23e3813c-e8b1-46b0-8562-01fbf2987fcd · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-540-1026/2018 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04490-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5 PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 24 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė, sekretoriaujant V. B., I. B., dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovei A. Š., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ atstovui advokatui S. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Teismas nustatė: pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 690,61 Eur nuostolių atlyginimo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Nurodo, kad 2013 m. lapkričio 21 d. Vokietijoje dėl R. K., vairavusio transporto priemonę DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Å is asmuo buvo samdomas atsakovės darbuotojas ir įvykio metu ėjo darbines pareigas. Atsakovas buvo minėtos transporto priemonės naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Procesiniuose dokumentuose, posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2017 m. liepos 18 d. iÅ¡vadoje Nr. V-2491-17-(5.10.) nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2013 m. lapkričio 21 d.

Atsakovo vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. K., dėl techninio pavarų dėžės gedimo sustojo greitkelyje A 0006, 586,500 kilometre, važiuojamoje kelio dalyje (pirmoje eismo juostoje iÅ¡ trijų), negalėdamas toliau važiuoti. Kadangi dėl gedimo atsakovo vilkikas toliau tęsti kelionės negalėjo, o sustojęs važiuojamoje kelio dalyje sudarė kliÅ«tį, dėl ko buvo sukeltas rimtas pavojus kitiems eismo dalyviams, į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta kelių priežiÅ«ros ir saugaus eismo tarnyba Autobahnmeisterei Wattenheim, kuri atliko vilkiko tempimo darbus bei užtikrino eismo įvykio vietos saugumÄ .

Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimÄ 690,61 EUR sumai. IeÅ¡kovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui paminėtÄ sumÄ , todėl pateikė reikalavimÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ atsakovui kaip atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui (vairuotojo darbdaviui) ir kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Vokietijos nacionalinis draudikų biuras buvo iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu. Prašė ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro ieÅ¡kovo sumokėtas žyminis mokestis bei ieÅ¡kovo patirtos kelionės į teismo posėdžius ižlaidos. Atsakovė UAB „Naideka“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė šį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , mano, kad ieÅ¡kinys neįrodytas, pareikÅ¡tas ne tam asmeniui.

Mano, kad Vokietijos nacionalinio draudikų biuro priimtas sprendimas nesukuria jokio prejudicinio fakto Å¡ioje byloje, o ieÅ¡kovas sumokėjo reikalaujamÄ sumÄ net neįsigilinęs į konkretaus įvykio aplinkybes, nepatikrino dokumentų, aktų pagrįstumo. Pažymi, kad buvo apdraudusi vilkikÄ pagal tarptautinę transporto priemonės draudimo sutartį, sumokėjusi draudimo įmokÄ , draudimo polisas autoįvykio dienÄ galiojo, draudiminė apsauga apėmė Europos SÄ jungos teritorijÄ , todėl žalos atlyginimas turėjo bÅ«ti nukreiptas į draudimo polisÄ iÅ¡davusiÄ Rusijos draudimo bendrovę „Rosgosstrakh“.

Automobilis buvo praėjęs techninę apžiÅ«rÄ , buvo eksploatuojamas tinkamai ir nebuvo nustatyta dėl kokių priežasčių įvyko gedimas. Pagal Lietuvos nacionalinę teisę toks įvykis - autotransporto gedimas nėra pripažįstamas kaip draudiminis įvykis. Å iuo atveju jokios reikÅ¡mės neturi, ar transporto priemonė buvo tinkamai, ar netinkamai drausta. Bandoma įrodyti, kad buvo padaryta žala keliui, tačiau jokios žalos keliui nebuvo padaryta. IeÅ¡kinys grindžiamas patirtais nuostoliais ir iÅ¡orinių paslaugų atlyginimu.

Atsakovė neprivalo tokių išlaidų atlyginti remiantis Vokietijos teisės aktais, Kelių eismo įstatymo 7, 15 straipsniais. Jeigu ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui, tai jis prisiėmė savo civilinę prievolę. Vokietijos draudikų biuras ir kitos institucijos veikia kaip draudikai. Tarp nukentėjusiojo asmens ir Vokietijos draudikų biuro susiklostė draudiminiai santykiai, o tai reiškia, kad senaties terminas yra vieneri metai. Buvo pareikštas reikalavimas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, nors galėjo tiesiogiai reikšti pačiam atsakovui arba trečiajam asmeniui.

Vienerių metų senaties terminas yra seniai praleistas. Pagal išversto civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnį, yra dviejų metų laikotarpio terminas išmokėti išmokas. Vokietijos draudikų biuras šito nepadarė. Galbūt galima perkelti atsakomybę gamintojui, kuris netinkamai pagamino automobilį. Tinkamas atsakovas būtų automobilio gamintojas „DAF“. Mano, kad Vokietijos draudikų biuras tiesiogiai privalėjo kreiptis į Rusijos draudimo bendrovę. Senatis turi būti taikoma tiek pagal Vokietijos, tiek pagal Lietuvos teisę.

Vokietijos draudikų biuras turėjo per du metus iÅ¡mokėti nukentėjusiajam, bet jis neiÅ¡mokėjo. Transporto priemonė buvo drausta Rusijos draudimo bendrovėje. Pakeitus įstatymÄ , tai laikoma netinkamu draudimu. Draudimo poliso nebuvo pateikę į bylÄ . Senaties termino taikymÄ kildina iÅ¡ draudiminių teisinių santykių, t. y. remiantis Vokietijos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Skaičiuojami vieneri metai nuo eismo įvykio. Per vienerius metus turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta nukentėjusiajam draudiminė iÅ¡moka.

Kreditorių pasikeitimas nepakeičia senaties termino. Prašė ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „Naideka“ vairuotoju. 2013 m. lapkričio 21 d. teko vairuoti vilkikÄ â€žDAF“. Eismo įvykis įvyko Vokietijoje, greitkelyje A6, kuris turi tris juostas. Krovinys buvo apie 24 t. Pavarų dėžėje neatlaikė riebokÅ¡lis, t. y. pavarų dėžės detalė, ir iÅ¡ pavarų dėžės įvyko tepalų nutekėjimas. Ä®jungus pavarÄ , užkirto pavarų dėžę.

MaÅ¡ina sustojo tiesiai, pirmoje juostoje, deÅ¡inėje kelio pusėje. Greitis buvo nelabai didelis. Buvo piko valandos. Ä®jungė avarinį ir laukė. Atvažiavo policininkė, kuri pasaugojo, kad niekas neatsitrenktų į galÄ . Atvyko iÅ¡ pradžių policija, o vėliau atvažiavo tarnyba ir padarė dvi eismo juostas iÅ¡ trijų. Ten neįmanoma imtis kažkokių veiksmų. Greitkelyje eismas labai intensyvus piko valandomis. Greitkelyje greitis neribotas. Kai sustojo, tepalų buvo pribėgę pusę litro.

Direktoriui paskambino tÄ pačiÄ minutę. Jis pasakė, kad lauktų pagalbos. Mano, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, nes reikėjo drausti „Kasko“ draudimu. MaÅ¡ina buvo apdrausta rusiÅ¡ku draudimu. Draudimu turi pasirÅ«pinti įmonė. MaÅ¡inÄ perėmė Europoje. Matė, kad draudimas buvo Rusijos draudimo kompanijos. Nežinojo, ar galiojo Rusijos draudimo kompanijos draudimas Europoje. MaÅ¡ina buvo pravažiavusi milijonÄ kilometrų. Vilkikas nutempė maÅ¡inÄ , jÄ vežė į LietuvÄ remontuoti.

Ä®monės vadovui rašė paaiÅ¡kinimÄ . Jeigu transporto priemonė užvažiuotų ant tepalo balos, gali įvykti slydimas. Policija ir kita institucija nuobaudos neskyrė. Automobilio techninė apžiÅ«ra buvo galiojanti. Nesikreipė į darbdavį dėl žalos atlyginimo, o darbdavys neprašė atlyginti žalÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 21 d. transporto priemonės DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo UAB „SEB VB LIZINGAS“, naudotoja – UAB „Naideka“ (1 t., b. l. 5).

Iš Vokietijos nacionalinis draudikų biuro (Deutsches Büro Grüne Karte e. V.) pateiktų dokumentų matyti, jog 2013 m. lapkričio 21 d. Vokietijos Federacijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas yra transporto priemonės DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (1 t. b. l. 30-45). Iš Vatenhaimo greitkelių priežiūros tarnybos rašto matyti, jog 2013 m. lapkričio 21 d. sunkvežimis DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Zabriukeno kryptimi prie Leininger kalno, Noilainingeno administraciniame vienete, magistraliniame kelyje dėl sugedusios pavarų dėžės stovėjo per visas tris eismo juostas dešinėje pusėje ir nebegalėjo važiuoti (1 t. b. l. 48-49, 52-53).

Transporto priemonės DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas eismo įvykio metu buvo trečiasis asmuo R. K. (1 t. b. l. 46-47), kuris tuo metu dirbo UAB „Naideka“ (1 t. b. l. 6). IÅ¡ R. K. 2013 m. lapkričio 25 d. paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d., važiuojant greitkeliu A61 ir kylant į kalnÄ , sugedo vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavarų dėžė, todėl sustojo pirmojoje juostoje. Ant važiuojamosios dalies iÅ¡tekėjo tepalas (1 t. b. l. 7). UAB „Naideka“ atstovė R.

L. 2014 m. sausio 14 d. patvirtino informacijÄ apie techninį vilkiko gedimÄ greitkelyje (1 t. b. l. 93). Eismo įvykio metu padaryta 690,61 Eur žala. Å iÄ sumÄ sudaro 316,05 Eur už darbÄ (personalo iÅ¡laidos), 154,56 Eur iÅ¡laidų už transporto priemonių ir prietaisų naudojimÄ , 20 Eur kitos iÅ¡laidos, t. y. materialinė žala, bei 200 Eur administravimo mokestis (1 t. b. l. 30-43, 53). Nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žala atlyginta 2016 m. gegužės 19 d. (1 t. b.l. 41-43). IÅ¡ lėšų pervedimo nurodymo Nr. 16776000 matyti, kad 2016 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovas pervedė Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 690,61 Eur, pagal Vokietijos biuro 2016 m. gegužės 30 d. reikalavimÄ atlyginti žalÄ (I t.b. l. 21,31). 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovei pretenzijÄ , kuria pareikalavo, kad UAB „Naideka“ sumokėtų 690,61 Eur sumÄ (1 t. b. l. 22).

Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek Vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDÄ®, teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-389-915/2017; kt.). Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kiniu, mano jog tai nėra draudiminis įvykis ir neturi bÅ«ti atlyginta žala, nurodo ir tai, jog autotransporto gedimas nėra pripažįstamas kaip draudiminis įvykis, kad Å¡iuo atveju jokios reikÅ¡mės neturi, ar transporto priemonė buvo tinkamai, ar netinkamai drausta.

Tačiau teismas, atmeta tokius atsakovo atstovo argumentus kaip nepagrįstus. Eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tokia sÄ voka yra įtvirtinta tiek dabartinėje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkto, tiek Å¡io teisės akto 11 punkto redakcijoje galiojusioje eismo įvykio dienÄ â€“ 2013-11-21.

IÅ¡ Å¡ių nuostatų seka iÅ¡vada, kad eismo įvykio sÄ vokos apibrėžimo esminiais elementais yra judanti transporto priemonė, žmonių žuvimas ar sužalojimas ir (ar) įvykio vietoje buvusio turto sugadinimas. Eismo įvykio vieta gali bÅ«ti ne tik kelias, gatvė, bet ir privati teritorija, kurioje juda transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje aptariamas įvykis, teismo vertinimu atitinka minėtose teisės aktų nuostatose apibrėžtÄ eismo įvyko sÄ vokÄ , o eksploatacinių medžiagų (tepalo) iÅ¡tekėjimas iÅ¡ transporto priemonės, ir dėl to žalos padarymas tretiesiems asmenims, kurie ėmėsi papildomų priemonių, kad dar didesnė žala neatsirastų, pagrįstai leidžia teigti, kad įvyko eismo įvykis ir Å¡iuo atveju yra taikomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatos (1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3, 22 dalys, 3 straipsnio 1 dalis).

TPVCAPDÄ®, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. IÅ¡ to seka, jog Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDÄ® nurodytos sÄ lygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grÄ Å¾intų atsakingas asmuo (asmenys).

TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymÄ TPVCAPDÄ® 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas transporto priemonę DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu, eismo įvykio metu Å¡iÄ transporto priemonę vairavo atsakovo darbuotojas R. K., todėl atsakovas buvo atsakingas už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ . Kaip minėta, TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras (Å¡iuo atveju Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymÄ , nuostolių atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ . Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiÅ¡kai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.

Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuris žalÄ nustatė vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje (Vokietijoje) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį civilinės atsakomybės draudimÄ .

Minėtos TPVCAPDÄ® nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Vokietijos teisę. Å ios taisyklės atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, kad iÅ¡ delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos Å¡alies teisė, kurioje atsirado žala.

Antra, Å¡ios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, bÅ«tent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė duomenis apie bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas pagal eismo įvykio vietos teisę, kelių eismo taisyklių traktavimÄ , taip pat pateikė iÅ¡samius duomenis apie žalos atlyginimÄ (procedÅ«rÄ ir principus) pagal Vokietijos Federacijos teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, su žalos dėl eismo įvykio administravimu, apskaičiavimu, atlyginimu susijusį teisinį reglamentavimÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais siekė gauti informacijÄ iÅ¡ kompetentingų Vokietijos institucijų dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su eismo įvykio tyrimu, nuostolių sureguliavimu, nuostolių vertinimu. K. V. Federacijos institucijos atstovų atsiųstuose praneÅ¡imuose nurodoma, kad pagal Vokietijos Kelių eismo taisyklių 15, 32 straipsnius, sustojusios transporto priemonės turi bÅ«ti aiÅ¡kiai pažymėtos ir atitvertos, todėl kelių priežiÅ«ros ir saugaus eismo tarnyba ėmėsi atitinkamų apsaugos priemonių kitų transporto priemonių eismo saugumui užtikrinti.

Atliekami darbai- užblokuoti eismo juostÄ , atitverti vilkikÄ , iÅ¡kabinti įspėjamuosius ženklus, atlikti tempimo-transportavimo darbus (1 t. b.l. 155). Vokietijos Kelių eismo įstatymo (StVG) 7 straipsnis numato transporto priemonės ar priekabos, kuri pagal savo paskirtį turi bÅ«ti gabenama kartu su transporto priemone, valdytojo atsakomybę už žalÄ , kuri atsiranda eksploatacijos metu, kai, pvz., transporto priemonė įstumiama į keliÄ (įskaitant atvejus, kai ji yra su iÅ¡jungtu varikliu); transporto priemonė sustoja/priversta sustoti vieÅ¡ajame kelyje; transporto priemonė sugenda vieÅ¡ajame kelyje.

Jei valdant transporto priemonę sugadinamas materialinis objektas, valdytojas privalo atlyginti nukentėjusiajam dėl to kilusiÄ Å¾alÄ (1 t. b.l. 198). Vokietijos Civilinio kodekso įstatymo (BGB) 249 straipsnis bei pateikta teisminė praktika numato, kad atsakinga už žalos padarymÄ Å¡alis privalo atkurti tokiÄ bÅ«klę, kuri bÅ«tų, jeigu nebÅ«tų įvykusios aplinkybės, sukėlusios žalÄ (1 t. b.l. 85,87,157,159). Jei nebÅ«tų buvusio techninio gedimo vieÅ¡ame kelyje, kelių priežiÅ«ros ir saugaus eismo tarnyba nebÅ«tų patyrusi iÅ¡laidų, vykdydama konkrečius darbus, kad bÅ«tų užtikrintas eismo saugumas vieÅ¡ajame kelyje.

Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos (Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras), remdamasis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio Å¡alies nacionalinio draudikų biuro patiltas iÅ¡laidas dėl iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų, bet ir atlyginti eismo įvykio Å¡alies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo iÅ¡laidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 procentų nuo bendros iÅ¡mokos už žalÄ ; minimalus žalos administravimo mokestis yra 200 Eur, kas Å¡iuo atveju ir yra taikyta (1 t. b. l. 82-101).

Teismas neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovo pateiktų Vokietijos teisės nuostatomis bei ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų patikimumu. Atsakovas, be atsiliepimo nepateikė į bylÄ jokių patikimų duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima paneigti atsakovo civilinę atsakomybę. Proceso metu atsakovo atstovas teigė, jog transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga, tačiau Å¡ių teiginių nepagrindė. Atsakovas, bÅ«damas juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukÅ¡tesni elgesio standartai, ir abejodamas tuo, kad dėl eismo įvykio atsakomybė taikytina ne jo atžvilgiu, turėjo bÅ«ti aktyvus, teikti argumentuotus paaiÅ¡kinimus kompetentingoms Vokietijos institucijoms, tačiau to nepadarė.

Atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t.y. aktyviai dalyvauti procese ir pats teikti užklausimus Vokietijos kompetentingoms institucijoms. Bylos nagrinėjimas keletÄ kartų buvo atidedamas dėl atsakovo atstovo praÅ¡ymo. Bylos nagrinėjimas vyko beveik vienerius metus, tačiau atsakovo atstovas, praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo bylos nagrinėjimo pradžios, kreipėsi į advokatę Vokietijoje (2 t. b.l. 16-17), bet joks atsakymas į atstovo advokato S. B. klausimus teismo nustatytu terminu nebuvo gautas ir teismui nenurodytas konkretus terminas iki kada to atsakymo laukti.

Taip pat, paskutinio posėdžio metu 2018-05-15 d. atsakovo atstovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ kreiptis į Vokietijos teisėsaugos institucijas dėl konsultacinės iÅ¡vados gavimo (2 t. b.l. 30). Kadangi toks praÅ¡ymas nebuvo pateiktas nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei 2017-08-23, 2017-09-26, 2017-10-25, 2017-11-30, 2018-01-24, 2018-03-08 teismo posėdžių metu, t.y. praÅ¡ymas pateiktas nesavalaikiai, jo tenkinimas užvilkintų sprendimo byloje priėmimÄ bei toks praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, todėl teismas jį atmetė, nes prieÅ¡ingu atveju, Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas bÅ«tų labai užvilkintas (CPK 251 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas turėjo teisę dalyvauti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui nustatinėjant žalÄ , jos dydį jau nuo pretenzijos pateikimo dienos (2016-08-02), tačiau atsakovas ja nepasinaudojo. Todėl byloje remiamasi ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis, ir pripažįstama, kad ieÅ¡kovas įrodė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, jis yra pagrįstas. Atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, jog galbÅ«t galima perkelti atsakomybę gamintojui, kuris netinkamai pagamino automobilį, jog tinkamas atsakovas bÅ«tų automobilio gamintojas „DAF“, kad Vokietijos draudikų biuras tiesiogiai privalėjo kreiptis į Rusijos draudimo bendrovę dėl 2013-11-21 įvykusio eismo įvykio, atmestinas.

Atsakovas nurodė, kad transporto priemonę DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė Rusijos bendrovėje „Rosgosstrakh“ Ltd, tačiau į bylÄ neteikė jokio dokumento, patvirtinančio Å¡iÄ aplinkybę. Todėl atsakovo argumentai, kad vilkikas buvo draustas Rusijos draudimo bendrovėje ,,Rosgostrsstrakh“ Ltd ir tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas eismo įvykio metu buvo galiojantis, atmestini.

Pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 8, 9, 18 dalis bei 6 straipsnio 4, 6 dalis transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kuriÄ sudarius, gali bÅ«ti iÅ¡duodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės Draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd nėra Biuro narė.

Taigi, eismo įvykio metu transporto priemonė DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t. b.l. 126). Rusijos draudimo bendrovės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių reikalavimų.

Dėl Å¡ios priežasties, nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo Rusijos draudimo bendrovę „Rossgostrach“ įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu ar reikÅ¡ti reikalavimÄ (1 t. b. l.115-117). Aplinkybę, kad atsakovo vairuotojas nėra įvykio kaltininkas, turi įrodyti tÄ aplinkybę ginčijantis asmuo, nagrinėjamu atveju atsakovas – UAB „Naideka“. Atsakovas teismui nepateikė jokių objektyvių, patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nustatytas įvykio kaltininkas yra neteisingas ar nepagrįstas.

Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Vokietijoje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimÄ gavo iÅ¡ eismo įvykio vietos valstybės – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, o ieÅ¡kovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamÄ sumÄ , atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ bei su Å¡ios žalos administravimu susijusias iÅ¡laidas ir, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 straipsniu ir 23 straipsniu bei Lietuvos Respublikos CK 6.263, 6.264 straipsnių pagrindu, įgijo teisę reikalauti sumokėti 690,61 EUR sumÄ iÅ¡ atsakovo.

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog tarp nukentėjusiojo asmens ir Vokietijos draudikų biuro susiklostė draudiminiai santykiai, o tai reiÅ¡kia, kad senaties terminas yra vieneri metai. Senaties termino taikymÄ kildina iÅ¡ draudiminių teisinių santykių, t. y. remiantis Vokietijos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu skaičiuojami vieneri metai nuo eismo įvykio. Tokį praÅ¡ymÄ pateikė ir 2018 m. kovo 8 d, posėdyje, tačiau nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei ankstesniuose posėdžiuose praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį nereiÅ¡kė.

Per teismo nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymo nepatikslino. Tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo atstovė posėdžio metu į tokį atsakovo atstovo praÅ¡ymÄ nurodė, jog ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ deliktinių teisinių santykių. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžiÄ .

Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LAT 2006-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006). Kai nukentėjęs asmuo yra sudaręs savanoriÅ¡ko draudimo sutartį ir gauna žalos atlyginimÄ iÅ¡ Å¡io draudiko, pastarajam pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu Å¡is apsidraudęs – iÅ¡ jo draudiko (nagrinėjamu atveju aktuali TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis).

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Ä®gyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimÄ gali bÅ«ti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iÅ¡ subjektų – žalÄ padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti žalÄ .

Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp Å¡io asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). IÅ¡ kasacinio teismo suformuluotų teisės taikymo taisyklių, Å¡iuo konkrečiu atveju seka iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atsakovui, tarp Å¡io asmens ir draudiko susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto Vokietijos motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo) 12 straipsnio (3) dalies nuostatų matyti, kad kompensacijos gavėjo reikalavimo žalos atlyginimo fondui senaties terminas sueina po trijų metų. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos datos, kada kompensacijos gavėjas sužinojo apie žalÄ ir aplinkybes, iÅ¡ kurių kyla jo kompensacijos reikalavimo teisėtumas žalos atlyginimo fondui (1 t. b.l. 181).

Bylos duomenys patvirtina, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, jo žalų administratorius „AVUS-SSH GmbH“ 2014 m. vasario 21 d. gavo Montabauro greitkelių tarnybos (už Vatenhaimo greitkelių priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡kvietimÄ ) praÅ¡ymÄ apmokėti transporto priemonės sukeltas iÅ¡laidas (1 t. b. l. 33-45), t.y. po 2013-11-21 eismo įvykio praėjus 3 mėnesiams. Tuo tarpu Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pareiÅ¡kė 2016 m. gegužės 30 d. reikalavimÄ atlyginti žalÄ Lietuvos draudikų biurui (I t.b. l. 21,31), t.y. praėjus 2 metams ir 2 mėnesiams po jiems pateikto reikalavimo.

Nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žala atlyginta 2016 m. gegužės 19 d. (1 t. b.l. 41-43). IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių analizės seka iÅ¡vada, jog atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo vertinant tiek tarp biurų susiklosčiusius teisinius santykius ir Vokietijos privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, vertinant ir tai, kad nėra atsakovo atsakomybę apdraudusio draudiko, ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklosčiusius deliktinius teisinius santykius, nepagrįsti bei neįrodyti. Byloje nustatytos prieÅ¡ingos faktinės aplinkybės, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ nors ir praėjus vieneriems metams (2017-05-27 d) po žalos atlyginimo Vokietijos biurui (2016-07-26 d.), bet nepraėjus vieneriems metams nuo jiems pareikÅ¡to reikalavimo (2016-05-30).

Å iuo atveju 3 metų senaties terminas nėra praleistas nei Vokietijos biurui 2014 m. vasario 21 d. gavus Montabauro greitkelių tarnybos praÅ¡ymÄ apmokėti transporto priemonės sukeltas iÅ¡laidas, taip pat Vokietijos biurui 2016 m gegužės 19 d. apmokėjus trečiajam asmeniui žalÄ , vėliau pareiÅ¡kus 2016 m. gegužės 30 d. reikalavimÄ Lietuvos biurui, o pastarajam pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį 2017-05-27 d. Todėl atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį bei nuoroda į CK 1.125 straipsnio 7 dalį atmestinas, nes sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties trejų metų terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento 2016 m. liepos 26 d., kai ieÅ¡kovas pervedė Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokÄ , nėra praleistas.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, laiku neįvykdė prievolės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio (1 t. b.l. 27), patyrė 116,96 Eur vertimo iÅ¡laidų (1 t. b.l.23,24,102,103), taip pat 55,39 Eur kelionės iÅ¡laidų (1 t. b.l. 77-81, 2 t. b.l.2-6), iÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė 193,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas pripažįsta pagrįstu ieÅ¡kovės argumentÄ , kad bylos Å¡alies ar jos atstovo kelionės iÅ¡laidos, kurias jis patyrė vykdamas į teismÄ iÅ¡ kito miesto, kai byloje pateikti visi įrodymai, patvirtinantys kelionės iÅ¡laidų dydį, pripažįstamos atitinkančiomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytus bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus.

VisiÅ¡kai tenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagristos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 193,35 Eur (CPK 80, 88, 93 straipsniai). IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, kurios sudaro 16,20 Eur (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iÅ¡ atsakovės UAB „Naideka“, juridinio asmens kodas 148031070, 690,61 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties eurų 61 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 193,35 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt tris eurus 35 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Naideka“, juridinio asmens kodas 148031070, į valstybės biudžetÄ 16,20 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ pateikiant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Vaida MotiejÅ«nienė