Legislator Case Law & Legislation
23dffd78-c321-4d1a-bbbb-6b6e1784c715 AI generated

23dffd78-c321-4d1a-bbbb-6b6e1784c715 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 23dffd78-c321-4d1a-bbbb-6b6e1784c715
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiÅ¡kai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

Legislator headnote

AI generated

23dffd78-c321-4d1a-bbbb-6b6e1784c715 · Lietuvos apeliacinis teismas: Lietuvos apeliacinio teismo yra konstatuota, kad, nepaisant to, jog SODRA turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimÄ dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau tai savaime nelemia, kad darbo santykiai su darbdaviu pasibaigė. Darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimÄ lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra iÅ¡reikÅ¡ta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-309-407/2022 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00187-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasgeda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Rasgeda“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti bankroto bylÄ uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rasgeda“. Nurodė, kad įmonės skola susidarė nuo 2020 m. III ketvirčio. UAB „Rasgeda“ pateko į nukentėjusiųjų nuo COVID įmonių sÄ raÅ¡Ä dėl taikomų mokestinių lengvatų iki karantino pabaigos. Ä®monė, praėjus dviem mėnesiam po karatino pabaigos, nesumokėjo einamųjų įmokų, nevykdė nustatytų sÄ lygų, paskutinę įmokÄ už darbuotojus sumokėjo 2020 m. spalio 27 d.

UAB „Rasgeda“ įsiskolinimas VSDFV 2021 m. lapkričio 26 d. buvo 3 964,94 Eur, iÅ¡ jų 3 909,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 55,33 Eur delspinigių. VieÅ¡ai prieinami yra tik 2018 metų balanso duomenys. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Å iaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo VSDFV Panevėžio skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „Rasgeda“ tenkino, nemokumo administratore paskyrė UAB „Dialogika“.

3. Teismas nurodė, kad, remiantis UAB „Rasgeda“ valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Registrų centrui pateikto 2018 m. balanso duomenimis, 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 421 785 Eur (materialusis turtas – 179 020 Eur, trumpalaikis turtas – 242 765 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 206 059 Eur, iÅ¡ jų – per vienerius motus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 55 433 Eur. Pagal 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitÄ už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Rasgeda“ patyrė 42 771 Eur nuostolį. Remiantis vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, UAB „Rasgeda“ 2022 m. sausio 19 d. pradžioje dirbo 1 darbuotojas (apdraustasis). Skolos pareiÅ¡kėjui nuolat didėja, o tai, teismo vertinimu, rodo atsakovės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

4. Teismas atkreipė dėmesį, kad, remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „Rasgeda“ 2020 m. balandžio 19 d. buvo 4 darbuotojai (apdraustieji), 2020 m. liepos 2 d. – 3 darbuotojai (apdraustieji), 2020 m. rugsėjo 6 d. – 2 darbuotojai (apdraustieji), 2021 m. kovo 12 d. – 1 darbuotojas (apdraustasis). Teismo vertinimu, jau vien darbuotojų skaičiaus mažėjimas ir skolos pareiškėjai didėjimas įrodo, kad atsakovės finansinė padėtis nuo 2018 m. gruodžio 31 d. yra nuolat blogėjanti.

Teismas vertino, kad atsakovė negali vykdyti savo turimų finansinių įsipareigojimų, ji yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 5. Atsakovė UAB „Rasgeda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį. Nurodė, kad UAB „Rasgeda“ turimas 3 964,94 Eur dydžio įsiskolinimas gali būti padengtas iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos, kuris 2022 m. sausio 31 d. sudaro 4 000 Eur.

6. Nemokumo administratorė UAB „Dialogika“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Nutartis iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ yra įsiteisėjusi, o buvęs bendrovės direktorius G. Z. nepraÅ¡o atnaujinti termino atskirajam skundui pateikti, dėl to, administratorės nuomone, skundas negali bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas. Be to, G. Z. pasiraÅ¡o kaip bendrovės direktorius, nors darbo santykiai su Å¡iuo asmeniu yra nutrÅ«kę dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t.y. 2021 m. lapkričio 23 d.

Taigi Å¡is asmuo yra netinkamas subjektas atskirajam skundui pateikti. 6.2. Bendrovė turi mažiausiai 242 288,39 Eur dydžio pradelstus įsipareigojimus, kadangi nemokumo administratorė neturi perduotų įmonės dokumentų, nėra galimybių pateikti duomenis apie visas įmonės skolas. Visas įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas „Luminor Bank AS“, Å¡is turtas dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo bandomas realizuoti iÅ¡ varžytynių už 176 736 Eur sumÄ , tačiau neatsirado nei vienas pirkėjas. 6.3.

Net ir tuo atveju, jei duomenys apie PVM permokÄ bÅ«tų teisingi, 4 000 Eur dydžio permoka niekaip negalėtų iÅ¡gelbėti bendrovės atsiskaitant su kreditoriais, kurių reikalavimo terminai yra suėję, nes įsiskolinimas jiems virÅ¡ija 240 tÅ«kst. Eur sumÄ , ir Å¡i suma negalėtų bÅ«ti nukreipta atsiskaityti su ieÅ¡kovu, esant sÄ skaitos areÅ¡tams ir bei iÅ¡ieÅ¡kojimams pagal vykdomuosius dokumentus. Ä®monė neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais ar atkurti mokumÄ , nes nėra gyvybinga – joje nėra dirbančių darbuotojų, o bendrovės veiklos vietoje bus atjungta elektros energija.

7. PareiÅ¡kėjas VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , prašė jį atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad 2022 m. vasario 22 d. atsakovės skola sudaro 3 975,02 Eur, iÅ¡ jos – 3 909,61 Eur įmokų ir 65,41 Eur delspinigių. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl subjekto, galinčio pateikti atskirÄ jį skundÄ 8. Nemokumo administratorė teigia, kad atskirasis skundas pateiktas netinkamo subjekto ir neturėtų bÅ«ti nagrinėjamas. Su tuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

9. IÅ¡ nemokumo administratorės teikiamų įrodymų matyti, kad G. Z. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data yra 2021 m. lapkričio 23 d., o draudimo pabaigos priežastis – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1191 punktu, Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu į RegistrÄ Ä¯raÅ¡oma apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDÄ®) 13 straipsniu, konstatuojama, kad draudėjas nevykdo veiklos ir apdraustasis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iÅ¡ Fondo valdybos teritorinio skyriaus gavimo nesikreipė į Valstybinę darbo inspekcijÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymÄ .

10. Lietuvos apeliacinio teismo yra konstatuota, kad, nepaisant to, jog SODRA turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimÄ dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau tai savaime nelemia, kad darbo santykiai su darbdaviu pasibaigė. Darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimÄ lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra iÅ¡reikÅ¡ta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis).

Darbo teisinius santykius reglamentuoja DK, kuriame inter alia (taip pat) numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Nors DK 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, tačiau iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, jo lingvistinio ir sisteminio aiškinimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad SODROS iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data gali būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021, 19-21 punktai).

Taigi nėra pakankamo teisinio pagrindo teigti, kad atskirÄ jį skundÄ pateikė įgaliojimų neturintis asmuo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro 2021 m. gruodžio 9 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, kad G. Z. yra bendrovės vadovas nuo 2006 m. sausio 11 d. Duomenų, apie jo įgaliojimų pasibaigimÄ , byloje nėra. Dėl pateiktų papildomų dokumentų ir bylos nagrinėjimo ribų 11. Nemokumo administratorė su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus – elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ , kuria bendrovės vadovui siunčiamas raginimas perduoti dokumentus ir turtÄ , apdraustųjų asmenų sÄ raÅ¡Ä , kuriuo įrodinėja, kada bendrovės vadovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų, vieÅ¡Ä informacijÄ apie vykdytas varžytines, UAB „Ignitis“ 2022 m. vasario 17 d. raÅ¡tÄ dėl sutarties nutraukimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiami įrodymai buvo gauti tik po skundžiamos nutarties priėmimo ir šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jie gali turėti įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, nemokumo administratorės naujai pridedamus įrodymus priima.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl ginčo esmės 15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties, kuria UAB ,,Rasgeda“ iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdama, kad UAB „Rasgeda“ turimas 3 964,94 Eur dydžio įsiskolinimas pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti padengtas iÅ¡ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos, kuris 2022 m. sausio 31 d. sudaro 4 000 Eur.

16. Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių;

2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumÄ bei skatinti ekonominį kilimÄ , bet ir, konstatavus bendrovės nemokumÄ , greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimÄ , yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklÄ bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės bÅ«senos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokiÄ Ä¯monę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai iÅ¡samÅ«s, o iÅ¡samesnių į bylÄ nepateikta (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1105-553/2021 ir kt.).

20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės mokumÄ , pažymėjo, kad, remiantis UAB „Rasgeda“ 2018 m. balanso duomenimis, 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 421 785 Eur. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kas konkrečiai sudaro įmonės turimÄ turtÄ . IÅ¡ balanso matyti, kad 287 233 Eur sudaro turimos atsargos. Atsargos – tai žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vienÄ Ä¯monės veiklos ciklÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad mokestinių metų balanse atsispindi tik 2018 m. gruodžio 31 d. duomenys, o atsakovė nėra pateikusi paaiškinimų (įrodymų) apie apskaitoje registruotas atsargas (jų savikainas, likutines arba realizavimo vertes), taip pat įvertinus tai, kad bendrovės balansas sudarytas daugiau nei prieš trejus metus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, tikėtina, šio turto įmonė neturi arba arba jo sudėtis (vertė) yra iš esmės pasikeitusi. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad reliai bendrovė turi daugiausia 134 552 Eur vertės turto (421 785 Eur – 287 233 Eur (atsargos)).

21. UAB „Rasgeda“ 2018 m. balanso duomenimis, atsakovės turimi įsipareigojimai siekia 206 059 Eur, apie tai, kad bylos nagrinėjimo metu šie įsipareigojimai yra mažesni, duomenų nėra. Priešingai, iš byloje esančių patvarkymų dėl vykdomosios bylos užbaigimo matyti, kad iš skolininkės UAB „Rasgeda“ kreditorės „Luminor Bank AS“ naudai išieškoma 166 515,19 Eur suma (t 2, b. l. 1), o kreditoriaus „NORTH AMERICAN FUN AUCTIONS INC.“ naudai išieškoma bendra 42 314,75 Eur suma (2 t, b. l. 40).

Taigi konstatuotina, kad atsakovės turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę ir bendrovė yra nemoki, kaip tai nustatyta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad darbuotojų skaičiaus mažėjimas ir skolos pareiškėjai didėjimas taip pat pagrindžia aplinkybę, jog bendrovė realiai veiklos nebevykdo, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir todėl nėra realių galimybių stabilizuoti įmonės finansinės padėties.

22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Rasgeda“ turimas 3 964,94 Eur dydžio įsiskolinimas pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti padengtas iÅ¡ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos, kuris 2022 m. sausio 31 d. sudaro 4 000 Eur, tačiau sutiktina su atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentais, kad net ir tuo atveju, jei duomenys apie PVM permokÄ bÅ«tų teisingi, 4 000 Eur dydžio permoka niekaip negalėtų iÅ¡gelbėti bendrovės atsiskaitant su kreditoriais, kurių reikalavimo terminai yra suėję.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualių finansinių duomenų, kurie pagrįstų atsakovės įrodinėjamÄ aplinkybę, jog UAB „Rasgeda“ yra moki, atsakovė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu, taip pat nepasinaudojo ir CPK 42 straipsnyje nustatyta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė sistemiÅ¡kai nevykdo savo įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ mokestinių prievolių, taip pat neturi turto, kuris bÅ«tų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Å iaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis