23dedced-e81c-4846-9431-4d34ec19b50a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-875-381/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01592-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Å irvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3153-340/2018 pagal ieÅ¡kovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovei Å irvintų rajono savivaldybės administracijai dėl alternatyvios sankcijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba, VPT) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Å irvintų rajono savivaldybės administracijai (toliau – Administracija), kurį patikslino, praÅ¡ydama pripažinti Administracijos pirkime Nr. 172770 „Sporto komplekso Å irvintų mieste įkÅ«rimas“ (toliau – Pirkimas) atliktus veiksmus prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) normoms ir, nepripažįstant Pirkimo sutarties negaliojančia, taikyti perkančiajai organizacijai alternatyviÄ sankcijÄ , nustatytÄ VPÄ® 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. skirti baudÄ .IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Å irvintų rajono savivaldybės administracija PirkimÄ vykdė atviro konkurso bÅ«du.

Pirkimas pasibaigė atsakovei su Pirkimo laimėtojomis uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „IRDAIVA“ ir UAB „Tiksli forma“, veikiančiomis jungtinės veiklos pagrindu, 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarius rangos sutartį Nr. S-274. Tarnyba, vadovaudamasi VPÄ® 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Pirkimo vertinimÄ ir vertinimo rezultatus įformino 2017 m. balandžio 26 d. pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje Nr. 4S-1344 (toliau – IÅ¡vada). VPT IÅ¡vadoje nustatė, kad:

1) Pirkimo sÄ lygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijai keliami minimalÅ«s reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurencijÄ , nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui;

2) atsakovė netinkamai grindė tiekėjo pasiÅ«lyme nurodytos per didelės kainos priimtinumÄ . IeÅ¡kovės teigimu, tokiais veiksmais atsakovė grubiai pažeidė VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neužtikrino VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo siekimo.IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti konkrečių parametrų (ne trumpesnio kaip 25 m ilgio) baseino projektavimo sutartį yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurencijÄ .

IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė kvalifikacijos reikalavimÄ dėl konkrečių parametrų baseino kėlė tik projektuotojams, tačiau tokio baseino parametrų statybos patirties nekėlė nei rangovui, nei specialistams. Pirkimo sÄ lygų 3.4 punkto nuostata, kad šį reikalavimÄ turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, įpareigoja tiekėjus jungtis į Å«kio subjektų grupes, nes grindžiant atitikimÄ Pirkimo sÄ lygų 2 lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjai negali remtis subtiekėjų pajėgumais, nors projektavimo paslaugos užima maÅ¾Ä dalį Pirkimo objekto vertės.IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelėje nustatytas minimalus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas Nr. 8 dėl tiekėjo per pastaruosius 3 metus atliktų darbų neatitinka VPÄ® 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų, o Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelėje nustatytas tiekėjų kvalifikacijai keliamas reikalavimas Nr. 9, pagal kurį tiekėjas per pastaruosius 5 metus iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos turi bÅ«ti tinkamai įvykdęs bent vienÄ visuomeninės paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 5 000 000 Eur (be PVM), yra neproporcingas Pirkimo objektui.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė pažeidė VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes 2016 m. balandžio 6 d. posėdyje priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ , kuriuo, atsakydama į tiekėjo paklausimÄ , netinkamai aiÅ¡kino Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytÄ kvalifikacijos reikalavimÄ . Atsakovė taip pat neužtikrino VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo siekimo bei pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , nes nepagrįstai neatmetė tiekėjo pasiÅ«lymo, kuriame siÅ«loma kaina virÅ¡ijo planuotÄ vieÅ¡ojo pirkimo vertę.

IeÅ¡kovė pripažino, jog vieÅ¡asis interesas turėti sporto kompleksÄ Å irvintų mieste yra svarbus, tačiau tai nepateisina teisės aktų pažeidimų. Å iuo atveju atsakovės padaryti pažeidimai lėmė neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimÄ .Atsakovė Å irvintų rajono savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad ji nepažeidė jokių VPÄ® nuostatų, juo labiau imperatyvių normų, dėl to nėra pagrindo taikyti jai VPÄ® 106 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ alternatyviÄ sankcijÄ , t. y. skirti baudÄ .

Atsakovės teigimu, Pirkimo sÄ lygose nustatyti minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai Nr. 8, 9 ir 15, kurių neginčijo nei vienas tiekėjas, yra visiÅ¡kai pagrįsti, adekvatÅ«s, proporcingi, nustatyti atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifikÄ ir svarbÄ . Jie nepažeidžia VPÄ® nuostatų ir neprieÅ¡tarauja kasacinio teismo suformuluotiems iÅ¡aiÅ¡kinimams. Jei atsakovė Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto 2 lentelės 15 punkte bÅ«tų nustačiusi kvalifikacijos reikalavimÄ per tam tikrÄ laikotarpį bÅ«ti įvykdžius bent vienÄ sutartį, kurios pagrindu buvo suprojektuotas bet kokio (neapibrėžto) ilgio baseinas, tai Pirkime bÅ«tų galėję dalyvauti tiekėjai, suprojektavę, pavyzdžiui, sÅ«kurinį baseinÄ (sÅ«kurinę voniÄ ), tačiau tokiu ar panaÅ¡iu atveju atsakovė nebÅ«tų galėjusi įsitikinti, ar tiekėjas, suprojektavęs net ne plaukimui skirtÄ baseinÄ , yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus suprojektuoti sporto baseinÄ .

Baseinams, kaip ypatingiems sporto paskirties pastatams, yra keliami specifiniai (iÅ¡skirtiniai) reikalavimai, kurių įgyvendinimas pirmiausia turi bÅ«ti užtikrintas projektavimo etape, todėl atsakovė siekė įsitikinti tik tiekėjų projektavimo patirtimi. Atsakovė nevertė tiekėjų jungtis į Å«kio subjektų grupes, nes Pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatytas draudimas remtis subtiekėjų pajėgumais. Techninis projektas yra daug svarbesnis (reikÅ¡mingesnis) dokumentas nei darbo projektas, todėl atsakovė Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto 2 lentelės 15 punkte nustatė kvalifikacijos reikalavimÄ per tam tikrÄ laikotarpį bÅ«ti įvykdžius bent vienÄ bÅ«tent techninio projekto ar techninio darbo projekto parengimo sutartį.

Tiekėjams nebuvo numatyta teisė savo kvalifikacijÄ grįsti darbo projekto, kuriuo iÅ¡ esmės yra tiesiog detalizuojami techninio projekto sprendiniai, parengimo sutartimi, kadangi tai nebÅ«tų leidę atsakovei įsitikinti jų kompetencija ir gebėjimu suprojektuoti sporto baseinÄ . Tiekėjo paklausimas dėl Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto 2 lentelės 15 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo buvo labai konkretus (aiÅ¡kus), atsakovės atsakymas į jį taip pat buvo konkretus, nes nebuvo bÅ«tina itin iÅ¡sami motyvacija ar kokie nors papildomi paaiÅ¡kinimai.Dėl Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto 2 lentelėje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo Nr. 8 atsakovė nurodė, kad VPÄ® 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata nėra imperatyvi, perkančioji organizacija turi teisę įvertinti ir patikrinti tiekėjų techninį bei profesinį pajėgumÄ ir savo pačios pasirinktais bÅ«dais.

Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto 2 lentelės 8 punkte nustatytu kvalifikacijos reikalavimu atsakovė siekė patikrinti labiau ne tiekėjų techninį ir profesinį pajėgumÄ , bet jų ekonominę ir finansinę bÅ«klę. Reikalavimas, jog per pastaruosius 3 metus iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos tiekėjo vidutinė metinė atitinkamų darbų apimtis bÅ«tų ne mažesnė kaip 10 000 000 Eur be PVM yra kaip tik žemesnis (Å¡velnesnis) nei reikalavimas, jog tokia vidutinė metinė darbų apimtis bÅ«tų per pastaruosius 5 metus iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos, nes iÅ¡laikyti tam tikrÄ vidutinę metinę darbų apimtį 3 metus yra lengviau nei iÅ¡laikyti jÄ 5 metus.Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto 2 lentelės 9 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra suformuluotas pagal ieÅ¡kovės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d.

įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 20.1 punktÄ .Pirkimo komisija, pagrįstai nustačiusi, kad pasiÅ«lyta kaina (5 660 800 Eur be PVM) virÅ¡ija Pirkimui suplanuotas lėšas (5 500 000 Eur be PVM), kreipėsi į Administracijos direktorę, praÅ¡ydama pateikti motyvuotÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ pagrindimÄ , ar tiekėjo pasiÅ«lyta kaina atsakovei priimtina, ir Administracijos direktorė 2016 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu informavo, jog pasiÅ«lyta kaina Administracijai bus priimtina.

Pateikdama šį atsakymÄ , atsakovė įvertino, kad pasiÅ«lyta kaina tik beveik 3 proc. virÅ¡ija pirkimui suplanuotas lėšas. Be to, atmetus tiekėjo pasiÅ«lymÄ ir vėliau suorganizavus tokio pobÅ«džio pirkimÄ , tikriausiai nepavyktų sulaukti Pirkimui suplanuotas lėšas nevirÅ¡ijančių pasiÅ«lymų vien dėl padidėjusių statybos sÄ naudų elementų kainų pokyčių. Atmetus tiekėjo pasiÅ«lymÄ ir pasibaigus Pirkimo procedÅ«roms, bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, nes pirkimo objektas yra ypatingos reikÅ¡mės. II.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: skyrė atsakovei Å irvintų rajono savivaldybės administracijai 50 000 Eur baudÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.Teismas nurodė, kad IÅ¡vada yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, todėl joje nurodytos aplinkybės yra laikomos įrodytomis, kol nėra paneigtos kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, įrodymų, paneigiančių IÅ¡vadÄ , Administracija nepateikė, todėl IÅ¡vadoje nurodyti VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies pažeidimai yra visiÅ¡kai įrodyti. Teismas sprendė, kad yra pagrindas už nurodytus pažeidimus skirti atsakovei baudÄ , kuri sudaro apie 0,72 proc. Pirkimo sutarties vertės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovės Å irvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ , 2018 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Teisėjų kolegija sprendė, kad IÅ¡vada, kurioje yra pateiktas institucijos nustatytų faktų teisinis vertinimas, nelaikytina oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu, todėl teismas IÅ¡vados turinį privalėjo nagrinėti bei dėl jo pasisakyti visų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų kontekste (CPK 176, 185 straipsniai).

Kadangi to neatliko, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės, o tai sudaro pagrindÄ priimtÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti jÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl visiÅ¡kai netirtų byloje esančių įrodymų byla turi bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo visa apimtimi. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , turėtų įvertinti, ar ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atitinka CPK ieÅ¡kiniui keliamus reikalavimus.Vilniaus apygardos teismas, po to, kai ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: skyrė atsakovei Å irvintų rajono savivaldybės administracijai 68 495 Eur baudÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.Teismas nurodė, kad Å¡alių ginčui taikytinos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio VPÄ® nuostatos, nes Pirkimas paskelbtas iki 2017 m. liepos 1 d.

Byloje nėra ginčo, kad Pirkimui buvo suplanuota skirti 5 500 000 Eur be PVM, tačiau laimėjusiu buvo pripažintas jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „IRDAIVA“ ir UAB „Tiksli forma“ pasiÅ«lymas, kurio kaina (5 660 800 Eur be PVM) virÅ¡ija Pirkimui skirtų lėšų sumÄ . Pasibaigus Pirkimo procedÅ«rai, VPT Kontrolės skyrius atliko Pirkimo vertinimÄ ir 2017 m. balandžio 26 d. surašė IÅ¡vadÄ , kurioje dėl nustatytų pažeidimų rekomendavo perkančiajai organizacijai nutraukti Pirkimo sutartį.

Teismas pažymėjo, kad jis sutinka su ieÅ¡kovės IÅ¡vadoje pateiktomis iÅ¡vadomis.Dėl Pirkimo sÄ lygose nustatytų tiekėjų kvalifikacijai keliamų minimalių reikalavimų teismas atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų praktikoje perkančiosios organizacijos pirkimo sÄ lygose dažnai nustato kvalifikacijos reikalavimÄ tiekėjui turėti patirties tiekiant prekes, suteikiant specifines paslaugas ar atliekant tam tikrus darbus. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau Å¡i diskrecija yra ribojama – perkančioji organizacija neturi pažeisti VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Å¡io įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ .

Konkrečios Pirkimo sÄ lygos atitikimas VPÄ® normose įtvirtintiems principams yra fakto klausimas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo vertinimu, kadangi Pirkimo objektas – sporto komplekso projektavimo ir statybos darbai, vertinant Pirkimo sÄ lygas, taikytinos ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normos. Vertindamas kvalifikacijos reikalavimÄ turėti konkrečių parametrų baseino projektavimo patirtį, teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad reikalavimas tiekėjams turėti patirtį dėl ne trumpesnio kaip 25 m ilgio baseino projektavimo yra aiÅ¡kiai perteklinis, nes Statybos įstatymo normų kontekste baseinas yra ypatingas sporto paskirties statinys, o tiekėjo kvalifikacija ir patirtis projektuojant ypatingus sporto paskirties statinius (baseinus) nepriklauso nuo projektuojamų objektų (baseinų) ilgio.

Atsakovė nepagrindė, kad ne trumpesnis nei 25 m sporto baseinas turi kokių nors ypatingų, labai specifinių parametrų kitiems statinio elementams, kurie bÅ«tų susiję su baseino ilgiu ir kurių negalėtų įvykdyti tiekėjas, turintis teisę atlikti ypatingų sporto paskirties statinių projektavimÄ ir pakankamÄ patirtį projektuojant ne ilgesnius nei 25 m baseinus. Teismas pripažino pagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, kad tai, jog atsakovė kėlė kvalifikacijos reikalavimÄ dėl konkrečių baseino parametrų tik projektuotojams, tačiau nekėlė nei rangovui, nei specialistams, patvirtina, kad ne trumpesnio nei 25 m sporto baseino statybos darbai nepasižymi kokia nors ypatinga specifika, t. y. kvalifikacijos sÄ lyga dėl konkrečių baseino parametrų yra perteklinė ir nepagrįstai, neproporcingai riboja konkurencijÄ .

Teismas atmetė atsakovės argumentÄ , kad perteklinį kvalifikacijos reikalavimÄ dėl įpareigojimo turėti atitinkamÄ patirtį projektuojant ne trumpesnius nei 25 m baseinus, pateisina sporto baseino svarba visuomenei, pažymėdamas, kad Pirkimo objekto svarba negali pateisinti imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimo bei neproporcingo konkurencijos suvaržymo.Teismas nurodė, kad 2016 m. liepos 21 d. vykusiame posėdyje Pirkimo komisijos priimtas sprendimas atmesti pasiÅ«lymÄ , kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos ir Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, motyvuojant tuo, jog pasiÅ«lyme UAB Cloud architektai yra nurodyta kaip subrangovas, bet nėra tiekėjo jungtinės veiklos partneris, patvirtina, kad Pirkimo sÄ lygų 3.4 punktas riboja konkurencijÄ , nes įpareigoja tiekėjus jungtis į Å«kio subjektų grupes dėl to, jog tiekėjai, pagrįsdami atitikimÄ Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, negali remtis subtiekėjų pajėgumais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kvalifikacijos reikalavimas Nr. 8 suformuluotas nevienareikÅ¡miÅ¡kai, nes jis turi ir reikalavimo tiekėjų ekonominei ir finansinei bÅ«klei, ir reikalavimo tiekėjų techniniam ir profesiniam pajėgumui bruožų, tačiau pati atsakovė jį vertina kaip reikalavimÄ tiekėjų ekonominei ir finansinei bÅ«klei, todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl nurodytos pirkimo sÄ lygos prieÅ¡taravimo VPÄ® 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai neturi reikÅ¡mės, nes Å¡i norma reglamentuoja tiekėjų techninį bei profesinį pajėgumÄ .

Teismo vertinimu, kadangi reikalavimas įrodyti, jog tiekėjo vidutinė metinė darbų apimtis bÅ«tų ne mažesnė nei 10 000 000 Eur, yra daug griežtesnis, nei nustatyta Rekomendacijų 19.3 punkte, ieÅ¡kovė pagrįstai įvertino jį kaip perteklinį, neproporcingÄ Pirkimo objektui, jo vertei. Nors Rekomendacijos nėra imperatyvaus pobÅ«džio norminis aktas, tačiau perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju nepagrindė, kad griežtesnį, nei nustatyta Rekomendacijose, kvalifikacijos reikalavimÄ buvo bÅ«tina nustatyti atsižvelgiant į Pirkimo objekto ypatumus ar ypatingÄ svarbÄ , o tai reiÅ¡kia, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę ir, nustatydama griežtesnius kvalifikacijos reikalavimus, nei rekomenduojami reikalavimai, nepagrįstai apribojo konkurencijos laisvę.Teismas nustatė, kad Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas Nr. 9 per pastaruosius 5 metus iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos bÅ«ti tinkamai įvykdžius bent vienÄ visuomeninės paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 5 000 000 Eur (be PVM), yra daug griežtesnis reikalavimas, nei rekomenduojamas pagal Rekomendacijų 20.1 punktÄ .

Teismo vertinimu, Rekomendacijų rekomendacinis pobÅ«dis neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos nustatyti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams nepažeidžiant VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Å¡io įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ . Nagrinėjamu atveju griežtesnis, nei rekomenduojama, kvalifikacijos reikalavimas nėra pateisinamas kokiomis nors ypatingomis Pirkimo objekto aplinkybėmis, t. y. nepagrįstai riboja konkurencijÄ .Dėl ieÅ¡kovės nurodyto VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pažeidimo dėl to, kad laimėtoju buvo pripažintas tas tiekėjas, kurio pasiÅ«lyta kaina (5 660 800 Eur be PVM) virÅ¡ijo Pirkimui suplanuotas lėšas (5 500 000 Eur be PVM), teismas atkreipė dėmesį, jog Administracijos direktorės vienasmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytas formalaus pobÅ«džio 2016 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tas Nr. (16.13)-13-2334 „Dėl sporto komplekso Å irvintų mieste įkÅ«rimo pirkimo (pirkimo Nr. 172770)“ nepateisina atsakovės apsisprendimo priimti vienintelio tiekėjo pasiÅ«lymÄ , kurio kaina virÅ¡ijo Pirkimui suplanuotas lėšas.

Teismas pažymėjo, kad Pirkimui skirtų lėšų suma yra Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, o vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos iÅ¡imtiniais atvejais, nepažeidžiant imperatyvių principų. Nors Administracijos direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡te nurodyti galimi finansavimo Å¡altiniai, tačiau nėra už finansus atsakingo asmens paraÅ¡o ir nenurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tiekėjo pasiÅ«lymo kaina, virÅ¡ijanti Pirkimui skirtų lėšų sumÄ , gali bÅ«ti vertinama kaip priimtina (objektyvÅ«s pokyčiai perkamų paslaugų rinkoje, galima infliacijos įtaka kainodarai, pasikeitę mokesčiai, Pirkimo objekto ypatinga reikÅ¡mė ar pan.).

Teismo vertinimu, vieÅ¡ojo intereso egzistavimas nepateisina pasiÅ«lymo, virÅ¡ijančio Pirkimui suplanuotų lėšų sumÄ , priėmimo. Nesant objektyvių aplinkybių, kurias perkančioji organizacija turėjo pagrįsti, atsakovė turėjo atmesti tiekėjo pasiÅ«lymÄ , kuriame buvo siÅ«loma kaina, virÅ¡inanti Pirkimui suplanuotų lėšų suma, o vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas tokioje situacijoje pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principÄ bei viešųjų pirkimų tikslÄ (VPÄ® 3 straipsnis).

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad IÅ¡vadoje nurodyti VPÄ® 3 straipsnio 2 dalies pažeidimai yra įrodyti. Teismas nurodė, kad pagal VPÄ® 952 straipsnio 2 dalį ir kasacinio teismo praktikÄ , nors vieÅ¡ojo pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, teismas gali nepripažinti jos negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, jeigu dėl vieÅ¡ojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, bÅ«tina iÅ¡saugoti Å¡ios sutarties padarinius.

Skirdamas VPÄ® 952 straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikÅ¡mingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumÄ , perkančiosios organizacijos elgesį. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi bÅ«tent dėl alternatyvios sankcijos (baudos) taikymo, pripažindama, jog dėl vieÅ¡ojo intereso tikslinga iÅ¡saugoti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės (VPÄ® 952 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės sudarytos Pirkimo sutarties vertė yra 6 849 568 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė Pirkimo sÄ lygose nustatė neproporcingus Pirkimo objektui ir konkurencijÄ dirbtinai ribojančius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai bei netinkamai grindė tiekėjo pasiÅ«lyme nurodytos per didelės kainos priimtinumÄ , teismas sprendė, jog atsakovei skirtina 68 495 Eur, t. y. 1 proc.

Pirkimo sutarties vertės, bauda, kuri, teismo vertinimu, atitinka perkančiosios organizacijos pažeidimo rimtumÄ , įstatymų leidėjo tikslus, yra proporcinga ir pakankamai atgrasanti atsakovę nuo pakartotinių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė Å irvintų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovei Å irvintų rajono savivaldybės administracijai iÅ¡ ieÅ¡kovės VPT apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nors Pirkime galėjo dalyvauti visi norintys teikėjai, tačiau pasiÅ«lymus pateikė tik du tiekėjai, o vienam iÅ¡ jų neatitikus kvalifikacijos reikalavimų, laimėjusiu pasiÅ«lymu buvo pripažintas jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „IRDAIVA“ ir UAB „Tiksli forma“ pasiÅ«lymas. Tiek ieÅ¡kovė, tiek teismas PirkimÄ , Pirkimo sÄ lygas bei patį objektÄ , jo pobÅ«dį įvertino formaliai bei visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus paaiÅ¡kinimus.

Teismo sprendime iÅ¡ esmės yra atkartojami ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai bei motyvai, t. y. teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik ieÅ¡kovės nurodyta pozicija bei ieÅ¡kiniu, o atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su Pirkimu, buvo visiÅ¡kai nepagrįstai, vadovaujantis deklaratyviais argumentais, atmestos. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-545-236/2018 panaikino pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ , tačiau teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , vėl padarė ne tik faktinių aplinkybių vertinimo, bet ir materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimus.

Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ esmės padarydamas tapačius pažeidimus, nustatytus Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartyje. Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ teismas nepagrįstai įvertino kaip neproporcingÄ bei lemiančiÄ VPÄ® pažeidimus. Pirkimo sÄ lygos ir tiekėjams keliami kvalifikacijos reikalavimai buvo suformuoti atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifikÄ , jo svarbÄ bei reikÅ¡mę atsakovei, Å irvintų rajono savivaldybei bei bendruomenei, o taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Pirkimas buvo finansuojamas Å irvintų rajono savivaldybės biudžeto ir 2014–2020 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšomis, todėl lėšos turėjo bÅ«ti panaudotos tinkamai.

Pirkimo objekto statyba turėjo atitikti tiek techninius, tiek kokybinius reikalavimus, todėl ir tam tikri reikalavimai tiekėjams buvo iÅ¡skirti turint tikslÄ Ä¯gyvendinti ne tik viešųjų pirkimų, bet ir projekto tikslus, tačiau jokio tikslo apriboti tiekėjų konkurencijÄ nebuvo. Pirkime nurodytos sÄ lygos nėra neproporcingos ir / arba neadekvačios, todėl atsakovė neturėjo pareigos pagrįsti tokių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008), tačiau po pateiktos IÅ¡vados atsakovė iÅ¡samiai nurodė bÅ«tent tokių kvalifikacijos reikalavimų bÅ«tinumÄ .

BÅ«tent dėl to, kad buvo siekiama įgyvendinti viešųjų pirkimų skaidrumo ir teisingumo principus, atsakovė Pirkime nurodė tokius reikalavimus, kurie ne tik atitiktų Pirkimo objektÄ , tačiau taip pat užtikrintų, jog bÅ«tų vertinami tik tų tiekėjų pasiÅ«lymai, kurie tikrai turi kvalifikacijÄ ir patirtį, t. y. atsakovė siekė iÅ¡vengti dirbtinio tiekėjų atitikimo reikalavimams. Kadangi perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus vykdyti Pirkimo sÄ lygas, todėl bÅ«tent atsakovė turėjo teisę ir pareigÄ Pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus.

MinimalÅ«s dalyvių kvalifikacijos reikalavimai nereiÅ¡kia, kad Pirkime turi bÅ«ti nurodyti bet kokie, formalÅ«s ar primityvÅ«s kvalifikacijos reikalavimai. MinimalÅ«s dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi bÅ«ti tokie, jog užtikrintų bet kokių abejonių iÅ¡sklaidymÄ , kad tam tikras tiekėjas bus pajėgus vykdyti su perkančiÄ ja organizacija pasiraÅ¡ytÄ sutartį. Tai, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti tiekėjai, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012), tačiau atsakovės ir ieÅ¡kovės kvalifikacijos reikalavimų vertinimo skirtumas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė padarė tam tikrus viešųjų pirkimų pažeidimus.

Pats teismas sprendime pripažino, kad kai pirkimo objektas yra specifinis, pagrįstų specifinių reikalavimų nustatymas yra leistinas, pateisinamas, nediskriminuojantis tiekėjų ir neribojantis konkurencijos, svarbu, jog tokių reikalavimų nustatymas būtų proporcingas pirkimo tikslui. Viena iš Pirkimo objekto sudedamųjų dalių buvo sporto baseinas, t. y. pats sporto kompleksas jau savaime yra specifinis Pirkimo objektas, tačiau pačiame komplekse turėjo būti įrengtas ne bet koks, o sporto baseinas.

Taigi atsakovė, organizuodama PirkimÄ , rengdama Pirkimo sÄ lygas, turėjo užtikrinti svarbiausiÄ Å¡io objekto aspektÄ â€“ 25 m baseino projektÄ . Lietuvoje sporto baseinų nėra daug, todėl akivaizdu, kad ne visi tiekėjai geba įgyvendinti tokius projektus. Be to, tiek teismas, tiek ieÅ¡kovė nepagrįstai kvalifikacijos reikalavimus sieja su konkrečiu baseino parametru – 25 m ilgiu. Å ias nepagrįstas iÅ¡vadas lėmė neteisinga ir formali Pirkimo sÄ lygų interpretacija. Pirkimo sÄ lygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas reiÅ¡kė, jog per numatytÄ laikotarpį tiekėjas turėjo bÅ«ti įvykdęs bent vienÄ atitinkamÄ sutartį, pagal kuriÄ bÅ«tų suprojektuotas ne konkrečių parametrų baseinas, bet bÅ«tent sporto baseinas, kuris negali bÅ«ti trumpesnis kaip 25 m (Å¡is matmuo yra pagrįstas teisės aktų reikalavimu dėl sporto baseino ilgio).

Jeigu atsakovė Pirkime būtų nurodžiusi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ne ilgio matais, o lingvistine išraiška „suprojektuotas sporto baseinas“, ieškovė tokių nepagrįstų reikalavimų atsakovei nebūtų pateikusi.Nei teismas, nei ieškovė nėra kompetentingi spręsti, ar 25 m baseino projektavimo, pastatymo ir įrengimo specifika visiškai nesiskiria nuo kitokių matmenų baseinų, todėl akivaizdu, kad teismo sprendime nurodytos išvados yra visiškai nepagristos.

Jeigu atsakovė Pirkimo sÄ lygose bÅ«tų nustačiusi kvalifikacijos reikalavimÄ , kad tiekėjas per tam tikrÄ laikotarpį bÅ«tų įvykdęs bent vienÄ sutartį, pagal kuriÄ buvo suprojektuotas bet kokio dydžio baseinas, tai tokiu atveju Pirkime galėtų dalyvauti tiekėjai, kurie verčiasi sÅ«kurinių baseinų gamybos, statybos ir įrengimo veikla, tačiau atsakovė tokiu atveju nebÅ«tų galėjusi įsitikinti, ar tiekėjas, suprojektavęs net ne plaukimui skirtÄ baseinÄ , bÅ«tų pajėgus vykdyti sudarytÄ sutartį.

Taigi atsakovė siekė iÅ¡vengti ne tik netinkamo sutarties vykdymo, bet ir Å irvintų rajono savivaldybės lėšų Å¡vaistymo, siekė užkirsti keliÄ Å¾alai dėl netinkamų darbų atlikimo atsirasti. Atsakovė siekė įsigyti konkretų baseinÄ , todėl Pirkimo reikalavimų vertinimas vien formaliais matmenų kriterijais akivaizdžiai pagrindžia, jog į Pirkimo specifikÄ nebuvo tinkamai įsigilinta.Reikalavimai tik projektuotojams buvo taikomi dėl to, jog paties baseino projektas yra viso objekto ir statinio pagrindas.

Tik projektuotojams taikomas reikalavimas praplečia tiekėjų, galinčių dalyvauti Pirkime, ribas, tačiau jeigu Å¡is reikalavimas bÅ«tų taikomas ne tik projektuotojams, bet ir rangovams, o taip pat ir specialistams, kurie su sporto baseino pastatymu galbÅ«t gali neturėti nieko bendro, tokiu atveju Pirkimo sÄ lygos vienareikÅ¡miÅ¡kai apribotų konkurencijÄ ir bÅ«tų neproporcingos. Teismas visiÅ¡kai formaliai, neįsigilinęs į atsakovės Pirkime nurodytų sÄ lygų tikslus, faktines aplinkybes, padarė pavirÅ¡utiniÅ¡kas iÅ¡vadas dėl Pirkime nurodytų reikalavimų atitikimo VPÄ®.Visos atsakovės Pirkime nurodytos sÄ lygos buvo nurodytos siekiant užtikrinti tinkamÄ tiekėjÄ , kuris bÅ«tų pajėgus vykdyti sutartį.

Teismo argumentas, kad Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto 2 lentelėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas įpareigoja tiekėjus jungtis į Å«kio subjektų grupes, yra tik netinkama Pirkimo sÄ lygų interpretacija. PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, Å¡i Pirkimo sÄ lyga tik patvirtina, kad atsakovė siekė skaidraus ir ekonomiÅ¡ko Pirkimo, nepažeidžiant Å¡alių konkurencijos, atsakovės tikslas buvo iÅ¡vengti situacijų, kai reikiamos kvalifikacijos neturintys tiekėjai pasitelkia subtiekėjus ar sudaro jungtinės veiklos sutartis ir dirbtinai atitinka Pirkime nurodytus reikalavimus, tačiau sutarties vykdymo eigoje paaiÅ¡kėja, jog realiai kvalifikacijÄ turėjęs tiekėjas tokios sutarties įsipareigojimų net nevykdė, t. y. buvo tik formalus tiekėjas.

BÅ«tent imperatyvių nuostatų netaikymas vykdant Pirkimus yra pagrindas pripažinti VPÄ® pažeidimÄ , tačiau atsakovė vadovavosi imperatyviomis įstatymų nuostatomis, o teismo sprendime nurodytos aplinkybės, jog atsakovė Pirkime nesivadovavo Rekomendacijomis, neturi reikÅ¡mės. Teismo sprendimas yra pagrįstas ne teisės aktų pažeidimų, o tik skirtingu viešųjų pirkimų principų, kurių įgyvendinimas turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į konkrečius pirkimų objektus, vertinimu Pirkimo sÄ lygų kontekste, todėl Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti pagrindas taikyti sankcijÄ atsakovei.

Nei teismas, nei ieÅ¡kovė nenurodė, kaip Pirkimo sÄ lygos galėjo pažeisti bet kurio iÅ¡ tiekėjo galimybę dalyvauti pirkime. Atsakovei negali bÅ«ti taikoma atsakomybė dėl teorinio, visiÅ¡kai nepagrįsto konkurencijos ribojimo, nes Pirkimu nebuvo apribota konkurencija. Kadangi nėra duomenų, jog tam tikri tiekėjai nedalyvavo ar negalėjo dalyvauti Pirkime dėl neva neproporcingų kvalifikacijos reikalavimų, VPÄ® nuostatų pažeidimas taip pat nėra pagrįstas. Dėl Pirkimo kainos atsakovė Pirkimo komisijai buvo pateikusi iÅ¡samų atsakymÄ (Administracijos direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tÄ Nr. (16.13)-13-2334 „Dėl sporto komplekso Å irvintų mieste įkÅ«rimo pirkimo (pirkimo Nr. 172170)“, kuriame nurodė, jog tiekėjo pasiÅ«lymo kaina yra priimtina.

Teismas padarė visiÅ¡kai formaliÄ iÅ¡vadÄ , kad Administracijos direktorės paaiÅ¡kinimas yra formalaus pobÅ«džio ir nepateisino atsakovės apsisprendimo priimti vienintelio tiekėjo pasiÅ«lymÄ , kurio kaina virÅ¡ijo Pirkimui suplanuotas lėšas. Taigi akivaizdu, jog teismas tik formaliai vertino Administracijos direktorės nurodytus argumentus, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, priimdama sprendimÄ sudaryti sutartį, įvertino ne tik nežymiai didesnę kainÄ (3 procentais), bet ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, pavyzdžiui, jog tokiam nežymiam kainų pokyčiui bus galimybė įstatymuose numatyta tvarka suplanuoti papildomas lėšas, jog atmetus tiekėjo pasiÅ«lymÄ ir pasibaigus Pirkimo procedÅ«roms, vėliau suorganizavus naujÄ PirkimÄ , atsižvelgiant į kylančias kainas, infliacijÄ , statybos sÄ naudų kainų pokyčius, kito tiekėjo nepavyktų sulaukti, ypač, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės skelbiamuose pirkimuose, atsižvelgiant į geografinį iÅ¡sidėstymÄ , dalyvauja mažas skaičius tiekėjų, jog tiekėjo didesnė nei Pirkime nurodyta kaina buvo pagrįsta aukÅ¡ta tiekėjo kvalifikacija, kokybiÅ¡kų medžiagų kainomis, o tokiam objektui yra reikalingos kokybiÅ¡kos medžiagos, jog Pirkime nurodyta kaina galimai neatitiko realių jo įvykdymo galimybių.

Atsakovė papildomai įvertino, kad atmetus tiekėjo pasiÅ«lymÄ bÅ«tų pažeisti atsakovės įsipareigojimai, projekto įgyvendinimo terminai, vietos gyventojų interesai. Pirkimo kaina buvo pakeista ne derybų bÅ«du, kaina nebuvo pakeista pažeidžiant kitų tiekėjų interesus, nes kitų tiekėjų, galinčių įvykdyti projektÄ , net nebuvo. Visos Å¡ios aplinkybės pagrindžia situacijos iÅ¡skirtinumÄ , o kainos padidėjimas tokioje situacijoje nelaikomas esminiu VPÄ® pažeidimu.

Alternatyvi sankcija atsakovei neturėjo bÅ«ti paskirta, kadangi nėra įstatymuose nustatytų sankcijos taikymo sÄ lygų. Ne bet kokie pažeidimai suponuoja teisę paskirti alternatyviÄ sankcijÄ , o jiems nesant, nei bauda, nei kita įstatyme nustatyta sankcija negali bÅ«ti paskirta. Atsakovė nepadarė nei vieno iÅ¡ VPÄ® 952 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų. Be to, teismas paskyrė neproporcingai didelę baudÄ . Tai, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkinęs ieÅ¡kinį, atsakovei buvo skyręs 50 000 Eur baudÄ , o po Å¡io sprendimo panaikinimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ , atsakovei buvo skirta didesnė bauda, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Teismas neturėjo bloginti atsakovės situacijos ir padidinti sankcijos dydį. Teismo paskirta bauda yra neproporcinga Å¡alių interesų ir teisių atžvilgiu.IeÅ¡kovė VPT atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nedidelis Pirkime pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų skaičius bei aplinkybė, kad vienintelis iÅ¡ dviejų pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų atitiko Pirkimo sÄ lygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, patvirtina tai, jog Pirkimo sÄ lygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijai keliami minimalÅ«s reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurencijÄ , nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui.Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo dėl to, kad ieÅ¡kinys turėjo formos, bet ne turinio trÅ«kumų.

Dėl formalių procesinio dokumento trÅ«kumų, kurie buvo iÅ¡taisyti, negali bÅ«ti kvestionuojami IÅ¡vadoje nustatyti imperatyvių VPÄ® nuostatų pažeidimai. Skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti lyginamas su panaikintu teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu, nes skundžiamame teismo sprendime iÅ¡samiai įvertinti Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai bei atsikirtimai.Apeliaciniame skunde itin akcentuojama perkančiajai organizacijai nustatyta diskrecijos teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus yra ribojama aplinkybės, kad perkančioji organizacija neturi pažeisti VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Å¡io įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ .

Apeliantė akivaizdžius IÅ¡vadoje ir teismo sprendime nustatytus imperatyvių VPÄ® normų pažeidimus bando neigti cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje teigiama, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tačiau teismas, sistemiÅ¡kai įvertinęs Statybos įstatymo nuostatas, sprendime pagrįstai paneigė apeliantės bandomÄ Ä¯teigti Pirkimo objekto specifiÅ¡kumÄ .

IeÅ¡kovė nekvestionuoja sporto baseino turėjimo svarbos visuomenei, tačiau visiÅ¡kai nepateisina dangstymosi „sporto baseino“ sÄ vokÄ , kuri grindžiama vieninteliu parametru (baseino ilgiu), nedetalizuojant kokiems kitiems sporto baseino parametrams neginčijamai galėtų atsiliepti detaliai nustatytas ne trumpesnis nei nurodytas baseino ilgis. Apeliantė akivaizdžiai neteisėtus VPÄ® imperatyvioms nuostatoms prieÅ¡taraujančius veiksmus bando pateisinti naudodama deklaratyvius bendro pobÅ«džio niekuo nepagrįstus atsikirtimus, kurie nepaneigia imperatyvių VPÄ® normų pažeidimo akivaizdumo, masto bei jais sukeltos žalos vieÅ¡ajam interesui.

Pirkimo objekto svarba negali pateisinti imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimo bei neproporcingo konkurencijos suvaržymo. Apeliacinio skundo teiginį, kad teismas visiÅ¡kai nevertino apeliantės nurodytų argumentų, paneigia tai, jog teismas sprendime iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bÅ«tinas aplinkybes, kurių visumos įvertinimas teismui leido konstatuoti, kad Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti konkrečių parametrų baseino projektavimo sutartį yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurencijÄ .

Teismo įvertintų aplinkybių visuma taip pat sudarė pagrindÄ konstatuoti, kad Pirkimo sÄ lygų 3.4 punkte nurodyta sÄ lyga, jog šį reikalavimÄ turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, įpareigoja tiekėjus jungtis į Å«kio subjektų grupes, taip ribojant konkurencijÄ . Tai, kad apeliantė Pirkimo sÄ lygose nustatytais reikalavimais įpareigojo tiekėjus jungtis į Å«kio subjektų grupes, nes grindžiant atitikimÄ Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjai negali remtis subtiekėjų pajėgumais, pagrindžia pasiÅ«lymo, kuriame buvo remiamasi UAB Cloud architektai pajėgumais, atmetimo atvejis.

Vien tik ekonominė vieÅ¡ojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai tarp visų tiekėjų pasiÅ«lymų iÅ¡rinkti laimėtojÄ , nes vieÅ¡asis interesas apima tiek visuomenės interesÄ tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesÄ užtikrinti konkurso dalyvių sÄ Å¾iningÄ varžymÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Taigi joks pirkimo objektas, nepaisant jo kainos, dydžio ar svarbos visuomenei, negali atleisti perkančiosios organizacijos nuo pareigos užtikrinti, kad vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ nebÅ«tų pažeisti viešųjų pirkimų principai.

Å iuo atveju apeliantė pažeidė imperatyviÄ VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies nuostatÄ bei VPÄ® 3 straipsnyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ .Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus, nes kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir lemia perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų neteisėtumÄ . Kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyvių nuostatų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-690/2017 yra akcentavęs svarbÄ sistemiÅ¡kai vertinti pirkimo sÄ lygas, vertinant ne tik pavienių pirkimo sÄ lygų atitiktį VPÄ® reikalavimams, bet pirkimo sÄ lygų nuostatų derinius bei visumÄ .

Apeliantės bandymas apeliaciniame skunde jos samprotavimais ginčyti teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl akivaizdaus konkurencijos apribojimo yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose ir teismo sprendime yra motyvuotai pagrįsta, iÅ¡ ko kildinamas konstatavimas, jog konkurencija buvo dirbtinai apribota.Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas teismo konstatuotas Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 8 ir 9 punktuose nustatytų tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų ydingumas, kuris nepagrįstai apriboja konkurencijos laisvę.

Tai reiÅ¡kia, kad apeliantė pripažįsta Å¡iuos ieÅ¡kovės nustatytus bei teismo sprendime patvirtintus pažeidimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant objektyvių aplinkybių, kurias perkančioji organizacija turėjo pagrįsti, apeliantė turėjo atmesti tiekėjo pasiÅ«lymÄ , kuriame buvo siÅ«loma kaina, virÅ¡inanti Pirkimui suplanuotų lėšų sumÄ , nes vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principÄ bei viešųjų pirkimų tikslÄ .

Apeliantės procentine iÅ¡raiÅ¡ka pateiktas tiekėjo pasiÅ«lytos kainos ir suplanuotų lėšų skirtumas laikytinas mažareikÅ¡miu argumentu, neturinčiu jokios įtakos aplinkybei, kad sprendimas, jog tiekėjo kaina yra priimtina apeliantei, buvo priimtas nepateikiant pagrįstų aplinkybių, įrodančių, kad tiekėjo pasiÅ«lyta kaina iÅ¡ tikrųjų yra priimtina apeliantei. Apeliantės teiginys, kad teismo paskirta bauda yra neproporcingai didelė, yra nepagrįstas, nes jo nepatvirtina nei procentinė baudos iÅ¡raiÅ¡ka (1 proc. vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės), nei tai, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu buvo skyręs apeliantei mažesnę baudÄ , nes teismas, skirdamas baudÄ , iÅ¡ esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija, ir nėra saistomas kitų teismų priimtų sprendimų.

Tai, jog panaÅ¡iuose ginčuose vienu atveju teismas paskyrė didesnę (ar mažesnę) baudÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje paskirtos baudos dydis nustatytas neteisėtai, nes iÅ¡ esmės panaÅ¡Å«s ginčai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų gali skirtis kitais aspektais, svarbu, jog kiekvienu atveju skiriamos baudos dydis bÅ«tų ne tik proporcingas, bet ir veiksmingas bei atgrasantis. Teismo apeliantei skirtas baudos dydis (santykinis ir nominalus) atitinka visus kasacinio teismo baudos dydžiui nustatytus kriterijus: atitinka įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus; yra individualizuotas ir motyvuotas; perkančiajai organizacijai nėra sunkiai įvykdomas ir (ar) netapo bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į vis dažnėjančiÄ Å¾emesnės instancijos teismų praktikÄ perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 proc. vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės. Dėl tokios praktikos galimai lieka neįvykdyti įstatymų leidėjo siekiami tikslai atgrasyti konkrečiÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei prieÅ¡ingu bÅ«du. Dėl to Å¡iuo atveju skirtas 1 procento baudos nuo sutarties kainos dydis, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, turėtų bÅ«ti laikomas minimalia apeliantei galima skirti alternatyvia sankcija.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytinos VPÄ® redakcijos Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovei Å irvintų rajono savivaldybės administracijai (perkančiajai organizacijai) skirta alternatyvi sankcija - 68 495 Eur bauda, pažeidus VPÄ® nuostatas vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra.Pirmiausia pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti perkančiajai organizacijai alternatyviÄ sankcijÄ , vadovavosi nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančia VPÄ® redakcija, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ , pagrįstai taikė iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusiÄ VPÄ® redakcijÄ , nes pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 4 straipsnio 7 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ (2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018, 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018) taikytina teisė priklauso nuo pirkimų procedÅ«ros pradžios – Pirkimo paskelbimo momento.

Å iuo atveju Pirkimas buvo vykdomas ir procedÅ«ros, kurios lėmė kreipimÄ si į teismÄ dėl alternatyvios sankcijos taikymo (IÅ¡vada priimta), buvo atliktos galiojant ankstesnei VPÄ® redakcijai, todėl ji Å¡iuo atveju ir taikytina. Dėl faktinių ginčo aplinkybių Nustatyta, kad atsakovė Administracija vykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žSporto komplekso Å irvintų mieste įkÅ«rimas“, pirkimo Nr. 172770, kurio objektas – sporto komplekso Å irvintų mieste statyba – rangos darbai su techninio darbo projekto parengimu (suprojektuoti architektÅ«rinę, konstrukcinę, Å¡ildymo vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų, elektrotechnikos, elektroninių ryÅ¡ių, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos, gaisro gesinimo sistemas ir pan.) ir projekto vykdymo priežiÅ«ra, pirkimo objektas į dalis neskaidomas (Pirkimo sÄ lygų 2.1 ir 2.5 punktai).

Pirkimui suplanuota skirti 5 500 000 Eur be PVM (6 655 000 Eur su PVM). Pirkimas pasibaigė atsakovei su Pirkimo laimėtojomis UAB „IRDAIVA“ ir UAB „Tiksli forma“, veikiančiomis jungtinės veiklos pagrindu, 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarius rangos sutartį Nr. S-274, kurios vertė – 5 660 800 Eur be PVM (6 849 568 Eur su PVM).Pasibaigus Pirkimo procedÅ«rai, Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius atliko Pirkimo vertinimÄ ir 2017 m. balandžio 26 d. surašė IÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo:

Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti konkrečių parametrų baseino projektavimo sutartį, kurį perkančioji organizacija kėlė tik projektuotojams, tačiau tokio baseino parametrų statybos patirties nekėlė nei rangovui, nei specialistams, yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurencijÄ . Tarnyba prašė perkančiosios organizacijos pagrįsti šį kvalifikacijos reikalavimÄ , tačiau perkančioji organizacija jo nepagrindė.

Be to, Pirkimo sÄ lygų 3.4 punkte nurodyta, kad šį reikalavimÄ turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus sutarčiai vykdyti. Toks reikalavimas įpareigoja tiekėjus jungtis į Å«kio subjektų grupes, nes grindžiant atitikimÄ Pirkimo sÄ lygų 2 lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjai negali remtis subtiekėjų pajėgumais, nors projektavimo paslaugos užima maÅ¾Ä dalį Pirkimo objekto vertės ir galimybė pateikti pasiÅ«lymÄ Å«kio subjektų grupei yra VPÄ® įtvirtinta tiekėjų teisė, bet ne pareiga, todėl tiekėjai turėtų patys spręsti dėl bÅ«tinybės sudaryti jungtinės veiklos sutartį, jos efektyvumo ir racionalumo, o ne bÅ«ti verčiami sudaryti tokiÄ sutartį tik dėl to, kad perkančioji organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės dalyvauti Pirkime ir laimėti;Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 8 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjo per pastaruosius 3 metus iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos vidutinė metinė darbų, susijusių su visuomeninės paskirties pastatų statyba, apimtis turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 000 000 Eur (be PVM), neatitinka VPÄ® 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kuria vadovaudamasi perkančioji organizacija turėtų praÅ¡yti vidutinės metinės darbų apimties per pastaruosius 5 metus;Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 9 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas per pastaruosius 5 metus iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos turi bÅ«ti tinkamai įvykdęs bent vienÄ visuomeninės paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 5 000 000 Eur (be PVM), yra neproporcingas Pirkimo objektui, nes planuojama maksimali sutarties vertė – 5 500 000 Eur (be PVM), o pagal Rekomendacijų 20.1 punktÄ rekomenduojama sutarties vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiÅ«lymo) vertės. Be to, Rekomendacijų 25 punkte nurodyta, kad vietoj Å¡io kvalifikacijos reikalavimo darbų pirkimuose rekomenduojama nustatyti reikalavimus vidutinei metinei darbų apimčiai (Rekomendacijų 25.1 punktas) bei reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams ir asmenims, atsakingiems už pirkimo sutarties vykdymÄ (Rekomendacijų 25.2 punktas);Pirkimo komisija, 2016 m. balandžio 6 d. posėdyje priėmusi sprendimÄ , kad tiekėjas, pateikęs dvi atskiras sutartis, kurių viena buvo rengtas techninis projektas, o kita – darbo projektas tam pačiam statiniui, neatitiks Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, pažeidė VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies nuostatÄ .

Be to, Pirkimo komisija tokio savo sprendimo (kaip ir daugumos kitų sprendimų) nemotyvavo ir taip pažeidė VPÄ® 16 straipsnio 3 dalies nuostatÄ ;Pirkimo komisija, 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje pripažinusi, kad Administracijos direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡te Nr. (16.13)-13-2334 nurodytas pagrindimas, jog tiekėjo pasiÅ«lyta kaina (6 849 568 Eur su PVM (5 660 800 Eur be PVM)) yra Administracijai priimtina, yra tinkamas, neužtikrino VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo siekimo, kadangi Å¡is raÅ¡tas pasiraÅ¡ytas vienasmeniÅ¡kai perkančiosios organizacijos direktorės, o už finansus atsakingo asmens paraÅ¡o nėra, be to, jame nepateiktos pagrįstos aplinkybės (pavyzdžiui, rinkos kainos pirkimo metu padidėjimas, infliacijos įtaka kainai, pasikeitę mokesčiai, vieÅ¡ojo intereso apsauga ar ypatingos reikÅ¡mės pirkimas ir panaÅ¡iai), įrodančios, kad tiekėjo pasiÅ«lyta kaina perkančiajai organizacijai yra prieinama.Atsižvelgusi į nustatytus VPÄ® pažeidimus, VPT nurodė, kad imperatyvioms VPÄ® nuostatoms prieÅ¡taraujanti 2016 m. rugpjūčio 23 d. rangos sutartis Nr. S-274, jos nuomone, turėtų bÅ«ti nutraukta ir, esant poreikiui, organizuojamas naujas vieÅ¡asis pirkimas, vadovaujantis VPÄ® nuostatomis.

VPT IÅ¡vadoje prašė jÄ informuoti apie priimtÄ sprendimÄ dėl rekomendacijos nutraukti rangos sutartį, tačiau atsakovė jos nenutraukė. Todėl VPT 2017 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, praÅ¡ydama taikyti atsakovei alternatyviÄ sankcijÄ â€“ skirti baudÄ . Dėl baudos, kaip alternatyvios sankcijos perkančiajai organizacijai, skyrimo sÄ lygų Teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia bet kuriuo iÅ¡ VPÄ® 951 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, taip pat teismas gali pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų, VPÄ® 951 straipsnio 1 dalyje nenurodytų, VPÄ® nuostatų pažeidimo atvejais (VPÄ® 951 straipsnio 1 ir 2 dalys).

VPĮ 952 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 951 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes.

Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia iÅ¡laidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedÅ«ros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas taiko perkančiajai organizacijai alternatyviÄ sankcijÄ â€“ baudÄ â€“ jeigu nustato, kad pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, tačiau nusprendžia Å¡ios sutarties nepripažinti negaliojančia.

Nagrinėjamu atveju reikalavimas pripažinti tarp atsakovės ir Pirkimo laimėtojų sudarytÄ rangos sutartį negaliojančia net nebuvo pareikÅ¡tas. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodinėja, kad perkančioji organizacija, vykdydama PirkimÄ , padarė IÅ¡vadoje nurodytus VPÄ® pažeidimus, todėl rangos sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir dėl to yra pagrindas perkančiajai organizacijai taikyti alternatyviÄ sankcijÄ â€“ baudÄ . Taigi prieÅ¡ svarstant baudos atsakovei skyrimo klausimÄ turėjo bÅ«ti nustatyta, ar atsakovė padarė ieÅ¡kovės IÅ¡vadoje nurodytus VPÄ® pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , įvertinęs IÅ¡vadoje nurodytus pažeidimus, pripažino juos pagrįstais ir skyrė perkančiajai organizacijai baudÄ . Apeliantė įrodinėja pirmosios instancijos teismo nustatytų VPÄ® pažeidimų nepadariusi ir taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinio skundo argumentus bÅ«tent Å¡iais aspektais. Dėl perkančiosios organizacijos padarytų VPÄ® pažeidimų, nustatant kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams VPÄ® 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytÄ informacijÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus.

Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 35–37 straipsnių nuostatomis. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis).Iš tikrųjų VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012), tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu yra neribota.

Perkančioji organizacija pagal VPÄ® 32 straipsnio 1 dalį tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Be to, kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigÄ patikrinti tiekėjų kvalifikacijÄ , privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir nedviprasmiÅ¡ki, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės akų reikalavimais.

Pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).Pagal kasacinio teismo praktikÄ viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyvių nuostatų pažeidimui bÅ«tent dėl to, kad Å¡ie, kaip ir kitos VPÄ® imperatyvios nuostatos, susiję su vieÅ¡ojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobÅ«džio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiÅ¡kiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos Å¡alutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiÅ¡kia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ , t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigÄ pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).VieÅ¡ojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesÄ tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesÄ užtikrinti konkurso dalyvių sÄ Å¾iningÄ varžymÄ si, ir nė vienas iÅ¡ jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).

Nėra abejonių, kad tiekėjų konkurencijÄ potencialiai gali iÅ¡kraipyti įvairios vieÅ¡ojo pirkimo nuostatos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju VPT IÅ¡vadoje buvo nustatytas ne vienas, o net keli pažeidimai, susiję su kvalifikacijos reikalavimų nustatymu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 8 punkte nurodytas reikalavimas įrodyti, jog tiekėjo vidutinė metinė darbų apimtis bÅ«tų ne mažesnė nei 10 000 000 Eur (be PVM), nevertintinas VPÄ® 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kaip tai padaryta IÅ¡vadoje, nes kaip nurodė pati apeliantė, ji juo siekė patikrinti labiau ne tiekėjų techninį ir profesinį pajėgumÄ , bet jų ekonominę ir finansinę bÅ«klę, todėl argumentai dėl tam tikros vidutinės metinės darbų apimties iÅ¡laikymo ne 3 ar 5 metus nėra reikÅ¡mingi.

Tačiau tokiu atveju, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡is reikalavimas yra daug griežtesnis, nei nustatyta Rekomendacijų 19.3 punkte, pagal kurį rekomenduojama, kad vidutinės metinės pajamos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, bÅ«tų 1,5 karto didesnės už pirkimo objekto (pasiÅ«lymo) vertę. Taigi Å¡iuo atveju rekomenduojama kriterijaus reikÅ¡mė – 8 250 000 Eur be PVM (5 500 000 Eur x 1,5), o reikalavimas dėl 10 000 000 Eur (be PVM) pajamų yra daug griežtesnis už rekomenduojamÄ , ir toks rekomenduojamo dydžio virÅ¡ijimas nėra teisiÅ¡kai pagrįstas, todėl pagrįstai įvertintas kaip neproporcingas Pirkimo objektui.Nors apeliantė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto 2 lentelės 9 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas per pastaruosius 5 metus iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos bÅ«ti tinkamai įvykdžius bent vienÄ visuomeninės paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 5 000 000 Eur (be PVM), yra suformuluotas pagal Rekomendacijų 20.1 punktÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Å¡is reikalavimas (vertės aspektu) yra daug griežtesnis reikalavimas, nei rekomenduojamas pagal Rekomendacijų 20.1 punktÄ .

Pagal šį Rekomendacijų punktÄ rekomenduojama, kad įvykdytų (ir) ar vykdomų pagrindinių panaÅ¡ių patiektų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių (pirkimo sutarčių, kurių dalykas ir įvykdymo sÄ lygos panaÅ¡ios) vertė bÅ«tų ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiÅ«lymo) vertės. Taigi Å¡iuo atveju rekomenduojama kriterijaus reikÅ¡mė – 3 850 000 Eur be PVM (5 500 000 Eur x 0,7), o reikalavimas dėl 5 000 000 Eur (be PVM) sutarties vertės yra daug griežtesnis už rekomenduojamÄ , ir toks rekomenduojamo dydžio virÅ¡ijimas nėra teisiÅ¡kai pagrįstas, todėl pagrįstai įvertintas kaip neproporcingas Pirkimo objektui.Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, jog apeliantė Pirkime nesivadovavo Rekomendacijomis, neturi reikÅ¡mės, nes perkančioji organizacija nepažeidė imperatyvių normų, kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Rekomendacijų rekomendacinis pobÅ«dis neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos nustatyti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams nepažeidžiant VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Å¡io įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ .Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ dėl Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 8 ir 9 punktuose nurodytų reikalavimų motyvavo ne tik Rekomendacijų nuostatomis, bet dėl ginčijamų Pirkimo sÄ lygų (ne)teisėtumo sprendė pagal VPÄ® normas, viešųjų pirkimų principus ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo imperatyvÄ .

Apeliantės Å¡ioje byloje, įskaitant ir apeliacinį skundÄ , nurodyti deklaratyvÅ«s argumentai, susiję su Pirkimo objekto specifika ir svarba, poreikiu užtikrinti darbų kokybę, tinkamÄ lėšų panaudojimÄ ir pan., nepateisina tokių aukÅ¡tų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai nustatymo. Jokie perkančiosios organizacijos deklaruojami teisėti tikslai, kurių buvo siekiama nustatant tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, negali pateisinti imperatyvių VPÄ® normų, viešųjų pirkimų principų pažeidimo bei nepagrįsto konkurencijos ribojimo.

Atsižvelgiant į tai, pripažintinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad perkančioji organizacija, nustatydama griežtesnius kvalifikacijos reikalavimus, nei rekomenduojami reikalavimai, netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę ir nepagrįstai apribojo konkurencijos laisvę, nes tokie reikalavimai Å¡iuo atveju yra pertekliniai, neproporcingi Pirkimo objektui ir jo vertei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad kvalifikacijos sÄ lyga dėl konkrečių baseino parametrų projektavimo patirties turėjimo yra perteklinė ir nepagrįstai, neproporcingai riboja konkurencijÄ .

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Pirkimo sÄ lygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas reiÅ¡kė, jog per numatytÄ laikotarpį tiekėjas turėjo bÅ«ti įvykdęs bent vienÄ atitinkamÄ sutartį, pagal kuriÄ bÅ«tų suprojektuotas ne konkrečių parametrų baseinas, bet bÅ«tent sporto baseinas, kuris negali bÅ«ti trumpesnis kaip 25 m, tačiau apeliantė nepateikia jokių teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad bÅ«tent 25 m ilgio sporto baseino projektavimas itin skirtųsi nuo trumpesnio baseino projektavimo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimas tiekėjams turėti patirtį dėl ne trumpesnio kaip 25 m ilgio baseino projektavimo yra aiÅ¡kiai perteklinis, nes Statybos įstatymo normų kontekste baseinas yra ypatingas sporto paskirties statinys, o tiekėjo kvalifikacija ir patirtis projektuojant ypatingus sporto paskirties statinius (baseinus) nepriklauso nuo projektuojamų objektų (baseinų) ilgio. Atsakovė nepagrindė, kad ne trumpesnis nei 25 m sporto baseinas turi kokių nors ypatingų, labai specifinių parametrų kitiems statinio elementams, kurie bÅ«tų susiję su baseino ilgiu ir kurių negalėtų įvykdyti tiekėjas, turintis teisę atlikti ypatingų sporto paskirties statinių projektavimÄ ir pakankamÄ patirtį projektuojant ne ilgesnius nei 25 m baseinus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, jog apeliantė kėlė kvalifikacijos reikalavimÄ dėl konkrečių baseino parametrų tik projektuotojams, tačiau nekėlė nei rangovui, nei specialistams, patvirtina, kad ne trumpesnio nei 25 m sporto baseino statybos darbai nepasižymi kokia nors ypatinga specifika. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad tokia specifika pasireikÅ¡tų tik tokio baseino projektavimo stadijoje. Apeliantės abstraktaus pobÅ«džio argumentai, kad aukÅ¡tesni reikalavimai buvo taikomi tik projektuotojams dėl to, jog paties baseino projektas yra viso objekto ir statinio pagrindas, nepagrindžia Å¡io kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo, nes tokiu aiÅ¡kinimu iÅ¡ esmės visais statybos darbų pirkimo atvejais bÅ«tų įteisinti aukÅ¡tesni kvalifikacijos projektuotojams standartai, palyginti juos su rangovams keliamais reikalavimais, nesant tam pakankamo pagrindimo.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Pirkimo sÄ lygos įpareigoja tiekėjus jungtis į Å«kio subjektų grupes, yra tik netinkama Pirkimo sÄ lygų interpretacija.

Pirkimo sÄ lygų 3.4 punkto nuostata, kad Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytÄ kvalifikacijos reikalavimÄ turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus sutarčiai vykdyti, yra aiÅ¡ki ir neleidžia tiekėjams, grindžiantiems atitikimÄ Pirkimo sÄ lygų 2 lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, remtis subrangovų pajėgumais, nes šį reikalavimÄ turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris.

Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad subranga – vienas iÅ¡ Å«kio subjektų dalyvavimo vieÅ¡uosiuose pirkimuose bÅ«dų, skirtas, inter alia, atitikti kvalifikacijos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017), tačiau Å¡iuo atveju Pirkimo sÄ lygos riboja tiekėjų galimybę remtis subrangovų pajėgumais. Taigi Pirkimo sÄ lygų 3.4 punktas verčia tiekėjus, kurie neatitinka Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, jungtis į Å«kio subjektų grupes, sudarant jungtinės veiklos sutartį.

Å iÄ aplinkybę patvirtina 2016 m. liepos 21 d. vykusiame posėdyje Pirkimo komisijos priimtas sprendimas atmesti pasiÅ«lymÄ , kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos ir Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, motyvuojant tuo, jog UAB „EIGESA“ ir UAB „LitCon“ pasiÅ«lyme UAB Cloud architektai yra nurodyta kaip subrangovė, bet nėra tiekėjų jungtinės veiklos partnerė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė pagrįstai nurodo, jog nedidelis Pirkime pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų skaičius bei aplinkybė, kad vienintelis iÅ¡ dviejų pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų atitiko Pirkimo sÄ lygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, netiesiogiai patvirtina tai, jog Pirkimo sÄ lygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijai keliami minimalÅ«s reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurencijÄ , nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui.

Jeigu Å¡iuo atveju nebÅ«tų buvę nustatyti pernelyg aukÅ¡ti kvalifikacijos reikalavimai, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos pasiÅ«lymus dalyvauti Pirkime pateikti daugiau tiekėjų ir dėl didesnės tiekėjų konkurencijos galėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta mažesnė darbų kaina, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad PirkimÄ tokiu atveju bÅ«tų laimėjęs nekompetentingas, nepatikimas ir (ar) pirkimo sÄ lygų nepajėgus įvykdyti tiekėjas. Dėl per didelės pasiÅ«lymo kainos priimtinumo Pagal VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ perkančioji organizacija pasiÅ«lymÄ turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiÅ«lymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiÅ«lytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies formuluotės imperatyvus pobÅ«dis suponuoja, jog perkančiosios organizacijos ne gali, o privalo atmesti per didelės kainos pasiÅ«lymus. VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina, inter alia (be kita ko), gali bÅ«ti laikoma tokia pasiÅ«lymo kaina, kuri yra didesnė nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma. VPÄ® neįtvirtinus reikalavimo pirkimo dokumentuose vieÅ¡inti turimo biudžeto ar užsibrėžtų iÅ¡laidų ribų, tokie pasiÅ«lymai atmetami ir tokiu atveju, kai perkančioji organizacija turi papildomų lėšų, kurias galėtų iÅ¡leisti pakoregavusi ikiprocedÅ«riniuose dokumentuose užfiksuotÄ pirkimui skirtÄ lėšų sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018, 2018 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018).

Perkančioji organizacija negali teisėtai imtis veiksmų taip, kad, koreguojant ikiprocedÅ«rinius dokumentus, nepriimtinas pasiÅ«lymas taptų priimtinas. Atitinkamos VPÄ® perkančiosioms organizacijoms įtvirtintos pareigos turi bÅ«ti jų vykdomos, o teismai turi vertinti jų atlikimo teisėtumÄ vienodai, nepriklausomai nuo pirkėjų siekio tiekėjo pasiÅ«lymÄ atmesti ar jį laikyti tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018).Byloje nėra ginčo, kad Å¡iuo atveju laimėtojais pripažinti tiekėjai pateikė didesnės, nei planuota, kainos pasiÅ«lymÄ , nes jų pasiÅ«lyta kaina (5 660 800 Eur be PVM) virÅ¡ijo Pirkimui suplanuotas lėšas (5 500 000 Eur be PVM).

Taigi perkančioji organizacija turėjo atmesti per didelės kainos pasiÅ«lymÄ kaip nepriimtinÄ . Sutiktina su VPT pozicija, kad Pirkimo komisija, 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje pripažinusi, jog Administracijos direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡te Nr. (16.13)-13-2334 nurodytas pagrindimas, jog tiekėjo pasiÅ«lyta kaina (6 849 568 Eur su PVM (5 660 800 Eur be PVM)) bus Administracijai priimtina, yra tinkamas, neužtikrino VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – vadovaujantis VPÄ® reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Administracijos direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡te Nr. (16.13)-13-2334 nėra iÅ¡samiai nurodytos priežastys, dėl kurių per didelės kainos pasiÅ«lymas perkančiajai organizacijai yra priimtinas. Å iame raÅ¡te tik nurodyta, kad tikimasi, jog projektui finansuoti lėšos bus skiriamos ir ateinančiais metais, o pritrÅ«kus lėšų, jos bus planuojamos rengiant savivaldybės biudžetÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas tokioje situacijoje pažeidžia viešųjų pirkimų tikslÄ , t. y.

IÅ¡vadoje nurodytas VPÄ® 3 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra įrodytas. Dėl baudos dydžio Å ioje nutartyje jau iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs aptartus VPÄ® pažeidimus, ne tik galėjo, bet ir turėjo perkančiajai organizacijai paskirti alternatyviÄ sankcijÄ , nes egzistuoja visos VPÄ® įtvirtintos alternatyvios sankcijos taikymo sÄ lygos (VPÄ® 951 straipsnio 2 dalis, 952 straipsnio 2 dalis). Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Viena iÅ¡ teismo taikomų alternatyvių sankcijų yra perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi bÅ«ti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės (VPÄ® 952 straipsnio 4 dalis). VPÄ® 952 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikÅ¡mingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumÄ , perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi bÅ«ti motyvuojama teismo sprendime.Kasacinis teismas dėl Å¡ių VPÄ® normų yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 proc. vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės) (VPÄ® 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat baudos skyrimo ar sutarties termino sutrumpinimo sÄ lygos – alternatyvios sankcijos turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (VPÄ® 952 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių.

Taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, jos veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas baudÄ , kuri negali virÅ¡yti 10 proc. neteisėtai sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės, iÅ¡ esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija. Tai, kad panaÅ¡iuose ginčuose vienu atveju teismas paskyrė didesnę (ar mažesnę) baudÄ , nei ankstesnėje byloje, per se nereiÅ¡kia, jog nagrinėjamoje byloje paskirtos baudos dydis nustatytas neteisėtai, juolab kad iÅ¡ esmės panaÅ¡Å«s ginčai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų gali skirtis kitais aspektais.

Svarbu, kad kiekvienu atveju skiriamos baudos dydis būtų ne tik proporcingas, bet ir veiksmingas bei atgrasantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015).Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015 pateiktais išaiškinimais, 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 nurodė, kad teismo skiriamos baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 952 straipsnio 5 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone.

Be to, kasacinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 atkreipė dėmesį į vis dažnėjančiÄ Å¾emesnės instancijos teismų praktikÄ perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 proc. vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės ir neretai prilygstančius atstovavimo iÅ¡laidų kai kuriose bylose dydžiams. Kasacinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokios praktikos galimai lieka neįvykdyti įstatymų leidėjo siekiami tikslai atgrasyti konkrečiÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei prieÅ¡ingu bÅ«du.Tai, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkinęs ieÅ¡kinį, atsakovei buvo skyręs 50 000 Eur baudÄ , o po Å¡io sprendimo panaikinimo instancine tvarka, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ , apeliantei buvo skirta didesnė bauda (68 495 Eur), nereiÅ¡kia apeliantės situacijos pabloginimo ir savaime neprieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo bei proporcingumo principams, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ naujo po to, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo, nesaisto panaikintame pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstyti motyvai ir jų pagrindu priimtas sprendimas. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ naujo, galutinis bylos rezultatas gali bÅ«ti analogiÅ¡kas rezultatui, buvusiam pirmÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjus bylÄ , tiek ir gali nuo jo skirtis. Å iuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, nustatęs, kad IÅ¡vadoje nurodyti VPÄ® pažeidimai buvo padaryti, turėjo pagal VPÄ® nuostatas ir Å¡ias nuostatas aiÅ¡kinančiÄ kasacinio teismo praktikÄ individualizuoti perkančiajai organizacijai skirtinos baudos dydį ir tai motyvuoti teismo sprendime.

BÅ«tent tai pirmosios instancijos teismas ir padarė, nurodydamas, kad apeliantei skirtina 68 495 Eur, t. y. 1 proc. Pirkimo sutarties vertės, bauda, kuri atitinka perkančiosios organizacijos pažeidimo rimtumÄ (apeliantė Pirkimo sÄ lygose nustatė net kelis reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, kurie neproporcingi Pirkimo objektui ir dirbtinai riboja konkurencijÄ , taip pat netinkamai grindė tiekėjo pasiÅ«lyme nurodytos per didelės kainos priimtinumÄ ), įstatymų leidėjo tikslus, yra proporcinga ir pakankamai atgrasanti apeliantę nuo pakartotinių pažeidimų.

Sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismo apeliantei skirtas baudos dydis (santykinis ir nominalus) atitinka aptartus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl teisiÅ¡kai svarbių aplinkybių, kurios vertintinos nustatant baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo apeliantei skirtas baudos dydis atitinka įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus, yra tinkamai individualizuotas ir motyvuotas.

Be to, apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad perkančiajai organizacijai skirta bauda bÅ«tų sunkiai įvykdoma ir (ar) tapo bausmės priemone. Jau minėta, kad kasacinis teismas yra sukritikavęs žemesnės instancijos teismų praktikÄ perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 proc. vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės ir pats paprastai skiria baudÄ , ne mažesnę nei 1 proc. sutarties vertės. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015 Skuodo rajono savivaldybės administracijai skirta 2 proc. (33 928,99 Eur) bauda, 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos skirta 1 proc. (125 257 Eur) bauda, 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai skirta apie 2,84 proc. (90 000 Eur) bauda.Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bauda 1 proc. (68 495 Eur) nagrinėjamu atveju yra neproporcinga padarytiems perkančiosios organizacijos pažeidimams.

Dėl procesinės bylos baigties Apibendrinusi iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti apeliantei baudÄ yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai aiÅ¡kinant ir taikant VPÄ® nuostatas, teisingai įvertinus surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti, o apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma ieÅ¡kinį atmesti, netenintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau kadangi jos apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei nepriteistinos.

IeÅ¡kovė praÅ¡ymo priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir duomenų apie tokias iÅ¡laidas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų jai priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                                                                                   Artūras Driukas                                                                                                                                   Dalia Kačinskienė