Legislator Case Law & Legislation
23e8dbdd-3035-4d50-8bf7-b3d93a7fff64 AI generated

23e8dbdd-3035-4d50-8bf7-b3d93a7fff64 · Regionų administracinis teismas

Case Number 23e8dbdd-3035-4d50-8bf7-b3d93a7fff64
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Marijampolės PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sÄ lygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

Legislator headnote

AI generated

23e8dbdd-3035-4d50-8bf7-b3d93a7fff64 · Regionų administracinis teismas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. punktai nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose - ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas 8 bÅ«rio bendrabučio tipo patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 52,28 kv. m, ir 16 bÅ«rio patalpoje Nr. 4, kurios plotas – 27,11 kv. m (b. l. 12-13, 19-22, 40-41).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2483-423/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00270-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 16 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. D., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. D. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-8). Skunde nurodė, kad nuo 2016-10-13 iki 2017-02-06 buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose, kur pareiÅ¡kėjui nuolat trÅ«ko gyvenamojo ploto, buvo įrengta per mažai tualetų ir praustuvių bei dušų, nebuvo karÅ¡to vandens, veisėsi tarakonai, nepakako natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, trÅ«ko ventiliacijos.

Tokios kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, emociniais iÅ¡gyvenimais, kančiomis. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) atsiliepime (b. l. 12-18) prašė skundÄ atmesti ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kalėjo 8 ir 16 bÅ«rių patalpose, kuriose minimalaus ploto norma buvo užtikrinta.

Sanitarinių įrenginių kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus. KartÄ per savaitę nuteistiesiems leidžiama naudotis duÅ¡u su Å¡iltu vandeniu. Gyvenamosios patalpos yra nuolat tikrinamos tiek Visuomenės sveikatos centro, tiek Marijampolės PN specialistų, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pataisos namams yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. PareiÅ¡kėjas dėl ginčo dalyko nesikreipė nei į Visuomenės sveikatos centrÄ , nei į pataisos namų administracijÄ ar pareigÅ«nus.

Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusius dvasinius iÅ¡gyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų bÅ«ti netinkamos kalinimo sÄ lygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Marijampolės PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sÄ lygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. punktai nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose - ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo kalinamas 8 būrio bendrabučio tipo patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 52,28 kv. m, ir 16 būrio patalpoje Nr. 4, kurios plotas – 27,11 kv. m (b. l. 12-13, 19-22, 40-41).

Nors pareiškėjas teigia, kad minėtose patalpose gyveno ne mažiau kaip 20 asmenų, iš atsakovės atstovo pateiktų pažymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2017-10-02 8 būrio patalpoje Nr. 2 gyveno 16 nuteistųjų, o laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2018-02-06 16 būrio patalpoje Nr. 4 gyveno 8 nuteistieji (b. l. 34-35). Teismo vertinimu, šie oficialiai pateikti duomenys paneigia deklaratyvius ir nekonkrečius pareiškėjo argumentus, kuriuos pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,2 kv. m iki 3,3 kv. m ploto, todėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas taip pat skundėsi tuo, jog pataisos namuose buvo per mažai sanitarinių įrenginių, netiekiamas karštas vanduo, veisėsi tarakonai, nepakako natūralaus apšvietimo ir vėdinimo. Higienos normos HN 134: 2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

KarÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 p.). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.

Nuo 2017-06-08 įsigaliojusiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose numatyta, kad vienas klozetas ir viena praustuvė įrengiama ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė ginčo laikotarpiui aktualius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo aktus (b. l. 23-27), kuriuose užfiksuota, jog Marijampolės PN duÅ¡inėje įrengta 15 duÅ¡o ragelių, 16 bÅ«rio patalpose – 1 duÅ¡o ragelis, visuose duÅ¡uose tiekiamas karÅ¡tas vanduo.

Taip pat įrengti 4 unitazai, 4 pisuarai, 5 praustuvės. 8 bÅ«rio patalpose įrengti 3 unitazai, 3 pisuarai ir 5 praustuvės, nuteistiesiems kartÄ per savaitę sudaroma galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡inėje. Teismo vertinimu, sanitarinių įrenginių kiekis yra pakankamas, todėl net ir tokiu atveju, jei atskirais laikotarpiais minėtų įrenginių kiekis galimai nevisiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus, objektyviai tai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio masto neigiamų pasekmių, kokios nurodomos skunde.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė maudytis po karÅ¡tu vandeniu duÅ¡e kartÄ per savaitę, o papildomas duÅ¡as buvo įrengtas ir 16 bÅ«rio patalpose. Skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Higienos norma HN 134: 2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl prasto natÅ«ralaus apÅ¡vietimo yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad minėtuose Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl dirbtinio apÅ¡vietimo koeficiento.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 28-31), ši bendrovė reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Marijampolės PN patalpose. Byloje esančiame Visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte pažymėta, jog gyvenamosiose patalpose buitinių parazitų nepastebėta (b. l. 25-27). Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog atsakovės atstovas aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.

Pažymėtina, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).Tiek atsakovės atstovas, tiek pats pareiškėjas patvirtino, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kas atitinka Higienos normos reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos oro cirkuliacijos laikyti tik subjektyvia jo paties nuomone.

Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl netinkamo vėdinimo ar kitų kalinimo sÄ lygų. Ä®vertinęs, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog Marijampolės PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes.

Nenustačius bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                                    Asta Urbonienė