23dfdca0-6efb-45d9-8a1b-763c03d5c081 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pirmosios instancijos teismas                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-48/2013                                                            Proceso Nr. 1-62-1-00339-2011-9         Procesinio sprendimo kategorija         1.2.3.2.8.; 1.2.3.2.6.                    (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui MeÅ¡kai, gynėjams Aleksandrui Palamarčukui, Algirdui Gurauskui, nuteistiesiems A. A., I. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. ir nuteistojo I. K. gynėjos Jolantos GrigaliÅ«nienės apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuoA. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus bei nuteistas laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

I. K. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus bei nuteistas laisvės atėmimu keturiolikai metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. IÅ¡ A. A. ir I. K. solidariai priteista nukentėjusiajai A.

E. U. 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. K. ir A. A. nuteisti už tai, kad 2011 m. rugpjūčio mėn., naktį iÅ¡ 26 d. į 27 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, itin žiauriai, be priežasties, sudavė rankomis ir kojomis A. B. į galvÄ bei kitas kÅ«no sritis ne mažiau kaip 82 kartus ir taip padarė nukentėjusiajam A.

B. galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , povoratinklinę kraujosruvÄ , nosies kaulų lūžį, muÅ¡tines žaizdas veide ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruvas pakauÅ¡yje, deÅ¡iniame ir kairiame momenyje, kaktoje, abiejų akių vokuose, skruostuose, lÅ«pose, kairiame ir deÅ¡iniame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, plaÅ¡takose, krÅ«tinės ir pilvo srityje, kairėje Å¡launyje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, deÅ¡inėje pėdoje, kairės pusės 2-11 Å¡onkaulių ir deÅ¡inės pusės 2-11 Å¡onkaulių lūžius, nubrozdinimus veide, kakle, kairiame petyje, krÅ«tinės ir pilvo srityje, deÅ¡inio klubakaulio sparno projekcijoje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaÅ¡takoje.

Dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo, sukelto į galvÄ suduotų smÅ«gių visumos, A. B. mirė. Tokiu bÅ«du A. A. ir I. K. A. B. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir itin žiauriai nužudė.Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o nustatyti trumpesnį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ , dalį Å¡ios bausmės paskiriant atlikti griežtesnio režimo (kalėjimo) sÄ lygomis. Jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi ir padėjo teisėsaugos institucijoms iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apelianto nuomone, jis padarė labai sunkų nusikaltimÄ , todėl teismas turėjo paskirti dalį bausmės atlikti griežtesnėmis sÄ lygomis ir tuo pagrindu skirti trumpesnį bausmės laikÄ .Nuteistojo I. K. gynėja apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, I. K. veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Gynėja mano, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė pagrindines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko jos ginamojo padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus bei paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė.

Teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neįvertino I. K. kaltės formos bei jo socialinės brandos BK 81 straipsnio 2 dalies kontekste. Nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp I. K. veiksmų ir kilusių padarinių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad I. K. su A. A. sudavė nukentėjusiajam teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ smÅ«gių skaičių. Nė vienas iÅ¡ nuteistųjų nepatvirtino sudavęs nukentėjusiajam 82 smÅ«gius.

I. K. pripažino, kad nukentėjusiajam sudavė 4, A. A. apie 10 smÅ«gių. Kas nukentėjusiajam sudavė likusiÄ didžiÄ jÄ dalį smÅ«gių, nenustatyta. Be to, I. K. paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jis iÅ¡vyko, A. B. buvo gyvas, turėjo sÄ monę ir kalbėjo riÅ¡liai. Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent I. K. nukentėjusiajam sudavė net 82 smÅ«gius ar bent didesnę smÅ«gių dalį. Be to, nukentėjusysis nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto buvo paliktas gulėti lauke. Nežinoma, kokie asmenys buvo prie jo priėję ir kÄ darė.

Gynėja, aptardama liudytojo V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teigia, kad Å¡is liudytojas nepagrįstai neapklaustas teisiamajame posėdyje. Teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų dėl nukentėjusiojo atpažinimo ir byloje liko nenustatyta, kodėl iÅ¡ pradžių buvo klaidingai nurodyta nukentėjusiojo asmenybė, t. y. kodėl liudytojai V. K. nurodė kaip nukentėjusįjį, o ne A. B., nors pastarieji nėra panaÅ¡ios iÅ¡vaizdos. Be to, Å¡ioje byloje liudytojai neapklausti apie nukentėjusiojo aprangÄ , kuria Å¡is buvo apsirengęs įvykio dienÄ ir vakare bei kokiomis aplinkybėmis jis nusirengė ar buvo nurengtas.

Nenustatyti asmenys, galimai buvę kartu su nukentėjusiuoju prieÅ¡ jo mirtį ar girtavę su nuteistaisiais įvykio dienÄ . Taip pat teisme nepagrįstai neapklausti liudytojai - K. K., R. F., O. M., A. S., J. K..Teismas taip pat nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, esančių liudytojų V. K., V. ir A. M. parodymuose dėl laiko aplinkybių, kada I. K. galimai smurtavo prieÅ¡ A. B.. Byloje nenustatytas baro, kuriame minėtos liudytojos matė I. K., darbo laikas. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė ne jos ginamojo, o kito asmens smurtiniai veiksmai.

Žagarės miestelyje po bylos iÅ¡nagrinėjimo sklido kalbos apie tai, kad liudytojas V. M., atvykus policijos pareigÅ«nams, iÅ¡ įvykio vietos paÅ¡alino kruvinus akmenis. Tie akmenys galimai buvo nenustatytų asmenų nusikaltimo įrankiais. Taip pat nepagrįstai sunaikinti ir kiti įvykio vietoje rasti daiktiniai įrodymai (tara, pakuotės, nuorÅ«kos). Visa tai leidžia teigti, kad Å¡ioje byloje liko nepaÅ¡alinta abejonė dėl to, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ galėjo padaryti ir kiti asmenys.Gynėja ginčija ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo kÅ«no tyrimo ir mirties priežasties nustatymo.

Apeliantės nuomone, Å¡ios iÅ¡vados yra nemotyvuotos, specialistas apsiribojo kÅ«no iÅ¡oriniu ir vidiniu tyrimu, alkoholio kiekio kraujyje nustatymu ir teismo medicinos diagnozę pateikė be jokių motyvų ir argumentų. Specialistas nenurodė apie galimybę A. B. atlikti kokius nors savarankiÅ¡kus veiksmus po galvos smegenų sumuÅ¡imo bei kokie konkretÅ«s smÅ«giai sukėlė nukentėjusiajam sÄ monės praradimÄ . Be to, specialistas atsakė į ne visus užduotyje nurodytus klausimus, tarp jų ir apie nukentėjusiojo drabužių pažeidimus bei jų atitikimÄ padarytiems sužalojimams.Apeliantė pažymi ir tai, kad minėtoje iÅ¡vadoje nurodytas nukentėjusiojo apsirengimo bÅ«das prieÅ¡tarauja byloje esančioms nukentėjusiojo kÅ«no fotografijoms.

Esant tokiems prieÅ¡taravimams, byloje nenustatyta, kas aprengė nukentėjusįjį prieÅ¡ pateikiant kÅ«nÄ tyrimui.Skundo autorės nuomone, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. apžvalgos „dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje“ nuostatas.Ä®vertinus tai, kad nenustatyta, kas nukentėjusiajam sudavė didžiÄ jÄ dalį smÅ«gių, kad specialisto iÅ¡vadoje nenustatytas tikslus mirties laikas, teismas, apeliantės nuomone, neteisingai vertino objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį - priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių.

Vertinant priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra labai svarbu nustatyti kaltės formÄ ir jos turinį. Tai reiÅ¡kia, kad toks priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti konstatuotas tik tada, kai kaltininkas tÄ ryšį suvokė ar galėjo suvokti. Apie I. K. kaltės turinį teismas sprendė tik iÅ¡ kilusių padarinių ir kaip nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindÄ nurodė objektyviuosius nusikaltimo požymius. Subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai įvertinti nepakankamai.

Tokiu bÅ«du, neįvertinus visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, dėl neatsargumo kilę padariniai jos ginamajam nepagrįstai inkriminuoti kaip padaryti tyčia.Ginčydama kaltės formÄ , gynėja plačiai aptaria BK 14, 16 straipsnių 2, 3 dalių, 15 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26 ir 27 punktų nuostatas. Apeliantė nurodo, kad I. K. nusikaltimo padarymo metu buvo neseniai sulaukęs 18 metų, todėl teismas nepagrįstai neanalizavo aplinkybių, susijusių su jos ginamojo socialine branda.

Be to, teismas I. K. veikÄ nepagrįstai kvalifikavo kaip nužudymÄ , padarytÄ itin žiauriai ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent I. K. ir (ar) A. A. sudavė nukentėjusiajam skundžiamame nuosprendyje nurodytÄ skaičių smÅ«gių. Nuteistųjų parodymai apie smurto naudojimo aplinkybes bei apie jų nukentėjusiajam suduotÄ Å¾ymiai mažesnį skaičių smÅ«gių, nepaneigti. I. K. parodymai patvirtina, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiojo priekabiavimo, kurį I.

K. įvertino kaip seksualinį priekabiavimÄ . Nors nuteistasis A. A. nepamena kilusio konflikto priežasties, tačiau minėtų I. K. parodymų neneigė. Tuo tarpu liudytojas R. G. parodė, kad nukentėjusysis nuteistiesiems pasakė „ar norite po Žagarę nevaikščioti“. Tokie duomenys patvirtina, jog kilusio konflikto priežastis buvo ne nuteistųjų chuliganiÅ¡ki veiksmai, o paties nukentėjusiojo amoralus elgesys ir įžeidžiantys žodžiai.Taip pat, gynėja teigia, kad I. K. paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė.

Apeliantės nuomone, teismas nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių, neįvertino I. K. asmenybės, jo socialinės brandos, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, nepripažino byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Teismas be pagrindo vadovavosi teismo psichiatrijos specialisto 2011 m. spalio 27 d. išvadomis, kurios yra neišsamios, nemotyvuotos ir nepagrįstos. Nepaskyrus teismo psichiatrijos ekspertizės, byloje liko išsamiai neištirta I. K. socialinė branda, o tai yra esminis kriterijus bausmės skyrimo procese nepilnamečiams ar pilnamečiams 18-21 metų amžiaus asmenims, nepasiekusiems socialinės brandos.

Dėl Å¡ios priežasties teismas neteisingai kvalifikavo I. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei paskyrė jam bausmę, neatitinkančiÄ jo socialinės brandos. Plačiai aptardama BK 81, 91 straipsnių komentaro nuostatas, apeliantė teigia, kad teismas tik formaliai įvertino I. K. asmenybę. Nurodydamas, kad I. K. buvo teistas, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jos ginamojo vaidmuo nusikalstamoje veikoje, už kuriÄ jis buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, buvo tik „saugoti duris nuo kitų asmenų patekimo į gyvenamÄ jį namÄ â€œ.

Skundo autorė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgos“ nuostatomis, teigia, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo pavojingumo laipsnį mažina tai, jog nei jos ginamasis, nei kitas nuteistasis nesiekė ir neplanavo nužudyti nukentėjusiojo, veikė impulsyviai, neturėjo ir neieÅ¡kojo jokių papildomų įrankių, kuriais galėtų sukelti A. B. fizinį skausmÄ . I. K. viso proceso metu davė nuoseklius iÅ¡samius parodymus ir taip padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ bei joje dalyvavusius asmenis.

Dėl šios priežasties jos ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, I. K. atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos žalos. Nors ši dalis ir yra labai maža (200 Lt) palyginus su civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžiu (50000 Lt), tačiau, atsižvelgiant į dabartinę I. K. turtinę padėtį, atlyginta žalos dalis turi būti pripažinta ženklia, kas, tuo pačiu turi būti pripažinta I.

K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.Apeliaciniai skundai atmetami.             IÅ¡ bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino A. A. bei I. K. kaltais. Kvalifikuojant įrodyta pripažintÄ nuteistųjų nusikalstamÄ veikÄ bei skiriant jiems bausmes teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.             Nuteistojo I.

K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybių, neapklausė visų liudytojų, kurie dalyvavo iÅ¡gertuvėse, ir tokiu bÅ«du nenustatė visų bylos aplinkybių bei pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl I. K. kaltės, o taip pat neteisingai kvalifikavo I. K. nusikalstamÄ veikÄ . Visi su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.             IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matosi, kad ji atitinka BPK 305 str. 1 d. nurodytus reikalavimus.

Å ioje nuosprendžio dalyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat ir nuteistojo I. K. parodymus bei jo versijas. Kad I. K. padarė skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina nuteistųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos bei daiktų apžiÅ«ros protokolai, specialistų iÅ¡vados ir kiti bylos duomenys.              Abu nuteistieji I. K. ir A. A., savo kaltę pripažinę iÅ¡ dalies, teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vartojo alkoholinius gėrimus.

Jie nurodė, kad iÅ¡gertuvėse, vykusiose namo kieme, iÅ¡ pradžių dalyvavo ir kiti asmenys. Tačiau V. M. su R. F. greitai nuėjo miegoti į antrÄ aukÅ¡tÄ , o po kurio laiko iÅ¡vyko ir R. G.. Tuomet kieme gerti liko tik abu nuteistieji ir A. B., kurį jie abu sumušė.              Nuteistasis A. A. paaiÅ¡kino, kad jis A. B. nustÅ«mė nuo suoliuko, o kai Å¡is nugriuvo ant Å¡ono, spyrė Å¡iam į kaklÄ , nosį, nugarÄ , pilvÄ . Spardė bato kulnu. Po to A. B. spardyti pradėjo ir I.

K., kuris ėjo aplink A. B. ir spardė jį iÅ¡ visų pusių į įvairias kÅ«no vietas, daugiausia taikėsi į galvÄ . Kiek kartų spyrė I. K., nežino, o jis pats galėjo nukentėjusiajam suduoti apie 10 smÅ«gių. A. B. jie spardė ir jam atvirtus ant nugaros. Mušė nuolat, bet dėl girtumo negali tiksliai pasakyti, kiek laiko. Galėjo muÅ¡ti apie 10 minučių laiko.             Nuteistasis I. K. teisme parodė, kad kai kieme jie liko trise: jis, A. A. ir A. B., pastarasis pradėjo prie jo kabinėtis – „graibytis“ už rankų, už nugaros.

Jis suprato, kad nukentėjusysis prie jo seksualiai priekabiauja, todėl atsistojo ir paėjo į Å¡alį. Nukentėjusysis ėjo link jo iÅ¡skėtęs rankas, bet paskui nuėjo prie A. A., kuris pirmas trenkė A. B.. Atsistojęs A. B. pradėjo eiti link jo, tada jis sudavė nukentėjusiajam į galvÄ , į veido sritį, pilvÄ . Sudavė du smÅ«gius viena ir kita koja. Po to dar kelis sykius spyrė. Viso galėjo suduoti apie 4 kartus. A. A. irgi kelis kartus spyrė A. B.. Nukentėjusįjį jie mušė 2-3 minutes.             Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 462/11(04) nurodyta, kad A.

B. kūne nustatyta daugybė sužalojimų galvos srityje (povoratinklinė kraujosruva, nosies kaulų lūžiai, muštinės žaizdos veide ir dešinės ausies kaušelyje kraujosruvos pakaušyje dešiniame ir kairiame momenyje, kaktoje, abiejų akių vokuose, skruoste, lūpose), taip pat ir sužalojimai kitose kūno vietose (abiejuose petyse, žaste, dilbiuose, plaštakose, krūtinės ir pilvo srityse, įvairiose kojų srityse, abiejų pusių 2-11 šonkaulių lūžiai). Visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 82 smūgių pasekoje.

A. B. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumuÅ¡imo, kurį sukėlė į galvÄ suduotų smÅ«gių visuma, prieÅ¡ 4,5 – 5 paras iki kÅ«no tyrimo pradžios (2011-08-30, 14 val.).             Nors nuteistieji pripažino nukentėjusiajam sudavę žymiai mažesnį smÅ«gių skaičių, teismas, nustatydamas, kad nuteistieji sudavė A. B. 82 smÅ«gius, pagrįstai vadovavosi objektyviais bylos duomenimis, t. y. specialisto iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimais teisme apie tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai griuviminei traumai nebÅ«dingi.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dar kas nors bÅ«tų galėjęs A. B. sumuÅ¡ti. Be to teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji, mažindami nusikalstamos veikos apimtį, siekia palengvinti savo teisinę padėtį.             Su tokia teismo iÅ¡vada nesutikti kolegija neturi jokio pagrindo. Nuteistojo I. K. parodymus apie tai, kad jis A. B. galėjo suduoti tik 4 smÅ«gius, teismas pagrįstai įvertino kaip nepatikimus, nes nukentėjusiojo sumuÅ¡imo aplinkybes Å¡is nuteistasis teisme aiÅ¡kino labai prieÅ¡taringai.

IÅ¡ pradžių jis parodė, kad sudavė A. B. į veido sritį ir pilvÄ . Beje, jis nurodė, kad Å¡iuos smÅ«gius sudavė dar link jo einančiam nukentėjusiajam, o tai kategoriÅ¡kai paneigė A. A., kuris tvirtino, jog jis pirmas sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam. Po jo smÅ«gio A. B. nesikėlė, o I. K. jį mušė jau gulintį. Vėliau I. K. teigė, kad du smÅ«gius į veidÄ sudavė abiem kojomis. Vėliau I. K. tvirtino, kad kai A. B. gulėjo ant Å¡ono, jis sudavė dar kelis smÅ«gius.

Atsakydamas į teismo klausimus I. K. jau parodė, kad vienÄ smÅ«gį sudavė ranka, po to spyrė koja. Dar jis aiÅ¡kino, kad du smÅ«gius koja sudavė A. B., kai Å¡is sėdėjo ant suoliuko. Taip pat teigė, kad smurtavimo metu A. B. visÄ laikÄ gulėjo ant Å¡ono.              Nuteistųjų parodymai apie nukentėjusiajam suduotÄ mažesnį smÅ«gių skaičių, kolegijos nuomone, gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami ir ribota galimybe dėl apsvaigimo nuo alkoholio prisiminti visus savo veiksmus, juo labiau suskaičiuoti suduodamus smÅ«gius.

Be to, nuteistųjų parodymai apie smurtavimo laikÄ ir intensyvumÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantai sudavė žymiai didesnį smÅ«gių skaičių nei nurodo savo parodymuose. TÄ patvirtina jau vien nuteistojo A. A. parodymai apie tai, kad jie A. B. spardė apie 10 minučių, mušė nuolat ir nukentėjusiajam gulint ant Å¡ono, ir jam atvirtus ant nugaros.              Nuteistojo I. K. gynėjos argumentus apie tariamai likusias teismo nepaÅ¡alintas abejones, kad A. B. galėjo nužudyti kiti asmenys, kolegija atmeta.

Tai, kad teisme nebuvo apklausti visi asmenys, įvykio dienÄ girtavę kartu su nuteistaisiais, nereiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių ar kad liko kokių nors abejonių dėl nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų.              Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo A. B. mirtimi pasibaigęs incidentas įvyko 2011 m. rugpjūčio mėn., naktį iÅ¡ 26 d. į 27 d. (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme.

Patys nuteistieji I. K. ir A. A. patvirtino, kad prie nurodyto namo jie girtavo su grupe asmenų, tarp jų buvo V. M., R. F., R. G., K. K., A. B.. Kitiems asmenims nuėjus miegoti, Å¡alia namo ant suolelio dar liko gerti alkoholį abu nuteistieji ir A. B.. BÅ«tent tuomet apie vidurnaktį be aiÅ¡kios priežasties nuteistieji A. B. ir sumušė. IÅ¡ asmenų, dalyvavusių kieme vykusiose iÅ¡gertuvėse, teisme buvo apklaustas tik R. G.. Å is liudytojas parodė, kad įvykio dienÄ kartu su I. K. buvo nuėję pas V.

M. ir ten su kitais asmenimis gėrė alų. Keliems iÅ¡ jų nuėjus miegoti, apie 22 val. kieme liko tik 4-iese: jis, I. K., A. A. ir dar vienas asmuo, kurio nepažinojo (A. B.). Tačiau apie 23 val. jis ir pats išėjo, todėl nematė, kas toliau vyko, ir nežino, kas nužudė A. B.. Liudytojas V. M. yra iÅ¡vykęs į užsienį, todėl teisme nebuvo galimybės jo apklausti. Tačiau iÅ¡ jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., 94-96 b. l.) matyti, kad įvykio vakarÄ jis buvo labai girtas („smigęs“) ir anksti nuėjo miegoti.

Jau vien ta aplinkybė, kad pamatęs ryte gulintį kruvinÄ Å¾mogų, pamanė, jog tai yra A. K., patvirtina, kad Å¡is liudytojas ne tik niekaip prisidėjo prie A. B. sumuÅ¡imo, bet ir nežino, kas tai galėjo padaryti bei kas įvyko tÄ vakarÄ , kai jis nuėjo miegoti. Kiti gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai: J. K., gyvenanti kaimynystėje (duomenys neskelbtini), tame pačiame (duomenys neskelbtini) name gyvenantys A. S., K. K. bei O. M. ikiteisminio tyrimo metu jokių reikÅ¡mingų, juo labiau susijusių su A.

B. sužalojimu, aplinkybių irgi neparodė. Todėl šių liudytojų apklausa teisme nebuvo tikslinga. Apie kažkokius dar nenustatytus asmenis, kurie galėjo būti prisidėję prie A. B. mirties, pati gynėja savo apeliaciniame skunde tik spėlioja.Tai, kad I. K. tikrai mušė nukentėjusįjį ir tai darė būtent kaltinime nurodytu laiku, patvirtina ir liudytojų A. M. bei V. K. parodymai. Priešingai nei nurodoma gynėjos apeliaciniame skunde, jokių prieštaravimų šių liudytojų parodymuose kolegija neįžvelgia.

A. M. teisme parodė, kad įvykio vakarÄ ji buvo bare, kuris dirba iki 9 val. ryto. Po vidurnakčio ji matė, kaip į barÄ buvo užėjęs I. K., kurio rankos buvo kruvinos. Liudytoja V. K. teisme teigė, kad bÅ«dama bare su draugėmis A. M. ir VaitiekÅ«naite irgi matė I. K.. Tai, kad Å¡i liudytoja nematė kruvinų I. K. rankų, nereiÅ¡kia, kad jos ir A. M. parodymai yra prieÅ¡taringi. A. K. teigė, kad į I. K. rankas nekreipė dėmesio. Apie tai jai pasakė draugės, o ji tik stengėsi, kad jÄ užkliudęs I.

K. neiÅ¡teptų drabužių. Abi Å¡ios liudytojas teisme tvirtino, kad baras dirba iki 9 val. ryto. Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais ir papildomai aiÅ¡kintis, kiek laiko dirba nurodytas baras, nebuvo jokio reikalo. Ä®vertinus pačių nuteistųjų parodymus apie A. B. sumuÅ¡imo laikÄ bei jau nurodytus liudytojos A. M. parodymus apie jos matytas kruvinas I. K. rankas, nekyla jokių abejonių, kad į barÄ I. K. buvo užėjęs jau po A. B. sumuÅ¡imo.Skundo argumentai apie teismo neiÅ¡tirtas tariamai buvusias aplinkybes, kad V.

M. iÅ¡ įvykio vietos paÅ¡alino kruvinus akmenis, yra visiÅ¡kai niekuo nepagrįsti. Pati apeliantė skunde nurodo, kad apie tai buvo tik kalbama (duomenys neskelbtini). Remiantis tokiomis teisme nenustatytomis aplinkybėmis, tvirtinti apie kitokių nužudymo įrankių panaudojimÄ , nėra jokio pagrindo. Ä®vertinus nuteistųjų parodymus apie A. B. sumuÅ¡imÄ , kurie iÅ¡ esmės nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tyrėja turėjo pagrindÄ priimti nutarimÄ sunaikinti daiktus (1 t., 82 b. l.). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo sunaikinti reikÅ¡mės bylai neturintys daiktiniai įrodymai - tara, pakuotės, nuorÅ«kos, taip pat neduoda jokio pagrindo manyti, jog nusikalstamÄ veikÄ galėjo padaryti kiti asmenys.

Nuteistasis I. K. iÅ¡ tiesų teisme parodė, kad jam iÅ¡einant iÅ¡ kiemo, A. B. dar buvo gyvas ir kalbėjo, tačiau tai jo kaltės irgi nepaneigia. Nustatyta, kad su A. B. kieme paskutinieji pasilikę ir girtavę asmenys buvo nuteistieji A. A. ir I. K.. Abu jie pripažino sudavę smÅ«gius nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, taip pat ir į galvÄ . Kad dar kas nors be jų A. B. bÅ«tų mušęs, jie nenurodė. Jau iÅ¡dėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. B. sumušė ir sunkiai jį sužaloję paliko lauke gulėti bÅ«tent nuteistieji A.

A. ir I. K.. Nuteistasis A. A. irgi nurodė apie mažesnį A. B. suduotų smÅ«gių skaičių, tačiau savo kaltės nužudžius neneigia ir dėl to nuosprendžio iÅ¡vadų neskundžia. Apeliantės nurodoma aplinkybė apie tai, kad iÅ¡ pradžių buvo manoma, jog kieme rastas ne A. B., o A. K. kÅ«nas, negali bÅ«ti laikoma I. K. teisinančia aplinkybe. PrieÅ¡ingai, ji tik patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad A. B. sumuÅ¡ti ir mirtinus sužalojimus jam padaryti galėjo tik nuteistieji, kurie vieninteliai buvo pasilikę kieme ir toliau gėrė su nukentėjusiuoju.

I. K. gynėja apeliaciniame skunde ginčija ir teismo medicinos specialisto išvadas. Nurodo, kad jos yra nemotyvuotos, kad išvadoje nenurodytas tikslus A. B. mirties laikas, o įvertinus tai, kad nukentėjusysis nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto gulėjo lauke, nukentėjusiojo mirties negalima sieti su I. K. jam suduotais smūgiais.Šie apeliantės argumentai taip pat yra nepagrįsti. Jau buvo nurodyta, kad išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, jog be nuteistųjų niekas kitas A. B. sumušti negalėjo.

Specialisto iÅ¡vadoje A. B. mirties laikas iÅ¡ tikrųjų nurodytas apytiksliai, o bÅ«tent, kad mirtis įvyko prieÅ¡ 4,5-5 paras iki jo kÅ«no tyrimo pradžios, t. y. 2011-08-30, 14 val. Tačiau įvertinus visus teisme iÅ¡nagrinėtus įrodymus, Å¡is laikas kaip tik atitinka pačių nuteistųjų nurodytÄ A. B. sumuÅ¡imo laikÄ . Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad A. B. lavonas su smurto žymėmis buvo surastas bÅ«tent toje vietoje, kurioje buvo girtaujama ir kur pačių nuteistųjų parodymais nukentėjusysis buvo jų sumuÅ¡tas ir paliktas gulėti.

Specialisto iÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai ir motyvuotai nurodyta mirties priežastis – nuo galvos smegenų sumuÅ¡imo. TokiÄ mirties priežastį patvirtina mirusiojo kÅ«no tyrimo metu rastas galvos smegenų sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu į smegenų skilvelius, povoratinklinė kraujosruva, nosies kaulų lūžis, muÅ¡tinės žaizdos veide ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, deÅ¡iniame ir kairiame momenyje, kaktoje, abiejų akių vokuose, skruostuose, lÅ«pose. PrieÅ¡ingai nei nurodoma gynėjos apeliaciniame skunde, specialisto iÅ¡vadoje yra pasisakyta ir apie nukentėjusiojo abejotinÄ galimybę po patirto galvos sumuÅ¡imo atlikti kokius nors savarankiÅ¡kus veiksmus, nes po patirto galvos smegenų sumuÅ¡imo jis turėjo netekti sÄ monės. Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai skunde nurodo apie tai, kad ekspertas nepasisakė apie nukentėjusiojo marÅ¡kinių pažeidimÄ bei jį atitinkantį sužalojimÄ petyje.

Å iuo klausimu yra pasisakyta specialisto iÅ¡vados 16-ame punkte. Å iÄ specialisto iÅ¡vadÄ Ä¯vertinęs kartu su kitais įrodymais, o ypač su pačių nuteistųjų duotais parodymais, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų nukentėjusiajam suduotais smÅ«giais padaryti mirtį sukėlę kÅ«no sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su A. B. mirtimi. Darydamas iÅ¡vadÄ apie nuteistųjų kaltę nužudžius A. B., teismas pagrįstai vadovavosi ir susiformavusia bei galiojančia teismų praktika nužudymo bylose, kai nužudymas yra padaromas bendrininkaujant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta nuo bendrininkų suduotų smÅ«gių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno smÅ«gio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčiÄ nužudyti ar neapibrėžtÄ tyčiÄ dėl padarinių (kasacinės nutartys Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-324/2009, 2K-191/2008, 2K-561/2005, 2K-508/2005).Bylos duomenimis nustatyta, kad abu nuteistieji sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, matė vienas kito atliekamus veiksmus, naudojamÄ smurtÄ ir jiems pritarė, kiekvienas iÅ¡ jų suprato smurto pavojingumÄ , suvokė jo pasekmes, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad už atsiradusias pasekmes privalo atsakyti abu nuteistieji.

Tiek A. A., tiek ir I. K. atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Tarp nuteistųjų veiksmų – smÅ«gių sudavimo kumščiais ir spardymo į galvÄ â€“ itin svarbiÄ gyvybei kÅ«no dalį bei kitas kÅ«no vietas ir padarinių – nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Be to, specialisto iÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad A. B. mirtis įvyko nuo galvos sumuÅ¡imo, kurį sukėlė į galvÄ suduotų smÅ«gių visuma. Nesant galimybės nustatyti, nuo kurio iÅ¡ nuteistųjų smÅ«gių galėjo bÅ«ti padaryti mirtį sukėlę kÅ«no sužalojimai, už jų padarymÄ turi atsakyti visi bendrininkai.IÅ¡ dalies galima sutikti su gynėjos skundo argumentais dėl tyčios rÅ«Å¡ies, tačiau argumentai apie tai, kad teismas nenustatė arba neteisingai nustatė kaltės formÄ , yra nepagrįsti ir atmetami.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B. buvo nužudytas abiejų nuteistųjų tyčiniais veiksmais. Tačiau aptardamas tyčios turinį teismas nebuvo nuoseklus ir aiškiai išvadų dėl tyčios rūšies nesuformulavo. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nurodė ir dalį netiesioginės tyčios, ir dalį tiesioginės apibrėžtos tyčios požymių. Teismo išvada, kad nuteistieji A. B. nužudė veikdami tiesiogine tyčia, abejonių nekelia. Tačiau tiesioginė tyčia gali būti apibrėžta, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta.

Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Kolegijos nuomone, abu nuteistieji, suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, o ypač į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , suvokė, kad savo veiksmais gali sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ ar net atimti jam gyvybę, numatė, kad dėl jų veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s jų pavojingos veikos padariniai, tačiau tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Tai reiškia, kad nuteistieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o jų nusikalstami veiksmai pagal atsiradusius padarinius (nukentėjusiojo mirtį) kvalifikuotini kaip tyčinis nužudymas. Nuteistojo I. K. gynėja skunde plačiai dėsto BK 15 ir 16 straipsnių nuostatas ir nurodo, kad dėl neatsargumo kilę padariniai I. K. nepagrįstai inkriminuoti kaip padaryti tyčia. Tačiau ir pati apeliantė skunde nenurodo, kodėl I. K. veiksmai gali būti vertinami kaip padaryti dėl neatsargumo. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra laikomas neatsargiu, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Ä®vertinus pačios apeliantės dėstomus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos nužudymo bylose iÅ¡aiÅ¡kinimus ir konkrečias bylos aplinkybes, daryti iÅ¡vadÄ , kad I. K. A. B. atėmė gyvybę dėl neatsargumo, nėra jokio pagrindo. Tokios iÅ¡vados daryti neleidžia jau vien nustatytos bylos aplinkybės apie prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoto smurto pobÅ«dį ir jo intensyvumÄ . Galima sutikti su apeliantės argumentu ir dėl to, kad tiesioginio suinteresuotumo atimti A. B. gyvybę I.

K. neturėjo, nes jie anksčiau net nebuvo pažįstami. Tačiau tai tik patvirtina, kad A. B. buvo nužudytas visiÅ¡kai be priežasties, t. y. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nors nuteistasis I. K. teisme aiÅ¡kino, kad A. B. prie jo seksualiai priekabiavo, tačiau teismas pagrįstai tokius jo parodymus atmetė. Pirmiausia tokių jo parodymų nepatvirtino nuteistasis A. A., kuris visÄ laikÄ buvo kartu nukentėjusiuoju ir I. K.. Pats A. A. parodė, kad su A. B. jis nesipyko ir jo sumuÅ¡imo priežasties paaiÅ¡kinti negali, A.

B. prie jo nepriekabiavo, nematė, kad būtų priekabiavęs ir prie I. K.. Kad I. K. A. B. būtų mušęs dėl kitų priežasčių, kurias gynėja nurodo savo skunde, irgi nenustatyta. Liudytojo R. G. parodymų apie tai, kad A. B. tariamai pasakė „ar norite po Žagarę nevaikščioti?“, taip pat nepatvirtino nuteistasis A. A.. Tačiau net ir tikint šiuo liudytoju, tokių nukentėjusiojo pasakų žodžių negalima laikyti nei provokuojančiais, nei itin įžeidžiančiais.

Visa tai tik patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė be jokios priežasties arba tik dėl menkavertės dingsties, t. y. dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo. Jų elgesys buvo atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekimas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti į juos niekinantį požiÅ«rį. Tai reiÅ¡kia, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.KitÄ nužudymÄ kvalifikuojantį požymį teismas irgi nustatė teisingai.

Pagal susiformavusiÄ teisminę praktikÄ nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ .

Skundžiamame nuosprendyje bei Å¡ioje nutartyje jau buvo aptarta, kad I. K. bendrais veiksmais su A. A. A. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį nukentėjusiojo mirtį. Abu nuteistieji nukentėjusiajam sudavė net 82 smÅ«gius. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad griuvimui bÅ«dingų sužalojimų nėra. Patys nuteistieji parodė, kad A. B. iki įvykio nebuvo sumuÅ¡tas, o po jų suduotų smÅ«gių nebuvo atsikėlęs nuo žemės. Kad nukentėjusysis buvo žiauriai sumuÅ¡tas patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybės (krauju buvo aptaÅ¡kyta net namo, Å¡alia kurio guli lavonas, siena).

Be mirtį sukėlusių kÅ«no sužalojimų galvos srityje, nukentėjusiajam buvo padaryti ir daugybiniai Å¡onkaulių lūžimai. Tai patvirtina, kad A. B. dėl padarytų sužalojimų iki mirties jautė didelį skausmÄ , o I. K. tai be abejonės suvokė. Å ios aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismo iÅ¡vada, jog A. B. buvo nužudytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir itin žiauriai, yra pagrįstos. Todėl nuteistųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tokiu bÅ«du neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Gynėjos argumentus dėl BPK pažeidimų kolegija taip pat atmeta. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ioje byloje visi duomenys, turintys reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, buvo gauti teisėtais bÅ«dais.

Å ie duomenys buvo patikrinti teisiamajame posėdyje ir teismas pagrįstai pripažino juos įrodymais. Visus įrodymus atskirai ir jų visumÄ teismas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu, todėl BPK 20 straipsnio ir kitų BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , reikalavimai nebuvo pažeisti. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, jokių kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija taip pat nenustatė.Nuteistojo I.

K. gynėjos skundo argumentus dėl paskirtos bausmės kolegija taip pat atmeta. Gynėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne tik labai formaliai įvertino I. K. asmenybę, bet ir nepagrįstai nepaskyrė teismo psichiatrijos ekspertizės I. K. socialinei brandai nustatyti, kas galėjo bÅ«ti pagrindu taikyti jam BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl I. K. socialinės brandos, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė.

Ekspertizės akto išvadoje (3 t., 11-114 b. l.) konstatuota, kad I. K. nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei šiuo metu nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos veiklos sutrikimu bei nebuvo ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Jam yra diagnozuoti psichikos veiklos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, dėl kurių jis galėjo ir gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei gali suvokti jam paskirtos bausmės esmę. Šioje ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad nenustatyta, jog I.

K. psichikos išsivystymo lygis nusikalstamos veikos padarymo metu neatitiko jo amžiaus tarpsnio normų. Atvirkščiai, konstatuota, kad I. K. intelektiniai sugebėjimai atitinka jo amžiaus tarpsnio normas.              Įvertinus šias ekspertizės akto išvadas, akivaizdu, kad teismas, skirdamas I. K. bausmę, pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas teisingai išsprendė I.

K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimÄ . Teismas pagrįstai nustatė dvi nuteistojo I. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str. 1 dalies 1, 9 punktai). Byloje nustatyta, kad I. K. A. B. nužudė veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. A.. Ä®statymų leidėjas tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ laiko pavojingesne nei padarytÄ vieno asmens. Kad nusikalstamÄ veikÄ I. K. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir netgi tai, kad tas apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažino ir pats nuteistasis.

Tačiau teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliantės skunde, nustatė ir I. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors nuteistasis pripažino nukentėjusiajam sudavęs tik nežymiÄ dalį smÅ«gių, tačiau esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jis pripažino taip pat nurodė ir tai, kad niekas kitas A. B. nemušė. Todėl teismas nurodytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažino pagrįstai. Gynėja skundu praÅ¡o pripažinti dar vienÄ I.

K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kadangi jis nukentėjusiajai atlygino dalį žalos. Tačiau toks gynėjos praÅ¡ymas nepagrįstas ir atmetamas. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi įstatymas Å¡iuo atveju reikalauja atlyginti ar paÅ¡alinti visÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalis nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos.

Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-420/2007, 2K-94/2010, 2K-397/2010 ir kt.) tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, kad bÅ«tų sudarytos pagrįstos prielaidos nukentėjusiajai tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangas atlyginti likusiÄ padarytosios žalos dalį vertinti nuoÅ¡irdžiomis ir pan. Tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad baigiant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai A.

E. U. buvo pervesta 200 Lt. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė iÅ¡ nuteistųjų prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tokia pinigų suma teismo ir buvo solidariai priteista iÅ¡ abiejų nuteistųjų Å¡ioje byloje.Teismų praktikoje taip pat yra susiformavusi nuostata, kad spręsdamas dėl Å¡ios aplinkybės pripažinimo atsakomybę lengvinančia pirmosios instancijos teismas atsižvelgia tik į turtinės žalos dydį, padarytÄ nukentėjusiajam, nes neturtinė žala dar nebÅ«na priteista.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, jau turi atsižvelgti ir į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ (kasacinė nutartis 2K-437/2007). Å ioje byloje civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo pareikÅ¡tas. Kaip minėta, I. K. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo atlygino tik nežymiÄ dalį neturtinės žalos.

Po nuosprendžio paskelbimo iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio jis nesiėmė jokių veiksmų atlyginti likusiÄ teismo priteistÄ neturtinės žalos dalį, nors apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėjo praėjus dviem mėnesiams po pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ I. K. ir A. A. solidariai priteisė 50000 Lt neturtinės žalos, o I. A. atlygino tik maÅ¾Ä dalį neturtinės žalos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad po teismo nuosprendžio priėmimo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo jis susilaikė nuo tolesnio žalos atlyginimo, nuteistojo I.

K. veiksmai, kolegijos nuomone, yra nepakankami pripažinti juos kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.              Teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę. I. K. jau 4 kartus yra teistas, turi ir galiojančių administracinių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojamas. Buvo įvertinta ir tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius. Nužudymu buvo padaryta didelė žala nukentėjusiojo artimiesiems bei visuomenei. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad kaltininkui už nužudymÄ , esant keliems kvalifikuojantiems požymiams, paprastai skiriama didesnė už įstatymo sankcijos vidurkį bausmė.

Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo I. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių kiekį, pobÅ«dį ir jų tarpusavio santykį, nuteistajam paskirta įstatymo sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė negali bÅ«ti laikoma per griežta. Todėl jÄ Å¡velninti pagrindo nėra.             IÅ¡ nuteistojo A. A. skundo matosi, kad jis neginčija nei teismo iÅ¡vadų dėl jo kaltės, nei jo veiksmų juridinio įvertinimo. Nuteistasis A.

A. tik mano, kad teismas jam už padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ turėjo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti kalėjime bei dėl to sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminÄ . Tačiau toks apelianto praÅ¡ymas yra nepagrįstas ir atmetamas.Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Å ios pataisos įstaigos tarpusavyje skiriasi nuteistųjų izoliacijos griežtumu bei teisine padėtimi.

Mažiausias izoliacijos laipsnis ir Å¡velniausia teisinė padėtis taikoma atvirose kolonijose, o griežčiausias izoliacijos laipsnis ir griežčiausia teisinė padėtis yra kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietÄ , t. y. pataisos įstaigos rūšį, kiekvienu konkrečiu atveju parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Vertindamas kaltininko asmenybę teismas turi atsižvelgti į asmens amžių, Å¡eimos padėtį ir socialinius ryÅ¡ius, iÅ¡silavinimÄ , sveikatÄ , turimÄ specialybę, ankstesnius teistumus, elgesį darbe, butyje bei kitas aplinkybes.

             Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios yra svarbios ir nustatant pataisos įstaigos rūšį, pagrįstai nuteistajam A. A. paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismo sprendimu, nes jokių BK bendrosios dalies normų teismas nepažeidė. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio nuostatos numato galimybę palikti laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose, nuteistus asmenis kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba kalėjime atlikti Å«kio darbus.

Atlikti Å¡iuos darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietų ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra raÅ¡ytinis nuteistojo sutikimas.             Nors nuteistasis A. A. skunde praÅ¡ymÄ skirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminÄ sieja su praÅ¡ymu jam paskirtos bausmės dalį atlikti kalėjime, kolegijos nuomone, teismo paskirtoji 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nužudymÄ esant dviem kvalifikuojantiems požymiams nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Skirdamas bausmę teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų ir vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismo paskirta bausmė A. A. neprieÅ¡tarauja ir BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai, taip pat užtikrina ir teisingumo principo įgyvendinimÄ .             Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Nuteistojo I. K. gynėjos bei nuteistojo A.

A. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                 Regina Gaudutienė                                                                  Linas Žukauskas