23df4efa-9ee9-4146-92db-ea4630129448 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1-30-519/2016Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00998-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.9.; 1.1.8.13.; 1.1.11.; 1.1.11.2.; 1.1.11.4.; 1.1.11.7.; 1.1.11.9.; 1.2.4.2.8.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.; 2.1.15.3.; 2.3.6.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 21 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,kaltinamajam A.

R. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, kaltinamajam V. M. ir jo gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,kaltinamajam D. L. ir jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiajam A. A. ir jo atstovui advokatui Ričardui Raliui, nukentėjusiajam G. K.,civiliniams atsakovams R. R., Z. M., I. M., teismo psichologei Vaidai Å arauskienei, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui A. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 9 klasių iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .         V.

M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 9 klasių iÅ¡silavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) 1 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 135 straispnio 2 dalies 8 punktÄ .         D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2006-06-21 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. 1 d. 3 p., neteistas, kaltinamas pagal BK 135 straispnio 2 dalies 8 punktÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. R., V. M. ir D. L. 2014 m. lapkričio 2 d. apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrais veiksmais, vieÅ¡oje vietoje, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ smÅ«gių skaičių kumščiais, kojomis ir lazdomis nukentėjusiajam G.

K. ir nukentėjusiajam A. A. į įvairias kÅ«no vietas: galvos, veido sritis, į krÅ«tinę, į pečių sritį, sukeldami nukentėjusiesiems fizinį skausmÄ bei G. K. padarydami kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžį, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ , t. y. dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio lūžio, galvos smegenų sumuÅ¡imo nukentėjusiajam G. K. sunkiai sutrikdė sveikatÄ , o dėl kairio momenkaulio lūžio, kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei A.

A. padarydami atvirÄ pakauÅ¡kaulio lūžį, nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžius, odos nubrozdinimus nosies srityje, poodines kraujosruvas veide ir galvoje, deÅ¡inės ausies potrauminį kurtumÄ , t. y. dėl atviro pakauÅ¡kaulio lūžio ir potrauminio deÅ¡inės ausies kurtumo nukentėjusiajam A. A. sunkiai sutrikdė sveikatÄ , o dėl nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžių padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl odos nubrozdinimo nosies srityje, poodinių kraujosruvų veide ir galvoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ Kaltinamasis A.

R. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad pripažįsta, jog spyrė kelis kartus ir trenkė pagaliu. Ä®vykio vakarÄ su V. M. vaikščiojo po miestÄ , kažkur po 20 val. V. M. paskambino D. L.. Po pokalbio telefonu V. M. pasakė, kad reikia bėgti į „(duomenys neskelbtini)“, nes D. L. prašė padėti, sakė kažkas užpuolė. Abu su V. M. nubėgo į tÄ pusę per senas kapines. Bėgdamas per kapines, apsigynimui jis pasiėmė nedidelę medžio Å¡akÄ , apie 5–7 centimetrų storio.

Kai iÅ¡Å¡oko per kapinių tvorÄ , pamatė stovint bÅ«rį moterų ir vyrų, jie visi tarpusavyje Å¡Å«kavo. Atbėgęs matė D. L. stovintį prie kampo, matė ir kitus žmones, kuriuos nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jie Å¡Å«kavo, vienas kitam spyrė, rėkavo, reikalavo baigti muÅ¡tis. Tų dviejų asmenų, su kuriais kiti žmonės konfliktavo, nepažinojo, jų amžiaus, Å«gio ir iÅ¡vaizdos negalėtų apibÅ«dinti, nes viskas vyko labai greitai. Taip pat jis nematė, kad kas iÅ¡ ten buvusių žmonių turėtų rankose kokius daiktus.

Pribėgęs prie Å¡ios grupės žmonių nepažįstamam žmogui, stovėjusiam prie tvoros nusisukusiam nugara, trenkė rankose turėta Å¡aka, nuo ko tas žmogus suklupo. Jam sudavė turėta Å¡aka į galvÄ ties kaire ausimi. Nuo Å¡io smÅ«gio Å¡aka sulūžo. Po to jis dar spyrė suklupusiam žmogui kažkur į krÅ«tinę. Kaip pats supranta, jog jis trenkė vyresniajam nukentėjusiajam. Kai vyriÅ¡kis suklupo ant kelių, pribėgęs V. M. tam pačiam vyriÅ¡kiui keletÄ kartų – gal keturis – spyrė į krÅ«tinę.

Apie suduotų smÅ«gių skaičių ir vietas, tiksliau jis nurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o dabar tiksliai neprisimena. Matė, kad D. L. buvo susikabinęs su vienu vyriÅ¡kiu ir sudavė kumščiu jaunesniam vyrui į veidÄ . Kodėl jis trenkė tam vyrui, paaiÅ¡kinti negali, nes viskas greitai įvyko. To vyro iÅ¡ viso nepažinojo, pykčių jam jokių neturėjo. Pribėgo ir trenkė, nes jam kažkas buvo sakę, kad turėjo peilį, tačiau jis nematė, kad Å¡is turėtų peilį.

Po viso to, įvykio vietoje buvusios moterys sakė baigti muÅ¡tis, kad policija atvažiuos. Ten bÅ«damas jis nematė, kad muÅ¡tųsi kokie nors kiti asmenys. Ä®vykio metu buvo blaivus, galvoja, kad ir V. M. buvo blaivus, nes jie prieÅ¡ tai nevartojo alkoholio. Ar kiti įvykio vietoje buvę žmonės buvo blaivÅ«s, jis nežino. Toje vietoje, kur vyko įvykis, buvo tamsiau, o toliau buvo apÅ¡viesta. Antram, jaunesniam vyrui, jis nesudavė nei vieno smÅ«gio. Gailisi dėl to kÄ padarė, pasižada daugiau taip nedaryti.

Nežino, kÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio sakyti, nes pats nedirba, Å¡iuo metu mokosi 10 klasėje. Kaltinamasis V. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad 4 kartus spyrė vaikinui. Įvykio vakarÄ , apie 18 val., atėjo su broliu pasveikinti sesers. Kiek pabuvęs išėjo. Po to vėl grįžo. Žinutėmis susirašė su A. R. ir susitarė susitikti. Susitikę su A. R. vaikÅ¡tinėjo. Kai buvo prie paÅ¡to, jam paskambino D. L., prašė atbėgti padėti, nes su peiliu jį kažkas puola.

Prašė atbėgti į „(duomenys neskelbtini)“ padėti. Tai iÅ¡girdęs, jis kartu su A. R. nubėgo per kapines į nurodytÄ rajonÄ . Bėgimas galėjo užtrukti apie 5 min. Nei jis, nei A. R. su savimi jokių žalojimui pritaikytų įrankių neturėjo, nes jie buvo išėję pasivaikščioti. Jokių minčių, kad reikės muÅ¡tis, iÅ¡ anksto neturėjo. Bėgant per kapines A. R. pasiėmė ten buvusį rÄ stÄ â€“ medinę lazdÄ . IÅ¡bėgę iÅ¡ kapinių pamatė apie 10–15 žmonių.

Tarp jų pažino D. L. ir N. Å .. D. L. tuo metu buvo prie kapinių tvoros. Kadangi toje vietoje buvo tamsu, tai kitų buvusių toje vietoje asmenų jis nepažino. Ä®vykio vietoje jo brolio nebuvo, nes buvo nuėjęs pas draugę. Taip pat nebuvo D. K. ir brolių N., nes jis jų nematė. Matė, kad pribėgęs A. R. trenkė vienam vyriÅ¡kiui lazda į galvos Å¡onÄ . Jis kitam vyriÅ¡kiui spyrė į pilvÄ , nuo ko Å¡is nugriuvo, apsivertė ant nugaros ir užsidengė galvÄ . Tada jis jam dar spyrė kelis kartus – gal keturis – į Å¡onÄ .

Nežino, kuriam spyrė, ar jaunesniam, ar vyresniam, nes buvo tamsu, nesimatė. Jis spyrė ne tam vyrui, kuriam sudavė A. R.. Jis spyrė žemesniam ir liesesniam, kuris buvo su kepure. Matė, kad tas vyras, kuriam sudavė A. R., stovėjo atsirėmęs į tvorÄ . Tas, kuriam jis spyrė, atsistojęs pabėgo. KÄ darė įvykio vietoje D. L., nematė. D. L., kuris buvo toliau nuo tų kuriuos mušė, arčiau prieiti neleido merginos. Norėjo padėti D. L., todėl atbėgo kartu su A. R.. Nukentėjusysis ant jo nerėkė, nieko jam nesakė prieÅ¡ spyrimÄ .

Jis  greitai pribėgęs prie nukentėjusiojo jam spyrė nieko nesiaiÅ¡kinęs. Po to visi rėkavo, kad policija tuoj atvažiuos, sakė nebesimuÅ¡ti. Tada jis pradėjo bėgti link garažų. Bėgdamas matė, kad tas, kuriam spyrė, atsistojo prie tvoros. Prisimena, kad kai atbėgo į įvykio vietÄ , pamatė, kad tie vyriÅ¡kiai, kuriems jie sudavė, stovėjo prieÅ¡ais D. L., o kažkokia mergina laikė juos, neleido jiems prieiti. Jis tik vienÄ Å¾mogų, kuris galėjo bÅ«ti apie 20–30 metų amžiaus, sumušė.

Su savimi jokių įrankių ar kasteto neturėjo, nes nesiruošė muštis, išėjo tik pavaikščioti. Jis galvoja, jog nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam negalėjo būti padaryti tokie sužalojimai. Gailisi, kad taip padarė, pasižada daugiau taip nedaryti. Šiuo metu mokosi, alkoholio nevartoja, su tėvais sutaria, jiems padeda. Tėvas yra invalidas, o motina dirba. Turi tris seseris ir brolį. Kaltinamasis D. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, t. y., kad pasirodė neblaivus viešoje vietoje, šūkavo, tačiau smūgių niekam nesudavė. 2014-11-02 vakare, apie 17-18 val., ruošėsi švęsti žmonos gimtadienį.

Namuose susirinko svečių, visi vaišinos, taip pat vartojo ir alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo laiku N. Š., E. B., S. L. nuėjo dar parsinešti alkoholinių gėrimų. Už 10–15 minučių parbėgo į namus J. J. ir pradėjo rėkti, kad kažkas N. užpuolė su peiliais, grasino papjauti. Jo žmona pasakė nekelti „kipišo“, gal išsispręs viskas ir tuoj jos pareis, gal niekas nepradės pjaustytis. Jis klausinėjo kas ten yra, bet niekas nieko tiksliai jam nepaaiškino. Po to su patėviu A.

G. ėjo parÅ«kyti į laukÄ . Einant link lauko tualeto jis prisidegė cigaretę ir pamanė, kad reikia nubėgti pažiÅ«rėti kas vyksta. Tada paskambino V. M., pasakė, gal reiks pagalbos, sakė, kad skerdžiasi, o pats tuo metu po truputį ėjo. Pamatė susirinkusį žmonių bÅ«rį, visi rėkė, cypė, klykė, tačiau nematė, kad kas pjautųsi, ar dar kÄ nors panaÅ¡aus. Praėjęs pro Å¡iÄ miniÄ , priėjo prie Å¡viesaus vaikinuko, kurio paklausė kÄ Äia daro. Tada Å¡is vaikinas norėjo „ant jo Å¡okti“, jis stumtelėjo vaikinÄ Ä¯ petį, nuo ko Å¡is pargriuvo.

Tas vaikinas čiupo jam už kojos, pradėjo muistytis, tada jis nestipriai spyrė vaikinui į petį. Po to jis pasisuko eiti link kapinių, sakė visiems skirstytis. Viskas truko trumpai. Grįžo namo ir toliau Å¡ventė. Apie 22 val. dar iÅ¡ tos vietos, kuri yra už kelių namų, girdėjosi riksmai. Ä®vykio vietoje matė V. M., tačiau kÄ jis konkrečiai darė, nematė. Taip pat matė A. R., kuris rankoje turėjo kažkokį žabÄ . Nukentėjusiuosius G. K. ir A. A. pažįsta iÅ¡ matymo, tačiau toje vietoje nei vieno iÅ¡ jų nematė, nes buvo tamsu.

Be to, neatkreipė dėmesio į ten buvusius asmenis, todėl negali pasakyti, ar tas šviesus vaikinas buvo G. K.. Nematė, kad kas nors iš ten buvusių asmenų būtų turėję kokius nors įrankius. Jis jokių sužalojimų nukentėjusiesiems asmenims nepadarė, todėl nesutinka su pareikštais ieškiniais. Mano, kad G. R. davė jį kaltinančius parodymus dėl to, kad nori gauti iš nukentėjusiųjų pinigų, kai jis, kaip dirbantis asmuo, atlygins civilinius ieškinius. Jis yra vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, mažiausiam vaikui – aštuoni mėnesiai, dukrai – penkeri metai, vyriausiam vaikui – septyneri metai.

Turi nuolatinį darbÄ . Žmona Å¡iuo metu motinystės atostogose. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dienÄ , 2014-11-02 su žmona buvo svečiuose pas kaimynus K., adresu: (duomenys neskelbtini). Pas juos namuose dar buvo kaimynas, jo žmona G., jų sÅ«nus G. K. ir G. draugė. Mums bÅ«nant atėjo du broliai N., kurie ieÅ¡kojo G. sesers. Jų asmeniÅ¡kai nepažįsta, tik yra matęs juos einančius gatve pas motinÄ . Jie atėję klausė G., kur yra jo sesuo.

G. sakė, kad nėra jos, sakė eiti lauk. N. ir G. K. išėję į laukÄ susistumdė. Kiek vėliau jis taip pat išėjo į laukÄ . N. ir G. K. dar ginčijosi, tačiau netrukus N. pasiÅ¡alino. Jie pabuvo su G. K. lauke, po to nuėjo į parduotuvę. Kartu su jais ėjo ir jo žmona. Grįžtant iÅ¡ parduotuvės pamatė bÅ«rį ateinančių jaunuolių, jų buvo apie 5–8, o gal deÅ¡imt. Å ie jaunuoliai iÅ¡ karto juos su G. K. čiupo ir pradėjo muÅ¡ti. Tuo metu jo žmona jau buvo įėjusi į namo vidų.

Jis dar pagalvojo, kad N. kÄ nors nusamdė juos sumuÅ¡ti, tačiau pačių N. tame bÅ«ryje jis nematė. Kas trenkė į galvÄ , kas kitur – į nosį, krÅ«tinę, nepamena, tiksliai nurodyti negali. Viskas įvyko staiga, nei vieno iÅ¡ užpuolusių jis nepažino, nes toje vietoje yra tamsu. Jį pradėjo muÅ¡ti ant gatvės prie namo. Nuo suduotų smÅ«gių neteko sÄ monės ir atsigavo tik ligoninėje. PrieÅ¡ susitinkant su tais jaunuoliais, jis nebuvo sužalotas, rankose tuo metu kai jį mušė, jokių įrankių neturėjoPalaiko patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ .

Iki sužalojimo dirbo suvirintoju-Å¡altkalviu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbe reikia ir aukÅ¡tai palipti, o po sumuÅ¡imo tų darbų dirbti nebegali. IeÅ¡kinyje yra nurodytos ir netektos pajamos, kurias bÅ«tų gavęs dirbdamas ankstesnį darbÄ iki pensijos. PraÅ¡o priteisti neturtinės žalos 5000 eurų, dėl jam padarytos traumos jis gydėsi ir iki Å¡io gydosi, vartoja vaistus. Nukentėjęs ir civilinis ieÅ¡kovas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dienÄ pas juos namuose buvo A.

A. su žmona, buvo susitikę draugiÅ¡kai, kaip kaimynai. Vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu namuose buvo jis, mama, patėvis, A. ir A. A. ir jo draugė L. S.. Jo sesers namuose nebuvo, nes ji kartu negyvena. Kažkuriuo metu į namus atėjo du broliai N., klausė sesers. Jis pasakė, kad jos nėra bei iÅ¡varė N. lauk. Pats taip pat iÅ¡ paskos išėjo į laukÄ , ten susistumdė su N.. Susistumdė nestipriai, jis dėl to jokių sužalojimų nepatyrė. Po to jis grįžo į vidų ir toliau visi sėdėjo.

Apie 10 val. jis, A. A. ir jo žmona ėjo į parduotuvę d nusipirkti degtinės. Grįžtant, prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo kampo juos sumušė, tačiau kas – jis nematė, nes ten tamsu. Juos užpuolė gal penki asmenys. IÅ¡ juos užpuolusių asmenų nieko nepažino, nes buvo labai tamsu ir viskas vyko labai greitai. Nuo tos vietos, kur buvo užpulti, iki namų buvo apie 20 metrų. TÄ vietÄ jis parodė ikiteisminio tyrimo metu. Kas jam sudavė ir kiek smÅ«gių sudavė, negali pasakyti, nes gavo smÅ«gį į galvÄ ir neteko sÄ monės. A.

A. nunešė degtinę į namus, o jie su A. A. ėjo iÅ¡ paskos. Kai juos mušė, A. A. jau buvo namuose. Tuo metu, kai juos mušė, nei jis, nei A. A. nieko rankose neturėjo. Ä®vykio vietoje N. jis nematė. Palaiko patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, nes padaryta didelė trauma. Å iuo metu yra suimtas kitoje byloje, todėl tinkamas gydymas nėra užtikrintas, nuolat jaučia galvos skausmus, gydytojai nustatė epilepsijos priepuolius, prastai girdi, turbÅ«t sveikata neatsistatys, o ateityje trauma atsilieps.

Kadangi kaltinamieji yra jauni, turi Å¡eimas, griežtai nepraÅ¡o jų bausti, tik praÅ¡o, kad jie ieÅ¡kinius atlygintų. Liudytoja ir civilinė atsakovė R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. R. yra jos sÅ«nus, todėl atsisako duoti parodymus kaip liudytoja. Gali tik pasakyti, kad civiliniai ieÅ¡kiniai per dideli. Liudytojas ir civilinis atsakovas Z. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. M. yra jo sÅ«nus, todėl jis atsisakau duoti parodymus kaip liudytojas. Jo nuomone, civiliniai ieÅ¡kiniai per dideli, nes jis turto neturi, yra neįgalus ir gauna 170 Eur neįgalumo paÅ¡alpÄ .

Liudytoja ir civilinė atsakovė I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. M. yra jos sÅ«nus, todėl ji atsisako duoti parodymus kaip liudytoja. Civiliniai ieÅ¡kiniai per dideli, sumos nerealios. Turto neturi, dirba puse etato, gauna du Å¡imtus su trupučiu eurų, turi du nepilnamečius vaikus V. ir mažesnę dukrÄ , su vyru Z. M. gyvena kartu. Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo A. A. žmona. Kaltinamasis A. R. buvo atvažiavęs atsipraÅ¡yti, D. L. pažįsta iÅ¡ matymo, trečio kaltinamojo visai nėra mačiusi.

Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. 2014-11-02 iÅ¡gėrinėjo pas kaimynus K.. Pas kaimynus buvo ji, jos vyras A. A., G. K., G. K., jo sugyventinė L. ir G. sugyventinis P., kuris buvo girtas ir miegojo. Moterys gėrė sidrÄ , o vyrai degtinę. Jiems bÅ«nant atėjo du broliai N. ieÅ¡koti G. K. sesers N.. Buvo vakaras, lauke tamsu, kai atėjo N.. G. jiems pasakė, kad jos ieÅ¡koti reikia (duomenys neskelbtini), ir atidaręs duris stÅ«mė juos per duris, sakė eiti, netrukdyti. G. K. ir N. išėjo į laukÄ .

Ji su savo vyru išėjo iÅ¡ paskos. Matė, kad G. K. su N. lauke apsižodžiavo, bet jokių muÅ¡tynių nebuvo. Nei G., nei jos vyras tuo metu nebuvo sužaloti. Po to N. išėjo, o jie parėjo į kambarį. Toliau sėdėjo, po to nutarė dar butelį nusipirkti. Girti nebuvo, nes apie 22 val. vakaro ėjo dar nusipirkti alkoholio. Ėjo ji, jos vyras ir G. K.. Parduotuvėje A. A. pirko butelį degtinės. Grįžtant pro senÄ sias kapines iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , vaikinų, merginų balsus, tačiau nieko nesimatė.

Ji priėjo iki namų, tada ji paėmė butelį ir įėjo į vidų, o A. A. su G. pasiliko lauke. Netrukus į namus įbėgo mergaitė, jos pavardės nežino, pasakė, kad senelį muÅ¡a. Jos su G. K. iÅ¡bėgo į laukÄ ir pamatė A. A. be sÄ monės, sumuÅ¡tÄ , kruvinÄ , gulintį prie vartelių. Jos įtempė jį į kambarį. Atvažiavusi greitoji A. A. iÅ¡vežė į ligoninę. Kitas greitosios pagalbos automobilis iÅ¡vežė G. K.. Kai mergina, kurios iki įvykio nepažinojo, tačiau dabar žino, kad ji vardu G., įbėgo į kambarį, muÅ¡tynių jau nebebuvo, lauke kažkas stovėjo.

G. sakė, kad jos vyrui spardė į nosį moteris ar mergina, bet ji pati to nematė. Jos vyras su savimi turėjo tik banko kortelę, daugiau jokių daiktų su savimi neturėjo. Å iuo metu vyro sveikata bloga, jis nebedirba dėl sveikatos. Iki to įvykio viskas buvo normaliai, nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Dabar jau tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, todėl praÅ¡o vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tuo metu geriau viskÄ prisiminė ir sakė tiesÄ . Nepilnametis liudytojas A.

S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamÄ jį D. L. žino iÅ¡ matymo, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Ä®vykio dienÄ , tikslios datos nepamena, 2014 m. rudenį buvo pas seserį L. S.. Sesuo gyvena prie kapinių, adreso nežino. Pas seserį dar buvo jos sugyventinis G. K., jo mama G. K. ir brolis. Apie 21–22 val. ėjo namo, jį palydėjo sesuo. Kai kieme kalbėjosi su seserimi, matė, kad G. K. su senuku buvo nuo jo už kelių metrų, Å¡io senuko jis nepažįsta. Tuo metu pamatė, kaip pro kapus atbėgo bÅ«rys jaunuolių.

Matė kaip kažkuris pribėgęs trenkė G. smÅ«gį su beisbolo lazda, kuri buvo apvyniota kažkuo baltu. Jų buvo septyni, gal daugiau, buvo ir merginų, bet jos bandė juos iÅ¡skirti. Asmuo, kuris G. K. sudavė beisbolo lazda buvo su kapiÅ¡onu, tačiau jo veidÄ jis prisimena. Nuotraukose buvo tas asmuo, kuris sudavė smÅ«gį G. beisbolo lazda, bet iÅ¡ karto jo nepažino, tačiau po to jį atpažino, ir nurodė kaip smÅ«gį sudavusį asmenį. Nuotraukose atpažino asmenį – „(duomenys neskelbtini)“, jo pavardės tuo metu nežinojo, tačiau vėliau sužinojo, kad tai buvo O.

N.. O. N. nesudavė smūgio, tačiau kai jis kieme kalbėjo su seserimi, girdėjo kaip G. K. stovėjęs su senuku ginčijosi su „(duomenys neskelbtini)“. O. N. pasakė, kad turės bėdų, tada paskambino ir po kelių minučių atbėgo būrys jaunuolių. Kai šie atbėgo, tai jis matė, kad vienas asmuo sudavė smūgį G. K., tada G. K. nugriuvo. Daugiau konkrečiai kas vyko nurodyti negali, nes pilna jų pribėgo. Nematė, kas trenkė senukui, bet matė, kad jam buvo prakirstas antakis.

Kai atbėgo būrys jaunuolių, senukas rankose nieko neturėjo. Muštynės truko apie tris minutes, greitai baigėsi. Rodė jam nuotraukose asmenis. Panašūs į tuos kurie sudavė, jam pasirodė asmenys nuotraukose Nr. 1 ir Nr.

3. Po muštynių G. K. pabėgo, kur, nematė, o senukas buvo nugriuvęs. Įvykio vietoje nebuvo apšviesta, bet matėsi, nes jis netoli muštynių vietos buvo. Matė, kad iš atbėgusių vienas rankoje turėjo grandinę. Nors niekas jam poveikio nedarė, tačiau visų kaltinamųjų bijo. Atbėgę asmenys buvo apsirengę juodai, o „(duomenys neskelbtini)“ buvo su ruda odine striuke, džinsinėmis kelnėmis. Daugiau vaikinų nebuvo su ruda striuke, taip pat tarp jų nebuvo nei vieno neapsirengusio.

Kirvio pas atbėgusius asmenis jis nematė.Liudytoja K. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta, santykiai su jais yra draugiÅ¡ki. Ä®vykio dienÄ , 2014-11-02 buvo jos draugo D. M. sesers gimtadienis. D. M. su broliu nuėjo pasveikinti seserį. D. M. grįžus, jo tėvai išėjo į sesers gimtadienį, o ji su D. M. liko namie, žaidė kompiuterinius žaidimus, klausėsi muzikos. Jiems bebÅ«nant namuose dar buvo atėjusi kaimynė, kuri papašė pritildyti muzikÄ .

Po to dar kiek pabuvus išėjo namo. Kai išėjo namo, buvo vėlu, kiek tiksliai buvo valandų dabar nepamena, tačiau tai teisingai buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis V. M. yra jos pusbrolis, o kitus kaltinamuosius pažįsta, santykiai normalÅ«s, nukentėjusiųjų nepažįsta. Ä®vykio dienÄ jos su pussesere N. Å . nuėjo pas pusseserę V. L., nes ji prašė padėti jai susiruoÅ¡ti gimtadieniui Atėjo anksčiau, apie 15–16 val. dienos.

Tikslios dienos nepamena, gali bÅ«ti, kad tai buvo 2014 m. lapkričio 2 d. Vakare, apie 19 val. atėjo svečiai: E. R., D. L., D. M., bet jis neilgai buvo, dar buvo V., A. R., I. M., J., pavardės nežino, D. L. mama ir J. draugas, kitų nežino. Apie 21–22 val. išėjo ji, E. B., N. Å . į „NorfÄ â€œ nusipirkti gerti. Ėjo gatve, ne per kapines. Nueidamos iÅ¡girdo, kad yra bÅ«rys vaikinų prie (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau jie joms nieko nesakė. Grįžtant iÅ¡ parduotuvės prisikabino kažkokie du bernai ir viena mergina.

Buvo tamsu, nežino kokio jie buvo amžiaus, vienas buvo jaunesnis, kitas vyresnis. Jie pradėjo jas vadinti necenzūriniais žodžiais. Vienas iš jų pribėgo, išsitraukė peilį, pasakė: „Ar norit, kad pasmeigčiau?“ Peilis buvo nedidelis, gal apie 10 cm ilgio. Gatvė toje vietoje neapšviesta, tačiau peilį ji matė, nes tas žmogus buvo arti priėjęs. Tada pribėgusi kažkokia moteris pasakė, kad bėgtume, nes gali pasmeigti. Tada ji su N. Š. pabėgo, o iš paskos atbėgo E. B..

Grįžusios namiÅ¡kiams pasakė, kad jas pagÄ sdino su peiliu. Niekas dėl to nieko nesakė, niekas dėl to aiÅ¡kintis santykių nebuvo išėjęs. Ji, N. Å ., D. L. ir Z. M. buvo išėję į kiemÄ parÅ«kyti. Parukę grįžo, ilgesniam laikui niekur nėjo. Kai baigė Å¡vęsti, ji apie 24 val. išėjo su I. M., Z. M., N. Å . ir D. L. motina J.. Å ventimas jau buvo pasibaigęs, ji išėjo paskutinė. Apie muÅ¡tynes tÄ vakarÄ nieko negirdėjo ir dabar nieko nežino. Negali atpažinti tų vaikinų kurie prisikabino, neprisimena jų.

Nepilnametė liudytoja G. R. 2015 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį D. L., V. M. ir A. R.. D. ir V. yra jos draugės pusbroliai. Su kaltinamaisiais artimiau nebendravo. Su draugėmis S. L. ir E. K. ėjo pasivaikščioti ir matė, kaip prasidėjo muÅ¡tynės. Toje vietoje buvo daug žmonių, matė, kad stovėjo V. M., D. L. stovėjo prie kapinių, o A. R. rankoje turėjo beisbolo lazdÄ . Jos su draugėmis matė, kad visi mušė G. K. ir A. A.. Nubėgusi pas tetÄ G. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ .

G. K. ir dėdės A. A. nepažinojo, žinojo, kad G. yra tetos G. sÅ«nus, todėl pas jÄ ir nubėgo. Rankomis daužė ir kojomis spardė, su beisbolo lazda daužė G. K. per Å¡onÄ ir A. A. trenkė. Vienas buvo su kastetu, tik nepamena, ar D. L., bet jie visi juos daužė paguldę ant žemės. Kartu su draugėmis buvo kai vyko muÅ¡tynės, po to viena grįžo namo. Kai visi pradėjo muÅ¡tis, E. K. išėjo namo. S. L. matė muÅ¡tynes, ji iki galo buvo su ja. Iki muÅ¡tynių sutiko L., G.

K. sugyventinę. IÅ¡ viso besimuÅ¡ančių žmonių buvo apie 9, gal 10 žmonių, jų tarpe buvo ir merginų – N. M., V., D. L. žmona. Jos taip pat spardė. D. L. turėjo rankose kastetÄ , spyrė G. K. į krÅ«tinę. A. traukė G. į kiemÄ , A. R. mušė A. metaline lazda. Kiek smÅ«gių sudavė nepamena, mušė per galvÄ A. A.. D. M., V. M. ir D. L. taip pat sudavė daug smÅ«gių rankomis ir kojomis, elektroÅ¡oku. D. L. turėjo elektroÅ¡okÄ ir kastetÄ , o A. R. turėjo beisbolo lazdÄ , V.

M. nieko rankose neturėjo, spardė kojomis. Jie mušėsi prie G. K. namų tvoros. Teta G. juos skyrė. PrieÅ¡ atvažiuojant policijai visi iÅ¡silakstė. G. nuėjo į namus ir apalpo, tada buvo be sÄ monės. IÅ¡ pažįstamų žmonių atpažino O. N., bet jis nesimušė. D. N. toje vietoje nebuvo. Buvo D. M., kai vyko muÅ¡tynės, pažįsta jį, matė toje vietoje. D. K., R. P. nebuvo, juos ji taip pat pažįsta. V. M. spardė G. K. ir A. A.. A. R. lazda mušė dėdę A., nepamena ar A.

R. buvo prie G. K. tuo metu, kai jį spardė. D. L. spardė G., sudavė dėdei A., tačiau kuo, nepamena. A. Z. taip pat buvo bei daužė G. K. ir A. A., nebepamena ar apie tai sakė tyrėjai. 2016 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu nepilnametė liudytoja G. R. papildydama savo parodymus nurodė, kad įvykio dienÄ vaikščiojo su draugėmis E. K. ir S. L.. Kai pamatė muÅ¡tynes, S. prie jų nubėgo, o ji su E. pasiliko. E. nedaug matė, po to išėjo. Nuėjo pasakyti tetai G., kad dėdę A. muÅ¡a.

A. Z. pažįsta, įvykio metu jis buvo, mušėsi kartu, tačiau nepamena kÄ jis darė ir ar jis kÄ nors turėjo rankose. Kai vyko muÅ¡tynės buvo apie 10 val. vakaro, buvo tamsu. Ta vieta, kur vyko muÅ¡tynės, buvo apÅ¡viesta. Degė vienas žibintas prie namo, kur vyko muÅ¡tynės, todėl matėsi kas vyko. Pačios muÅ¡tynių pradžios nematė, atėjo, kai muÅ¡tynės jau buvo prasidėjusios. Matė, kad D. M., V., A., A. Z. bėgo, nes iÅ¡girdo riksmus. Kaltinamuosius D. L., A. R. ir V.

M. pažįsta. Nematė, ar kÄ rankose turėjo D. L., bet V. M. arba A. R. kažkÄ tikrai rankose turėjo, gal beisbolo lazdÄ , tačiau kuris dabar nebepamena. Nežino, ar ta beisbolo lazda buvo metalinė, ar medinė. Ä® praeitÄ posėdį atvyko su mama, atvežė policininkai, grįžo su nukentėjusiaisiais A. – teta V. ir dėde A., daugiau su jais nebuvo susitikusi, tik Å¡iandien teisme vėl susitiko. Apie viskÄ su jais kalbėjosi, tačiau A. A. nesakė jai kÄ reikės kabėti teisme. Brolius D. ir O.

N. pažįsta. Jų muÅ¡tynėse nematė. Tik po įvykio matė O. vaikÅ¡tantį. Jai S. L. sakė, kad prieÅ¡ dienÄ , kai M. mušėsi, buvo susimušę K., ir N. ten buvo. N. užsipuolė dėdę A. ir G. K., o vėliau prasidėjo tos kitos muÅ¡tynės. Kai vyko muÅ¡tynės stovėjo kapinėse prie vartelių, po to, kai pamatė L.– G. K. merginÄ , su ja nuėjo toliau. Kai V. spardė G. K., ji stovėjo prie tvoros. Ne visÄ laikÄ stebėjo muÅ¡tynes, buvo nuėjusi su L. pasakyti tetai G., kad vyksta muÅ¡tynės. Nepilnametė liudytoja S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio prie kapinių gerai nepamena. 2015 m. rudenį, tikslios dienos nepamena, per pusseserės gimtadienį, ji su G.

R. ir E. K. po 9 val. vakaro einant (duomenys neskelbtini) gatve, matė, kad bėgo jos pusbrolis V., rankose jis nieko neturėjo, dar girdėjome kažkokius Å¡auksmus. D. L. sakė visiems baigti, skirstytis, dar jam kažkas norėjo trenkti, jis nugriuvo. Buvo jau tamsu, nematė kas jam norėjo trenkti. G. R. yra melagė, jai sakė, kad jÄ nori papirkti nukentėjusioji A.. G. sakė, kad nukentėjusioji jai sakiusi, jog jei ji jiems padės, tai ir jie jai duos pusę pinigų. Ä®vykio vietoje buvo tamsu, viskas vyko labai greitai.

Po to ji nuėjo pas pusseserę į gimtadienį, D. L. nuėjo namo. D. L. jai nesakė dėl ko kilo muÅ¡tynės, apie tai jie nekalbėjo. Ä®vykio vietoje iÅ¡ pažįstamų žmonių ji matė D. L., A.. D. turėjo plonutę žabÄ , bet jÄ numetė. Gal ir bÅ«tų ja trenkęs, bet kai jam trenkė, jis nugriuvo. Matė, kaip D. L. trenkė į petį, bet nepažįsta to žmogaus, kuris trenkė, nėra jo mačiusi, jis buvo jaunas. D. L. atsikėlęs pradėjo rėkti. Nematė policijos, nežino ar buvo atvažiavusi.

Su A. R. nebendrauja. D. L. retai ateina, su Vilmantu pasilabina, tačiau jie jai nesipasakoja kÄ prisidirba. Tik V. po įvykio sakė, kad gailisi, kad buvo įvykio vietoje. O. ir D. N. pažįsta. Mano, kad O. N. buvo įvykio vietoje, bet tiksliai negali pasakyti. Nematė greitosios pagalbos automobilio. Išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kai jau visi iÅ¡siskirstė, kai baigėsi muÅ¡tynės. IÅ¡ parduotuvės ėjo į pusseserės gimtadienį, tačiau ne pro muÅ¡tynių vietÄ , nes bijojo, kad ir jos neužpultų.

PrieÅ¡ muÅ¡tynes su draugėmis ėjo nuo „Norfos“ link „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo bÅ«tinybės eiti pro kapines, tačiau lydėjo E., ir tada sutiko kažkokiÄ gaujÄ , jų buvo daug, jie galėjo eiti nuo „Skypekso“, esančio centre. Nematė, kad tie asmenys rankose bÅ«tų turėję kokius daiktus. Kai ėjo su E., sutiko G., kuri buvo iÅ¡gėrusi. Kai pamatė muÅ¡tynes, E. iÅ¡ karto išėjo, o G. nubėgo pas A.. G. ten nubėgo turbÅ«t dėl to, kad liudyti prieÅ¡ jos Å¡eimÄ , nes ji nekenčia jos Å¡eimos.

Nepilnametė liudytoja E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio vakarÄ su G. R. ir S. L. vaikÅ¡tinėdamos mieste pamatė, kaip bÅ«relis žmonių subėgo prie išėjimo iÅ¡ kapinių. Buvo tamsu, beveik nieko nesimatė, be to nelabai pamena. Kiek buvo žmonių, nepamena, jų amžiaus nežino. Nuo jų iki Å¡ių asmenų buvo didesnis atstumas nei per teismo salę, nepamena, kÄ jie ten darė subėgę, girdėjo Å¡auksmus, riksmus. Arčiau jos nebuvo priėję pažiÅ«rėti.

Nežino, ar tarp jų buvo jai pažįstamų žmonių, kadangi buvo tamsu. Nematė, ar buvo kaltinamieji. Nesimatė, ar kas nors turėjo kokius daiktus rankose. Pamena, kad atvažiavo policija, tada S. palydėjo ir nuėjo namo. Ji gyvena pas tetÄ . Nematė, ar policija kÄ nors sulaikė. Nieko nesutiko eidamos per kapines. Kai visi tie žmonės susibėgo, S. iÅ¡ karto kažkur nubėgo, o G. dar truputį pažiÅ«rėjo ir jos abi nuėjo. Ji dar palydėjome S. namo. Kartu su G. nuėjo, kai atvažiavo policija.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Nukentėjusysis G. K. yra jos sÅ«nus. Ä®vykio nematė, nes buvo name. G. R. įbėgo į kambarį ir pasakė, kad muÅ¡a sÅ«nų G.. TÄ dienÄ su sugyventiniu P. L. ir su kaimynais A. ir A. A. Å¡ventė namuose gimtadienį, gėrė sidrÄ . Jau buvo po deÅ¡imtos valandos vakaro kai A. ir sÅ«nus G. išėjo į parduotuvę nupirkti gėrimų. Jiems bÅ«nant atėjo du broliai N.. D. N. paklausė kur jos dukra N., G. jam pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ieÅ¡koti, kad čia jos nėra.

Kas vyko kieme nežino. Kai A. įėjo į kambarį, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , įlėkė G., iÅ¡puolusi pamatė, kad A. guli kruvinas, G. nematė, taip pat bÅ«rys žmonių aplinkui buvo. Atvažiavo greitoji ir policija. G. buvo kruvinas, jis rėkė, kraujas iÅ¡ ausies bėgo. A. A. viena greitoji iÅ¡vežė, sÅ«nų G. – kita. Lauke nespėjo nieko pamatyti, neatpažino nei vieno, nematė, ar jie kÄ nors turėjo rankose, nes buvo tamsu, taip pat ji buvo iÅ¡gėrusi.Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta kaltinamųjų.

Dirba (duomenys neskelbtini) patruliu. Įvykį nelabai pamena, prašo remtis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Jo parodymai užrašyti 1 tomo, 190 bylos lape yra teisingi. Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu. Įvykio aplinkybių nelabai pamena, prašo remtis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes tarnybos metu vyko ne vienos muštynės. Jo parodymai užrašyti 1 tomo 186–188 bylos lapuose yra teisingi.

Taip pat pamena, kad po Å¡io įvykio sulaikytus asmenis vežė dviem ekipažais, tačiau kÄ konkrečiai vežė jo ekipažas – nepamena. Jiems atvažiavus, stovėjo keturi vaikinai, kiek pamena, nebandė bėgti, o kai parodė nukentėjusiems, Å¡ie pasakė, kad jie sumušė. Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamieji visi yra jos kaimynai, su jais sutaria gerai, yra nepiktuoju. Apie patį įvykį nieko nežino, tik gali paliudyti, kad vienÄ vakarÄ pas kaimynus M. grojo garsi muzika, todėl ji nuėjo į jų butÄ ir prašė pritildyti muzikÄ .

Bute ji rado D. M., kuris pritildė muzikÄ , buvo blaivus, negriuvinėjo, protingai kalbėjo, normaliai atrodė, nebuvo sumuÅ¡tas. Dabar tiksliai nurodyti datos kada tai buvo, ji negali, nes pamirÅ¡o, tačiau ikiteisminio tyrimo metu dėl Å¡io įvykio jos duoti parodymai yra teisingi, todėl praÅ¡o jais remtis. Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis V. M. yra jo brolis, kiti kaltinamieji jam taip pat pažįstami. Nukentėjusįjį G. K. pažįsta, kito nukentėjusiojo nepažįsta. 2014 m. lapkričio 2 d. su broliu nuėjo pasveikinti sesers, gyvenančios (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Ten pabuvęs apie 20 minučių grįžo namo. Kiek tuo metu buvo valandų, tiksliai nepamena, bet dar nebuvo tamsu. Su broliu iÅ¡siskyrė gatvėje, jis nuėjo į vienÄ pusę, o brolis į kitÄ . Jis grįžo namo, kur maždaug iki 23 val. buvo su drauge K. Z.. Apie 22 val. dar buvo atėjusi kaimynė, kuri prašė pritildyti muzikÄ . Po to jis K. Z. palydėjo namo ir apie 23.30 val. grįžo namo. Kada grįžo tėvai nežino, nes miegojo. TÄ vakarÄ brolio daugiau nematė. Tik po kelių dienų sužinojo apie įvykį, brolis jam nieko nepasakojo.

Santykiai su kaltinamaisiais geri, D. L. yra sesės vyras. Nėra matęs pas D. L. dujų balionėlio ar kasteto.Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. Apie 2014-11-02 įvykį dėl kurio nagrinėjama Å¡i byla, nieko nežino. TÄ dienÄ N. pakvietė kartu iÅ¡gerti. Kai ėjo į parduotuvę policija juos visus keturis sulaikė. N. gyvena prie kapų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie yra jo posÅ«nio D. K. draugai. Kai N. pakvietė ateiti, ėjo pas juos su D.

K.. Susitikę juos gatvėje ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kiek tuo metu buvo valandų, negali nurodyti, tačiau jau buvo tamsu. Jiems nueinant matė, kad jau stovėjo policijos ir greitosios pagalbos automobiliai. Nueinant D. N. pasiėmė metalinį strypelį, po to išmetė jį prie tvoros. Neklausė, kam to strypelio reikia, o kitas N. nieko nepasiėmė. Buvo išgėręs namuose alaus ir dar pas N. išgėrė. Nukentėjusiojo G. K. nepažįsta, taip pat N. nesakė, kad buvo koks nors konfliktas.

D. N. jį kvietė išgerti, taip pat prašė padėti, sakė, kad kažkoks žmogus mojuoja su kirviu. Kai jie su D. K. nuėjo, nieko nebuvo, jokių konfliktų nebuvo.Liudytojas O. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusįjį G. K. pažįsta, tiksliau jo seserį, kuri draugavo su jo broliu. 2014-11-02 „baliavojome“ su broliu D. N., po to brolis pakvietė R. P. ir D. K. išgerti kartu. R. P. ir D. K. ėjo link jų namų, susitiko pakeliui ir nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio.

PrieÅ¡ tai brolis buvo nuėjęs pas G. K. seserį į namus, jis nebuvo įėjęs į namus. Brolis tuo metu draugavo su G. K. seserimi. TÄ dienÄ G. K. brolį užpuolė kirviu, dėl to jis davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis G. K. nieko nesakė ir su juo nekonfliktavo. Kai brolį G. K. puolė, jis pabėgo į kapus, kÄ darė brolis, nematė, tačiau dabar žino, kad ir jis pabėgo. Du kartus ėjo į parduotuvę, vienÄ kartÄ abu su broliu, o kitÄ kartÄ Ä—jo keturiese, jis, brolis, R.

P. ir D. K.. Buvo nemažai iÅ¡gėręs, kadangi visÄ dienÄ gėrė. A. A. nepažinojo. Matė jį, kai ėjo pro Å¡alį. A. A. policijai pasakė, kad ne jie buvo. Tuo metu brolis turėjo rankose metalinį strypÄ , o kiti nieko rankose neturėjo. D. K. su R. P. brolis pakvietė po to, kai G. K. iÅ¡varė su kirviu. Liudytojas D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamÄ jį D. L. pažįsta, nukentėjusįjį G. K. pažįsta iÅ¡ matymo, nes draugavo su jo seserimi, A. A. nepažįsta. 2014-11-02 su broliu O.

N. išgėrinėjo. Trūko dar išgerti, tai ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini)“, nusipirko sidro ar alaus. Grįžtant užėjo pasikviesti N., G. K. sesers. Užėjo vienas, brolis liko lauke. Viduje sėdėjo G. K., jo motina, buvo ir daugiau žmonių, tačiau kitų nepažinojo. Jam sakė eiti lauk, susiginčijo ir susistumdė su G. K., po ko šis griebė kirvį, vijosi jį, todėl išsigandęs jis pabėgo namo. Nei jis G. K., nei šis jam jokių sužalojimų tuo metu nepadarė.

Taip pat nesimatė, kad G. K. bÅ«tų sumuÅ¡tas. Toliau begeriant su broliu, pritrÅ«ko gėrimų, tada telefonu pasikvietė R. P. ir D. K. ir vėl ėjo į parduotuvę. Jis skambino R. P., kad ateitų, pasiÅ«lė iÅ¡gerti, sakė, kad jų gatvėje vyksta konfliktas, kad su kirviu laksto. TÄ vakarÄ parduotuvėje buvo du kartus. Einant prie G. K. namų matė policijos, greitosios automobilį. Jis turėjo rankose metalinį nedidelį vamzdelį, kurį rado prie geltono namo, jis buvo paremtas prie tvoros, svėrė apie Å¡imtÄ gramų, buvo apie pusės metro ilgio, tuščiaviduris.

Kai priėjo policijos pareigÅ«nai, strypÄ numetė. Jie buvo keturiese – jis, brolis, R. P. ir D. K., juos sulaikė policija kaip įtariamuosius. Greitosios automobilyje sėdėjo A. A., jo paklausė, ar jie jį sumušėme, į kÄ A. A. atsakė, kad ne jie, tačiau juos vis tiek sulaikė, kol iÅ¡siaiÅ¡kino. Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamieji jai ne giminės, pažįsta juos iÅ¡ matymo. Ä®vykio dienÄ , datos nepamena, paskambino jos draugui D. K., ir jis kažkur išėjo su savo patėviu.

Dabar jau tiksliau neprisimena Å¡io įvykio, todėl praÅ¡o teismo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra teisingi. Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius žino iÅ¡ matymo. TÄ vakarÄ jam paskambino D. N. ir pasiÅ«lė iÅ¡gerti. Susitarė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“, bet susitiko už kapinių, gatvės pavadinimo nežino, ėjo per kapines su patėviu, eidami nieko nesutiko. D. N. buvo su broliu, jis toje gatvėje gyvena. Nei jis su patėviu, nei N. nieko rankose neturėjo.

Kitų jam pažįstamų žmonių aplink nebuvo, nebuvo ir kaltinamųjų. Juos beeinančius sulaikė policininkai, kurie privedė prie greitosios pagalbos automobilyje sėdinčio nepažįstamo senelio bei paklausė, ar jie ten buvo. Senelis pasakė, kad ne jie, tačiau kitas policijos ekipažas juos vis tiek išsivežė. Tuo laiku negalėjo būti apie 23 val., nes jie turėjo eiti į krautuvę nusipirkti išgerti, o parduotuvės dirba iki 22 val. Nepastebėjo, kad D. N. sulaikymo vietoje turėtų rankose metalinį strypelį.

Nei jis, nei patėvis tÄ vakarÄ nieko nemušė ir muÅ¡tynėse nedalyvavo. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. lapkričio mėnesį, kaip ir dabar, dirba tose pačiose pareigose, (duomenys neskelbtini) vyresniÄ ja tyrėja. Å ioje byloje apklausė G. R.. Visus jos parodymus užrašė taip, kaip sakė Å¡i liudytoja. Kitų asmenų, su kuriais G. R. bÅ«tų stebėjusi tÄ Ä¯vykį ji neminėjo, jei bÅ«tų minėjusi, tie asmenys bÅ«tų buvę apklausti. Apklausoje dalyvavo mergaitės tėvas ir VTAT atstovė, nebuvo jokių klausimų ir pastabų dėl atliktos apklausos.

K. ir L. pavardės girdėtos, tačiau nepamena jų šioje byloje, bent jau kaip asmenų, kurias turėjo apklausti. Su G. R. giminystės ryšiai nesieja, ji yra jos buvusio vyro sesers dukra.Liudytoja V. L., kurios parodymai, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti teismo posėdžio metu apklausiama 2014 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-11-02 šventė savo gimtadienį namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Apie 19 val. pasveikinti atėjo broliai V. ir D. M.. Sesuo N. Å . jau buvo atėjusi ir padėjo ruoÅ¡tis Å¡ventei. Broliai padovanojo dovanÄ , net prie stalo neprisėdo, pabendravo paskubomis. Apie 19.40 val. iÅ¡skubėjo savais reikalais. Alkoholio jie tikrai negėrė. D. sakė, kad skuba pas savo draugę K. Z., o V. dar sugrįžo su tėvais, apie 20.00 val. Sakė, susitiko tėvus einančius pas jÄ ir nusprendė vėl sugrįžti. Atėjo uoÅ¡viai, abu tėvai, sesuo N., draugės: J. J. ir E. B., vyro D.

L. brolio žmona. Buvo ir vyras D. L. bei pusseserė D. L.. Apie 20 val. merginos: D. L., E. B. ir N. Š. nutarė nueiti į parduotuvę „Norfa“, nusipirkti daugiau šampano ir sulčių. Neilgai trukus, po to, broliui V. M. paskambino A. R., jo draugas ir jis taip pat išėjo. Buvo apie 20.30 val. Praėjus apie 40 min. į namus parbėgo E., kuri buvo išsigandusi ir sutrikusi, sakė, kad jas užpuolė su peiliu keli vaikinai su kuriais buvo ir mergina, kuri šaukė, kad jos bėgtų tolyn, nes kažkuris turi peilį.

E. sakė, kad bėgdama nugriuvo ir kažkoks vaikinas jai įrėmė peilį į gerklę ir sakė, kad papjaus. E. pasakojo, kad tam užpuolikui pasakiusi, kad ji turi vaikÄ , prašė to nedaryti ir tas vaikinas jÄ paleido. Kiek suprato, visos trys merginos parbėgo kartu, tik dvi liko koridoriuje parÅ«kyti. Paklausė, kodėl nekvietė policijos, bet merginos į tai nieko konkretaus nepasakė. Visos buvo stresuotos, iÅ¡sigandę ir suglumę. Vyras klausinėjo, kas tokie jas užpuolė, koks jų amžius, bet jos nei vieno negalėjo įvardinti, sakė nepažinusios užpuolikų.

Namuose vyko judėjimas: vieni vaikščiojo į tualetÄ , kiti parÅ«kyti. Vyras D. L. taip pat buvo išėjęs iÅ¡ kambario parÅ«kyti ne kartÄ , bet tikrai neilgam, nes jo nepasigedo. Prašė merginų, kad jei nekviečia policijos, tai ir nekeltų triukÅ¡mo, negadintų gimtadienio. Ji visÄ laikÄ buvo kambaryje, nes nerÅ«ko, su svečiais, kurie taip pat visÄ laikÄ buvo prie stalo. Tėvas ir mama buvo pakilę nuo stalo, bet neilgam. Vienu momentu mama I. M. buvo kažkur išėjusi, o grįžusi pasakė, kad parsivedė N..

Nesuprato, nes girdėjo, kad N. už durų, koridoriuje rÅ«kė su D., kai parbėgo E. ir pranešė apie užpuolikus. Pirma į namus išėjo E., pabuvusi kokiÄ valandÄ , po to, apie pirmÄ valandÄ nakties iÅ¡siskirstė kas sau. Tuo viskas ir baigėsi. D. L. nieko daugiau apie muÅ¡tynes (duomenys neskelbtini) gatvėje nepasakojo. Nesakė, ar pats ten buvo, nesakė, ar kam skambino, nesakė, ar susimušė su kuo nors, bet pats neatrodė sužalotas. (2 t., 11–12 b. l.).Liudytoja N. Å ., kurios parodymai, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti teismo posėdžio metu apklausiama 2014 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-11-02 Å¡ventė savo sesers V. gimtadienį (duomenys neskelbtini) gatvėje.

PritrÅ«kus Å¡ampano, ji, E. B. ir D. L. ėjo į parduotuvę „Norfa“. Buvo apie 21–22 val., tamsus paros metas. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, po to (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Prasilenkė su bÅ«riu nepilnamečių jaunuolių. Apsipirkę parduotuvėje grįžo į namus. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, ties įėjimu į kapines, ties geležiniais vartais, iÅ¡ kapinių iÅ¡bėgo du vyrai, moteris ir mergina. Visi Å¡aukė, rėkė. Vienas nepažįstamas vyras, kurio iÅ¡vaizdos neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, buvo be marÅ¡kinėlių, ant nuogo kÅ«no apsivilkęs kažkokiÄ odinę striukę.

Jis rankoje turėjo peilį, Å¡aukė, vadino juos necenzÅ«riniais žodžiais, grasino, kad papjaus. Moteris ir mergina jį tramdė, sakė, kad liautųsi, bet jis jų neklausė. Mergina vilkėjo žydra striuke, buvo lieso kÅ«no sudėjimo. Ji laikė agresyvų vyrÄ už striukės ir Å¡aukė, kad bėgtų kuo greičiau, nes jis turi peilį. Ir jos bėgo. Bėgdamos iÅ¡siskirstė. Ji ir D. pirmos parbėgo namo, o E. grįžo vėliau. Kai grįžo, buvo labai iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi, sakė, kad tas vyras jÄ pagavo prie konteinerių, prie kurių ji bėgdama pargriuvo, ir jai peiliu buvo grasinama.

Bet nesužalota. Kai tÄ istorijÄ papasakojo, sesuo V. net supyko. D. L., sesers V. vyras, klausė, kas joms peiliu grasino, bet nieko konkretaus jam pasakyti negalėjo, nes nei tų vyrų, nei moters su mergina nepažino ir neįsidėmėjo. Tėtis Z. M., A. G. ir D. L. išėjo parÅ«kyti į kiemÄ . Pabuvo apie porÄ valandų ir iÅ¡siskirstė. Tikrai nieko nežino apie tai, kad D. L. bÅ«tų ėjęs ieÅ¡koti skriaudėjų ir jiems kerÅ¡ytų. Broliai V. ir D. M. tuo metu su jais nebuvo. Jie buvo atėję gerokai anksčiau, dar prieÅ¡ baliui prasidedant, pasveikino sesę ir vėl išėjo kas sau. (2 t., 13–14 b. l.).Liudytoja L.

S., kurios parodymai dėl jos išvykimo gyventi į užsienį, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo pagarsinti teismo posėdžio metu apklausiama 2014 m. lapkričio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su G. K. gyvena kartu beveik vienerius metus. Gyvena su jo mama G. K.. Tame pačiame name, tik kitame gale gyvena kaimynai A.. 2014 metų lapkričio 2 d. vakare pas juos svečiavosi kaimynai. G., jo mama ir svečiai gėrė alkoholinius gėrimus, o ji negėrė. Vienu momentu į kambarį, kuriame visi sėdėjo, įėjo D.

N.. Paklausė, ar yra namuose N. K.. G. K. pasakė, kad nėra, jog ji čia nebegyvena. G. K. pasakė D. N., kad jis važiuotų į (duomenys neskelbtini) ir ten ieškotų N.. D. N. ir G. K. išėjo iš kambario, link lauko durų. Ji ėjo iš paskos. Abu vyrai išėjo iš namo. G. K. dar stabtelėjo verandoje, o D. N. išėjo pro vartelius. Ten stovėjo O. N.. Jis ėmė keikti G. K. visokiais negražiais žodžiais, vadinti jį „gaidžiu“. G. K. supyko, sako, kas jums darosi, eikit lauk.

Tada O. N. įpuolė į verandÄ , sugriebė G. K. už drabužių krÅ«tinės srityje ir bandė tempti jį iÅ¡ verandos į kiemÄ . D. N. stovėjo ir žiÅ«rėjo, kaip G. K. ir O. N. stumdosi susikibę vienas su kitu. Tada iÅ¡ kambario išėjo ir A. A.. Jis paklausė, kas vyksta, liepė visiems liautis ir eiti kas sau. Tada broliai N. pabėgo iÅ¡ kiemo. Tuo metu jis stovėjo kieme ir žiÅ«rėjo kas vyksta. Po to visi sugrįžo į kambarį. Vyrai nutarė, kad reikia nusipirkti daugiau iÅ¡gerti alkoholio ir abu su A.

žmona, jau visi trys, išėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Buvo tamsus paros laikas, vėlus vakaras, kiek tiksliai valandų, nebepamena. Praėjus kokiam pusvalandžiui, į kambarį įbėgo G., nepilnametė mergaitė, jos pavardės nežino, pažįstama iÅ¡ matymo. G., įbėgusi į kambarį, pradėjo Å¡aukti, kad kažkas daužo G. ir A. kieme. Ji, bÅ«dama namuose, jokio triukÅ¡mo lauke negirdėjo. IÅ¡bėgusi į gatvę, gal už kokių 20–30 metrų, pamatė bÅ«rį jaunuolių: vaikinų, ir merginų.

Merginos klykė, spiegė. Jų buvo gal kokie 6–7 žmonės. IÅ¡ jų nieko nepažino ir atpažinti negalėtų, nes buvo labai tamsu, viskas vyko greitai, buvo kažkoks sÄ myÅ¡is. Kai ji pribėgo arčiau, pamatė G. K. jau gulintį ant pilvo, ant gatvės, o jį mušė gal kokie trys vaikinai. Vienas jų turėjo rankose lazdÄ , gal 20 cm ilgio, gana storÄ , panaÅ¡iÄ Ä¯ beisbolo. Nematė, kad jis suduotų lazda G. ar A., mano, kad tas vaikinas jau buvo sudavęs smÅ«gį G., nes Å¡is gulėjo.

O tie kiti du jį jau gulintį spardė kojomis, spyrė daug kartų, kiek nepasakys, daugiau į pilvo sritį. Ji buvo sutelkusi savo dėmesį į G., todėl nematė kas vyko su A. A.. To vaikino, kuris turėjo rankose lazdÄ , kaip ir kitų G. K. spardžiusių vaikinų, neįsidėmėjo ir atpažinti tikrai negalėtų. Nei vieno to sÄ myÅ¡io dalyvių ji nepažįsta, matė tame bÅ«ryje tik O. N., šiek tiek „(duomenys neskelbtini)“ vaikinÄ . Gali bÅ«ti, kad tas vaikinas, stovėjęs su lazda netoli gulinčio G.

K. ir buvo O. N.. Nors jis stovėjo nugara į jÄ , bet matė, kad jis iÅ¡ nugaros buvo panaÅ¡us į O. N.. O kas spardė G., negali net apytiksliai nurodyti. Ar tai galėjo bÅ«ti „(duomenys neskelbtini) ‘ – D. K., nemano, greičiau negalėjo, o D. N. pažįsta, nemano, kad jis buvo tarp vaikinų, spardžiusių G. K.. Jį bÅ«tų atpažinusi. R. P. ji nepažįsta. IÅ¡ jai parodytos jo nuotraukos nieko konkrečiau negali pasakyti – nežino, ar jis buvo tarp G. K. ir A. A. sumuÅ¡usių asmenų.

Jis iÅ¡ viso nematytas. Paskambino į policijÄ ir pranešė, kad vyksta muÅ¡tynės. Greitai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, o muÅ¡tynių dalyviai iÅ¡silakstė kas sau. G. K. ir A. A. buvo stipriai sumuÅ¡ti, atvykę medikai juos iÅ¡vežė į ligoninę. (2 t., 5–7 b. l.).Liudytojas V. K., kurio parodymai dėl jo iÅ¡vykimo gyventi į užsienį, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo pagarsinti teismo posėdžio metu apklausiamas 2015 m. vasario 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis nedalyvavo muÅ¡tynėse 2014 metų lapkričio mėnesį, kurių metu buvo sunkiai sužalotas brolis G.

K.. Naktį, apie 02.00 val., pas jį į namus, kuriuose gyvena su savo drauge – (duomenys neskelbtini)gatvėje, atėjo verkdama mama G. K., mergaitė vardu G., pavardės nežino ir dar dvi kažkokios mergaitės, kurių nepažįsta. Mama pasakė, kad brolis G. iÅ¡vežtas į ligoninę, kad buvo sumuÅ¡tas. Mama kalbėjo apie tai, kad reikia gauti automobilį ir parvežti brolio draugę S. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), bet vėliau persigalvojo. Ir jis niekur tÄ naktį nevažiavo ir iÅ¡ namų niekur nėjo.

KitÄ dienÄ aplankė brolį ligoninėje. G. K. sakė, kad gavo vienÄ smÅ«gį į galvÄ , ir nieko nepamena daugiau. Sakė, kad nematė, kas jam tÄ smÅ«gį sudavė. Tačiau praėjus kuriam tai laikui, G. K. jam sakė, kad S., jo draugės brolis sakė, jog matė kaip jam smÅ«gį į galvÄ lazda sudavė vaikinas, vilkėjęs balta striuke. G. pasakojo, kad mieste S. jam parodė tÄ vaikinÄ , kurio nežinojo pavardės, bet jį pažino pats brolis ir pasakė, kad tai buvo D. L.. Kiek jam žinoma, tas D.

L. bendravo su G., atsiprašinėjo jo, siūlė jam pinigus, bet kaip jie susitarė, nežino (2 t., 25–27 b. l.).             Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, jų kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:             Iš 2014-11-02 įvykio vietos ir daikto apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste esanti (duomenys neskelbtini) gatvė, prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu rastas ir paimtas metalinis strypas, kuris apžiÅ«rėtas kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 95,5 cm ilgio, 1,7 cm skersmens,, įlinkęs 15 cm atstumu nuo strypo suapvalinto kraÅ¡to - bei perduotas į teismÄ kartu su baudžiamÄ ja byla Nr. 81-1-00998-14 (1 t., 50–55 b. l.). IÅ¡ įtariamojo A. R. 2015-03-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis patvirtino savo duotus parodymus apie nusikaltimo 2014-11-02 padarymo aplinkybes (3 t., 125–137 b. l.).IÅ¡ įtariamojo V.

M. 2015-07-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vietoje V. M. patvirtino savo parodymus, kuriuos davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 40-45 b. l.).IÅ¡ įtariamojo D. L. 2015-07-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus apie 2014-11-02 (duomenys neskelbtini) gatvių T formos sankryžoje vykurio įvykio aplinkybes (3 t., 77–82 b. l.).IÅ¡ nukentėjusiojo G. K. 2015-07-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini) m.

Bei paaiÅ¡kino, jog nematė, kas jam sudavė smÅ«gius. Ä®vykio metu jis su A. A. ėjo iÅ¡ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, abu buvo neblaivÅ«s, todėl visų aplinkybių nurodyti negali, nes nepamena (1 t., 168–173 b. l.).IÅ¡ nukentėjusiojo A. A. 2015-03-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietÄ , kur buvo sumuÅ¡tas 2014-11-02 – (duomenys neskelbtini) g., netoli gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie vartelių. Atstumas tarp nukentėjusiojo parodytos vietos (duomenys neskelbtini) gatvių T formos sankryžos apie 46,30 metrų (1 t., 127–133 b. l.).IÅ¡ 2014-12-12 specialisto iÅ¡vados Nr. G 1742/14(04) matyti, kad yra nustatyti A.

A. padaryti sužalojimai: atviras pakauškaulio lūžis, nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai, odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinės kraujosruvos veide ir galvoje, dešinės ;ausies potrauminis kurtumas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas konkretus sužalojimų skaičius. 2014-11-03 00 val. 16 min.

Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas 1,28 promilių. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo nukentėjusysis ir jį sužalojęs asmuo.. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. A. A. dėl atviro pakauškaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinės kraujosruvos veide ir galvoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Potrauminis dešinės ausies kurtumas šiuo metu nekvalifikuojamas, nes nebaigtas gydymas ir nepanaudotos visos reabilitacijos priemonės. Sužalojimai padaryti A. A. pavojingi jo gyvybei (1 t., 75–76 b. l.).Iš 2014-12-19 specialisto išvados Nr. p G 140/14-1742/14(04)matyti, kad nustatyta, jog A. A. padaryti sužalojimai: atviras pakauškaulio lūžis, nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai, odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinės kraujosruvos veide ir galvoje, dešinės; ausies potrauminis kurtumas.

A. A. dėl atviro pakauškaulio lūžio, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šis sužalojimas pavojingas A. A. gyvybei. Nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinės kraujosruvos veide ir galvoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir apžiūrai pateiktas strypas (1 t., 79 b. l.).Iš 2015-06-29 specialisto išvados Nr. pG 43/15-1742/14(04) matyti, kad nustatyta, jog A.

A. dėl potrauminio deÅ¡inės ausies kurtumo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes jis neteko 50 procentų bendrojo darbingumo. Medicininių dokumentų duomenimis A. A. klausos praradimas deÅ¡ine ausimi negrįžtamas (1 t., 86 b. l.).IÅ¡ 2015-07-08 specialisto iÅ¡vados Nr. pG 50/15/1742/14(04 matyti, kad nustatyta, jog A. A. sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlę sužalojimai: atviras pakauÅ¡kaulio lūžis ir potrauminis deÅ¡inės ausies kurtumas, padaryti vieno ar daugiau trauminio (-ių) poveikio (-ių) pasėkoje paveikus galvÄ (1 t., 90 b. l.).IÅ¡ 2014-12-11 specialisto iÅ¡vados Nr. G 1743/14(04) matyti, kad nustatyta, jog G.

K. padaryti sužalojimai: kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas. Kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, paveikus kairę galvos pusę. 2014 m. lapkričio 2 d. 23 val. 59 min. Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas 2,47 promilių.

Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo nukentėjusysis ir jį sužalojęs asmuo. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. G. K. dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio lūžio, galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kairio momenkaulio lūžis ir kairės ausies būgnelio plyšimas vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti G.

K. pavojingi jo gyvybei (1 t., 94–95 b. l.).Iš 2014-12-19 specialisto išvados Nr. p G 141/14-1743/14(04) matyti, kad nustatyta, jog G. K. padaryti sužalojimai: kaukolės pamato kaires vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, kairės ausies būgnelio plyšimas. G. K. dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio lūžio, galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie sužalojimai pavojingi G.

K. gyvybei. Kairio momenkaulio lūžis ir kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti ir apžiÅ«rai pateiktas strypas (1 t., 80 b. l.).IÅ¡ 2015-07-08 specialisto iÅ¡vados Nr. pG 51/15/1742/14(04) matyti, kad nustatyta, jog G. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlę sužalojimai: kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas, padaryti vieno ar daugiau trauminio(-ių) poveikio (-ių) pasėkoje paveikus kairę galvos pusę (1 t., 99 b. l.).IÅ¡ 2015-02-17 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.

S. nurodė įtariamojo D. L. nuotraukÄ kartu su kito, nesusijusio su byla asmens nuotrauka, ir pasakė, kad tie du vaikinai panaÅ¡Å«s į tÄ , kuris jo akivaizdoje lazda sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam G. K. per galvÄ (1 t., 181–185 b. l.). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .Kaltinamieji savo parodymais dėl jiems reiÅ¡kiamo kaltinimo kaltės iÅ¡ esmės nepripažino, nurodydami, kad dėl jų padarytų veiksmų nukentėjusiesiems nustatyti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti bei pripažino, kad kaltinamasis A. R. pasiimta iÅ¡ kapinių teritorijos medine 5–7 centimetrų storio lazda vienÄ kartÄ trenkė prie tvoros stovėjusiam, nugara nusisukusiam, kaip jis mano, vyresniam vyriÅ¡kiui į galvos kairę pusę, arčiau ausies.

Kai Å¡is vyriÅ¡kis suklupo ant kelių, jis jam spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, o pribėgęs kaltinamasis V. M. spyrė gal keturis kartus į krÅ«tinę. Taip pat nurodė matęs kaip kaltinamasis D. L. sudavė kumščiu į veidÄ jaunesniajam vyriÅ¡kiui (5 t., 91 b. l.). Taip pat jis nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl smÅ«gių skaičiaus ir jų sudavimo yra tikslesni ir prašė Å¡iais jo parodymais remtis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 12 d. kaltinamasis A.

R. nurodė, kad D. L., pamatęs jį su V. M., sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu jaunesniam vaikinui į veidÄ . Tada ir jis, rankoje turėta medžio Å¡aka, vienÄ kartÄ trenkė vyresniam vyriÅ¡kiui, stambesniam į galvÄ , ties kaire ausimi, kuris stovėjo pasisukęs į jį kairiu Å¡onu. Vyrui suklupus, V. M. spyrė jam gal 4 kartus į krÅ«tinę, į veidÄ . Ir jis spyrė vienÄ kartÄ tam vyrui į krÅ«tinę (3 t., 117–121 b. l.). Apklausiamas įtariamuoju 2015 m. liepos 21 d. kaltinamasis D.

L. iÅ¡ esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus ir patikslino, kad D. L., pamatęs juos su V. M., jo akivaizdoje sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu jaunesniam vaikinui į veidÄ . Tada ir jis, rankoje turėta medžio Å¡aka, vienÄ kartÄ trenkė vyresniam vyriÅ¡kiui, stambesniam, į galvÄ . Jo tikrai neatpažintų. Jis stovėjo kairiu Å¡onu pasisukęs nuo jo, todėl jam sudavė smÅ«gį kažkur į kairę galvos pusę ties ausimi. Negali kategoriÅ¡kai tvirtinti, į kuriÄ konkrečiai galvos pusę tam pagyvenusiam vyriÅ¡kiui galėjo pataikyti Å¡aka, nes nepamena, praėjo daug laiko.

Galėjo pataikyti ir į kairę, ir į deÅ¡inę pusę. Vyras suklupo, susilenkė ir abiem rankomis atsirėmė į žemę. Sudavęs smÅ«gį, Å¡akÄ numetė tolyn nuo savęs. Tada V. M. spyrė vienÄ kartÄ tam pačiam vyrui į veidÄ , o jam kažkaip Å¡onu nugriuvus, dar spyrė kokius keturis kartus į krÅ«tinę, į veidÄ . Tuo pačiu ir jis spyrė vyrui vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę. Tada moterys ėmė garsiai Å¡aukti, kad baigtų, kad tuoj atvažiuos „mentai“. Ir jie su V.

M. pabėgo (3 t., 139–143 b. l.). Sugretinus Å¡iuos parodymus, teismas sprendžia, jog jie iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s atitinka vieni kitus tiek duotus teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, netikėti Å¡iais parodymais teismas neturi pagrindo, nes kalbėdamas apie įvykio aplinkybes, kitų kaltinamųjų atliktus veiksmus, kaltinamasis nuosekliai nurodo ir savo nusikalstamus veiksmus. Apklausiamas teisme kaltinamasis V. M. nurodė, kad jis įvykio vietoje matė kaip A. R. rankose turėta Å¡aka sudavė vienam žmogui į galvÄ , o jis kitam – ne tam, kuriam sudavė A.

R.. Jis iÅ¡ pradžių spyrė į pilvÄ , o kai Å¡is nuo to nugriuvo, dar keturis kartus spyrė į Å¡onÄ . D. L. nieko nedarė, nes jį laikė kažkokia mergina. Po suduotų smÅ«gių iÅ¡ karto pabėgo (5 t., 92 b. l.). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2015 m. liepos 17 d. kaltinamasis V. M. nurodė, kad A. R. priÅ¡oko prie vieno, prie aukÅ¡tesnio ir stambesnio vyro, ir rankose turėta medžio Å¡aka stipriai trenkė vienÄ kartÄ jam per galvÄ , mano, kad sudavė iÅ¡ priekio.

Å aka net perlūžo per pusę. VyriÅ¡kis suklupo. Tada jis iÅ¡ karto puolė prie antrojo vyriÅ¡kio, žemesnio ir smulkesnio, ir jam vienÄ kartÄ spyrė koja į pilvo ar krÅ«tinės sritį. VyriÅ¡kis nugriuvo. Nors smÅ«giavo iÅ¡ priekio, jis nugriuvo kažkaip ant pilvo. Tada dar spyrė jam du ar tris kartus į nugaros pusę, daugiau iÅ¡ kairės pusės, ties pečių juosta. Ä® galvÄ tikrai netaikė ir nepataikė. Tas vyras iÅ¡ karto atsistojo ir nubėgo. Matė, kad kitas vyras, kuriam lazda sudavė A.

R., stovi atsirėmęs į tvorÄ (3 t., 32–36, 46–50 b. l.). Taigi kaltinamasis V. M. savo parodymais nuosekliai patvirtina ir pripažįsta, kad jis kitam asmeniui – ne tam, kuriam smÅ«gį lazda sudavė kaltinamasis A. R., koja spyrė ne mažiau kaip penkis kartus, matė, kad kitam asmeniui smÅ«gį lazda į galvÄ sudavė A. R., tačiau nurodo, jog nematė, kad kam nors smÅ«gius bÅ«tų sudavęs D. L..Apklausiamas teisme kaltinamasis D. L. nurodė, kad jis įvykio vietoje niekam smÅ«gių nesudavė tik nuėjus prie kapinių kur buvo žmonių minia, priėjus prie ten buvusio Å¡viesaus vaikino bei paklausus kas čia vyksta, pastarajam mėginant jį pulti, stumtelėjo šį vaikinÄ petimi, o kai jis parvirtęs čiupo už kojos, paspyrė jį į petį.

Ä®vykio vietoje taip pat matė ir kaltinamuosius V. M. bei A. R., kuris rankose turėjo kažkokį žabÄ , tačiau ar jie kam nors sudavė smÅ«gius, jis nematė. Jis taip pat pripažįsta, kad vieÅ¡oje vietoje garsiai Å¡Å«kavo ir keikėsi taip pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (5 t., 93 b. l.). Apklausiamas įtariamuoju 2014 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. L. nurodė, kad pribėgęs pastÅ«mė jaunuolį įrėmęs vienÄ savo rankÄ jam į petį. Keldamasis vaikinas dar sugriebė jam už kojos, jis pasimuistė ir įspyrė į kairį petį.

Tai nebuvo nei G. K., kurį pažįsta iÅ¡ matymo, nei A. A., kurį taip pat pažįsta iÅ¡ matymo. TiesÄ pasakius, dėl tuo momentu buvusio susijaudinimo ir girtumo, galėjo ir neatpažinti G. K.. Galėjo bÅ«tent jį ir pastumti. Kitų jaunuolių iÅ¡vaizdos neįsidėmėjo. Taigi atsisukęs į merginas pasakė, kad visi skirstytųsi. Nematė jokių muÅ¡tynių. Jis garsiai Å¡aukė, keikėsi, liepė visiems skirstytis, tuo ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Jis dar bėgdamas iÅ¡ namų link senųjų kapinių paskambino V.

M. ir pakvietė atlėkti, pasakė, kad kažkas užpuolė seserį N., lyg tai su peiliais ar pagaliais, gal reiks pagalbos. Prašė, kad atskubėtų ne vienas, su kokiu nors draugu. Taigi jie, t. y., V. M. ir A. R., atskubėjo jam iÅ¡ paskos. Matė kaip jie perÅ¡oko per kapinių tvorÄ ir atskubėjo prie jo arčiau. Jų veiksmų tikrai pakomentuoti ir detalizuoti negali, nes neatkreipė į juos jokio dėmesio. Lyg A. R. kažkÄ turėjo rankose: ar tai lazdÄ , ar rykÅ¡tę (žabÄ ). Nematė ir negali pasakyti, kam ir kuo jie sudavė smÅ«gius (3 t., 69–73 b. l.).

Papildomos įtariamojo apklausos metu 2015 m. liepos 16 d. jis patikslino ir nurodė, kad dar bėgdamas link senųjų miesto kapinių paskambino A. R. ir pakvietė jį jam padėti. A. R. su kitu jam pažįstamu vaikinu V. M. atbėgo nuo senųjų kapinių pusės. A. R. kažkÄ laikė rankoje, lyg Å¡akÄ , lyg žabÄ , bet tai tikrai nebuvo beisbolo lazda. Pribėgo prie bÅ«rio jaunuolių. Jis iÅ¡ karto sureagavo į vienÄ jaunuolį, kuris agresyviai artėjo prie jo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės vidurio iÅ¡ tos trijulės, todėl pastÅ«mė jį nuo savęs įrėmęs savo deÅ¡inę rankÄ jam į kairį petį.

Jaunuolis nugriuvo. Keldamasis nuo žemės sugriebė ar bandė jam sugriebti už kojos, tai jis jam spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kairį petį, sakydamas baigiam, skirstomės, ir atsitraukė link namų (3 t., 83–87 b. l.). Å ių parodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamasis D. L. nuosekliai nurodo, kad jis niekam smÅ«gių nesudavė, o tik pastÅ«mė vienÄ jaunuolį į petį, nuo ko Å¡is nugriuvo, o pastarajam sugriebus už kojos, galėjo, mėgindamas iÅ¡sivaduoti, įspirti jam į petį.

Tokius kaltinamojo A. L. parodymus teismas vertina kaip siekimÄ suÅ¡velninti savo atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos bei aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujančius kito kaltinamojo A. R. parodymams, kuriuose jis nuosekliai nuo pat pirmos apklausos nurodo, jog matė, kad kaltinamasis A. L. kitam – jaunesniam asmeniui, sudavė į veidÄ mažiausiai vienÄ smÅ«gį, o ne pastÅ«mė jį, kaip nurodo kaltinamasis A. L.. Teismo nuomone, nors kaltinamieji nurodo, kad dėl jų padarytų veiksmų nukentėjusiesiems negalėjo bÅ«ti padaryti tyrimo metu nustatyti sužalojimai, tačiau tai patvirtinama kitais byloje surinktais įrodymais.

Nepilnametis liudytojas A. S. tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis buvo įvykio vietoje ir matė, kad G. K. su senuku buvo nuo jo už kelių metrų, Å¡io senuko jis nepažįsta. Tuo metu pamatė, kaip pro kapus atbėgo bÅ«rys jaunuolių. Matė kaip kažkuris pribėgęs trenkė G. smÅ«gį su beisbolo lazda, kuri buvo apvyniota kažkuo baltu. Jų buvo septyni, gal daugiau, buvo ir merginų, bet jos bandė juos iÅ¡skirti. Asmuo, kuris G. K. sudavė beisbolo lazda buvo su kapiÅ¡onu, tačiau jo veidÄ jis prisimena.

Nuotraukose buvo tas asmuo, kuris sudavė smūgį G. beisbolo lazda, tačiau iš karto jo nepažino, bet po to jį atpažino, ir nurodė kaip smūgį sudavusį asmenį. Nuotraukose atpažino asmenį – „(duomenys neskelbtini)“, jo pavardės tuo metu nežinojo, tačiau vėliau sužinojo, kad tai buvo O. N.. O. N. nesudavė smūgio, tačiau kai jis kieme kalbėjo su seserimi, girdėjo kaip G. K. stovėjęs su senuku, ginčijosi su „(duomenys neskelbtini)“. O. N., kuris pasakė, kad turės bėdų, paskambino ir po kelių minučių atbėgo būrys jaunuolių.

Kai šie atbėgo, tai jis matė, kad vienas asmuo sudavė smūgį G. K., tada G. K. nugriuvo. Daugiau konkrečiai kas vyko nurodyti negali, nes pilna jų pribėgo. Nematė, kas trenkė senukui, bet matė, kad jam buvo prakirstas antakis. Kai atbėgo būrys jaunuolių, senukas rankose nieko neturėjo. Muštynės truko apie tris minutes, greitai baigėsi. Rodė jam nuotraukose asmenis. Panašūs į tuos kurie sudavė, jam pasirodė asmenys nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 3, o ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti asmenis pagal nuotraukas protokole yra užfiksuota, jog vienoje iš liudytojo nurodytų nuotraukų yra kaltinamasis D.

L., kuris, kaip nurodė liudytojas, panaÅ¡us į tÄ kuris sudavė smÅ«gį G. K. į galvÄ (1 t., 181–185 b. l.). Å io liudytojo parodymai yra patvirtinami liudytojos L. S. pagarsintais teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji iÅ¡bėgusi į gatvę, gal už kokių 20–30 metrų, pamatė bÅ«rį jaunuolių: vaikinų ir merginų. Merginos klykė, spiegė. Jų buvo gal kokie 6–7 žmonės. IÅ¡ jų nieko nepažino ir atpažinti negalėtų, nes buvo labai tamsu, viskas vyko greitai, buvo kažkoks sÄ myÅ¡is.

Kai ji pribėgo arčiau, pamatė G. K. jau gulintį ant pilvo gatvėje, o jį mušė gal kokie trys vaikinai. Vienas jų turėjo rankose lazdÄ , gal 20 cm ilgio, gana storÄ , panaÅ¡iÄ Ä¯ beisbolo lazdÄ . Nematė, kad jis suduotų lazda G. ar A., mano, kad tas vaikinas jau buvo sudavęs smÅ«gį G., nes Å¡is gulėjo. O tie kiti du vaikinai G. K. jau gulintį spardė kojomis, spyrė daug kartų, kiek nepasakys, daugiau į pilvo sritį. Ji buvo sutelkusi savo dėmesį į G., todėl nematė kas vyko su A.

A. (2 t., 5–7 b. l.).Tai, kad nukentėjusieji buvo sužaloti bendrais jų nusikalstamais veiksmais patvirtinama ir nepilnametės liudytojos G. R. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jÄ apklausiant teisme, jog ji matė kaip kaltinamieji bÅ«dami įvykio vietoje sudavė daugybinius smÅ«gius nukentėjusiesiems į įvairias kÅ«no vietas. Vienok teismas nesiremia Å¡ios liudytojos pateiktais parodymais, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu taip pat smurtavo ir kiti asmenys, nes jų atžvilgiu yra priimti procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamų veikų padarytų prieÅ¡ nukentėjusiuosius, taip pat byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kuriais galima bÅ«tų pagrįsti jų dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme.

Šios liudytojos parodymus netiesiogiai savo parodymais patvirtino kartu su ja buvusios liudytojos E. K. ir S. L., kurios nurodė, kad matė prie kapinių kilusias muštynes bei patvirtino, jog jas stebėjo G. R..Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų lokalizacija ir sunkumo laipsnis patvirtinamas specialistų išvadomis, iš kurių matyti, kad abiem nukentėjusiesiems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai – A. A. dėl atviro pakauškaulio lūžio, o G. K. dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio lūžio, galvos smegenų sumušimo.

Sužalojimams kvalifikuojamiems kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padaryti pakako po vienÄ trauminį poveikį kiekvienam nukentėjusiajam. O bendrai A. A. nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių, G. K. – vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu paveikus kairę galvos pusę.  Taigi iÅ¡vardintais faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamieji be jokios aiÅ¡kios priežasties sudavė smÅ«gius nukentėjusiesiems į galvos sritį, nuo ko jie patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus ir jiems buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismų praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015).

Pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų A. S., G. R. parodymais duotais teisiamajame posėdyje patvirtinama, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų jokių iÅ¡ankstinių nesutarimų nebuvo, įvykio vietoje jie tarpusavyje nekonfliktavo tiek, kad tai galėtų peraugti į fizinės jėgos panaudojimÄ , dalis jų buvo mažai pažįstami, todėl kaltinamųjų smÅ«gių nukentėjusiesiems sudavimas, nesant tam jokios priežasties, kitaip nei, kad padarytas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, negali bÅ«ti vertinamas.

Tai, teismo nuomone, patvirtinama ir pačių kaltinamųjų A. R. ir V. M. parodymais, kad gavę D. L. pagalbos praÅ¡ymÄ jie bėgo nusiteikę muÅ¡tis, tai patvirtina A. R. kapinėse pasiimta medinė lazda bei ta aplinkybė, jog nubėgęs į įvykio vietÄ , jie nieko nesiaiÅ¡kinę ir nesakę, nors jokia reali grėsmė jų gyvybei ar sveikatai nebuvo kilusi, sudavė smÅ«gius nukentėjusiesiems. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes tarp kaltinamųjų be jokios dingsties suduotų nukentėjusiesiems smÅ«gių į galvos sritį ir atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Kaltinamiesiems inkriminuota, jog jie nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrais veiksmais. Su tokiu kaltinimo kvalifikavimu teismas sutinka, nes nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji iÅ¡ anksto bÅ«tų sutarę kokius konkrečius veiksmus jie atliks nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau aptarti veiksmai, kai kaltinamieji tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, savo veiksmais papildydami vieni kitus, panaudojo smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, taip jiems sukeldami sunkų sveikatos sutrikdymÄ , teismo nuomone, visiÅ¡kai atitinka bendrininkavimo sÄ vokÄ , nes buvo atlikti toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, logiÅ¡kai ir nuosekliai papildant vienas kito kaltinamųjų veiksmus.

Tokia teismo iÅ¡vada patvirtinama ir susiformavusia teismų praktika, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.IÅ¡ iÅ¡tirtų įvykio aplinkybių matyti, kad prie nukentėjusiųjų buvo kaltinamieji A.

R., V. M. ir D. L., taip pat nekelia abejonių ir tai, kad jie smÅ«gius sudavė tyčia, tikslingai. SmÅ«giuodami nukentėjusiesiems į gyvybiÅ¡kai svarbias vietas, jie, pagal savo gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir suvokimÄ , nors du ir buvo nepilnamečiai, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali padaryti sunkius sveikatos sutrikdymus, jog tokie jų veiksmai yra pavojingi nukentėjusiųjų sveikatai, ir nors byloje nėra duomenų, kad jie to bÅ«tų norėję, tačiau buvo abejingi kilusioms pasekmėms, nes visi iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, greitosios pagalbos patys nekvietė, o tai aiÅ¡kiai rodo, kad jie suprasdami savo nusikalstamų veiksmų pavojingumÄ veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Bausmių skyrimas Byloje nustatyta, kad kaltinamieji savaip interpretuodami smÅ«gių nukentėjusiesiems sudavimo aplinkybes, jų lokalizacijÄ iÅ¡ esmės pripažino, kad buvo įvykio vietoje ir nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ bei nurodė, kad labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, todėl tokiÄ jų pozicijÄ teismas vertina kaip kaltės pripažinimÄ ir gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tai pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatė kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o kaltinamasis D. L. dar ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – D. L. alkoholinius gėrimus tÄ vakarÄ vartojo ilgÄ laikÄ â€“ ne trumpiau nei nuo 20 val., neadekvačiai reagavo į tariamai kilusiÄ grėsmę, eidamas aiÅ¡kintis, kai tam nebuvo jokio poreikio, o tam, teismo nuomone, neabejotinÄ poveikį turėjo jo pavartotas alkoholis.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybę: jie anksčiau neteisti, A.

R. ir V. M. administracine tvarka nebausti, D. L. baustas administracine tvarka, visi kaltinamieji charakterizuojami teigiamai, A. R. ir V. M. VÄ® RadviliÅ¡kio PSPC Psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso, D. L. VÄ® RadviliÅ¡kio PSPC Psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso, tačiau lankėsi, jam diagnozuota – žalingas lakiųjų medžiagų vartojimas (3 t., 101 b. l .), kaltinamieji A. R. ir V. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami nepilnamečiais, todėl įvertinus aukščiau nurodytas juos charakterizuojančias aplinkybes bei pripažinus, kad jų padaryta nusikalstama veika priskirtina atsitiktiniai veikai, jų atžvilgiu taikytinos BK 91 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai, t. y. paskiriant terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, taikytinos BK 92 straipsnio nuostatos, jos vykdymÄ atidedant ir paskiriant BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai Å¡velninti bausmę.

Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas.

Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).Nors kaltinamajam D. L. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų bÅ«tinų sÄ lygų Å¡iam straipsniui taikyti, t. y., kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , todėl nėra sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Tokių sÄ lygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga Å¡iuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamasis nei iki Å¡io nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, padaryta pavartojus alkoholio ir visuomeniÅ¡kai netinkamo ir nepriimtino pačių nukentėjusiųjų elgesio – jie bÅ«dami neblaivÅ«s buvo vieÅ¡oje vietoje, bent vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų – G.

K. buvo agresyviai nusiteikęs – įtakoje, tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamojo D. L. ankstesnio elgesio pasekmė, o jo padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, pripažįstama iÅ¡imtine aplinkybe sudarančia pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti jam maksimaliÄ Ä¯statyme numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, taikant jo atžvilgiu atitinkamus draudimus ir įpareigojimus, skirtus perauklėti kaltinamÄ jį bei jį užkardyti nuo kitų teisės pažeidimų padarymo.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas 1753,98 eurų civilinis ieÅ¡kinys už nukentėjusiųjų A. A. ir G. K. gydymÄ (1 t., 110–116 b. l.) tenkintinas visiÅ¡kai, nes kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimÄ ir atsiradusi žala nukentėjusiųjų sveikatai bei su tuo patirtos jų gydymo iÅ¡laidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamųjų A. R., V. M. ir D. L. veika.Su kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų.

Kaltinamųjų A. R., V. M. ir D. L. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1753,98 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamųjų. Nukentėjusieji A. A. ir G. K. yra pareiÅ¡kę civilinius ieÅ¡kinius ir iÅ¡ kaltinamųjų praÅ¡o priteisti jiems padarytÄ Å¾alÄ . A. A. praÅ¡o priteisti jam solidariai iÅ¡ kaltinamųjų A. R., V. M., o jiems neturint piniginių lėšų – iÅ¡ jų įstatyminių atstovų, taip pat kaltinamojo D.

L. – 8127,46 eurus turtinės žalos: 85 eurus už sugadintus rÅ«bus, 107,46 eurus už vaistus, 7934 eurus netektų pajamų, taip pat 5000 eurų neturtinės žalos (4 t., 78–90, 92 b. l.). Nukentėjęs G. K. praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų ar jų įstatyminių atstovų priteisti 30 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos (4 t., 75 b. l.).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo A. A. pareikÅ¡tas turtinės žalos atlyginimas dėl 85 eurų už sugadintus rÅ«bus ir 107,46 eurus už vaistus yra pagrindžiamas byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais pridėtais prie civilinio ieÅ¡kinio. Taip pat A. A. praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 7934 eurus netektų pajamų, t. y. skirtumÄ tarp jo gautų pajamų iki patirto sužalojimo ir pajamų gaunamų po sužalojimo, kai jam buvo nustatytas nedarbingumas, jis prarado turėtÄ darbÄ , nes dėl sveikatos bÅ«klės negali jo dirbti.

Teismo nuomone, jo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, nes iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (4 t., 84–90, 92 b. l.) matyti, kad iki sužalojimo jis dirbo AB „Šiaulių grÅ«dai“ prie elevatoriaus Å¡altkalviu-suvirintoju. 2015-04-27 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. 2015-04-28 buvo pateikta iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (papildomai 2015-08-06 Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma), kur pripažįstama, kad negali dirbti akustinėmis (triukÅ¡mo) sÄ lygomis, veikiant vibracijai, atlikti krovinių tvarkymo rankomis, dirbti aukÅ¡tyje, vairuoti transporto priemones.

Dėl visų Å¡ių sÄ lygų jis nebegali dirbti pagal turimÄ specialybę, iÅ¡silavinimÄ , taip pat negali dirbti ir paprasčiausių darbų, reikalaujančių fizinių pastangų. Dėl Å¡ių priežasčių 2015-04-22 jo darbo sutartis su AB „Šiaulių grÅ«dai“ buvo nutraukta, o kito darbo, atsižvelgiant į netektÄ darbingumÄ , nustatytÄ darbo pobÅ«dį ir sÄ lygas, sveikatos problemas, amžių jis nesusirado. 2015-05-25 VSDFV Å iaulių skyriaus sprendimu Nr. PE SP8-2154 nuo 2015-04-27 jam buvo paskirta 91,83 Eur dydžio per mėnesį netekto darbingumo pensija.

Iki jo sužalojimo 2014-11-02 dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, dirbant AB „Šiaulių grÅ«dai“ A. A. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 272,30 Eur (kai per laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-11-01 viso darbo užmokestis 2450,70 / 9 kalendorinių mėnesių). Dėl sveikatos sutrikdymo, nustatyto nedarbingumo lygio, nustatyto darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, paskirtos netekto darbingumo pensijos dydžio A. A. kas mėnesį netenka mėnesio realių pajamų ir tai sudaro kas mėnesį po 180,47 Eur (kai vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį 272,30 Eur – 91,83 Eur netekto darbingumo pensija).

Iki teisės A. A. gauti visÄ senatvės pensijÄ , atsižvelgiant į jo darbo staÅ¾Ä , buvo likę 43 mėnesiai ir 29 dienos. Atsižvelgiant į tai, už laikotarpį nuo 2015-04-27, kai jam buvo paskirta netekto darbingumo pensija iki teisės į senatvės pensijÄ atsiradimo dienos dėl netektų realiųjų pajamų A. A. yra padaryta 7 934 Eur turtinė žala (180,47 Eur vidutinio darbo užmokesčio padauginta iÅ¡ 43 mėn. 29 d.), todėl Å¡is pajamų skirtumas pripažinus, jog jis atsirado dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, kuriais padaryta turtinė žala, yra priteistinas.PraÅ¡ydamas jam atlyginti neturtinę žalÄ nukentėjęs A.

A. jÄ Ä¯vertino 5000 eurų suma bei nurodė, kad dėl patirtų kÅ«no sužalojimų ilgÄ laikotarpį buvo gydomas ligoninėje, reabilitacinėje ligoninėje, patyrė didžiulius fizinius skausmus, buvo suvaržytos jo bendravimo galimybės, patyrė didžiulius nepatogumus, dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, nervinę įtampÄ . Jis iki Å¡iol jaučia didelius galvos skausmus, svaigimÄ , skausmÄ ausies srityje, iÅ¡ dalies viena ausimi sunkiau girdi, dėl nosies kaulų lūžimo patyrė ir patiria kvėpavimo sutrikimus.

BÅ«damas tokio amžiaus prarado galimybę dirbti ir užsidirbti, pasirÅ«pinti savo ir Å¡eimos gerove, tai neigiamai veikai jo emocinę, psichologinę savijautÄ .Nukentėjęs G. K. praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų jam priteisti 30 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui bei nurodo, kad Å¡i žala atsirado dėl to, jog gydymo po traumos užtikrinimui jo artimieji turėjo sumokėti privalomas sveikatos draudimo įmokas, po sužalojimo jo sveikata labai pablogėjo, jam pradėjo reikÅ¡tis epilepsija, iÅ¡sivystė potrauminė baimė ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmas.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patirtų traumų pasekmės yra ilgalaikės. Vertinant nukentėjusiojo iÅ¡sakytus argumentus teismas konstatuoja, jog kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjęs G. K. nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie jo patirtÄ turinę žalÄ bei jos dydį, todėl praÅ¡ymas priteisti turtinę žalÄ atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Tuo tarpu nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertina ne tik abiejų nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes bei prieÅ¡ juos padaryto smurtinio nusikaltimo sunkumÄ , tačiau atsižvelgia ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, įvertina tai, kad kaltinamieji A.

R. ir V. M. yra nepilnamečiai, jiems 17 metų, savo turto neturi, Å¡iuo metu mokosi, tačiau yra jauno amžiaus, darbingi, todėl per jiems atidėtÄ 2 metų bausmės vykdymo laikotarpį turi galimybę susirasti darbÄ ir atlyginti vienÄ trečiÄ jÄ dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, jų įstatyminiai atstovai, civiliniai atsakovai taip pat turto neturi, pragyvena iÅ¡ gaunamų paÅ¡alpų ar nedidelio darbo užmokesčio, turi iÅ¡laikytinių, o kaltinamasis D. L., nors ir turi darbÄ , tačiau turi tris mažamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laiko.

Å iame kontekste pažymėtina, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, yra vienas iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro.

Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju teisingas, tinkamas ir teisminę praktikÄ atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo dydis bÅ«tų po 5000 eurų kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų. Dėl proceso iÅ¡laidų Nagrinėjant bylÄ , nukentėjusiajam A. A. buvo skirtas gynėjas advokatas Ričardas Ralys. Byloje gauta 2016-01-19 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma Nr. NTP-7-641 iÅ¡ kurios matyti, kad už nukentėjusiajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ teisme antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 407,15 eurus (5 t., 63 b. l.).

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis nors du kaltinamieji niekur nedirba, yra nepilnamečiai, tačiau yra jauno amžiau ir darbingi, o vienas turi nuolatinį darbÄ , todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas tenkintinas. Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam D. L. buvo skirta gynėja – advokatė Vanda Laukevičienė. Byloje gauta 2016-03-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2932 iÅ¡ kurios matyti, kad už D.

L. suteiktÄ teisinę pagalbÄ teisme antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 447,77 eurus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014). Dėl daiktinių įrodymų Metalinė lazda, rasta ir paimta 2014-11-02 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 50–55 b. l.), kuri pridėta prie baudžiamosios bylos ir atsiųsta teismui, nensutačius, jog ji buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Teismas remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297–298 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307–308 str., n u s p r e n d ž i a: A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi ir 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui įpareigojant neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslÄ ar dirbti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip vienÄ trečiÄ jÄ dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, uždraudžiant be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. (vienÄ parÄ ).KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti A.

R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi ir 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui įpareigojant neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslÄ ar dirbti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip vienÄ trečiÄ jÄ dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, uždraudžiant be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti V.

M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip vienÄ trečiÄ jÄ dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti D.

L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų A. R., V. M., o jiems neturint piniginių lėšų, priteisti iÅ¡ jų įstatyminių atstovų R. R., Z. M. ir I. M., kaltinamojo D. L. Å iaulių teritorinės ligonių kasos naudai 1753,98 eurų (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir 98 centus) A. A. ir G. K. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų A. R., V. M., o jiems neturint piniginių lėšų, priteisti iÅ¡ jų įstatyminių atstovų R.

R., Z. M. ir I. M., kaltinamojo D. L. A. A. 8127,46 eurus (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡imtÄ dvideÅ¡imt septynis eurus 46 centus) turtinės žalos ir 5000 (penkis tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos, o G. K. 5000 (penkis tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos. G. K. praÅ¡ymÄ priteisti jam turtinės žalos atlyginimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų A. R., V. M., o jiems neturint piniginių lėšų, priteisti iÅ¡ jų įstatyminių atstovų R. R., Z.

M. ir I. M., kaltinamojo D. L. 407,15 eurus (keturis Å¡imtus septynis eurus 15 centų) valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų patirtų atstovaujant nukentėjusįjį A. A..Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų patirtų ginant kaltinamÄ jį D. L. iÅ¡ jo nepriteisti. Metalinę lazdÄ , rastÄ ir paimtÄ 2014-11-02 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, Å¡iuo metu saugomÄ Å iaulių apygardos teismo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Gražvydas PoÅ¡kus