2022-01-12 Nr. AB-1222-3-62-3-01223-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-51-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01223-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Kauno TI laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 sausio 21 d., nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d., nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Kaskart, atvykęs į Kauno TI, pareiškėjas turėjo būti maitinamas dietiniu maitinimu, kurį jam yra paskyręs gydytojas. Vykstant į Kauno TI, ant asmens bylos lydraščio buvo užrašoma, kad pareiškėjui skiriamas dietinis maitinimas, tačiau tokio maitinimo pareiškėjas teigė negavęs.

3. Pareiškėjo vertinimu, Kauno TI darbuotojai privalėjo susipažinti, koks maitinimas yra skirtas atvykusiam asmeniui, ir užtikrinti pareiškėjui paskirtą dietinį maitinimą. Tačiau Kauno TI darbuotojai pareiškėjui nedavė dietinio maitinimo, versdavo valgyti maistą, kurio jis negalėjo valgyti. Negaudamas dietinio maitinimo, pareiškėjas turėjo gyventi jausdamas alkį, o pabandžius valgyti, sutrikdavo virškinimas, tai turėjo neigiamų pasekmių sveikatai; pareiškėjas patyrė kančias, kurias jaučia iki šiol, nes dažnai streikuoja skrandis, ir šiuo metu negali gyventi be vaistų, nes sustoja skrandžio darbas ir prasideda skausmai.

4. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė didelę dvasinę skriaudą, neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

5. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime pateikė melagingą informaciją, jog duodavo pareiškėjui dietinį maitinimą. Pareiškėjas teigė, kad jis pateikė teismui Kauno TI atsakymą į jo prašymą. Kauno TI jam skirtame rašte rašė, kad pareiškėjas negaudavo dietinio maitinimo, gavo jį tik vieno atvykimo metu.

6. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo atstovas atsiliepime ir 2020 m. liepos 3 d. pateiktame rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“ nurodė, kad Kauno TI buvo žinoma, jog pareiškėjui paskirta dieta, todėl, jam atvykus į Kauno TI, buvo organizuojamas dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Atsiliepime paaiškino, kad Kauno TI teikė pareiškėjui dietinį maitinimą skunde nurodytais laikotarpiais. Pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį įstaigoje nereiškė skundų ar prašymų dėl paskirto maitinimo. Rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“ nurodė, kad pareiškėjui buvo organizuojamas dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 (toliau – ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas „Dėl valgiaraščių patvirtinimo“) 1.12 papunkčiu. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovo atstovas atsiliepime teigė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė kokių nors papildomų neigiamų išgyvenimą, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus. Pareiškėjas skundą grindė tik deklaratyviais teiginiais, jų nepagrįsdamas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, iš Asmens įskaitos kortelės išrašo, asmens bylos pažymų kopijų duomenų nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Kauno TI skunde nurodytais laikotarpiais, t. y. nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 sausio 21 d., nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d., nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Pareiškėjas atvykdavo į Kauno TI iš pataisos įstaigos ir išvykdavo iš jo į pataisos įstaigą. Tad šioje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. su pertraukomis. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo nuteistojo statusą.

10. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos teismas nustatė, kad jam ginčo laikotarpiu dietinis maitinimas buvo paskirtas neterminuotai.

11. Teismas, apžvelgęs bylai aktualias Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) nuostatas ir atsižvelgęs į tai, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 yra patvirtinti valgiaraščiai, sudaryti kiekvienai kalinamų asmenų grupei, taip pat ir dietinio maitinimo valgiaraštis (šio įsakymo 1.12 papunktis), priėjo prie išvados, jog atsakovo atstovas į Kauno TI atvykusiam pareiškėjui privalėjo duoti maitinimą pagal dietinio maitinimo valgiaraštį.

12. Pareiškėjas atsikirtime teigė, kad jis pateikė teismui Kauno TI atsakymą į jo prašymą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas gavo dietinį maitinimą tik vieno atvykimo metu, tačiau teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad minėto rašto pareiškėjas teismui nepateikė, t. y. nepridėjo nei prie skundo, nei prie atsikirtimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį įstaigoje nereiškė skundų ar prašymų dėl paskirto maitinimo, – šį faktą, kaip nurodė teismas, patvirtina ir Kauno TI Resocializacijos skyriaus specialisto 2020 m. birželio 2 d. pažyma. Taigi, teismas nusprendė, kad atsakovo atstovo nurodyti duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, jog jis Kauno TI buvo pateikęs skundą ar prašymą dėl maitinimo, ir kad Kauno TI jam atsakė, kad jis negaudavo dietinio maitinimo.

13. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime ir rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“ patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad pareiškėjui paskirta dieta, todėl pareiškėjui, atvykus į Kauno TI, ginčo laikotarpiu buvo tiekiamas dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, o būtent – pagal valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo „Dėl valgiaraščių patvirtinimo“ 1.12 papunkčiu. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad konkrečių duomenų (žurnalų), koks maitinimas, kurią konkrečią dieną buvo pateikiamas konkrečiam asmeniui, Kauno TI nerenka ir nesistemina, nes tokio reikalavimo teisės aktai nenumato.

14. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. gruodžio 10 d., 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 sausio 21 d., 2019 m. vasario 15 d., 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. balandžio 11 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. asmens bylos pažymų kopijose yra įrašai, kad pareiškėjui yra paskirtas dietinis maitinimas. 2018 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. lapkričio 26 d., 2019 m. lapkričio 29 d. asmens bylos pažymų kopijose tokių įrašų nėra, tačiau atsakovo atstovas patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiui buvo paskirta dieta. Taigi, teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovo atstovo nurodytais duomenimis. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu žinojo apie tai, jog pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas ir duodavo pareiškėjui dietinį maitinimą pagal valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo „Dėl valgiaraščių patvirtinimo“ 1.12 papunkčiu. Šie duomenys, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo skunde ir atsikirtime nurodytas aplinkybes, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neduodavo pareiškėjui paskirto dietinio maitinimo, kad pareiškėjas dėl to turėjo gyventi jausdamas alkį. Kadangi atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu pareiškėjui davė paskirtą dietinį maitinimą, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, todėl nėra ir būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnis).

15. Be to, teismas pažymėjo, kad visose ginčo laikotarpio asmens bylos pažymose (jų kopijose) yra konvojuojamojo, t. y. pareiškėjo įrašai, kad jis neturi nusiskundimų dėl sveikatos būklės, tai patvirtina jo parašas, ir yra gydytojo (bendruomenės slaugytojo) įrašai apie konvojuojamojo sveikatos būklę (ar gali vykti ir kt.), kur nurodyta, jog pareiškėjas vykti gali arba kad jį konvojuoti galima. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (ginčo laikotarpio) kopijoje nėra tokių duomenų, kad jo ginčo laikotarpiu dėl nesuteikto dietinio maitinimo patyrė kančias, jam buvo sutrikęs virškinimas, kaip jis teigė skunde. Šioje asmens sveikatos istorijos kopijoje yra gydytojo įrašas, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. skundėsi rėmens skausmu, tačiau šis gydytojo įrašas neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas patyrė šį sveikatos sutrikimą dėl jam nesuteikto dietinio maitinimo. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti ir faktą, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra kitos būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnis).

16. Teismas apibendrino, kad byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus ir faktą, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustatęs visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. 17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovo atstovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas teigia, kad pateikė teismui Kauno TI atsakymą, jog nebuvo paskirtas dietinis maitinimas, o atsakovo atstovas nurodo melagingus duomenis dėl pareiškėjo maitinimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, neišreikalavo iš atsakovo atstovo bylai tinkamų duomenų.

19. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Kauno TI vertinimu, pareiškėjas realių savo teisių apribojimų nepatyrė, o į teismą kreipėsi galimai tik paskatintas noro pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino įrodymus, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus reikšmingus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, jog priimta sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui neužtikrinant dietinio maitinimo Kauno TI, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, valdžios institucijos (Kauno TI) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas, atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

24. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, jog yra pateikęs teismui Kauno TI atsakymą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas paskirtą dietinį maitinimą gavo tik vieną kartą. Pareiškėjas kartu nei su skundu, nei su atsikirtimu į atsakovo atstovo atsiliepimą su nurodytomis aplinkybėmis susijusio dokumento nepridėjo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pirmosios instancijos teismas būtų veikęs aktyviai ir išnaudojęs visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad pareiškėjo nurodytas įrodymas būtų pridėtas į bylą.

26. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog, vykstant etapu iš įkalinimo įstaigos į Kauno TI, ant asmens bylos lydraščio buvo užrašoma, kad yra gaunamas dietinis maitinimas – „dieta (duomenys neskelbtini)“, tačiau, atvykus į Kauno TI, dietinis maitinimas skiriamas nebuvo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą, vadovaujantis pareiškėjo asmens bylų pažymų kopijomis, nurodė, kad Kauno TI žinojo, jog pareiškėjui paskirta dieta (duomenys neskelbtini), todėl, pareiškėjui atvykus į įstaigą, buvo organizuojamas ir skiriamas dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Atsakovo atstovas, be kita ko, į bylą yra pateikęs papildomus paaiškinimus, kuriuose pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, kad pareiškėjui buvo paskirta dieta (duomenys neskelbtini), tačiau papildomai pažymi, kad, pareiškėjui atvykus į įstaigą, buvo organizuojamas ir skiriamas dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, kuris patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems ir patvirtinimo“ 1.12 papunkčiu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo argumentus, jog, Kauno TI, žinodamas apie pareiškėjo gydytojo paskirtą dietinį maitinimą, iš tikrųjų tokį maitinimą būtų tiekęs.

27. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti pagal byloje taikytinus teisės aktus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3081-629/2019).

28. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius