2023-04-26 Nr. AB-8882-3-64-3-01252-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-410-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01252-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo nešvarios sutrupinėjusios sienos, netvarkingos lempos, rozetės, išlindę elektros laidai. Nebuvo lentynų susidėti higienos priemones, maistą ir kitus daiktus. Grindys buvo betoninės. Kamerose buvo laikoma po 6 asmenis, todėl trūko kvadratūros, buvo mažai vietos. Gultai buvo be kopėtėlių. Buvo sunku įlipti į gultą. Kameros nebuvo veidrodžio. Kamerose nebuvo išimti langų stiklai, todėl trūko gryno oro. Tualetas buvo tupimas, neveikė ventiliacija, buvo blogas kvapas. Kameroje Nr. 17 tualetas buvo tupimas ir nebuvo pakeistas į sėdimą. Rašė skundus Šiaulių TI administracijai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgiama. Kamerose kriauklės buvo surūdijusios, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas. Gultai buvo sulūžę, netvarkingi. Stalas buvo sulūžęs. Langų rėmai buvo supuvę. Kamerų niekas netvarkydavo. Kameroje nebuvo pakabų. 2021 m. birželio 12 d., 2021 m. birželio 25 d., 2021 m. liepos 13 d. Šiaulių TI darbuotojams padavė skundus, tačiau jo skundai nebuvo nagrinėjami. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreipėsi pas gydytojus, psichologus. Pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, psichologinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu buvo nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Iš pridedamų nuotraukų, kurios darytos 2021 m. rugsėjo pirmomis dienomis, matyti, kad kamerose Nr. 17, 41, 48, 64 tualetai pastatomi (sėdimi), o kameroje Nr. 30 – tupimas. Kameroje Nr. 48 tualetas pakeistas sėdimu jau po pareiškėjo apgyvendinimo joje, o būtent 2021 m. rugsėjo 3 d. (2022 m. sausio 5 d. pažymos Nr. 62-6 apie atliktus remonto darbus duomenys), taigi aktualiu laikotarpiu tualetas kameroje Nr. 48 taip pat buvo tupimas. Atsakovas patikslintame atsiliepime nurodė, kad kameroje Nr. 17 tualetas buvo sėdimas, nes iš pateiktų fotonuotraukų, kurios darytos dar 2019 m. vasario mėn. viduryje, matyti, jog šioje kameroje tualetas yra sėdimas. Iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, tačiau minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu – šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką.

3.2. Nors kameros, kuriose buvo pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu netikrintos, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Nors pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūko baldų, t. y. nebuvo kur susidėti daiktų, iš pridedamų nuotraukų matyti, jog kamerose yra didelės lentynos, suskirstytos į atskirus sektorius, taip pat matoma ir daugiau lentynėlių. Be to, pareiškėjas bei kiti kameroje buvę asmenys, esant laisviems gultams, daiktus galėjo laikyti ir ant liekančių laisvų gultų, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės daiktų nusinešimui bei laikymui. Kamerose taip pat yra kabliukai, skirti pakabinti rūbams. Taip pat nutiestos virvės, ant kurių galima kabinti rankšluosčius, rūbus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas jokių nepatogumų patirti neturėjo. Be to, pareiškėjas nurodytų teiginių su neturtine žala niekaip nesieja.

3.3. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad kamerose Nr. 17, 41, 48, 64 yra veidrodžiai. Nors kameroje Nr. 30 veidrodis nuotraukose nematomas, neįmanoma aktualiu laikotarpiu užfiksuoti visų galbūt ateityje skundžiamų aspektų. Be to, galimi atvejai, kuomet veidrodėliai, siekiant prisiteisti neturtinę žalą, piktavališkai kalinamų asmenų sudaužomi. Šiaulių TI darbuotojai, pastebėję, kad veidrodėlis sudaužytas, arba gavę kalinamų asmenų prašymą dėl veidrodėlio trūkumo, pakabina naują veidrodėlį. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl netinkamo inventoriaus, nėra (Resocializacijos skyriaus 2022 m. liepos 26 d. pažymos Nr. 61-1718 (bei jos priedų) duomenys). Jokių duomenų apie netvarkingus gaubtus, rozetes, langus, stalą bei gultą taip nėra, dėl to nesikreipė ir pats pareiškėjas.

3.4. Jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti, bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Jokie teisės aktai taip pat neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nėra pažeidžiamas. Be to, duomenų, kad pareiškėjas būtų dėl kokių nors priežasčių iškritęs iš gulto, Šiaulių TI neturi.

3.5. Vasaros metu gyvenamųjų kamerų langų stiklai gali būti išimami/įdedami suimtiesiems/nuteistiesiems pateikus prašymą. Iš Resocializacijos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. pažymos Nr. 20-1612 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo“, matyti, kad kameroje Nr. 64 laikytas pareiškėjas su prašymu išimti langą kreipėsi 2021 m. liepos 12 d., prašymas įvykdytas kitą dieną, o būtent 2021 m. liepos 13 d. Taigi, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad langas buvo išimtas tik po savaitės, akivaizdžiai melaginga. Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. pažymos Nr. 20-1853 „Dėl žodinių suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pranešimų) ir skundų priėmimo“ matyti, kad kameroje Nr. 64 su pareiškėju laikytas asmuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi su prašymu įdėti langą. Lango stiklas įdėtas 2021 m. rugpjūčio 20 d., t. y. tą pačią dieną.

3.6. Resocializacijos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. pažymoje Nr. 20-1612 nurodyta, kad pareiškėjas su skundais į Šiaulių TI kreipėsi, pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo teikiami skundai buvo registruojami ir į juos buvo atsakoma, arba, laikantis teisės aktų reikalavimų, esant pareiškėjo prašymui, nagrinėjimo procedūra teisėtai būdavo nutraukiama. Pagrindo teigti, kad dalis skundų būtų neregistruoti, nėra. Kad skundai/prašymai buvo registruojami ir į juos reaguojama/atsakoma, įrodo ir Resocializacijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 61-2160. Šioje pažymoje matomi visi pareiškėjo kreipimaisi į Šiaulių TI. Atsakovas nepadarė ir kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 6 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 30 (plotas 23,37 kv. m), Nr. 48 (plotas 18,81 kv. m), Nr. 41 (plotas 23,1 kv. m), Nr. 17 (plotas 18,47 kv. m), Nr. 64 (plotas 22,34 kv. m). Iš byloje esančios 2022 m. liepos 20 d. pažymos Nr. 60-16093 nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas konstatavo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių), taip pat kamerose esantys baldai akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nėra įrengtas sėdimas klozetas, vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.6 punktu. Iš 2022 m. liepos 5 d. pažymos Nr. 61-1547 teismas nustatė, jog pareiškėjas su prašymais ar skundais į Šiaulių TI administraciją dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo nesikreipė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl klozeto įrengimo sanitariniame mazge nenustatyti.

8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad patalpos (gyvenamosios kameros), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų, sulūžę baldai, vadovavosi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015). Teismas nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu duomenų apie patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams.

9. Teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuota, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje nenustatyti.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams, sugadintų, sulūžusių baldų) bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Pareiškėjas teikė skundus dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su nagrinėjama byla (dėl trukdymo kalbėtis telefonu ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ar jose esantis inventorius, neatitiko higienos normų reikalavimų.

11. Teismas iš byloje esančių fotonuotraukų bei pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą nustatė, kad kamerose yra pastatomos lentynos, kitas būtinas inventorius. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pareiškėjas neteikė skundų dėl inventoriaus trūkumo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

12. Teismas nurodė, kad teisės aktai nedraudžia įrengti dviaukščių gultų. Pareiškėjo teiginiai dėl dviaukščių gultų abstraktūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymais ar skundais dėl galimybės sudarymo miegoti pirmo aukšto gulte. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl dviaukščių gultų atmesti kaip nepagrįsti.

13. Teismas iš 2022 m. liepos 26 d. pažymos Nr. 61-1718 nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su skundais. Pareiškėjas teikė skundus 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir 2021 m. rugpjūčio 13 d., kuriais skundė pareigūnų veiksmus. Šie skundai buvo užregistruoti. Pareiškėjas pateikė prašymus jo skundų nenagrinėti, kadangi skunde išdėstytos aplinkybės išspręstos, pareiškėjas pretenzijų neturi. Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. 2160 teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas su prašymais kreipėsi 61 kartą ir visi šie prašymai buvo išnagrinėti. Atsakovas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jo prašymai nebuvo nagrinėjami, todėl pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, priėjo prie išvados, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

15. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas pareiškėjo prašymą priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atmetė.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose Nr. 17 ir Nr. 30 tualetai buvo tupimi. Šiaulių TI pateikė melagingus duomenis. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Kamerose nebuvo kabliukų rūbams pakabinti, virvių rankšluosčiams, rūbams pakabinti. Kameroje Nr. 30 nebuvo veidrodžio. Šiaulių TI sudaužyti veidrodžiai naujais nepakeičiami. Pareiškėjas su skundais dėl inventoriaus kreipėsi 2021 m. birželio 12 d. – 2021 m liepos 13 d., bet Šiaulių TI darbuotojai neregistruoja skundų. Pareiškėjas buvo iškritęs iš gulto ir kreipėsi į gydytoją, kuris užfiksavo, kad skundėsi kojos, nugaros skausmais, bet Šiaulių TI tokios medžiagos teismui nepateikė. Dėl lango stiklo išėmimo pareiškėjas kreipėsi 2021 m. liepos 12 d., bet langas, kaip nurodė atsakovas, nebuvo išimtas kitą dieną. Lentynėlių, spintelių buvo per mažai asmeniniams daiktams laikyti. Teismas neatsižvelgė, kad kameroje esantys įrenginiai bei baldai turi būti įskaičiuoti į bendrą kameros plotą. Kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, baldai buvo sulūžę, dėl ko pareiškėjas kreipėsi su skundais į Šiaulių TI bei Kalėjimų departamentą.

18. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad tiek iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, tiek iš apeliacinio skundo matyti, jog pareiškėjo teiginiai apie tariamus pažeidimus yra abstraktūs, niekuo nepagrįsti ir paneigti atsakovo pateiktais įrodymais, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad kalinimo sąlygos atitiko reikalavimus. Teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Be to, pareiškėjas jokių nušalinimų teismui nereiškė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs Šiaulių TI neteisėtų veiksmų.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais dėl gyvenamojo ploto, tupimo tualeto, sanitarinio mazgo įrengimo, inventoriaus. Pareiškėjo teigimu, jis su skundais dėl inventoriaus kreipėsi 2021 m. birželio 12 d. – 2021 m liepos 13 d., bet Šiaulių TI darbuotojai neregistruoja skundų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo iškritęs iš gulto ir kreipėsi į gydytoją, kuris užfiksavo, jog skundėsi kojos, nugaros skausmais, bet Šiaulių TI tokios medžiagos teismui nepateikė. Dėl lango stiklo išėmimo pareiškėjas kreipėsi 2021 m. liepos 12 d., bet langas, kaip nurodė atsakovas, nebuvo išimtas kitą dieną.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nėra jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jų netinkamumo. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, ar padarė pagrįstas išvadas jais remdamasis. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

26. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys leidžia detalizuoti kiekvieną dieną pareiškėjui tekusį kameros plotą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, turi būti atsižvelgiama į plotą skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023). Kadangi nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra aiškinama, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra atmetami.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant pareiškėjų argumentus, susijusius su tupimo tualeto buvimu (įrengimu) sanitariniuose mazguose, pažymima, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimą unitazą, be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1 p., 10.4 p.). Todėl sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-268-968/2023 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija sudarytų nepatogumų juo naudotis, aptariamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

28. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl inventoriaus abstraktūs, niekaip nesusieti su būtent jam galbūt kilusia žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, lentynėlių, spintelių per mažas skaičius, kaip teigia pareiškėjas, asmeniniams daiktams laikyti negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

29. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis su skundais dėl inventoriaus kreipėsi 2021 m. birželio 12 d. – 2021 m liepos 13 d., bet Šiaulių TI darbuotojai neregistruoja skundų, pažymėtina, jog byloje esanti Šaulių TI Resocializacijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 2160 patvirtina, kad nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas daug kartų kreipėsi su prašymais (skundais) ir visi šie prašymai (skundai) buvo užregistruoti ir išnagrinėti. Duomenų ar faktų, kad pareigūnai būtų nusistatę konkrečiai prieš pareiškėją (neregistravę pareiškėjo skundų), nėra.

30. Iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. pažymos Nr. 20-1612 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo“ nustatyta, kad kameroje Nr. 64 laikytas pareiškėjas su prašymu išimti langą kreipėsi 2021 m. liepos 12 d., šis prašymas įvykdytas 2021 m. liepos 13 d. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad langas buvo išimtas tik po 8 dienų, yra nepagrįsti.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo iškritęs iš gulto ir kreipėsi į gydytoją, kuris užfiksavo, jog skundėsi kojos, nugaros skausmais, bet Šiaulių TI tokios medžiagos teismui nepateikė. Šie pareiškėjo argumentai susiję su dviaukščių gultų be kopėtėlių įrengimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-288-756/2017; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-575-556/2022 ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodomi sveikatos nusiskundimai yra nulemti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (t. y. nėra priežastinio ryšio). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pažeidimo, susijusio su dviaukščių gultų be kopėtėlių įrengimu, o pareiškėjas neįrodė, kad dėl to patyrė neturtinę žalą.

32. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, sanitarinio mazgo įrengimu, kamerų aprūpinimu inventoriumi, kamerų būkle, atliko pakankamai išsamų teisinio reguliavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo Šiaulių TI reiškiamas pretenzijas dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino skundo pagrindą, dėl kurio buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o išvadas dėl nustatytų pažeidimų padarė remdamasis byloje esančių duomenų visuma. Todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo kitaip vertinti nurodytas aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

33. Pareiškėjas, be kita ko, apeliaciniame skunde kelia atsakovo atstovo pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų teisingumo klausimą, tačiau nenurodė ir nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą suabejoti Šiaulių TI pateiktų įrodymų teisingumu.

34. Viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, faktas, kad pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

35. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė