamoje saugaus eismo organizavimo srityje, taigi yra susiję su viešuoju interesu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos siekis išsaugoti įrengtas technines eismo reguliavimo priemones (informacines lenteles su užrašu „Rezervuota“) nenusveria viešojo intereso – užtikrinti saugų eismą.

Prielaida, kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog, nepritaikius jos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjos patirta žala (jeigu tokia atsirastų) galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ginčas taptų iš esmės beprasmis, kaip teigiama atskirajame skunde.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl šių priemonių taikymo. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė