23eb57ea-6c7f-43ab-b3e6-29bb1981b256 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-656-657/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02663-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.6.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

K. ir K. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-587/2017 pagal ieÅ¡kovės R. L. ieÅ¡kinį atsakovams A. K. ir K. P. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė D. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. L. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį sudarytÄ tarp R.

L. ir Č. P., patvirtintÄ Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (notarinio registro Nr. 1214) ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra – pripažinti R. L. nuosavybės teises į 53/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Č. P. nuosavybės teisę į 47/100 dalis minėto gyvenamojo namo ir 47/100 kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad R.

L. ir Č. P. bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo 0,47 dalis vieno aukÅ¡to medinio apmÅ«ryto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, pripažįstant ieÅ¡kovei R. L. asmeninės nuosavybės teises į 24/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad R.

L. ir Č. P. bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo 0,0874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini); padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis – po ½ dalį (po 0,04378 ha), pripažįstant ieÅ¡kovei R. L. asmeninės nuosavybės teises į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį (T.1, b.l. 4-10; T.3, b.l. 73-76).

2. Nurodė, kad ieškovė ir Č. P. palaikė artimus santykius ir 1997 m. apsigyveno kartu ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vėliau įsigijo 0,47 dalis vieno aukšto medinio apmūryto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šio turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 1999 m. balandžio 12 d. tarp Č. P. ir O. T.. Pusę už namo dalį sumokėtos sumos – 579,24 Eur (2 000,00 Lt) sumokėjo ieškovė iš asmeninių lėšų. Turtas buvo įregistruotas Č.

P. vardu, o ne kaip bendra jungtinė nuosavybė, kadangi jie su Č. P. santuokos nebuvo sudarę. Jokio skolos raÅ¡telio ar sutarties dėl pinigų sumokėjimo nebuvo pasirašę, tačiau buvo sutarę, kad įgyta dalis namo bus bendra nuosavybė, o perkamo nekilnojamojo turto dokumentus tvarkys Č. P.. IeÅ¡kovės ir Č. P. turtiniai santykiai susiformavo 1997 m. ir tęsėsi iki jo mirties. Ä®sigytu nekilnojamuoju turtu rÅ«pinosi bendrai, jį remontavo; name įvedė vandentiekį ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , įsirengė katilinę, pasistatė priestatÄ , taip pagerindami turtÄ iÅ¡ esmės. Visus Å¡iuos darbus atliko iÅ¡ bendrų lėšų, kadangi gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį.

Abu su Č. P. rÅ«pinosi kitoje namo dalyje gyvenusia O. T., mirusia (duomenys neskelbtini) d., kuri 2001 m. birželio 13 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi bei 2005 m. kovo 9 d. testamentu, po savo mirties ieÅ¡kovei paliko jai priklausiusiÄ namo dalį, o Č. P. – nuosavybės teise jai priklausiusį žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Mirus O. T., ieÅ¡kovė ir Č. P. abi namo dalis sujungė į vienÄ . Kadangi ieÅ¡kovė su Č. P. kartu pragyveno apie 20 metų, pradėdami bendrÄ gyvenimÄ ir tuo tikslu įsigiję 0,47 dalis gyvenamojo namo, jie siekė sukurti teisines pasekmes, bÅ«dingas asmenims, gyvenantiems santuokoje.

Tai, kad ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno faktinėje santuokoje patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11922-505/2005, kurioje jie buvo atsakovais, raÅ¡ytas atsiliepimas bei parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuoti Å¡alių ir liudytojų parodymai, teismo posėdžio garso įraÅ¡as Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A2.6-7001-660/2015. IeÅ¡kovė visÄ laikÄ gavo pastovias darbines pajamas, todėl didžioji mokesčių dalis tekdavo jai, kadangi Č.

P. 15 metų niekur nedirbo ir gaudavo tik neženklias pajamas – paÅ¡alpÄ . Paskutinius penkerius savo gyvenimo metus Č. P. piktnaudžiavo alkoholiu, gyvenimas tapo sudėtingas. Žodinio susitarimo dėl patalpų pasiskirstymo Č. P. nesilaikė, todėl Kauno miesto 9-ame notarų biure 2014 m. balandžio 9 d. jie sudarė Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas), kuria buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, tačiau ta pačia sutartimi buvo pakeistos minėto gyvenamojo namo nuosavybės teisės į bendraturčių dalis, nustatant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teisę į 0,36 dalis, o Č.

P. – į 0,64 dalis minėto gyvenamojo namo su kitais statiniais. Rengusi ir tvirtinusi sutartį notarė nepaaiÅ¡kino, jog sutartyje buvo įtrauktas ir turto dalių pasidalinimas, priskiriant Å¡alims jas asmeninės nuosavybės teisėmis ir pakeičiant turto savininkų turėtas nuosavybės dalis. Kadangi ieÅ¡kovė ir Č. P. notarei buvo tiksliai nurodę, kokį susitarimÄ ir dėl kokių priežasčių nori sudaryti, ieÅ¡kovė pasitikėdama notare, bÅ«dama moraliai pavargusi nuo Č. P. nuolatinių girtavimų ir netinkamo elgesio jos atžvilgiu, sutartį pasirašė, nesuvokdama, kad pasiraÅ¡oma sutartimi buvo padalintas turtas jo didesnę dalį paskiriant Č.

P.. Č. P. mirė (duomenys neskelbtini) d. KeletÄ metų iki mirties jam buvo reikalinga nuolatinė ieÅ¡kovės priežiÅ«ra, kadangi jis sunkiai sirgo ir sunkiai vaikščiojo. Po Č. P. mirties paveldimÄ turtÄ sudaro žemės sklypas bei 64/100 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Dalis minėto gyvenamojo namo ir kiemo statinių buvo įgyti ieÅ¡kovei ir Č. P. gyvenant faktinėje santuokoje ir buvo perkama iÅ¡ bendrų lėšų, todėl turi bÅ«ti pripažinti jų daline nuosavybe, nustatant, kad turtas buvo įgytas lygiomis dalimis.

Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo faktai, jog dalis žemės sklypo buvo įgyta 2000 m. sausio 26 d., t. y. ieÅ¡kovei ir Č. P. gyvenant faktinėje santuokoje ir pagal jų susitarimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigyjant bendrai. PaÅ¡lijus jų santykiams, Č. P. 2012 m. kovo 28 d. nekilnojamÄ jį turtÄ padovanojo sÅ«nui K. P., kuris nepraėjus nei 10 mėnesių jį vėl padovanojo Č. P., todėl sudaryti sandoriai buvo apsimestiniai.

3. Atsakovai A. K. ir K. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį (T.1, b.l. 72-74, T.3, b.l. 106-108). Nurodė, kad jų tėvas Č. P. buvo finansiÅ¡kai pajėgus įsigyti ginčo turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Tėvui 1993 m. liepos 21 d. buvo paskirta pareigÅ«no pensija, be to, jis visÄ laikÄ dirbo. Jo mėnesinės pajamos, kurias sudarė pensija ir darbo užmokestis, buvo kur kas didesnės nei ieÅ¡kovės. 1992 m. mirus tėvo motinai J. P., jis paveldėjo butÄ (duomenys neskelbtini), kurį pardavęs vėliau pirko kitus butus.

Be to, Č. P., asmeninėmis lėšomis įgijęs nekilnojamÄ turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi šį turtÄ padovanojo atsakovui. Dovanojimo sutartyje Č. P. patvirtino, jog dovanojamas turtas dovanotojui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kad tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į šį turtÄ . FaktÄ , jog Č. P. asmeninėn nuosavybėn įgijo 0,47/100 dalis statinių (duomenys neskelbtini), nurodė ir pati ieÅ¡kovė 2013 m. spalio 15 d. per notarÄ siųstame Č.

P. pareiÅ¡kime dėl servituto nustatymo. Å iame dokumente yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as, patvirtinantis turinio teisingumÄ . Č. P. visada palaikė artimus ryÅ¡ius su savo vaikais, rėmė juos materialiai. Dokumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovė sudarė ne vienÄ turto įgijimo sandorį, visi jie tvirtinti tos pačios notarės, todėl neabejotina, jog ieÅ¡kovė ja pasitiki. Turto pasidalinimo sutarties turinys aiÅ¡kus, Å¡alys pasirašė, jog sutartis suprasta tarp Å¡alių dėl turinio, pasekmių, atitinka jų tikruosius ketinimus bei pasiraÅ¡yta.

Nėra abejonių dėl ieÅ¡kovės veiksnumo sutarties pasiraÅ¡ymo metu, dėl jos lietuvių kalbos žinių ir supratimo ar dėl notarės suinteresuotumo, nusikalstamos veikos ar kitokių priežasčių buvimo siekiant nuslėpti nuo ieÅ¡kovės sutarties turinį. Todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl suklydimo yra nepagrįsti. IeÅ¡kovės samprotavimai apie, neva, buvusiÄ â€žfaktinę santuokÄ â€œ, „šeimyninius ryÅ¡ius“ neturi nieko bendra su ieÅ¡kovės ir Č. P. tarpusavio santykių vertinimu – faktiÅ¡kai kurį laikÄ jie buvo sugyventiniai.

Č. P. Å¡eima pasirÅ«pino jo laidotuvėmis, visas jų iÅ¡laidas apmokėjo buvusi jo sutuoktinė ir vaikai. IeÅ¡kovės papildomai pareikÅ¡tas reikalavimas visiÅ¡kai nepagrįstas jam turėtų bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis. IeÅ¡kovė nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti žemės sklypÄ bendra jungtine jos ir Č. P. nuosavybe ir neteigė, jog Å¡is žemės sklypas buvo įgytas ir jos lėšomis, todėl teismo posėdžio metu nebuvo aiÅ¡kinamasi žemės sklypo įsigijimo aplinkybės ir ieÅ¡kovei negalėjo paaiÅ¡kėti jokių naujų žemės įsigijimo aplinkybių.

Č. P. esant gyvam ieÅ¡kovė jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. VisÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), Č. P. įsigijo asmeninės nuosavybės teise, jungtinės veiklos susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo tarp ieÅ¡kovės ir Č. P. nebuvo ir turto bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jie nesukÅ«rė.

4. Trečiasis asmuo Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė D. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko (T.1, b.l. 57-58). Nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. patvirtino Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkai), sudarytÄ tarp R. L. ir Č. P.. Sandorio tvirtinimui jai buvo pateikta 2011 m. birželio 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kurio statytojas Č. P., bei VÄ® „Registrų centras“ Kauno filialo pastato dalių apskaičiavimo projektas. Sutartis buvo patvirtinta remiantis Å¡iais dokumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – pripažino negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį (Nesikeičia turto savininkas) sudarytÄ tarp R. L. ir Č. P., patvirtintÄ Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. 1214; taikė restitucijÄ natÅ«ra – pripažino R. L. nuosavybės teises į 53/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Č.

P. nuosavybės teisę į 47/100 dalis minėto gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); pripažino, kad R. L. ir Č. P., miręs (duomenys neskelbtini) d., bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo 0,47 dalis vieno aukÅ¡to medinio apmÅ«ryto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); padalino bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytÄ turtÄ â€“ 0,47 dalis vieno aukÅ¡to medinio apmÅ«ryto gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, pripažįstant ieÅ¡kovei R.

L. ir Č. P., mirusiam (duomenys neskelbtini) d., asmeninės nuosavybės teises į 24/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); papildomus ieškinio reikalavimus dėl 0,0874 ha žemės sklypo atmetė; paskirstė mokėtinas bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 11-20).

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė į teismÄ dėl 2014 m. balandžio 9 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2016 m. vasario 12 d., todėl 10 metų senaties terminas dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo nepraleistas. IeÅ¡kovė į teismÄ dėl 0,47 dalių gyvenamojo namo pripažinimo bendra daline nuosavybe kreipėsi 2016 m. vasario 12 d., o dėl 0,0874 ha žemės sklypo pripažinimo bendra daline nuosavybe kreipėsi 2017 m. rugsėjo 29 d. Č. P. mirė (duomenys neskelbtini) d. Bendram gyvenimui nutrÅ«kus ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl dalies bendrai įgyto turto priteisimo.

IeÅ¡kinio reikalavimams dėl 0,47 dalių vieno aukÅ¡to medinio apmÅ«ryto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl 0,0874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra daline nuosavybe senaties terminas taip pat nepraleistas. Nors minėto nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriai sudaryti 1999-2000 metais, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių sandorių neginčija, o tik praÅ¡o Å¡iais sandoriais įgytÄ turtÄ pripažinti bendra daline nuosavybe.

Todėl ieškinio senaties termino pradžia yra bendro gyvenimo pabaiga, o ne sandorių sudarymo data.

7. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Č. P. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl tiesioginės Č. P. pozicijos dėl ieÅ¡kovės ir jų bendro gyvenimo buvimo ar nebuvimo objektyviai negalima nustatyti. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad tėvas su ieÅ¡kove buvo tik sugyventiniai. SÄ vokos „faktinė Å¡eima“ ir „sugyventiniai“ iÅ¡ esmės yra sinonimai ir abu vartojami apibÅ«dinant kartu gyvenančius, kartu tvarkančius namų Å«kį ir galbÅ«t auginančius vaikus, tačiau santykių oficialiai neįteisinusius asmenis.

Patys atsakovai pripažino, jog ieÅ¡kovė su Č. P. gyveno kartu. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojai E. V., V. P. ir A. M., H. K. bei R. M.. Jie visi patvirtino, jog Č. P. ir ieÅ¡kovė gyveno kaip Å¡eima, bendrai tvarkė Å«kį. Liudytoja E. V. nurodė, kad ieÅ¡kovė ir Č. P. kartu dalyvavo ir jos vestuvėse, kitose Å¡ventėse, ji taip pat lankėsi pas juos namuose. Å ias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos nuotraukos. Tai, kad nuotraukose užfiksuotas Č. P., atsakovai neneigė.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ abejoti Å¡ių liudytojų parodymais. Be to, apie tai, jog Č. P. ir ieÅ¡kovė gyveno kaip Å¡eima galima spręsti ir iÅ¡ atsakovų pusės pakviestos liudytojos E. P. – buvusios Č. P. sutuoktinės – parodymų. Nors ji neigė, kad ieÅ¡kovė su Č. P. gyveno kaip Å¡eima, nurodė, kad jie greičiau gyveno kaip kaimynai, tačiau taip pat nurodė, kad Č. P. jai paskutiniuoju metu skundėsi dėl ieÅ¡kovės, iÅ¡ jo pusės buvo lyg ir pavydo scenos.

Tokios pavydo scenos įrodo artimų asmeninių, o ne kaimyniÅ¡kų santykių buvimÄ . BendrÄ ÄŒ. P. ir ieÅ¡kovės gyvenimÄ patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: ieÅ¡kovės ir Č. P. raÅ¡ytas atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-11922-505/2005, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-7001-660/2015, o taip pat ir 2006 m. rugpjūčio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojos A.

P. parodymai, kuriuose ji patvirtina, jog O. T. gyveno ieÅ¡kovei ir Č. P. padovanotame kambaryje. Tai, kad Č. P. ir ieÅ¡kovė jau gyveno kartu 1999 metų pavasarį, patvirtino liudytojos V. P. ir A. M.. Nors liudytoja E. P. nurodė, kad nutraukus santuokÄ jie dar 6 metus gyveno kartu, jis išėjo iÅ¡ namų tik 1999 metais, tačiau tikslesnių datų liudytoja nenurodė. Jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Be to, kadangi byloje keliamas klausimas ne tik dėl bendro gyvenimo, bet ir galimai bendrai įgyto turto, todėl liudytojos, kuri yra atsakovų mama ir tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, parodymai vertintini kritiÅ¡kai.

Labiau tikėtina, kad jau 1997 m. Č. P. ir ieÅ¡kovė artimai bendravo ir apsigyveno kartu ieÅ¡kovės bute (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ir Č. P. tam tikrus klausimus bandė spręsti teisiniu keliu, tačiau tai nepaneigia fakto, jog ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno kartu. Tiek liudytojai, tiek Kauno medicinos universiteto klinikų raÅ¡tas atsakovui K. P. patvirtina, jog Č. P. ilgÄ laikÄ piktnaudžiavo alkoholiu. Nors oficialiai patvirtintos Å¡io dokumento kopijos į bylÄ nėra pateikta, tačiau aplinkybių dėl Å¡io raÅ¡to buvimo ir jame pateiktos informacijos teisingumo atsakovai neneigė.

Č. P. mirė (duomenys neskelbtini) d. Bylos duomenys patvirtina, kad laidojant Č. P. 720,00 Eur suma prisidėjo ir ieÅ¡kovė. Kadangi laidotuvės kainavo apie 1 500,00 Eur, todėl ieÅ¡kovės prie jų prisidėta suma vertintina kaip itin ženkli. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nuo 1997 m. iki Č. P. mirties ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno kartu, kas vertintina kaip patvirtinimas, jog Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį ir buvo partneriai Å¡eimos sukÅ«rimo tikslu.

8. IeÅ¡kovei ir Č. P. vedant bendrÄ Å«kį ir bÅ«nant partneriais, Č. P. vardu jie įsigijo dalį gyvenamojo namo. Pusę sumos – 579,24 Eur (2 000,00 Lt) Å¡iam turtui įsigyti skyrė ieÅ¡kovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Liudytoja E. V. patvirtino, kad 2 000,00 Lt gyvenamojo namo dalies pirkimui ieÅ¡kovei paskolino sesuo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojos parodymais, jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nors atsakovai nurodo, kad Č. P. finansinė padėtis buvo labai gera, tačiau jo turėtas nekilnojamasis turtas nepatvirtina aplinkybės apie pakankamÄ piniginių lėšų turėjimÄ sandorio sudarymo metu.

IÅ¡ bylos duomenų apie Č. P. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ matyti, kad visi nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo sandoriai sudaryti iki nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Nesutiktina su atsakovų atstovės argumentu, kad Č. P. santaupų turėjimÄ turto įsigijimui asmeninės nuosavybės teise patvirtina ir aplinkybė, jog Č. P. neskubėjo parduoti iÅ¡ mamos paveldėtÄ Å¾emę ir jÄ pardavė tik 2011 m. Byloje tiesioginių įrodymų nei apie ieÅ¡kovės, nei apie Č.

P. pajamas ir turimas santaupas 1999 metais nėra, tačiau iÅ¡ bylos duomenų, o taip pat ir duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek Č. P. 1999 m. turėjo nuolatines pastovias pajamas. Netrukus po dalies namo įsigijimo, buvo pradėti namo remonto, o taip pat ir priestato statybos darbai. Liudytojų E. V., V. P., A. M. ir H. K. parodymai patvirtina, kad įsigijus ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ ir jo perstatymo darbus, ieÅ¡kovė ir Č. P. jau gyveno kartu, kartu planavo ir vykdė statybas, ieÅ¡kovė prie statybos darbų prisidėjo savo asmeniniu darbu bei lėšomis, padėjo ir jos artimi giminaičiai.

IeÅ¡kovė ir Č. P. kartu gyveno nuo 1997 m. Tai rodo, kad ieÅ¡kovė ir Č. P. jau prieÅ¡ įsigydami dalį namo ir toliau vykdydami jos rekonstrukcijÄ turėjo bendrų planų dėl Å¡eimos sukÅ«rimo, nors jos teisiÅ¡kai ir neįformino. IeÅ¡kovė ir Č. P. buvo Å¡eima ir dalies namo pirkimas bei tolimesnė statyba buvo suplanuota bei vykdoma Å¡eimos reikmėms. Aplinkybė, kad 0,47 dalys gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registre registruoti Č. P. vardu, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad jos įsigijimas ir pagerinimas buvo atlikti vien tik Č.

P. pastangomis ir lėšomis. Be liudytojų parodymų, byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovė ir Č. P. gyvendami įsigijo tam tikro kilnojamojo turto, ieškovė Č. P. vardu mokėjo mokesčius, kas savaime suprantamas dalykas gyvenant kartu. Atsakovų teiginys, kad dalis namo buvo įsigyta vien tik Č. P. lėšomis, nes jis turėjo pakankamai pajamų ir ankstesnių santaupų, o ieškovė dalies namo pirkimo ir vėlesnių statybų neprisidėjo bei jie nevedė bendro ūkio, prieštarauja kitiems byloje aptartiems įrodymams.

Tai, kad nuo pat 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno kartu, vertintina kaip patvirtinimas, kad Å¡alys vedė ne tik bendrÄ Å«kį ir buvo partneriai Å¡eimos sukÅ«rimo tikslu, bet, kad ir įgytos 0,47 dalys gyvenamojo namo bei atitinkama dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini), su vėlesniais namo pagerinimais, buvo ieÅ¡kovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog ieÅ¡kovė savo veiksmais 2013 m. spalio 15 d. per notarÄ siųsdama Č.

P. pareiÅ¡kimÄ , 2014 m. balandžio 9 d. pasiraÅ¡ydama notarinę Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas), 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasiraÅ¡ydama Č. P. parengtas sutartis, aiÅ¡kiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise, nes savo valia pasirašė sutartis, kurios yra galiojančios, o be to, esant gyvam Č. P. jokių turtinių pretenzijų dėl ginčo turto nereiÅ¡kė. Savaime suprantama, kad ieÅ¡kovei ir Č. P. gyvenant kartu, ieÅ¡kovė nematė pagrindo kreiptis į teismÄ dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe.

Tokia bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik Č. P. mirus ir jo vaikams kreipusis dėl palikimo priėmimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė jau garbingo amžiaus, turinti rimtų sveikatos problemų, nėra baigusi jokių teisės mokslų, visÄ gyvenimÄ dirbo virėja, todėl galimai nesuprato turinti galimybę dar gyvenant kartu su Č. P., kreiptis į teismÄ dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Visi dokumentai, kurių pagrindu atsakovai iÅ¡ esmės įrodinėja, jog ginčo turtas yra Č.

P. asmeninė nuosavybė, sudaryti 2013-2014 m., t. y. metai – dveji iki Č. P. mirties. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dalis gyvenamojo namo, ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 13 d. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir pagal 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ . Kita dalis gyvenamojo namo, kuriÄ teismas pirmiau pripažino jungtinės veiklos objektu, o taip pat ir žemės sklypas buvo registruoti Č.

P. vardu. Tad ieÅ¡kovė ir Č. P. ne tik gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, ir turėjo bendros jungtinės veiklos objektÄ , bet tuo pačiu buvo ir gyvenamojo namo bendraturčiai. Nustatyta, kad Č. P. paskutiniais savo gyvenimo metais itin piktnaudžiavo alkoholiu. Bendras gyvenimas su priklausomybę alkoholiui turinčiu asmeniu yra sudėtingas ir sekinantis tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai. Todėl visiÅ¡kai suprantamas ir logiÅ¡kas ieÅ¡kovės noras pagal jos supratimÄ teisiÅ¡kai iÅ¡spręsti tam tikrus klausimus.

Kadangi 0,47 dalys gyvenamojo namo ir atitinkama dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini), buvo registruotos Č. P. vardu, o 53/100 dalys registruotos ieÅ¡kovės vardu, todėl, net ir ieÅ¡kovei sandorio metu pareiÅ¡kus, jog 0,47 dalys yra įgytos bendrai, kitokio sandorio notarė nebÅ«tų galėjusi tvirtinti. Todėl teismas nelaikė, jog 2013 m. spalio 15 d. per notarÄ siųsdama Č. P. pareiÅ¡kimÄ , 2014 m. balandžio 9 d. pasiraÅ¡ydama notarinę turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) bei 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasiraÅ¡ydama Č.

P. parengtas sutartis, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise. Nesutiktina su atsakovų atstovės argumentu, kad byloje nėra įrodymų apie ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimus. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad 2012 m. pabaigoje ieÅ¡kovė gydėsi LSMU VÅ¡Ä® Kauno klinikų stacionare, 2014 m. ieÅ¡kovė turėjo rimtų sveikatos problemų, kurios vėliau turėjo įtakos jos neįgalumui su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu.

IeÅ¡kovės ir Č. P. tarpusavio teisės ir pareigos atsirado iki CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., todėl Å¡iems santykiams taikytina 1964 m. CK redakcija. Kadangi ieÅ¡kovė ir Č. P. santuokos sudarę nebuvo, jų santykiams netaikytinos Å¡eimos santykius reglamentuojančios teisės normos bei normos, reglamentuojančios bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Pagal 1964 m. 474 straipsnio 1 dalies nuostatas ieÅ¡kovė pripažintina 0,47 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturte.

Byloje neįrodyta, jog namo dalis bei vėlesni jo pagerinimo darbai atlikti vien tik iš Č. P. lėšų, bei, jog vienas iš bendraturčių didesne dalimi prisidėjo prie jungtinės veiklos objekto, todėl teismas vadovaujasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog partnerių įnašų dalys yra lygios.

9. Sudarydama 2014 m. balandžio 9 d. sutartį ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės Č. P. perleido jų bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto savo dalį. Sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė ir Č. P. ne tik gyveno kaip faktinė Å¡eima, bet buvo ir gyvenamojo namo bendrasavininkai, nes 53/100 namo priklausė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 13 d. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir pagal 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ . Nors ieÅ¡kovė ir Č.

P. gyveno kaip faktinė Å¡eima iki Č. P. mirties, tačiau 2013-2014 metais tarp jų buvo nesutarimų, kurių neneigė ir pati ieÅ¡kovė. Kadangi 0,47 dalys gyvenamojo namo ir atitinkama dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini), buvo registruotos Č. P. vardu, o 53/100 dalys registruotos ieÅ¡kovės vardu, todėl net ir ieÅ¡kovei sandorio metu pareiÅ¡kus, jog 0,47 dalys yra įgytos bendrai, kitokio sandorio notarė net ir nebÅ«tų galėjusi tvirtinti. Todėl teismas nelaikė, jog 2013 m. spalio 15 d. per notarÄ siųsdama Č.

P. pareiÅ¡kimÄ , 2014 m. balandžio 9 d. pasiraÅ¡ydama notarinę Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) bei 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasiraÅ¡ydama Č. P. parengtas sutartis, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad 2014 m. ieÅ¡kovė turėjo rimtų sveikatos problemų, yra garbingo amžiaus, nėra baigusi teisės mokslų, visÄ gyvenimÄ dirbo virėja. Tuo tarpu Č. P. buvo teisininkas, todėl buvo gerokai daugiau teisiÅ¡kai iÅ¡prusęs už ieÅ¡kovę.

Atsižvelgus į ginčo sutarties metu buvusiÄ situacijÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas, pasirašė visiÅ¡kai sau nenaudingomis sÄ lygomis, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės Č. P. neatlygintinai perleido jų bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto savo dalį, todėl vertintina, kad Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovė pasirašė esminio suklydimo įtakoje. Dėl Å¡ių priežasčių 2014 m. balandžio 9 d.

Turto pasidalijimo sutartis (nesikeičia turto savininkas), patvirtinta Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. 1214, pripažintina negaliojančia ir taikytina restitucija, nustatant sandorio šalims nuosavybės teises į jų turėtas nekilnojamojo turto dalis iki sandorio sudarymo.

10. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 0,1512 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas Č. P. vardu. Pirminis 0,0874 ha žemės sklypo dalies įgijimo pagrindas – 2000 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. P19/2000-0075. LikusiÄ dalį – 0,0638 ha minėto žemės sklypo ta pačia sutartimi įsigijo O. T., kuri vėliau jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį testamentu paliko Č. P.. Paveldėjimo teisės liudijimas Č.

P. į minėtÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡duotas 2007 m. gegužės 24 d. Vėliau visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Č. P. buvo padovanotas sÅ«nui K. P., o nepraėjus nei metams – vėl padovanotas Č. P.. Å ie sandoriai, jų sudarymo aplinkybės bei motyvai neturi reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui, jų pripažinimo negaliojančiais klausimai nekeltini, kadangi ginčo turtas Å¡iai dienai yra registruotas Č. P. vardu, todėl teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė.

11. IeÅ¡kovė reikalavimÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, kuri yra įgyta Č. P. 2000 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. P19/2000-0075 pagrindu, pripažinti jų bendra daline nuosavybe byloje pareiÅ¡kė tik po 1,5 metų. Nesutiktina, kad byloje paaiÅ¡kėjo kažkokios naujos aplinkybės dėl žemės sklypo įsigijimo. Nekilnojamojo turto registre duomenys buvo įregistruoti, o be to, ieÅ¡kovė buvo ir nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, todėl duomenis iÅ¡ VÄ® Registrų centro galėjo bet kada gauti.

Tai, kad apie viso žemės sklypo registracijÄ atsakovo vardu ieÅ¡kovė žinojo vėliausiai 2013 m., patvirtina jos pačios 2013 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimas, siųstas Č. P. per Kauno m. 9-Ä jį notarų biurÄ . Jei tarp Å¡alių bÅ«tų buvęs susitarimas dėl Å¡io turto įgijimo, ieÅ¡kovė Å¡ias aplinkybes bÅ«tų nurodžiusi jau pirminiame ieÅ¡kinyje. Be to, ieÅ¡kovė net neįrodinėjo, jog prisidėjo prie turto įsigijimo piniginiu įnaÅ¡u. Tai, kad teismas pripažino, jog nuo 1997 m. pradžios iki pat Č.

P. mirties ieÅ¡kovė su juo vedė bendrÄ Å«kį ir buvo partneriai Å¡eimos sukÅ«rimo tikslu, ir kad įgytos 0,47 dalys gyvenamojo namo ir atitinkama dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini), kurios vėliau buvo pagerintos, buvo ieÅ¡kovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas, savaime nereiÅ¡kia, jog visas faktinėje santuokoje įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju negalioja oficialios santuokos atveju taikytina prezumpcija, jog visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.

IeÅ¡kovė neįrodė, jog ji pradėdama gyventi su Č. P. susitarė, jog visas jų bendro gyvenimo metu įsigytas ar sukurtas turtas bus jungtinės veiklos objektas. Be to, net darant prielaidÄ , jog ieÅ¡kovė ir Č. P. buvo susitarę dėl dalies žemės sklypo įsigijimo, bÅ«tina nustatyti jungtinės veiklos dalyvių (partnerių) įnaÅ¡us į bendrÄ turtÄ . IeÅ¡kovė neįrodinėjo, jog finansiÅ¡kai prisidėjo prie dalies žemės sklypo pirkimo. Todėl akivaizdu, kad žemės sklypas nebuvo nupirktas už bendras ieÅ¡kovės ir Č.

P. lėšas, todėl Å¡iuos ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė ir proporcingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniame skunde atsakovai A. K. ir K. P., atstovaujami advokatės Zitos Ragauskaitės, prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.4, b.l. 28-36). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.

Teismas netinkamai vertino įrodymus ir darė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės ir Č. P. susitarimo užsiimti bendra veikla. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų tyrimÄ atliko pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vienpusiÅ¡kai, teismo padarytos iÅ¡vados nepagrįstos, neteisingos, nelogiÅ¡kos, grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis. Teismas atsakovų liudytojos E. P. parodymus vertino kritiÅ¡kai, konstatavęs, kad ji yra atsakovų motina ir suinteresuota bylos baigtimi, tuo tarpu sprendimÄ grindė ieÅ¡kovės sesers E. V. parodymais, nepasisakęs dėl jos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl teismas Å¡ioje byloje buvo Å¡aliÅ¡kas, padarė aiÅ¡kias teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. 1.2.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės R. L. ir Č. P. susitarimÄ užsiimti bendra veikla, apie susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos tikslo, jungtinės veiklos bendro Å«kio vedimÄ , apie jungtinės veiklos rezultato sukÅ«rimo faktÄ . Teismas neanalizavo, ar ieÅ¡kovei sesers skolinti pinigai buvo perduoti Č. P., ar ieÅ¡kovė buvo pajėgi skolintus pinigus grÄ Å¾inti. Teismas netyrė, ar ieÅ¡kovės sesuo turėjo finansines galimybes sukaupti ir skolinti pinigus.

Teismas sprendime nepasisakė apie ieÅ¡kovės turėtÄ galimybę gilintis į Å¡iÄ sutartį ilgiau nei mėnesį. Teismas konstatavo, jog mirus Č. P. nėra galimybės sužinoti jo pozicijos ginčijamu klausimu, tačiau nepagrįstai nevertino Č. P. iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose. Č. P. nevedė bendro Å«kio su ieÅ¡kove, kadangi turėjo pakankamai piniginių lėšų tiek nekilnojamajam turtui įsigyti, tiek jį remontuoti. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jog Č.

P., gyvendamas kartu su ieÅ¡kove, savo vaikams dovanojo nekilnojamÄ turtÄ , kas patvirtina ne tik artimus tėvo ir vaikų ryÅ¡ius, bet ir aukščiau teiktus argumentus ir įrodymus, jog Č. P. nestokojo piniginių lėšų. Teismas analizuodamas Č. P. finansinę padėtį dėl Å¡ių įrodymų taip pat nepasisakė. 1.3. Teismas rėmėsi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės ir jos sesers, suinteresuotos bylos baigtimi, parodymais, padarė iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę ginčijamų dokumentų pasiraÅ¡ymo metu nesant tai patvirtinančių įrodymų, nevertino atsakovų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų arba juos vertino neobjektyviai.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių medicininių iÅ¡vadų, kad 2012 m. pabaigoje jos patirti susirgimai neigiamai paveikė jos sveikatos bÅ«klę 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais ir dėl psichinės sveikatos bÅ«klės ji negalėjo suprasti pasiraÅ¡omų dokumentų ir jų vertinti. 1.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino turto pripažinimui bendra daline nuosavybe ir netaikė ieÅ¡kinio senaties. IeÅ¡kovė teikė reikalavimÄ pripažinti bendrÄ ja daline jos ir Č.

P. nuosavybe Č. P. turtÄ , įgytÄ 1999 m. balandžio 12 d. bei 2000 m. sausio 26 d. sutartimis. Turto įgijimo sutartimis Č. P. turtÄ Ä¯gijo asmeninėn nuosavybėn, todėl bet kokios pretenzijos į Č. P. įgytÄ nuosavybę įvardintų sutarčių pagrindu yra sutarčių esminių sÄ lygų prievartinis keitimas, o tam įstatymas numato ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovė yra aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi, kad jai nuo sandorio sudarymo momento yra žinoma, jog 0,47/100 dalys gyvenamojo namo su kiemo pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso Č.

P. asmeninės nuosavybės teise, ir ji neturinti jokių teisių į šį turtÄ . IeÅ¡kovė neįrodinėjo nei materialinio prisidėjimo prie Å¡io žemės sklypo įsigijimo faktų, nei sužinojimo apie sandorį, sudarytÄ ÄŒ. P. vardu, momento, nei jungtinės veiklos susitarimo buvimo dėl Å¡io turto įsigijimo. Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovei ir apie Å¡io sandorio sudarymÄ buvo žinoma nuo jo sudarymo momento, ir ji yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris skaičiuotinas nuo 2000 m. sausio 26 d.

Ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino.

13. IeÅ¡kovė R. L., atstovaujama advokato Arnoldo Blaževičiaus, atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.4, b.l. 47-51).

14. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė į teismÄ dėl 0,47 dalių gyvenamojo namo pripažinimo bendra daline nuosavybe kreipėsi 2016 m. vasario 12 d., o dėl 0,0874 ha žemės sklypo pripažinimo bendra daline nuosavybe – 2017 m. rugsėjo 29 d., todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieÅ¡kinio reikalavimai buvo reiÅ¡kiami dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra daline nuosavybe, o ne dėl ginčo turto įsigijimo sandorių panaikinimo.

Teismas nuosekliai iÅ¡analizavo visas bylos aplinkybes, įvertino visus surinktus įrodymus, atskirai dėl jų pasisakydamas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Atsakovų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus teismas vertino itin objektyviai, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visetÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

16. Asmuo, kreipdamasis į teismÄ dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieÅ¡kinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindÄ ) ir pasirenka teisių gynimo bÅ«dÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Teisinio ieÅ¡kinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

17. Byloje nustatytos Å¡ios bylai reikÅ¡mingos aplinkybės: - pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. kovo 9 d. iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. L. ir Č. P., miręs (duomenys neskelbtini) d., yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 91,96 kv. m ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 0,36 dalys, o Č. P. – 0,64 dalys Å¡io nekilnojamojo turto. 0,1512 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Č.

P. (T.1, b.l. 83-85); - Č. P. pagal 1999 m. balandžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudaryta tarp Č. P. ir O. T., įgijo 0,47 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 63,06 kv. m su atitinkama dalimi kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 28); - ieÅ¡kovė R. L. pagal 2001 m. birželio 13 d. sutartį su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos iÅ¡ O. T. įgijo 0,21 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 63,06 kv. m su atitinkama dalimi kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 29).

IÅ¡ 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo nustatyta, jog ieÅ¡kovė po O. T. mirties paveldėjo 0,32 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 63,06 kv. m su atitinkama dalimi kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 39); - iÅ¡ 2007 m. gegužės 2 d. Pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad ieÅ¡kovei R. L. nuo 2007 m. gegužės 2 d. nuosavybės teise priklauso 0,53 dalys gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 63,06 kv. m su atitinkama dalimi kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), o Č.

P. – 0,47 dalys Å¡io turto (T.1, b.l. 19); - 2011 m. birželio 27 d. Č. P. pateikė DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr. 16, kurioje bendras namo plotas nurodytas 91,96 kv. m. Statybos darbai atlikti pagal 2000 m. parengtÄ priestato ir mansardos kapitalinio remonto projektÄ ir iÅ¡ naujo buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai (T.1, b. l. 61-62; 109-114; 122-123; T.2, b. l. 4-36); - 2012 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi Č. P. jam priklausančiÄ namo, kurio bendras plotas 91,96 kv. m ir atitinkama dalimi kitų statinių padovanoja sÅ«nui K.

P., o 2013 m sausio 24 d. K. P. šį turtÄ padovanoja Č. P. (T.1, b.l. 91-106). Nekilnojamojo turto registre nuo 2013 m. vasario 24 d. nurodyta, kad minėtas turtas – dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, bei 0,1512 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) – asmeninės nuosavybės teise priklauso Č. P. (T. 1, b.l. 83-85); - 2014 m. balandžio 9 d. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai R. L. ir Č. P. pasirašė Turto pasidalijimo sutartį, kurios dalykas yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 91,96 kv. m ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį VÄ® Registrų centras Kauno filialo 2014 m. kovo 2 d. atliktÄ pastato dalių apskaičiavimo projektÄ Nr. K-739 (T.1, b.l. 35-37; 59-60).

Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad remiantis 2011 m. birželio 27 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ Nr. 16, keičiasi bendrosios dalinės nuosavybės dalys ir ieÅ¡kovei R. L. priklauso 0,36 dalys, o Č. P. – 0,64 dalys aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto. Sutartyje Å¡alys taip pat susitarė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ (sutarties IV dalis): ieÅ¡kovė R. L. naudosis patalpomis 1-8/7,56 kv. m, 1-7/3,88 kv. m, 1-9/8,62 kv. m, 1-10/12,97 kv. m, turinčiomis 33,03 kv. m, kas sudaro 0,36 dalis, Č.

P. naudosis patalpomis R-1/10,31 kv. m, 1-1/1,89 kv. m, 1-2/6,90 kv. m, 1-3/4,71 kv. m, 1-4/1,17 kv. m, 1-5/12,58 kv. m, 1-6/11,45 kv. m, 1-11/9,92 kv. m, turinčiomis 58,93 kv. m, kas sudaro 0,64 dalis.

18. Byloje kilo ginčas dėl to, ar kartu gyvenę nesusituokę asmenys – ieÅ¡kovė R. L. ir Č. P. – siekė įsigyti nekilnojamojo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir sandorio pripažinimo negaliojančiu 19. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, remdamasis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir liudytojos E. V. parodymais konstatavo, jog 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė ir Č. P. įsigijo 1999 m. balandžio 12 d., t. y. ieÅ¡kovei ir Č. P. vedant bendrÄ Å«kį ir bÅ«nant partneriais Å¡eimos sukÅ«rimo tikslu už 1 158,48 Eur (4 000 Lt). IeÅ¡kovė namo dalies pirkimui jį skyrė 579,24 Eur (2 000,00 Lt) asmeninių lėšų.

20. Apeliantai, nesutikdami su tokia teismo iÅ¡vada, teigė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojos E. V. parodymais dėl neva ieÅ¡kovei paskolintų 579,24 Eur (2 000,00 Lt) namo pirkimui. Byloje nepateikta jokių įrodymų, ar E. V. turėjo galimybę paskolinti tokiÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovei, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės R. L. ir Č. P. susitarimÄ užsiimti bendra veikla, apie susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos tikslo, jungtinės veiklos bendro Å«kio vedimÄ , apie jungtinės veiklos rezultato sukÅ«rimo faktÄ .

21. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alys neginčijo, jog ieÅ¡kovė su Č. P. susipažino prieÅ¡ daug metų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė su Č. P. artimiau bendrauti pradėjo 1997 m, kartu apsigyvendami ieÅ¡kovės bute (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės teigimu, 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ji su Č. P. įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, prie namo pirkimo ji prisidėjo asmeninėmis lėšomis. Teisėjų kolegijos nuomone, nors byloje nėra įrodymų leidžiančių tiksliai nustatyti laikotarpį, kad ieÅ¡kovė su Č. P. pradėjo gyventi kartu, tačiau surinktų įrodymų visetas – fotonuotraukos, liudytojų V. P., A. M., E. P., E. V., H. K., R. M. parodymai – leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad sandorio sudarymo metu, t. y. 1999 m., ieÅ¡kovė R. L. ir Č. P. gyveno kartu.

22. Nuosavybės teisės sukÅ«rimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytÄ turtÄ atsiradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017).

23. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ turtÄ Ä¯rodymu, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl tokio turto sukÅ«rimo, bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifikÄ , kartu gyvenančių asmenų ryÅ¡ių pobÅ«dį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali bÅ«ti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iÅ¡ sugyventinių gali prisidėti prie bendro Å«kio savo darbu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

24. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aiÅ¡kinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principÄ , nes taip bÅ«tų paneigta Å¡alių laisva valia susitarti dėl savo bÅ«simų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant sugyventinių ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

25. Apeliaciniame skunde atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrÄ Å«kį Å¡alys siekė vienodo tikslo naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių. Apeliantų teigimu, šį turtÄ ÄŒ. P. įsigijo kaip asmeninę nuosavybę.

26. Kaip jau minėta, iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1999 m. balandžio 12 d. Č. P. vardu buvo sudaryta 0,47 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovė, aplinkybes, kad savo asmeninėmis (skolintomis iÅ¡ liudytojos E. V.) lėšomis prisidėjo prie namo pirkimo įrodinėjo tik liudytojos parodymais. Byloje nėra pateikta jokių tiesioginių įrodymų, kad ieÅ¡kovė tokiÄ pinigų sumÄ turėjo, o liudytoja E. V. galėjo jai tokiÄ pinigų sumÄ paskolinti. Juolab, kad minėtos sutarties 2 punkte nurodyta, kad už perkamÄ namo ir kitų statinių dalį pardavėjai O. T. 4 000,00 Lt sumokėjo Č. P..

27. Byloje taip pat nustatyta, jog bÅ«tent Č. P. 2000 m. užsakė jam priklausančios namo dalies kapitalinio remonto projektÄ (priestato ir mansardos), 2011 m. 2011 m. birželio 27 d. pateikė DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr.

16. Iš naujo buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, ir įregistruotas bendras namo plotas 91,96 kv. m.

28. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga yra tai, jog Č. P. 2012 m. kovo 28 d. jam priklausančiÄ gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį kaip asmeninę nuosavybę padovanojo savo sÅ«nui K. P., kuris 2013 m. vasario 24 d. šį turtÄ padovanojo tėvui Č. P.. Tokiu bÅ«du nuosavybės įgijimo pagrindas, pagal kurį Č. P. įgijo 0,47 dalis (kurios sudaro apie 43,22 kv.

m) gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) yra ne 1999 m. balandžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis, bet 2013 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartis ir 2011 m. birželio 27 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ Nr.

16. IeÅ¡kovė R. L. Å¡ių sandorių neginčijo, o 2013 m. spalio 15 d. per notarÄ iÅ¡siuntė Č. P. pareiÅ¡kimÄ , kuriame aiÅ¡kiai nurodė, jog gyvenamasis namas jai ir Č. P. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o bÅ«tent, Č. P. – 0,47 dalys ir R. L. – 0,53 dalys (T.1, b.l. 108).

29. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog nuosavybės pagrindas, kuriuo R. L. įgijo dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) yra 2001 m. birželio 13 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 6157, pagal kuriÄ R. L. įgijo 0,21 dalį minėtų statinių (gyvenamojo namo plotas 63,06 kv. m), bei 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 3100 (gyvenamojo namo plotas 63,06 kv. m) (T.1, b.l. 29; 39; 83-85). Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovei priklausanti gyvenamojo namo dalis sudaro apie 33,42 kv. m.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, jog 0,47 dalis gyvenamoji namo ir kitų statinių Č. P. įgijo ne asmeninės nuosavybės teise, bet bendrosios dalinės nuosavybės su ieÅ¡kove teise.

31. Kaip jau minėta, po gyvenamojo namo kapitalinio remonto, namo plotas padidėjo nuo 63,06 kv. m iki 91,96 kv. m, todėl teisėjų kolegijos nuomone, namo bendraturčiams iÅ¡kilo bÅ«tinybė sudaryti turto pasidalijimo (dalių perskaičiavimo) ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuriÄ 2014 m. balandžio 9 d. patvirtino notaras (T.1, b.l. 35-37).

32. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikÅ¡mę suderintiems Å¡alių tarpusavio ketinimams. Å alių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu ir reikÅ¡minga visuomeninės savireguliacijos priemone. Å is aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

33. Ieškovė, ieškinyje ginčydama šį sandorį, teigia, kad jis turi valios trūkumų, t. y. sudarytas dėl esminio suklydimo, nes ji pavargusi nuo nuolatinio Č. P. girtavimo ir netinkamo elgesio su ja nesuvokė, kad pasirašo sutartį, kuria ne tik nustatoma naudojimosi tvarka, bet ir perskaičiuojamos nuosavybės dalys.

34. Tokiu bÅ«du, nagrinėjamos bylos kontekste aktualus CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminę reikÅ¡mę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudaręs. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-10-915/2016).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė ginčijamos turto pasidalijimo (dalių perskaičiavimo) sutarties sudarymo dėl suklydimo fakto, o byloje surinkti dokumentai įrodantys ieÅ¡kovės veiksmų sekÄ , nepatvirtina jos nurodomų aplinkybių. Byloje nepaneigta, kad 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Č. P. gavo dovanų iÅ¡ sÅ«naus K. P. 2013 m. sausio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Taip pat nepaneigtos tos aplinkybės, jog projektÄ namo dalies remontui buvo parengęs Č.

P., kuris taip pat pateikė DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tos aplinkybės, kad 2012 m. pabaigoje ieÅ¡kovė gydėsi LSMU VÅ¡Ä® Kauno klinikų stacionare, o 2015 m. rugsėjo 28 d. ieÅ¡kovei neterminuotai nustatytas neįgalumas su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu, leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nesuprato ir nežinojo, kad Č. P. ginčo turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.

37. Teisėjų kolegija, pažymi, kad sandorio patvirtinimas atitinka CK 1.74 straipsnio nuostatas. 2014 m. balandžio 9 d. turto pasidalijimo sutarties tekste (7.1 p.) nurodoma, kad Å¡alys atskleidė viena kitai visÄ joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ reikÅ¡mės Å¡ios sutarties sudarymui ir jos vykdymui; sutartis sudaryta vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais, nenaudojant apgaulės ar spaudimo, kas leidžia teigti, jog ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kintas sudaromo sandorio turinys, ieÅ¡kovė pasirašė tai supratusi ir norėjo sudaryti bÅ«tent tokiÄ turto pasidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį.

Sutarties tekste 6 lape nurodoma, kad Å¡i sutartis Å¡alių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valiÄ bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasiraÅ¡yta, ir patvirtinta notaro. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieÅ¡kovė pripažino, kad 2013-2014 metais tarp ieÅ¡kovės ir Č. P. buvo nesutarimų, kad ieÅ¡kovė 2014 m. kovo 5 d. buvo pasiraÅ¡iusi analogiÅ¡ko turinio Č. P. parengtÄ sutartį (T.2, b.l. 50-52).

38. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laikÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiÅ¡kinimo principu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

39. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant turto pasidalijimo sandorį buvo tartasi dėl kitokių sutarties sÄ lygų. Nelaikytinas esminiu ir negali bÅ«ti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu suklydimas dėl sandorio motyvų, jo padarinių, jei kita Å¡alis buvo sÄ Å¾ininga. IeÅ¡kovė neįrodė, kad Č. P. buvo nesÄ Å¾iningas, o notarė netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neiÅ¡aiÅ¡kino sudaromo sandorio esmės ir prasmės, taip pat buvo kitų pagrindų nepasitikėti notare, nes pati ieÅ¡kovė ne kartÄ yra sudariusi sandorius, kuriuos tvirtino Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė D. K..

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. balandžio 12 d. sandoriai sudaryti per neilgÄ laiko tarpÄ , juose buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia ne tik nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , bet ir perskaičiuoti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės liko tokia pati gyvenamojo namo dalis (apie 33 kv. m), kuriÄ ji buvo įgijusi pagal 2001 m. birželio 13 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį bei 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis ar darbu bÅ«tų prisidėjusi prie namo dalies remonto dalių ir, kad Č. P., remontuodamas namÄ , siekė sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į namo pagerinimus jungtinės veiklos pagrindu su ieÅ¡kove R. L.. NeiÅ¡sipildę ieÅ¡kovės lÅ«kesčiai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, nes ieÅ¡kovės valios pasikeitimas po Č. P. mirties nesudaro pagrindo spręsti, kad 2014 m. balandžio 12 d. turto pasidalijimo sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, o ne laisva valia ir tuo metu neatitiko ieÅ¡kovės valios, todėl nėra pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu.

41. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas dalyje, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį sudarytÄ tarp R. L. ir Č. P., patvirtintÄ Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. ir taikyta restitucija natÅ«ra – R. L. pripažinta nuosavybės teises į 0,53 dalis, o Č. P. į 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi jos 2014 m. balandžio 9 d.

Turto pasidalinimo sutartimi buvo pakeistos, bei pripažinta, kad R. L. ir Č. P. bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo 0,47 dalis vieno aukšto medinio apmūryto gyvenamojo namo, esančias (duomenys neskelbtini) ir bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytas turtas padalintas lygiomis dalimis, t. y. ieškovei R. L. ir Č. P. pripažintos asmeninės nuosavybės teises į 0,24 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių (po ½ dalį), esančių (duomenys neskelbtini) naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – šie ieškinio reikalavimai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe 42. IeÅ¡kovė taip pat prašė pripažinti, kad R. L. ir Č. P. bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo dalį žemės sklypo (0,0874 ha), esančio (duomenys neskelbtini) bei padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis po ½ dalį.

43. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad sklypas buvo įgytas Č. P. kaip asmeninė nuosavybė, o ieÅ¡kovė neįrodė, jog gyvendama faktinėje santuokoje su Č. P. susitarė dėl 0,0874 ha žemės sklypo dalies įsigijimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir finansiÅ¡kai prisidėjo prie jo įsigijimo.

44. Apeliantai, ginčydami teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės jokių argumentų dėl teismo sprendimo Å¡ioje dalyje nenurodė, tik pažymėjo, jog Å¡ie reikalavimai turėjo bÅ«ti atmesti pritaikius ieÅ¡kinio senatį.

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokio objekto kaip žemės sklypas specifiÅ¡kumas lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytÄ kainÄ . Žemės sklypas gali bÅ«ti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu bÅ«tų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslÄ sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iÅ¡ esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraÅ¡tovaizdis ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016).

46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Č. P. žemės sklypo dalį (0,0874 ha) įsigijo asmeninėn nuosavybėn 2000 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. P19/2000-0075 pagrindu. Byloje neįrodyta, jog perkant šį žemės sklypÄ savo lėšomis prisidėjo ieÅ¡kovė ar Å¡alys siekė sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, juolab, kad ieÅ¡kovė dalies pastatų savininke tapo tik 2001 m. LikusiÄ sklypo dalį Č. P. paveldėjo po O. T. mirties (2005 m. testamentas, 2007 m. gegužės 24 d.

Paveldėjimo teisės liudijimas, T.1, b.l. 38). Kaip jau minėta, visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypÄ , 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių), esantį (duomenys neskelbtini) Č. P. buvo padovanojęs sÅ«nui K. P., kuris vėliau šį turtÄ vėl padovanojo tėvui. Taigi, visas 0,1512 ha žemės sklypas įgytas dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso Č. P., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė papildomÄ ieÅ¡kinį, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo Å¡ioje dalyje nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ieškinio senaties 47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti, nes ieškinio senaties termino pradžia yra bendro gyvenimo pabaiga (Č. P. mirties data), o ne sandorių sudarymo data.

48. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ , nes ieÅ¡kovė siekė įgyti nuosavybės teises į turtÄ , kurį Č. P. buvo įgijęs 1999 m. balandžio 12 d. pastatų dalies ir 2000 m. sausio 26 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, todėl jų manymu, ieÅ¡kinio senatis turėjo bÅ«ti skaičiuojama nuo sandorių sudarymo dienos.

49. IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

50. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju nėra praleistas. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas neskaičiuotinas ne nuo turto pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo dienos, tačiau teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties pradžia laikė Č. P. mirties datÄ â€“ t. y. (duomenys neskelbtini) d. (bendro gyvenimo pabaigos data).

52. Senaties termino pradžios nustatymui yra aktualus ne pats sužinojimo apie sandorio sudarymo faktÄ momentas, o asmens sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie tai, kad toks sandoris pažeidžia jo teises, momentas. Sužinojimas apie tai, kad sandoris pažeidžia jo teises (vidinės valios susiformavimo momentas), sietinas su tuo, kada asmuo turi (gauna, surenka) pakankamai duomenų, leidžiančių jam nuspręsti, jog sandoris, kurį sudarė ginčijamo sandorio Å¡alis, ne Å¡iaip yra ydingas, bet pažeidžia jo teises.

53. Pirmiausia pažymėtina, kad 2013 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovė per notarÄ siuntė pareiÅ¡kimÄ ÄŒ. P. dėl servituto nustatymo (T. 1, b.l. 108), 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pasirašė Č. P. parengtas sutartis dėl turto pasidalijimo, naudojimosi tvarkos ir servituto nustatymo, 2014 m. balandžio 9 d. pasirašė notarinę turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas), todėl nagrinėjamos bylos kontekste ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ sieti su Č. P. mirties diena nėra jokio teisinio pagrindo.

54. Bylos aplinkybių visuma, leidžia teigti, jog apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2014 m. kovo 5 d. pasiraÅ¡ydama Č. P. parengtÄ sutartį. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2016 m. vasario 12 d., todėl senaties terminas nėra praleistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 55. Tenkinus apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį atmetus visiÅ¡kai, perskirstytinos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.).

56. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies (249,00 Eur) mokėjimas. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 249,00 Eur už ieškinį mokėtinų išlaidų atlyginimo.

57. Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (T.3, b.l. 64-66), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė 120,00 Eur žyminio mokesčių iÅ¡laidų. Apeliacinį skundÄ patenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų naudai priteistina 1 820,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. kiekvienam po 910,00 Eur.

58. Iš ieškovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.). Pirmosios instancijos teisme šios išlaidos sudarė 22,44 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 11,20 Eur, tokiu būdu iš ieškovės valstybei priteistina 33,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

59. Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi, kuriomis buvo uždrausta iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ Č. P. palikimÄ (T.1, b.l. 44-45). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d.

Turto pasidalinimo sutartį (Nesikeičia turto savininkas) sudarytÄ tarp R. L. ir Č. P., patvirtintÄ Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. 1214; taikė restitucijÄ natÅ«ra – pripažino R. L. nuosavybės teises į 53/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Č. P. nuosavybės teisę į 47/100 dalis minėto gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); pripažino, kad R.

L. ir Č. P., miręs (duomenys neskelbtini) d., bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo 0,47 dalis vieno aukÅ¡to medinio apmÅ«ryto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); padalino bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytÄ turtÄ â€“ 0,47 dalis vieno aukÅ¡to medinio apmÅ«ryto gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, pripažįstant ieÅ¡kovei R.

L. ir Č. P., mirusiam (duomenys neskelbtini) d., asmeninės nuosavybės teises į 24/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 910,00 Eur (po devynis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 249,00 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus) atidėto žyminio mokesčio ir 33,64 Eur (trisdeÅ¡imt tris eurus 64 ct), bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. (Å ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ Č. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Gintautas Koriaginas Diana Labokaitė