23e6ed25-a5d5-42a9-96ea-e952de64e5f5 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-10-963/2020 Proceso Nr. 4-06-3-01758-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.4.7.; 1.5.1.; 1.5.7.; 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.3.3.; 21.11.3. Registro objektas ROIK: 19107835423 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. sausio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Linai Dabulskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D.

S. (D. S.) įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusiam ir faktiÅ¡kai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.

Teismas n u s t a t ė : D. S. 2019 m. lapkričio 9 d., 00.00 val., Šiaulių g. 2, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,37 promilių), atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo, ko eigoje atsitrenkė į stovintį automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, žmonės nenukentėjo. D. S. 2019 m. lapkričio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 9 d., 00.00 val.

Å iaulių g. 2, Klaipėdoje, apie eismo įvykį policijai nepranešė iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, kai padaryta žala nevirÅ¡ija 15 NBBD. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Kepenis paaiÅ¡kino, kad D. S. kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Pripažįsta, kad įvažiavo į kitÄ automobilį, bet nepripažįsta, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apie tai, kad jis nesiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos matyti iÅ¡ nuotraukų, kuriose užfiksuotas jo automobilis stovintis prie apgadinto automobilio.

IÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad jis pavažiavo atbulas, nes jo automobiliui keliÄ buvo užtvėręs taksi automobilis, todėl pavažiavo atgal, kad praleisti taksi. Traukdamasis atgal jis užkliuvo kitÄ automobilį. Kai jis grįžo atgal, kad įsitikinti, ar tikrai užkliuvo kitÄ automobilį, įvyko konfliktas. Liudytojai jam į akis papurÅ¡kė dujų. Netrukus atvažiavo greitoji medicininė pagalba, praplovė jam akis. Tuo metu buvo suraÅ¡ytas jo paaiÅ¡kinimas, tačiau jis negalėjo jo pasiraÅ¡yti, nes jam į akis buvo papurkÅ¡tos dujos.

Mano, kad pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos nepatvirtintas įrodymais, nes iÅ¡ byloje esančių visų liudytojų parodymų matyti, kad D. S. stovėjo įvykio vietoje ir jo niekas nelaikė, jis nebandė pasiÅ¡alinti, o pats sugrįžo į įvykio vietÄ , kai pamatė, kad apgadino kitÄ automobilį. Taigi mano, kad už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos D. S. neturėtų bÅ«ti baudžiamas. Dėl girtumo taip pat pažymėjo, kad byloje yra tik alkoholio matuoklio patikros sertifikatas, užfiksuotas neblaivumas yra nurodytas tik administracinio nusižengimo protokole, tačiau nėra jokių kitų įrodymų apie D.

S. neblaivumÄ . Byloje nėra alkotesterio duomenų kvito ir mano, kad kvitas privalo bÅ«ti byloje, kad tiksliai žinoti, koks neblaivumas buvo nustatytas D. S.. Pažymėjo, kad D. S. jautėsi blaivus, tačiau neaiÅ¡ku, koks neblaivumas jam buvo nustatytas alkoholio matuokliu. Mano, kad dėl neblaivumo taip pat yra abejonių, nes byloje nėra alkoholio matuoklio duomenų kvito su užfiksuotu neblaivumu ir D. S. paraÅ¡u. Dėl eismo įvykio sukėlimo abejonių nėra. Prašė tiek dėl pasiÅ¡alinimo, tiek dėl neblaivumo D.

S. iÅ¡teisinti, o dėl autoįvykio galima bÅ«tų bausti. Teismo posėdžio metu liudytoja N. S. parodė, kad automobilis registruotas jos vardu, tačiau sÅ«nus visada gali juo naudotis, nes dirba maisto kurjeriu su tuo automobiliu. SÅ«nus dirba kiekvienÄ dienÄ , savaitgaliais dirba iki 1-2 val. nakties. Šį kartÄ jis nedirbo. Prisiminė, kad 2019 m. lapkričio 8 d. sÅ«nus jÄ su kitu jos sÅ«numi nuvežė pas tėvus. Kai ji grįžo apie 21—22 val., sÅ«nus buvo namuose, su draugais žiÅ«rėjo filmÄ .

Kambaryje alkoholio ar kokių kitų gėrimų, butelių ji nematė. Automobilio raktelius matė padėtus vietoje. Tada ji nuėjo į kitÄ kambarį miegoti. PaaiÅ¡kino, kad jokio triukÅ¡mo negirdėjo. Gal jie sugalvojo kažkur pavažiuoti. KitÄ dienÄ , t. y. 2019 m. lapkričio 9 d. ryte ji sÅ«naus nematė, nes išėjo į darbÄ , o į sÅ«naus kambarį neužėjo. Pažymėjo, kad įvykis buvo 2019 m. lapkričio 9 d. Apie įvykį ji sužinojo 2019 m. lapkričio 11 d., kai jai paskambino sÅ«nus ir pranešė.

Prašė nekonfiskuoti automobilio, nes automobilis reikalingas ir jai, ir sÅ«nui, be to automobilis labai reikalingas kito jos neįgalaus sÅ«naus priežiÅ«rai. Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. Å . parodė, kad ji su kolegomis po darbo važiavo namo. Važiavo taksi automobiliu, kurį vairavo jos vyras, dirbantis taksi vairuotoju. Jie nusprendė nuvažiuoti pasiimti dar vienÄ kolegÄ . Nuvažiavę į kolegos kiemÄ , laukė jo iÅ¡einančio. Belaukdami pamatė, kad iÅ¡ gatvės į kiemÄ Ä¯važiuoja kitas automobilis dideliu greičiu.

Jos vyras ėmė signalizuoti garsiniu signalu. Tas automobilis sustojo prie pat jų automobilio galo. Tuo metu išėjo jų kolega J. V.. Jie pavažiavo Å¡iek tiek į priekį, norėdami praleisti tÄ automobilį. Tas automobilis ėmė judėti atbulas ir J. V. pasakė, kad tas automobilis važiuodamas atgal nubrozdino visÄ Å¡onÄ kitam automobiliui. Tada jos vyras iÅ¡lipo iÅ¡ savo taksi automobilio ir rodė tam automobilio vairuotojui, kad jis sustotų. Mano, kad tas vairuotojas važiuodamas atgal norėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Tas automobilio vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir jos vyras jam ėmė rodyti, kÄ jis padarė kitam automobiliui. IÅ¡ to vairuotojo automobilio sklido alkoholio kvapas, nors vairuotojas sakė, kad negėrė, tačiau iÅ¡ karto matėsi, kad vairuotojas buvo neblaivus, nes iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio svirduliuodamas. Tada jos vyras pasakė, kad reikia sulaukti policijos ir tada policija nustatytas gėrė jis ar ne. Tada vairuotojas prisipažino, kad yra gėręs ir prašė nekviesti policijos. Kol laukė policijos, vairuotojas buvo ramus, tačiau jo du draugai ėmė juos keikti, negražiai vadinti ir panaÅ¡iai.

Jos vyras ėmė juos raminti. Tuo metu ji pastebėjo kaip vienas iÅ¡ vaikinų bando pulti jos vyrÄ , tada ji suÅ¡uko. Tada vaikinas ėmė keikti ir pulti jÄ , todėl jos vyras panaudojo dujas gynybai. Atvykę policijos pareigÅ«nai nustatė vairuotojui neblaivumÄ . Mano, kad vairuotojas bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau sugrįžo ir buvo labai agresyvÅ«s. Teismas k o n s t a t u o j a : D. S. kaltė, padarius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, įrodyta jo įgalioto atstovo advokato Mindaugo Kepenio paaiÅ¡kinimu teismo posėdžio metu, kad D.

S. kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, kad pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, tačiau nepripažįsta, kad siekė pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos bei nepripažįsta, kad buvo tiek neblaivus, jog įpÅ«tė 1,37 prom. Taip pat D. S. kaltę patvirtino teismo posėdžio metu liudytojos E. K. Å . parodymai apie tai, kad ji matė visÄ Ä¯vykį, kaip D. S. vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas apgadino kitÄ automobilį Dodge Grand Caravan, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Be to, D. S. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), 2019 m. lapkričio 9 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 5-6), 2019 m. lapkričio 9 d. Eismo įvykio fiksavimo protokolu (b. l. 7), fotolentelėmis iš eismo įvykio vietos (b. l. 8-11), 2019 m. lapkričio 9 d. D. S. paaiškinimu (b. l. 12), 2019 m. lapkričio 9 d. A. Č. paaiškinimu (b. l. 13), 2019 m. lapkričio 9 d. K. S. paaiškinimu (b. l. 14), 2019 m. lapkričio 9 d.

G. Å . paaiÅ¡kinimu (b. l. 15), 2019 m. lapkričio 9 d. E. K. Å . paaiÅ¡kinimu (b. l. 16), 2019 m. lapkričio 9 d. D. V. paaiÅ¡kinimu (b. l. 17), sprendimu nuÅ¡alinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 19), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 20), sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemonės (b. l. 21), N. S. praÅ¡ymu atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę (b. l. 22), leidimu atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę (b. l. 23), sprendimu dėl transporto priemonės grÄ Å¾inimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos iÅ¡nagrinėjimo (b. l. 24), VÄ® „Regitra“ duomenimis apie transporto priemonę Volkswagen Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), žurnalo kopija, kuriame užfiksuotas D. S. nustatytas neblaivumas, kitais surinktais rašytiniais įrodymais. Teismo posėdžio metu D. S. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Kepenis nurodė, kad byloje turėjo būti pateiktas alkoholio matuoklio duomenų kvitas, kuriame būtų užfiksuotas D. S. nustatytas neblaivumo laipsnis ir būtų D. S. parašas, kuriuo jis būtų sutikęs su jam nustatytu neblaivumu. Teismas nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d.

įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o 6 punktas numato, kad policijos pareigÅ«nas tikrinimo rezultatÄ fiksuoja: 6.1. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale, kai tikrinimo rezultatas daugiau negu 0 promilių (žurnalas pildomas Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. 5-V-23 „Dėl Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka); 6.2. administracinio nusižengimo protokole ar kitame procesiniame dokumente arba pareigūno tarnybiniame pranešime. Taigi teisės aktai nenumato, kad blaivumo tikrinimo rezultatas privalo būti užfiksuotas alkoholio matuoklio kvite. Šiuo atveju D. S. nustatytas neblaivumas buvo užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole bei sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, t. y. užfiksuotas tinkamai.

Ä®vertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad D. S. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi. D. S. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į nusižengimų pobÅ«dį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – jauno amžiaus, vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka (b. l. 31-32), į jo atsakomybę lengvinančių ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Ä®vertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas, jas subendrinant vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi. ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Å iuo atveju nusižengimo įrankis - transporto priemonė Volkswagen Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. S.. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad Å¡is turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;

2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis, kurį vairavo D. S., priklauso ne jam, o jo mamai N. S..

Byloje nenustatyta, kad N. S. nežinojo, kad jai priklausantis turtas naudojamas neteisėtais tikslais. Be paminėtų aplinkybių Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis bÅ«tų akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei nusižengimÄ padariusiam asmeniui, o Å¡iuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su nusižengimo padarymu susijęs, be to, transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė.

Taigi sankcijos, pasireiÅ¡kiančios N. S. priklausančio turto konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebÅ«tų nei teisingas, nei proporcingas, nei bÅ«tinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebÅ«tų pasiekti (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015). Be to, nėra duomenų apie buvimÄ kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kai gali bÅ«ti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Todėl N. S. priklausančio automobilio konfiskavimas pagal galiojančios redakcijos ANK 26 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , D. S. atimtina teisė vairuoti transporto priemones, nustatant minimalų terminÄ , nurodytÄ ANK 423 straipsnio 4 dalyje. IÅ¡ byloje esančio 2019 m. lapkričio 9 d. policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 5-6) nustatyta, kad įvykis užfiksuotas ne 2019 m. lapkričio 8 d. 00.00 val., bet 2019 m. lapkričio 9 d. 00.00 val., todėl administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo padarymo data taisytina iÅ¡ 2019 m. lapkričio 8 d.

į 2019 m. lapkričio 9 d. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iÅ¡ administracinio nusižengimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. patrauktas atsakomybėn gali bÅ«ti tik nusižengimÄ padaręs asmuo, o ne bet kuris kitas asmuo. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali bÅ«ti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suprasti, kad pasitraukia iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles.

Nagrinėjant galimÄ nusižengimÄ , yra bÅ«tina įrodyti nusižengimo subjektÄ , subjektyviÄ jÄ pusę, objektÄ , objektyviÄ jÄ pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iÅ¡ minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

D. S. 2019 m. lapkričio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas ir už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 9 d., 00.00 val. Å iaulių g. 2, Klaipėdoje, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, kai padaryta žala nevirÅ¡ija 15 NBBD. (b. l. 3-4). IÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ , konstatuotina, kad nėra pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių, kad D. S. 2019 m. lapkričio 9 d., 00.00 val. Å iaulių g. 2, Klaipėdoje, po to, kai jis, bÅ«damas neblaivus (1,37 promilių), vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir atbuline eiga, nesiėmęs visų atsargumo priemonių, nepasirinkęs saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismo posėdžio metu D. S. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Kepenis paaiÅ¡kino, kad D. S. nepripažįsta, kad bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, jis tik pasitraukė į Å¡onÄ , kad atlaisvinti vietÄ . Apie tai, kad nepasiÅ¡alino matyti iÅ¡ byloje esančių nuotraukų iÅ¡ įvykio vietos, kuriose matyti, kad jo D.

S. vairuotas automobilis stovi prie apgadinto automobilio. Jis pavažiavo atgal, nes jo automobiliui keliÄ buvo užtvėręs taksi automobilis, važiuodamas atbulas jis užkliuvo tÄ automobilį, tada grįžo atgal, kad įsitikinti, ar tikrai apgadino automobilį. Pažymėjo, kad D. S. niekas nelaikė, jis pats savanoriÅ¡kai grįžo į eismo įvykio vietÄ , o nuvažiavęs buvo tik tam, kad iÅ¡leisti kitÄ automobilį iÅ¡ kiemo. Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. Å . parodė, kad D. S. vairuojamas automobilis sustojo už jų automobilio, o po to atbulas važiavo iÅ¡ kiemo, važiuodamas atbulas užkliuvo kitÄ automobilį, ji su vyru ir draugais ėmė rodyti gestais D.

S., kad jis sustotų, nes apgadino kitÄ automobilį. D. S. sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pamatė, kad apgadino kitÄ automobilį ir iÅ¡ įvykio vietos nebandė Å¡alinti, o laukė policijos pareigÅ«nų. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota tik tokiu atveju, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Esant nustatytoms aplinkybėms ir įvertinus visÄ bylos medžiagÄ ir iÅ¡klausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Kepenio paaiÅ¡kinimus bei liudytojos E. K. Å . teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad D.

S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena D. S. atžvilgiu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, n u t a r i a :

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 1200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 10 Eur (deÅ¡imties eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir D. S. paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 1200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje D. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 19107835423 ir įmokos kodÄ 1001. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė