23e2ba8a-c500-40c6-858e-2e221cc77c6d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-478/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15589-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Vorvul – Krištapaitienei, dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui, nuteistajam J.

Å ., jo gynėjui advokatui Arnoldui Å ukaičiui, nuteistojo G. Å . gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiajai R. P., jos atstovui advokatui Broniui Versackiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėtas 1 (vieneriems) metams. vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktu, J. Å . įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios R. P.. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ jÄ bausmę įskaitytas J. Å . laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (1 diena). G. Å . pripažintas kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ sias bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, G.

Å . paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktu, G. Å . įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios R. P.. Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės R. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl 3 000 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestas. Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės R. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies.

Priteista iš J. Š. nukentėjusiosios R. P. naudai 300 (trys šimtai) eurų neturinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. Å . ir G. Å . nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje vykdė nukentėjusiosios R. P. ir M. K. gabenimÄ jų sutikimu iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę RespublikÄ prostitucijai, o bÅ«tent: 2018 m. vasario 15 d., apie 14 val. 30 min. Å¡alia optikos salono „duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) , V. K. kaltinamÄ jį J. Å . supažindino su nukentėjusiÄ ja R. P., kuriai V. K. prieÅ¡ tai buvo pasiÅ«liusi dirbti prostitutės darbÄ . Å io bendro susitikimo metu kaltinamajam J.

Å . pasakius nukentėjusiajai R. P., jog ji tinkama prostitutės darbui, ir gavęs nukentėjusios R. P. sutikimÄ dirbti prostitutės darbÄ , tÄ pačiÄ dienÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) raj., kur ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje M. K., kuri Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste, vieÅ¡uosiuose namuose „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo teikusi prostitucijos paslaugas, pasiÅ«lė vykti kartu į Vokietijos Federacinę RespublikÄ toliau dirbti prostitute bei tuo pačiu palydėti nukentėjusiÄ jÄ R.

P., kuri jau buvo davusi sutikimÄ kartu su juo vykti prostitucijai. Gavęs M. K. sutikimÄ , jis 2018 m. vasario 16 d., apie 14 val. automobiliu Mercedes Benz C 200 Kompressor, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu S. Å . vardu, kartu su V. S., kuris neturėjo tyčios padaryti nusikalstamos veikos, atvyko pas M. K. į (duomenys neskelbtini) raj., tiksliai vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir jÄ paėmęs automobiliu, nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , kur laikinai buvo apgyvendinta nukentėjusioji R.

P., bei, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, paėmęs nukentėjusiÄ jÄ R. P. kartu su M. K., automobiliu nugabeno jas į (duomenys neskelbtini) raj., kur laikinai apgyvendino pas kaltinamÄ jį G. Å ., kuris žinojo apie nukentėjusiosios R. P. ir M. K. sprendimÄ pačių sutikimu kartu su kaltinamuoju J. Å . vykti į Vokietijos Federacinę RespublikÄ dirbti prostitutėmis. Po ko, 2018 m. vasario 17 d., apie 9 val. 30 min. kaltinamasis G. Å . jam priklausančiu automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už piniginį atlygį nukentėjusiÄ jÄ R.

P. ir M. K., pačių sutikimu prostitucijai, nugabeno į (duomenys neskelbtini) raj. prie žiedinės kelių Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžos „(duomenys neskelbtini)“, kur kaltinamasis J. Å . nukentėjusiÄ jÄ R. P. ir M. K. įsodino į mikroautobusÄ â€žMercedes Sprinter“, valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, užmokėjo už nukentėjusiosios R. P. kelionę ir toliau lydėdamas, t. y. kartu važiuodamas mikroautobusu, nugabeno nukentėjusiÄ jÄ R. P. ir M. K. pačių sutikimu prostitucijai į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , (duomenys neskelbtini) miestÄ , apgyvendino vieÅ¡uosiuose namuose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji R.

P. ir M. K. už piniginį atlygį teikė seksualines paslaugas.

2. Nukentėjusioji R. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas jos ieÅ¡kinys dėl 3000 eurų turtinės žalos atlyginimo bei iÅ¡ dalies tenkintas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteista iÅ¡ J. Å . nukentėjusiosios naudai 300 (trys Å¡imtai) eurų neturinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ R. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. 2.1.

Skunde nukentėjusioji nurodo, kad teismas pripažino, jog dėl J. Å . nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji R. P. patyrė tam tikrų neigiamų emocijų ir iÅ¡gyvenimų, kad neturtinė žala pasireiÅ¡kė patirtais iÅ¡gyvenimais dėl ateities, smerkiamu pažįstamų požiÅ«riu, kontaktų sumažėjimu, prastu miegu, padidėjusiu nerviniu jautrumu, tačiau teismas darė iÅ¡vadÄ , kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti mažintinas, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai bÅ«tų nustatyti kokie nors neigiamo pobÅ«džio liekamieji reiÅ¡kiniai.

Taip pat teismas nurodė, jog nustatyta, kad dar iki pažinties su kaltinamuoju nukentėjusioji R. P. piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo nuo jo priklausoma. Teismas aktualia neturtinės žalos mažinimo aplinkybe laikė tai, kad R. P. suprato, jog vyksta į VokietijÄ verstis prostitucija, ir su tuo sutiko, ir Å¡i aplinkybė rodo, kad vertimÄ si prostitucija ji laikė sau priimtinu ir tinkamu bÅ«du piniginėms lėšoms gauti. Su tokiu vertinimu apeliantė nesutinka ir praÅ¡o atkreipti dėmesį į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį.

Skunde ji pažymi, kad prekybos žmonėmis atvejais, gaunant nukentėjusiojo sutikimÄ , panaudojus iÅ¡vardytus bÅ«dus, yra palaužiama asmens valia. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sÄ vadavimas prostitucijai - tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Pajamų turėjimas iÅ¡ kito asmens prostitucijos reiÅ¡kia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų.

Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas - nusikalstamos veikos, iÅ¡ kurios toks turtas gaunamas, padarymas. 2.2. Dėl padarytos turtinės žalos skunde apeliantė nurodo, kad byloje iÅ¡tirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimÄ padariusių asmenų kaltė, prieÅ¡ingas teisei kaltinamųjų elgesys, priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisei kaltinamųjų veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ji nepagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimų.

Teismas nurodė, kad ji savo noru, savarankiÅ¡kai vyko į VokietijÄ , ruošėsi užsiimti neteisėta veikla, o J. Å . tik „padėjo“ jai, todėl buvo pažeistas principas, kad iÅ¡ neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur), t. y. iÅ¡ neteisėtų veiksmų negalėjo kilti jokių teisėtų pasekmių. Skunde nurodoma, kad jis iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo nelegalias pajamas. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau J.

Å . „vadovavo“ irgi be darbo sutarties. 2.3. Apeliantės vertinimu, ciniÅ¡kai ir įžeidžiančiai skamba teismo teikiama iÅ¡vada dėl neturtinės žalos sumažinimo, argumentuojant tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai bÅ«tų nustatyti kokie nors neigiamo pobÅ«džio liekamieji reiÅ¡kiniai, kad nustatyta, jog dar iki pažinties su kaltinamuoju nukentėjusioji R. P. piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo nuo jo priklausoma, kad R. P. suprato, jog vyksta į VokietijÄ verstis prostitucija, ir su tuo sutiko, kas rodo, jog vertimÄ si prostitucija ji laikė sau priimtinu ir tinkamu bÅ«du piniginėms lėšoms gauti.

Apeliantei neaiÅ¡ku, kokiais metodais ir kas gali nustatyti „kokius nors neigiamo pobÅ«džio liekamuosius reiÅ¡kinius“ - gydytojai, psichologai ar psichiatrai. Be to, prieÅ¡ pasinaudodama „priimtinu ir tinkamu bÅ«du piniginėms lėšoms gauti“ niekur nebuvo fiksuojama jos bÅ«sena (psichologinė, moralinė), kad vėliau bÅ«tų nustatyti „neigiamo pobÅ«džio liekamieji reiÅ¡kiniai“. Apeliantė tvirtina niekada nelaikiusi vertimÄ si prostitucija priimtinu ir tinkamu bÅ«du piniginėms lėšoms gauti, nepaisant to, kad suprato, jog vyksta į VokietijÄ verstis prostitucija.

Pažymi, kad sutikimas vykti nebuvo savanoriškas, ji buvo veikiama morališkai, įtikinėjama.

3. Atsiliepime į nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ nuteistojo J. Å . gynėjas advokatas Arnoldas Å ukaitis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai, todėl praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti. Nuteistasis J. Å ., jo gynėjas ir G. Å . gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų. IÅ¡ nukentėjusiosios apeliacinio skundo matyti, jog juo nesutinkama su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sprendimu dėl civilinio ieÅ¡kinio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo privalomumas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė yra konstituciÅ¡kai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o bÅ«tinumas atlyginti asmeniui (tiek fiziniam, tiek ir juridiniam) padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. , 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

Å ias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo bÅ«dus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai. BPK 109 straipsnyje įtvirtinamas vienas iÅ¡ teisės į patirtos žalos atlyginimÄ realizavimo bÅ«dų – civilinio ieÅ¡kinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas. Dėl turtinės žalos 8. Nukentėjusioji R. P. nesutinka su teismo sprendimu atmesti jos ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes, jos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ji dirbo ir turėjo gauti už darbÄ atlygį, kurį pasisavino J.

Å .. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiosios R. P. ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala ir neturtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama žalos samprata. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).

9. Skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal BK 307 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį Å¡io sutikimu prostitucijai į Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Visos BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iÅ¡ kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. SavanaudiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iÅ¡ kito asmens prostitucijos, pelnytis iÅ¡ jos.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajai tokia savanaudiÅ¡ka nusikalstama veika padarytos žalos dydžio, teismas pagrįstai įvertino Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad R. P. savo noru vyko į Vokietijos Federacinę RespublikÄ dirbti prostitute. Å ioje Å¡alyje prostitucija yra legali, tačiau su R. P. jokia darbo sutartis sudaryta nebuvo, ji nebuvo oficialiai įdarbinta. Nukentėjusioji R. P. kaip turtinės 3000 Eur žalos dydį patvirtinančius įrodymus pateikė užrašų knygutę, kurioje nurodytas vieÅ¡namio, kuriame ji dirbo prostitute, adresas, dienos, kada ji dirbo, per dienÄ turėtų klientų skaičius, pinigų suma, gauta už prostitucijos paslaugas, kas, jos įsitikinimu, neginčijamai patvirtina, kad ji tikrai dirbo ir už šį darbÄ gavo iÅ¡ klientų pinigus, kuriuos neteisėtai pasisavino J.

Š.. Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad ji dirbo nelegaliai, neduoda pagrindo jos ieškinį atmesti, tačiau teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nesant sudarytos darbo sutarties, nukentėjusiosios R. P. darbas vertintinas kaip nelegalus, todėl, vadovaujantis principu, kad iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur), iš neteisėto jos darbo negalėjo kilti ir teisėtos pasekmės – atsirasti pajamos. Remiantis aptartu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiosios ieškinio dalis dėl turtinės žalos yra atmesta nepagrįstai.

Dėl neturtinės žalos 10. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

11. Kaip jau minėta, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kriterijus, apibÅ«dinančius padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos pasekmes bei nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama.

Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai paprastai bÅ«na ypatingai stiprÅ«s bei skausmingi, tai sudaro pagrindÄ priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensacijÄ , negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais. Å ie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tačiau teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kos kategorijos bylose priteisiamas sumas.

12. Nukentėjusioji R. P. patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1 000 eurų, kuriÄ ir prašė priteisti. Teismas, įvertinęs svarbias Å¡iam klausimui spręsti aplinkybes, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl J. Å . nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji R. P. iÅ¡ tiesų patyrė tam tikrų neigiamų emocijų ir iÅ¡gyvenimų, sutiko, kad neturtinė žala pasireiÅ¡kė patirtais iÅ¡gyvenimais dėl ateities, smerkiamu pažįstamu požiÅ«riu, kontaktų sumažėjimu, prastu miegu, padidėjusiu nerviniu jautrumu.

Vertindamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas neteisėtai aktualia aplinkybe laikė tai, kad R. P. suprato, jog vyksta į VokietijÄ verstis prostitucija, ir su tuo sutiko, ir Å¡iÄ aplinkybę vertino kaip teigiamÄ nukentėjusiosios požiÅ«rį į vertimÄ si prostitucija, priimtinu bei tinkamu bÅ«du piniginėms lėšoms gauti. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog neturtinė žala apeliantei padaryta bÅ«tent J. Å . nusikalstama veika, numatyta BK 307 straipsnio 2 dalyje, kurios dispozicija numato atsakomybę asmeniui už prostitucijos organizavimÄ ar vadovavimÄ jai arba asmens gabenimÄ Å¡io sutikimu prostitucijai į Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad ieÅ¡kinio mažinimÄ nebuvo pagrindo grįsti tuo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai bÅ«tų nustatyti kokie nors neigiamo pobÅ«džio liekamieji reiÅ¡kiniai, kadangi, įvertinus padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, akivaizdu, jog realių liekamųjų reiÅ¡kinių tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiojo asmens sveikatai kilimÄ bÅ«tų sunku įrodyti. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sumažindamas neturtinės žalos dydį nuo praÅ¡omos 1 000 eurų sumos iki 300 eurų, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, pagal kuriÄ nukentėjusiosioms priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 10 000 Eur (nutartys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-699/2018, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1A-52-495/2017, 1A-505-307/2017, 1A-70-870/2019).Taigi, priteistinų sumų minimumas yra 1 000 Eur.

Tokio dydžio ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pareiÅ¡kė R. P.. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas jos praÅ¡omÄ ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo sumÄ ir konstatuodamas, kad Å¡is ieÅ¡kinys yra pagrįstas tik 300 eurų sumai, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

13. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuosprendžio priėmimo metu J. Å . buvo nedirbantis, neturintis legalių pajamų, tačiau jis yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie sveikatos problemas, dėl ko jis negalėtų dirbti, gauti pajamas ir atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ .

Å iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp Å¡ių dviejų kriterijų turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartÄ , sprendžia, kad nukentėjusiosios R. P. civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismo buvo sumažintas be pagrindo, todėl tenkinamas visiÅ¡kai.

Dėl proceso iÅ¡laidų 14. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡iame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat Å¡io Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (asmuo nepilnametis ar turi negaliÄ ), gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ Å¡io Kodekso nustatyta tvarka, ir praneÅ¡ti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«tinas gynėjas, bei paskirti Å¡ios institucijos parinktÄ gynėjÄ .

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.).

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos advokato Rimanto Bučmos nuteistajam G. Å ., iÅ¡laidas sudaro 153,00 Eur (t. 6, b. l. 182). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nukentėjusioji R. P.. Skundžiamu nusprendžiu dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios atžvilgiu padarymo buvo nuteisti J. Å . ir G. Å ., todėl BPK 322 straipsnio pagrindu nuteistajam G.

Å . valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko gynėjÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo nukentėjusioji pareiÅ¡kė tik nuteistojo J. Å . atžvilgiu. Skundžiamu nuosprendžiu žala nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti buvo priteista tik iÅ¡ vieno nuteistųjų – J. Å .. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios reikalavimai taip pat susiję tik su nuteistuoju J. Å .. Kitam nuteistajam, G. Å ., jokių reikalavimų nereiÅ¡kiama.

Pats G. Å . aukÅ¡tesniajam teismui neteikė nei apeliacinio skundo, nei atsiliepimo į nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ . Remiantis aptartu, daroma iÅ¡vada, kad apeliacinis procesas baudžiamojoje byloje nesusijęs su nuteistuoju G. Å ., todėl nėra pagrindo iÅ¡ Å¡io nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos advokato Broniaus Versackio nukentėjusiajai R. P., iÅ¡laidas sudaro 264,06 Eur (t. 6, b. l. 190). Sprendžiant dėl advokato atstovavimo iÅ¡laidų, atsižvelgiama į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , kad advokatas Bronius Varsackis nedalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl jam reikėjo susipažinti su baudžiamÄ ja byla, jis teikė nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ bei dalyvavo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka.

IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų matyti, kad nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ teismas pripažino iÅ¡ dalies pagrįstu ir jo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės iÅ¡laidos už nukentėjusiajai R. P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinio proceso metu, kurios sudaro 264,06 (du Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi eurai, 6 ct.) eurų, yra proporcingos teiktai teisinei pagalbai, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo J.

Å . valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti: Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės R. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ J.

Å . nukentėjusiosios R. P. naudai 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį ) eurų neturtinei žalai atlyginti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ nuteistojo J. Å . valstybės naudai priteisti 264,06 (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus, 6 ct.) eurus už nukentėjusiajai R. P. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Kęstutis Dargužis JÅ«ratė Jakubonienė Danguolė Å iugždinytė