23db2ab7-cae5-4da0-bb2b-d1e83a43b2f3 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-670-260/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12102-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5; 3.4.5.11; 3.4.5.12; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-1990-894/2021 pagal pareiÅ¡kėjo N. P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims T.

P., Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai, I. A. (buvusi pavardė – P.), Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuria pareiškėjo patikslintas pareiškimas atmestas. Teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas N. P. 2020 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms Lietuvos Generalinei prokuratÅ«rai ir Kauno apygardos prokuratÅ«rai dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys T. P., I. A., Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

2. Kauno apylinkės teismui nustačius terminÄ atsiliepimams į ieÅ¡kovo N. P. ieÅ¡kinį pateikti buvo gauti atsakovų Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros atsiliepimai, kuriuose buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ ginčai dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) V dalis), taikant įstatymo analogijÄ (CPK 3 straipsnio 6 dalis) kaip ir bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų (CPK XXXI skyrius).

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012) ir siekdamas tinkamai sureguliuoti bylos procesÄ bei proceso Å¡alis, nutarė civilinę bylÄ , pagal ieÅ¡kovo N. P. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai ir Kauno apygardos prokuratÅ«rai dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys T.

P., I. A., Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos transformuoti iÅ¡ ginčo teisenos į ypatingÄ jÄ teisenÄ , laikyti ieÅ¡kovÄ N. P. pareiÅ¡kėju, Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratÅ«rÄ ir Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ bei trečiuosius asmenis T. P., I. A., Kauno rajono savivaldybės administracijÄ , Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos – suinteresuotais asmenimis.

4. PareiÅ¡kėjas N. P. 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims T. P., Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai, Kauno apygardos prokuratÅ«rai, I. A. (buvusi pavardė – P.), Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriame prašė teismo:

1) panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimÄ Nr. (AP-1390) 3VI-3020 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. Z. 2020 m. birželio 26 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-39 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. balandžio 30 d. nutarimÄ â€žAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“;

3) įpareigoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl 2020 m. sausio 15 d. N. P. praÅ¡yme nurodytų vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo:

a) imtis veiksmų, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 bÅ«tų vykdoma vadovaujantis 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Ä®S-514 patvirtintame žemės sklypo detaliajame plane nurodytomis (atitinka 2004 m. vasario 13 d. kadastrinius matavimus) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatėmis: taÅ¡kas „1“ - X6089308,78 ir Y481750,66, taÅ¡kas „2“ - X6089341.56 ir Y481746.89, taÅ¡kas „3“ - X6089345.61 ir Y481775.10, taÅ¡kas „4“ - X6089313,21 ir Y481782,40, b) imtis veiksmų, kad neteisėta sankasa (sanpyla) bÅ«tų paÅ¡alinta iÅ¡ valstybinės žemės, esančios už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinės ribos, c) iÅ¡tirti gelžbetoninę konstrukcijÄ nustatant jos gylį, sÄ ryšį su sklype esančiu namu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes bei imtis atitinkamų teisinių veiksmų, kad ji bÅ«tų paÅ¡alinta iÅ¡ valstybinės žemės, esančios už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinės ribos, d) imtis veiksmų, kad nutartis bÅ«tų kuo skubiau galutinai priverstinai įvykdyta.

5. Patikslintame pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2020 m. birželio 30 d. pareiÅ¡kėjas gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. Z. (toliau - AukÅ¡tesnioji prokurorė) 2020 m. birželio 26 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-39 (toliau – Nutarimas Nr. 2), kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros (toliau - Kauno apygardos prokuratÅ«ra – ProkuratÅ«ra, o Kauno apygardos prokuratÅ«ra ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra kartu - ProkuratÅ«ros) VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. (toliau - Prokurorė, o Prokurorė ir AukÅ¡tesnioji prokurorė kartu - Prokurorės) 2020 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. (AP-1390)3VI-3020 (toliau - Nutarimas Nr. 1, o Nutarimas Nr. 1 ir Nutarimas Nr. 2 kartu - Nutarimai).

Nutarimas Nr. 1 yra priimtas atsakant į N. P. 2020 m. sausio 15 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl veiksmų ėmimosi, kad įsiteisėjusi teismo nutartis kuo skubiau priverstinai galutinai bÅ«tų įvykdyta ir kad bÅ«tų paÅ¡alinti kiti neteisėtos statybos padariniai“ (toliau - PraÅ¡ymas). Nutarimu Nr. 1 yra atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones dėl I. P. (dabar – A.) ir T. P. neteisėtų statinių, pastatytų neiÅ¡laikant minimalaus atstumo iki jų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), (toliau - Sklypas) ribos su valstybine žeme, taip pat peržengiant Sklypo ribÄ bei užstatant valstybinę žemę, kurioje yra projektuojamas kelias patekimui į N. P. ir kitus aplinkinius žemės sklypus.

Nurodė, kad Nutarimai yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, kadangi jie savo nepagrįstomis iÅ¡vadomis diskredituoja bei verčia niekais ilgus metus trukusį ir daug lėšų pareikalavusį ProkuratÅ«ros vykdytÄ vieÅ¡ojo intereso gynimÄ bei prieÅ¡tarauja įsiteisėjusių teismų sprendimų esmei. Prokurorės atmestinai ir pasyviai iÅ¡nagrinėjo PraÅ¡ymÄ , t. y. netyrė institucijų priimtų aktų, o rėmėsi jais kaip neginčijamais faktais, be to, apsiribojo raÅ¡ytinės medžiagos tyrimu, faktų betarpiÅ¡kai netyrė bei netikrino, todėl nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė įrodymus, juos vertino izoliuotai vienus nuo kitų, o ne kaip visumÄ , kas nulėmė nepagrįstas Prokurorių iÅ¡vadas dėl faktų ir PraÅ¡ymo atmetimÄ .

Nutarimų motyvai yra logiškai prieštaringi, dėl ko neįmanoma suprasti, kodėl Nutarimais buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. spalio 12 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiÅ¡kėjo N. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuose prašė teismo pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Å is suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į prokuratÅ«rÄ po to, kai I. P. ir T. P. teismo buvo įpareigoti paÅ¡alinti iÅ¡ už sklypo (duomenys neskelbtini), ribų esančios valstybinės žemės betonines trinkeles ir dirbtinę sankasÄ po ja.

VTPSI 2018 m. birželio 12 d. patikrinimo vietoje aktu konstatavo, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių dalyje dėl betoninių trinkelių ir sankasos paÅ¡alinimo yra įvykdytas. Už valstybinės žemės naudojimÄ atsakinga institucija NŽT, kuriai nagrinėti buvo perduotas klausimas dėl sankasos ir gelžbetoninės konstrukcijos, nurodė, jog gelžbetoninės konstrukcijos buvimas nesudaro ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, o dėl sankasos nurodė, jog tai savavaliÅ¡ka statyba, o savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ organizuoja ir vykdo VTPSI.

Sprendimo įvykdymo klausimas iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose konstatuota, jog sprendimo dalis dėl betoninių trinkelių ir sankasos paÅ¡alinimo, savavaliÅ¡kai pastatytos tvoros nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo yra įvykdyta. Kauno apygardos prokuratÅ«roje, atlikus iÅ¡samų tyrimÄ , buvo iÅ¡analizuotos ir įvertintos aplinkybės dėl galimo vieÅ¡o intereso pažeidimo nustačius, kad projektuojamame kelyje, valstybei priklausančiame žemės sklype, yra betoninė konstrukcija ir sankasa, tačiau konstatuota, jog Å¡ių objektų buvimas nesudaro pagrindo prokurorui inicijuoti vieÅ¡ojo intereso gynimo, nes skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog Å¡ių objektų buvimas valstybinėje žemėje, kuri naudojama kaip vieÅ¡o naudojimo kelias, padarytų jo eksploatavimÄ neįmanomu, tuo reikÅ¡mingai pažeidžiant visuomenės ar ženklios jos dalies interesus.

Å ie objektai, jų savybės ir paskirtis buvo įvertinti ir aptarti kompetentingos institucijos – VTPSI, kurios iÅ¡vadų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Tai, kad prokuroras nebuvo vietoje bei pats betarpiÅ¡kai neiÅ¡tyrė betoninės konstrukcijos ir sankasos, nedaro jo iÅ¡vadų dėl vieÅ¡ojo intereso nebuvimo ginčo santykyje nepagrįstomis ir neteisėtomis. Kreiptis į teismÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

Kauno apygardos prokuratÅ«roje, gavus N. P. pareiÅ¡kimÄ , buvo renkama medžiaga, iÅ¡tirtos ir įvertintos visos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su teismo sprendimo vykdymu bei valstybinėje žemėje projektuojamo kelio teritorijoje esančių objektų – atraminės sienelės ir sankasos – vertinimu galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo aspektu. AukÅ¡tesnysis prokuroras sutiko su Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , motyvais ir pripažino skundžiamÄ sprendimÄ teisėtu ir pagrįstu.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ir Generalinės prokuratūros prokuroras skundžiamuose nutarimuose išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo prašymo ir skundo argumento. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų argumentais ir padarytomis išvadomis, neleidžia teigti, kad prokuratūroje pareiškėjo prašymas ir skundas aukštesniajam prokurorui buvo išnagrinėti nepilnai, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotas skundų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo taisykles.

7. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratÅ«ra 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir 2020 m. spalio 13 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiÅ¡kėjo N. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuose prašė teismo pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Å is suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas iÅ¡ esmės yra grindžiamas ginčo situacijos faktinių aplinkybių vertinimu, t. y. pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokuratÅ«ros nutarimuose iÅ¡dėstytu faktinių aplinkybių vertinimu, neatitinkančiu jo paties pateikto Å¡ių aplinkybių vertinimo.

Faktinių aplinkybių vertinimas, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , net negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas naikinti skundžiamus nutarimus. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ esminis dalykas yra nagrinėjimo ribos Å¡ios kategorijos bylose. Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas, yra savarankiÅ¡kas ir diskretiÅ¡kas priimti sprendimus jam pavestais klausimais.

Todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme. Sprendžiant skundo dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimo ribas ir tirtinas aplinkybes, bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , kurioje nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras, t. y. ar prokuroras argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti. Iki prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas. Nagrinėjamu atveju prokuroras, atlikdamas patikrinimÄ pagal pareiÅ¡kimÄ , neapsiribojo vien pareiÅ¡kėjo pateikta informacija bei priedais, bet rinko faktinius duomenis ir papildomÄ medžiagÄ dėl jame nurodytų aplinkybių, jÄ analizavo bei vertino ir nutarime argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

AukÅ¡tesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, taip pat iÅ¡nagrinėjo ir įvertino surinktÄ medžiagÄ prokuroro procesinio sprendimo motyvus ir argumentus, ir atmesdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ 2020 m. birželio 26 d. nutarimu, šį savo sprendimÄ motyvavo ir argumentavo, todėl konstatuoti procesinius pažeidimus tenkinant pareiÅ¡kėjo skundÄ bei naikinant procesinį sprendimÄ nėra pagrindo. Teismas pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nagrinėdamas skundÄ dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, nutarimų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu ir netiria faktinių bylos aplinkybių bei nesprendžia dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo fakto.

Skunde nurodytų faktinių aplinkybių pakartotinis vertinimas išeina už šios civilinės bylos nagrinėjimo ribų.

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2020 m. spalio 22 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiÅ¡kėjo N. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuose prašė teismo pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Å is suinteresuotas asmuo nurodė, kad Inspekcija atliko kelis sprendimo įvykdymo patikrinimus, kontroliuodama reikalavimų dėl kelio įpareigojimų įvykdymÄ .

Inspekcijos pareigÅ«nams atliekant 2018 m. birželio 12 d. patikrinimÄ buvo nustatyta, kad „nugriauta savavaliÅ¡kai pastatyta 1,30 m aukščio ir 28,40 m ilgio tvora su pamatais ir vartais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į Å¡iaurę nuo jų žemės sklypo <...> ribos, tvora su pamatais ir su vartais pažymėta taÅ¡kais Nr. 2, 3, 4, 5, kurių reikÅ¡mė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ aÅ¡yje yra 6089345,78; 6089345,89; 6089346,65; 6089349,81 ir „y“ aÅ¡yje: 481746,23; 481747,47; 481752,50; 481774,65) ir sutvarkyta statybvietė; dalinai nugriauta 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvora su pamatais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į vakarus nuo <...> žemės sklypo <...> ribos, tvora su pamatais pradėta žymėti taÅ¡ku Nr. 2, kurio reikÅ¡mė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ aÅ¡yje yra 6089345,78 ir „y“ aÅ¡yje: 481746,23), paliekant 0,55 m betoninio tvoros pamato; paÅ¡alinta <...> 28,40 m ilgio ir 3,68 m pločio atkarpa, bei po danga įrengtas dirbtinis 0,68 m aukščio sankasos peraukÅ¡tėjimas, kurie pastatyti į Å¡iaurę ir vakarus nuo žemės sklypo <...> ribos griautinų statinių iÅ¡matavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taÅ¡kų Nr. 2, 3, kurių reikÅ¡mė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ aÅ¡yje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ aÅ¡yje: 481746,23; 481774,64) ir sutvarkyta statybvietė“.

Å io patikrinimo metu kitiems sprendime nurodytiems įpareigojimams dar nebuvo suėję terminai. Inspekcijos pareigÅ«nams atliekant 2018 m. liepos 23 d. patikrinimÄ buvo nustatyta, kad „be ankstesnio patikrinimo (2018 m. birželio 12 d.) metu užfiksuotų <...> paÅ¡alintų statinių papildomai nustatyta, kad pilnai nugriauta 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvora su pamatais, kurie buvo pastatyti valstybinėje žemėje į vakarus nuo <...> žemės sklypo <...> ribos, tvora su pamatais pradėta žymėti taÅ¡ku Nr. 2, kurio reikÅ¡mė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ aÅ¡yje yra 6089345,78 ir „y“ aÅ¡yje: 481746,23) “.

Å io patikrinimo metu kitiems sprendime nurodytiems įpareigojimams dar nebuvo suėję terminai. I. K. teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamente (toliau – Kauno departamentas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2018 m. liepos 30 d. praÅ¡ymas, kuriame jis nurodė, kad T. P. ir I. P. paÅ¡alino tik dalį trinkelių ir tik dalį dirbtinės sankasos, bei, kad jie stato naujÄ tvorÄ . I. K. departamentas 2018 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tu Nr. 2D-12121 atsakė ieÅ¡kovui, kad „atliekant Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 įvykdymo patikrinimÄ dalyvavo NŽT atstovai, kurie nustatė, jog valstybinė žemė pagal nutartyje nurodytas koordinates yra atlaisvinta.

Atsižvelgiant į tai, priimtas sprendimas, kad Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti įpareigojimai, kuriems suėję terminai, yra įvykdyti. Terminai dėl namo, įskaitant ir stoginę, pertvarkymo dar nėra suėję“. I. K. departamentas 2018 m. rugsėjo 6 d. gavęs NŽT raÅ¡tÄ Nr. 7SD-5414-(14.104), 2018 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu papildomai atsakė pareiÅ¡kėjui į jo 2018 m. liepos 30 d. praÅ¡yme iÅ¡keltus klausimus. I. K. departamentas 2018 m. lapkričio 13 d. gavo pareiÅ¡kėjo atstovės advokatės iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko turinio 2018 m. lapkričio 13 d. praÅ¡ymÄ , į kurį I.

K. departamentas atsakė 2018 m. gruodžio 12 d. raÅ¡tu Nr. 2D-18015. Dėl atsakymo panaikinimo ir Inspekcijos įpareigojimo imtis veiksmų, kad bÅ«tų pritaikytos sprendimu byloje numatytos teismo įpareigojimo neįvykdymo pasekmės pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ . Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019 ieÅ¡kovo aukščiau minėtoje byloje pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ atmetė.

Inspekcijos pareigÅ«nams 2019 m. birželio 17 d. atliekant patikrinimÄ nustatyta, kad: „2019 m. kovo 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Ä®S-427 „Dėl pritarimo koreguoti detaliojo plano sprendinius techninio projekto rengimo metu žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)“ pritarta statybos zonos, ribos patikslinimui žemės sklype <...> pagal techninio projekto sklypo sutvarkymo planÄ <...>. Patikrinus duomenis IS „Infostatyba“ nustatyta, kad 2018 m. buvo parengtas projektas „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

Naujos statybos projektas pagal įsiteisėjusiÄ teismo nutartį“ <...> ir 2018 m. spalio 6 d. pateiktas Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo gavimo <...>. Statybos leidimas neiÅ¡duotas Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui nurodžius pastabas <...>“. I. P. ir T. P. neįvykdžius sprendimo dalyje dėl reikalavimo dėl namo, Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. Inspekcijai iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ byloje. Inspekcijai iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas buvo perduotas vykdyti antstolei S. V..

T. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 Å¡iuos praÅ¡ymus perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apylinkės teismas Å¡ių praÅ¡ymų atsiliepimo pateikimo metu nebuvo iÅ¡nagrinėjęs. Inspekcija, 2019 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu inicijuodama priverstinį sprendimo vykdymÄ antstolės prašė priimti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ bei „suraÅ¡yti Sprendimų vykdymo instrukcijoje <...>, nustatytos formos aktÄ ir jį perduoti apylinkės teismui <...> su praÅ¡ymu skirti skolininkams iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo <...> naudai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka“.

Atsižvelgiant į sprendimo rezoliucinę dalį ir vykdomojo rašto turinį nei Inspekcija, nei antstolis neturi teisės reikalauti nugriauti namo. Be to, prokuroras byloje nereiškė reikalavimų dėl namo nugriovimo.

9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir 2020 m. spalio 21 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiÅ¡kėjo N. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuose teismo prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Å is suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 nagrinėjęs apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012, kuriuo teismas įpareigojo atsakovus T.

P. ir I. P. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nutarė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Nurodė, kad atsiliepimo teikimo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėjama civilinėje byla Nr. 2-208-660/2012 dėl nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 iÅ¡aiÅ¡kinimo. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavaliÅ¡kos statybos, statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir statybos, kuri nėra savavaliÅ¡ka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo valstybei atstovauja Inspekcija, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas. 2020 m. balandžio 10 d. raÅ¡te Dėl papildomos informacijos pateikimo Nr. 7SD-2102-(14.7.137 E.) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius nurodė, kad įvertinus 2019 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad jos sietinos su žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymiais, už kuriuos atsakomybė numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje (SavavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grÄ Å¾inti). (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje įrengtas apie 21 kv. m ploto ir apie 0,35 m aukščio žvyro grunto sluoksnis naudojamas įvažiavimui į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ valstybinės žemės naudojimÄ ANK nėra numatyta. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas numato, kad savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas, saugaus eismo organizavimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija.

10. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. spalio 22 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiÅ¡kėjo N. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuose prašė teismo pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra ir priteisti suinteresuotam asmeniui patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å is suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno apygardos teismo Nutartyje, be neteisėtos statybos darbų padarinių paÅ¡alinimo, teismas taip pat įpareigojo trečiuosius asmenis per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo, esančio Žemės sklype, projektÄ pagal 2004 m. gegužės 5 d.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto Žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, arba pagal naujai parengtÄ teritorijų planavimo dokumentÄ ; per 3 (tris) mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ pagal naujai parengtÄ ir patvirtintÄ pastato techninį projektÄ ; per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo naujo statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtÄ suderintÄ ir patvirtintÄ namo techninį projektÄ .

Vertinant Kauno apygardos teismo Nutarties rezoliucinėje dalyje iÅ¡dėstytus reikalavimus matyti, kad nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 kilęs klausimas dėl neteisėtų statybos darbų padarinių Å¡alinimo buvo sprendžiamas kompleksiÅ¡kai, atsakovus įpareigojant ne tik paÅ¡alinti neteisėtos statybos darbų padarinius, bet ir pertvarkyti jiems nuosavybės teise priklausantį statinį taip, kad Å¡is atitiktų žemės sklype galiojančius detaliojo plano sprendinius ir statinio projektÄ .

Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo aplinkybės, kiek tai yra susiję su T. P. ir I. P. priklausančio statinio pertvarkymu, nagrinėjamoje byloje turi esminės reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo nurodytos sankasos ir gelžbetonio konstrukcijos teisiniam kvalifikavimui ir to pasėkoje, skundžiamų nutarimų, atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, teisėtumo vertinimui. T. P. įgaliotas atstovas per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinę sistemÄ â€žInfoStatyba“ pateikė Kauno rajono Savivaldybės administracijai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ statinio projektui „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

Naujos statybos projektas pagal įsiteisėjusiÄ teismo nutartį“. 2018 spalio 18 d. praneÅ¡imu Kauno rajono Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius nepritarė Statinio projektui. 2019 m. sausio 11 d. buvo gautas praÅ¡ymas dėl statybos zonos patikslinimo Žemės sklype. Kauno rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Ä®S-427 buvo pritarta koreguoti detaliojo plano sprendinius - statybos zonÄ ir ribÄ techninio projekto rengimo metu Žemės sklype. 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo gautas praÅ¡ymas iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ statinio projektui, tačiau 2019 m. rugsėjo 10 d.

Kauno rajono Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius praÅ¡ymÄ atmetė kaip neatitinkantį vieÅ¡inamai informacijai keliamų reikalavimų. 2019 m. rugsėjo 24 d. T. P. įgaliotas asmuo pateikė naujÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau 2019 m. spalio 9 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Kauno tinklų projektų valdymo skyrius praÅ¡ymui nepritarė, nurodydamas pastabas. 2019 m. spalio 14 d. praÅ¡ymui nepritarė ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius. 2019 m. spalio 18 d.

T. P. įgaliotas asmuo pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ statinio projektui, tačiau 2019 m. lapkričio 12 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius praÅ¡ymo netenkino.

11. Suinteresuotas asmuo T. P. 2020 m. spalio 26 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo N. P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė teismo pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å is suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjo patikslintame pareiÅ¡kime nurodyti reikalavimai peržengia teismo diskrecijos ribas, kadangi reikalaujama, jog teismas atliktų pakartotinį pareiÅ¡kėjo prokurorui teikto skundo aplinkybių ir argumentų vertinimÄ , o tokios teisės teismas neturi.

Teismas gali tik įvertinti, ar prokuroras, priimdamas nutarimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras, kurios esamu atveju nebuvo pažeistos. Prokuroras, surinkęs faktus, iÅ¡tyręs įrodymus, atsižvelgdamas į teismų sprendimus bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus, priėmė sprendimÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , todėl pagrįstai ir teisėtai nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo.

T. P. tinkamai įvykdė Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria buvo įpareigotas paÅ¡alinti tvorÄ , trinkeles ir sankasÄ . Teismas procesiniu sprendimu (nutartimi) konstatavo, jog savavaliÅ¡kos statybos padariniai yra paÅ¡alinti. Todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės reikalauti prokuroro revizuoti Kauno apygardos teismo nutarties. Ä®sitikinusi, kad Kauno apygardos teismo nutartis toje dalyje įvykdyta, Statybos inspekcija patvirtino nutarties įvykdymo faktÄ . Klausimas dėl dalies Kauno apygardos teismo nutarties įvykdymo yra galutinai užbaigtas ir prokuroras neturi teisės nesivadovauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jo pakeisti ar tikrinti.

Kauno apygardos teismo nutartis turi bÅ«ti vykdoma vadovaujantis vieÅ¡ai įregistruotomis žemės sklypo koordinatėmis, o ne tomis, kokias jas nustato pareiÅ¡kėjas, remdamasis savo subjektyviu vertinimu ir neteisingomis interpretacijomis. Todėl reikalavimas įpareigoti prokurorÄ imtis veiksmų, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis bÅ«tų vykdoma remiantis neteisingomis koordinatėmis, yra neteisėtas. PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Kauno apygardos teismas niekada nėra nagrinėjęs bylos dėl žemės sklypo koordinačių nustatymo, kadangi tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikÅ¡ta.

Kauno apygardos teismas civilinėje byloje (Nr. 2A-22-259/2018) sprendė klausimÄ , ar statybos yra savavaliÅ¡kos ir kaip Å¡alinti jos padarinius, jei bÅ«tų nustatytas savavaliÅ¡kumas. Nustatant aplinkybę dėl savavaliÅ¡kumo, teismas byloje vertino žemės sklypo ribas statybų savavaliÅ¡kumo kontekste, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad nutartimi teismas nustatė ribas. Civilinėje byloje nebuvo reiÅ¡kiamas joks reikalavimas dėl savininkams T. P. ir I. P. priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.45 straipsnio 1 dalį, todėl akivaizdu, jog teismo nutartis (jos motyvuojamoji dalis) negali bÅ«ti vykdoma pareiÅ¡kėjo pageidaujamomis, jo įsivaizduojamomis ribomis.

Å iuo metu Žemės sklypo ribos yra tos, kurios nustatytos Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. raÅ¡tu Nr. S6-304. Žemės sklypo koordinatės yra įraÅ¡ytos (su tuo sutinka ir pats pareiÅ¡kėjas), jos nenuginčytos, todėl prokuroras turi pagrindÄ jomis vadovautis ir, atitinkamai, remiantis jomis vertinti Kauno apygardos teismo nutarties vykdymÄ . Kauno apygardos teismas nutartyje pasisakė ir vertino konkrečiÄ 0,68 m. aukščio sankasÄ , kuriÄ Ä¯pareigojo paÅ¡alinti.

Å i sankasa buvo paÅ¡alinta. Tačiau teismas jokiu bÅ«du nenustatė bendros taisyklės, kad toje vietoje jokie darbai negali bÅ«ti vykdomi ateityje. PareiÅ¡kėjas plečiamai aiÅ¡kina Kauno apygardos teismo nutartį, nes toks klausimas teisme nebuvo nagrinėtas. T. P. turi 2017 metais suderintÄ supaprastintÄ kelio (privažiavimo) pastatymo projektÄ . Taigi, iÅ¡ to seka, jog valstybė neprieÅ¡tarauja, kad privažiavimas toje vietoje gali bÅ«ti įrengiamas. Be to, ir pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog toje vietoje planuoja rengti privažiavimÄ , atitinkamai jis pats ketina vykdyti darbus, todėl jo subjektyvÅ«s samprotavimai, jog žemė (plačiÄ ja prasme) toje vietoje neliečiama prieÅ¡tarauja logikos dėsniams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 12. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo N. P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmetė.

13. Teismas iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros medžiagos Nr. 10.7-29-20 nustatė, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė S. G. (toliau – ir prokurorė) tirdama pareiÅ¡kėjo N. P. 2020 m. sausio 15 d. praÅ¡ymÄ neapsiribojo prie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pridėtų dokumentų analize, tačiau savo iniciatyva rinko papildomus įrodymus. Siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, taip pat dėl galimai naujų neteisėtų statybų, kreipėsi į VTPSI bei NŽT dėl patikrinimų vietoje atlikimo ir informacijos bei medžiagos pateikimo.

Nustačiusi, kad minėtų institucijų pateiktoje medžiagoje informacija pateikta nepilnai ir/ar reikalinga papildoma informacija ir medžiaga, į minėtas institucijas kreipėsi pakartotinai. PareiÅ¡kėjo skundžiamame prokurorės 2020 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. (AP-1390)3VI-30-20 prokurorė spręsdama dėl 2012 m. spalio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) įvykdymo konstatavo, kad teismas, sprendimu įpareigodamas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – neteisėtai įrengtÄ sankasÄ , paÅ¡alinti trinkeles bei nugriauti tvorÄ , sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kokiomis koordinatėmis turi bÅ«ti vadovaujamasi Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Prokurorė pažymėjo, kad savavaliÅ¡kos statybos patikrinimas buvo vykdytas tomis koordinatėmis, kurios buvo nurodytos teismo sprendime. Vadovaudamasi minėtais argumentais prokurorė kaip nepagrįstÄ atmetė pareiÅ¡kėjo teiginį, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti netinkamai įvykdytas dėl to, kad tikrinant sprendimo įvykdymÄ buvo vadovaujamasi ne detaliuoju planu nustatytomis, o kadastre pažymėtomis sklypo ribų koordinatėmis. Prokurorė vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) bei 2019 m. gegužės 7 d.

Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0), sprendžiant ginÄÄ dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su tvoros, trinkelių ir sankasos paÅ¡alinimu, įvykdymo tinkamumo, teismų padarytomis iÅ¡vadomis, jog Å¡ioje apimtyje savavaliÅ¡kos statybos padariniai yra paÅ¡alinti tinkamai. Prokurorė pažymėjo, kad teismas sprendimu įpareigodamas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – neteisėtai įrengtÄ sankasÄ , paÅ¡alinti trinkeles bei nugriauti tvorÄ , sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kokiomis koordinatėmis turi bÅ«ti vadovaujamasi Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Prokurorė, įvertinusi VTPSI ir NŽT suraÅ¡ytų įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktų turinį, sprendė, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo patikrinimas buvo vykdomas tomis koordinatėmis, kurios buvo nurodytos teismo sprendime. Atitinkamai, prokurorė nepagrįstu laikė pareiÅ¡kėjo teiginį, jog teismo sprendimas gali bÅ«ti netinkamai įvykdytas dėl to, kad tikrinant sprendimo įvykdymÄ buvo vadovaujamasi ne detaliuoju planu nustatytomis, o kadastre pažymėtomis sklypo ribų koordinatėmis.

Prokurorė, nurodė, kad dėl teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo pertvarkyti pastatÄ pagal naujai parengtÄ techninį projektÄ , vykdymo sÄ lygų vyksta teisminis nagrinėjimas, todėl imtis priemonių dėl Å¡ios sprendimo dalies tinkamo įvykdymo užtikrinimo Å¡iuo metu nėra pagrindo. Pasisakydama dėl sankasos prokurorė nurodė, kad NŽT atlikus patikrinimÄ , nenustatyta, kad valstybinė žemė naudojama neteisėtai ar yra užimta savavaliÅ¡kai. PrieÅ¡ingai, nurodė, jog pareiÅ¡kėjo nurodoma sankasa įrengta žemės sklype, suprojektuotame žemės reformos žemėtvarkos projekte, skirtame privažiavimui (keliui) prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įrengti.

Sankasa įrengta Å¡io sklypo ribose ir yra naudojama kaip įvažiavimas į vienÄ iÅ¡ sklypų, t. y. susisiekimui, jos naudojimo paskirtis neprieÅ¡tarauja teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto vietinės reikÅ¡mės kelio nustatytai paskirčiai ir naudojimo bÅ«dui. Prokurorė darė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti, kad įrengiant sankasÄ buvo pažeisti teisės aktai, valstybės ar savivaldybės interesai, o tuo pačiu ir vieÅ¡asis interesas. Pasisakydama dėl gelžbetoninės konstrukcijos prokurorė, iÅ¡tyrusi NŽT 2019 m. gruodžio 18 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu gautus duomenis bei informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančius duomenis, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodoma atraminė sienelė įrengta pagal techninio projekto, pagal kurį yra iÅ¡duotas statybos leidimas, sprendinius, todėl nurodė, jog konstatuoti, kad Å¡i sienelė yra įrengta neteisėtai ar savavaliÅ¡kai, nėra pagrindo.

Be to, nurodė, jog vykdant teismo sprendimÄ , yra parengta minėto projekto korektÅ«ra, pagal kuriÄ atraminės sienelės dalis, esanti valstybinėje žemėje yra numatyta nugriauti. Atitinkamai prokurorė sprendė nesant pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktai, valstybės ar savivaldybės interesai, o tuo pačiu ir vieÅ¡asis interesas.

14. PareiÅ¡kėjo skundžiamame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. Z. (toliau – ir aukÅ¡tesnioji prokurorė) 2020 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 13.12.-39 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. balandžio 30 d. nutarimÄ â€žAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ aukÅ¡tesnioji prokurorė, spręsdama dėl 2012 m. spalio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) įvykdymo, analizavo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) bei 2019 m. gegužės 7 d.

Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0), kuria pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Išanalizavusi jas aukštesnioji prokurorė nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog sprendimo dalis dėl betoninių trinkelių ir sankasos pašalinimo yra tinkamai įvykdyta. Aukštesnioji prokurorė ištyrė VTPSI pažymas bei sprendė, nesant pagrindo abejoti jose konstatuota aplinkybe, jog nugriauta savavališkai pastatyta 1,30 m. aukščio ir 28,40 m. ilgio tvora su pamatais ir vartais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į šiaurę nuo žemės sklypo ribos ir sutvarkyta statybvietė bei nugriauta 1,30 m. aukščio ir 4,40 m. ilgio tvora su pamatais ir vartais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į vakarus nuo žemės sklypo ribos.

Atitinkamai aukÅ¡tesnioji prokurorė Å¡ioje apimtyje atmetė pareiÅ¡kėjo N. P. argumentus dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. balandžio 30 d. nutarimo nepagrįstumo. AukÅ¡tesnioji prokurorė taip pat konstatavo, kad nėra ginčo, jog iki Å¡iol nėra įvykdytas teismo sprendimas dalyje dėl atsakovų įpareigojimo per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektÄ pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto detaliojo sklypo plano sprendinius arba pagal naujai parengtÄ teritorijų planavimo dokumentÄ ; per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ pagal naujai parengtÄ ir patvirtintÄ pastato techninį projektÄ bei per 6 mėnesius nuo naujo statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ namo techninį projektÄ .

AukÅ¡tesnioji prokurorė analizavo teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis ir nustatė, kad 2019 m. liepos 16 d. VTPSI buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Kartu nustatė, jog Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 26 d. gautas T. P. praÅ¡ymas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, iÅ¡aiÅ¡kinimo. Dėl minėtos nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo vėliau kreipėsi ir pareiÅ¡kėjas N. P.. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo aukÅ¡tesniosios prokurorės nutarimo priėmimo dienÄ minėti praÅ¡ymai nebuvo iÅ¡spręsti.

Vadovaudamasi nurodytais argumentais, o taip pat argumentu, jog už ginčo teismo sprendimų vykdymÄ yra atsakinga VTPSI, aukÅ¡tesnioji prokurorė atmetė pareiÅ¡kėjo N. P. argumentus dėl prokurorės neveikimo vykdymo procese. AukÅ¡tesnioji prokurorė, konstatavusi, kad pareiÅ¡kėjo minima sankasa, esanti valstybinėje žemėje, nėra tas pats objektas, kurį paÅ¡alinti teismo sprendimu buvo įpareigoti atsakovai T. P. ir I. A. (buvusi pavardė P.), tyrė, ar Å¡io objekto buvimas valstybinėje žemėje pažeidžia teisės aktų reikalavimus bei vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuris gintinas pasitelkiant prokurorui suteiktus įgaliojimus.

Aukštesnioji prokurorė, įvertinusi NŽT 2019 m. gruodžio 18 d. atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl galimų valstybinės žemės pažeidimų valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sprendė, jog atraminė sienutė ir sankasa, esantys valstybinėje žemėje suprojektuotame viešojo naudojimo kelyje, negali būti vertinami kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas, apribojantis savininko ir kitų asmenų teises naudotis žemės sklypu.

Kartu sprendė, kad atraminė sienelė yra T. P. ir I. A. (buvusi pavardė P.) namo, kuris turi bÅ«ti pertvarkomas pagal suderintÄ projektÄ , dalis, todėl Å¡ios konstrukcijos klausimas taip pat turi bÅ«ti sprendžiamas kartu su teismo sprendimo neįvykdyta dalimi dėl namo pertvarkymo pagal naujai parengtÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ namo techninį projektÄ . AukÅ¡tesnioji prokurorė, remdamasi NŽT bei Kauno rajono savivaldybės pateikta informacija, jog Å¡ios institucijos nėra iÅ¡davusios sutikimų bei statybÄ leidžiančių dokumentų Skrydžio gatvės įrengimui (duomenys neskelbtini), atmetė, kaip nepagrįstus N. P. skundo argumentus, jog sankasa ir betono konstrukcija pareiÅ¡kėjui padidins bÅ«simas kelio įrengimo iÅ¡laidas.

AukÅ¡tesnioji prokurorė pabrėžė, jog N. P. skunde aptariama sankasa nėra tas pats objektas, dėl kurio prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ kreipėsi į teismÄ ir kuriÄ teismas įsiteisėjusia nutartimi įpareigojo paÅ¡alinti. AukÅ¡tesnioji prokurorė nenustatė aplinkybių, jog sankasos ir gelžbetoninės konstrukcijos buvimas valstybinėje žemėje, kuri naudojama kaip vieÅ¡ojo naudojimo kelias, padarytų jo eksploatavimÄ neįmanomu, tuo reikÅ¡mingai pažeidžiant visuomenės ar ženklios jos dalies interesus.

Kartu nurodė, jog NŽT, kaip žemės savininko įgalioto asmens, sutikimo leisti vykdyti sankasos statybos darbus nebuvimas, nustačius, kad Å¡i institucija yra informuota apie atliktus statybos darbus ir jiems neprieÅ¡tarauja, nesudaro pagrindo konstatuoti tokį vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , kuris sudarytų pakankamÄ pagrindÄ kreiptis į teismÄ .

15. Teismas nurodė, jog tiek prokurorė, tiek ir aukÅ¡tesnioji prokurorė, nagrinėdamos atitinkamai pareiÅ¡kėjo N. P. praÅ¡ymÄ bei skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, savo iniciatyva rinko įrodymus, susijusius su ginčo betoninėmis trinkelėmis, tvora, sankasa bei gelžbetonine konstrukcija, teisės aktų, o tuo pačiu ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo kontekste, surinktus įrodymus analizavo ir vertino juos sistemiÅ¡kai ginčo klausimais teismų priimtų procesinių sprendimų turinio kontekste, o savo daromas iÅ¡vadas aiÅ¡kiai motyvavo.

Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad prokurorės pažeidė proceso teisės normas, nustatančias pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir/ar skundo nagrinėjimo procedÅ«ras. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas N. P., kreipdamasis į teismÄ , iÅ¡ esmės nenurodė jokių konkrečių skundÄ nagrinėjusių prokurorės ir/ar aukÅ¡tesniosios prokurorės proceso teisės normų, reglamentuojančių praÅ¡ymo ir/ar skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjo įvardintos priežastys, iÅ¡ esmės yra pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s teiginiai.

Teismas pastebėjo, kad prokuroro diskrecijai priklauso nuspręsti, kokie įrodymai yra tinkami ir/ar pakankami priimant sprendimÄ dėl to, ar yra pagrindas inicijuoti vieÅ¡ojo intereso gynimÄ . PareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad prokurorės betarpiÅ¡kai faktų vietoje netyrė ir netikrino, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai, kad jos nesurinko tinkamų ir pakankamų įrodymų klausimui iÅ¡spręsti. Teismas nurodė, kad prokuroras, turėdamas teisinį iÅ¡silavinimÄ , yra kompetentingas atlikti teisinį aplinkybių, faktų ir įrodymų vertinimÄ , tačiau srityse, kuriose reikalingos specialios žinios, yra bÅ«tinos specialistų iÅ¡vados.

Nagrinėjamu atveju, prokurorės, siekdamos iÅ¡siaiÅ¡kinti N. P. praÅ¡yme ir skunde nurodomas aplinkybes, formulavo klausimus bei pavedimus specialias funkcijas atliekančioms institucijoms – VTPSI ir NŽT. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokurorių nutarimuose iÅ¡dėstytais motyvais, nesuponuoja iÅ¡vados, kad prokurorės padarė procesinių normų pažeidimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nurodė, kad teismas nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nesprendžia ginčo dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo iÅ¡ esmės, todėl atitinkamai, nagrinėjamu atveju teismas nevertino, ar prokurorės, priimdamos skundžiamus nutarimus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas.

16. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas nustatė, kad į bylÄ pateiktas mokėjimo nurodymas 463 patvirtina, jog N. P. 2020 m. liepos 30 d. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už pateiktÄ ieÅ¡kinį. Patikslintu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas prašė grÄ Å¾inti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Teismas nurodė, jog Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkinamas, pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intinas jo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Taip pat teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašė priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Suinteresuotas asmuo pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp Kauno rajono savivaldybės administracijos ir advokatės G. S. D. (2020 m. rugpjūčio 23 d. dokumento numeris DOK – 97479 priedas). 2021 m. sausio 19 d. pateiktas praÅ¡ymas priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų teisinei pagalbai atlyginti bei iÅ¡laidų detalizacija. Prie praÅ¡ymo pridėtos 2020 m. spalio 2 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija GSD Nr. 20-137, 2020 m. lapkričio 4 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija GSD Nr. 20-154 bei jų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai (2021 m. sausio 19 d. dokumento numeris DOK – 7834 priedai).

A. G. S. D. parengė 2020 m. rugsėjo 14 d. atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir 2020 m. spalio 22 d. atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ . Teismas nurodė, jog CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Tiek 2020 m. rugsėjo 14 d. atsiliepime, tiek ir 2020 m. spalio 22 d. atsiliepime Kauno rajono savivaldybės administracija N. P. ieÅ¡kinį, o vėliau ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Minėtuose atsiliepimuose iÅ¡ esmės yra nurodomos faktinės aplinkybės ir jokie atsikirtimai į N. P. ieÅ¡kinį, o vėliau ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nebuvo suformuluoti. Todėl, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo N. P. ir suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, sprendė, jog nėra pagrindo Å¡io suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Taip pat teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo T. P. prašė teismo priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp T. P. ir advokatų profesinės bendrijos Č. ir partneriai (2020 m. spalio 15 d. dokumento numeris DOK – 122364 priedas). 2021 m. sausio 18 d. suinteresuotas asmuo pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti 227,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas teisinei pagalbai atlyginti bei iÅ¡laidų detalizacijÄ . Prie praÅ¡ymo pridėjo 2020 m. spalio 30 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija APB Nr. 0001078 bei jos apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ (2021 m. sausio 18 d. dokumento numeris DOK – 7013 priedai). Advokatas. P. Č. pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie e-bylos kortelės, parengė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ . Teismas nurodė, jog suinteresuoto asmens T. P. turėtos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio.

Pareiškėjo N. P. ir suinteresuoto asmens T. P. interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi akivaizdžiai yra priešingi. Todėl konstatavo, kad suinteresuoto asmens T. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos pareiškėjo veiksmų – pateikto patikslinto pareiškimo, kuriuo ginčijami prokurorų nutarimai. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendė suinteresuoto asmens T. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 227,77 Eur priteisti iš pareiškėjo, kurio patikslintas pareiškimas buvo atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 17. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas N. P. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo N. P. patikslintas pareiÅ¡kimas ir priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos suinteresuoto asmens T. P. naudai, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutartį – pareiÅ¡kėjo N. P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti visa apimtimi, o suinteresuoto asmens T. P. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo visa apimtimi atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o prie bylos medžiagos prijungti ONKT skyriaus prokuroro A. M. baigiamÄ jÄ kalbÄ , 2012 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-592/2012 ir 2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2012.

18. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė savo ir Prokurorių kompetencijos ribas ir tai nulėmė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių teismas nepagrįstai atmetė tenkintinÄ pareiÅ¡kimÄ . Teismas neiÅ¡samiai, neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir todėl klaidingai nustatė bylos aplinkybes bei darė klaidingas iÅ¡vadas. Be to, teismas vykdė formalų, o ne realų teisingumÄ .

Realiai teismas nepatikrino Prokurorių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo ir nutarimus paliko galioti, nors jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Visi teismo padaryti pažeidimai nulėmė neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nes buvo atmestas tenkintinas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas. 2.2. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra netinkamai motyvuota, nes teismas neatsakė į esminius pareiÅ¡kimo faktinius ir teisinius argumentus. Teismas nutarimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertino tik formaliai, o ne iÅ¡ esmės. Teismas vertino tik tai, ar nutarimai turi reikiamas dalis (įrodymų rinkimas, įrodymų analizė, įrodymų vertinimas, motyvai), tačiau iÅ¡ esmės Å¡ių dalių turinio netyrė.

Teismas iš esmės tik pacitavo tam tikras nutarimų dalis. Teismas laikė, kad pareiškimo argumentai nėra vertintini, nes jie peržengia formalaus tikrinimo ribas, todėl pareiškėjo argumentų nevertino. Kadangi teismas nevertino pareiškėjo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų, todėl jis visiškai nepagrįstai atmetė ir šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. 2.3. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisiniai argumentai yra nepakankami išvadoms pagrįsti.

Todėl apeliantas negali suprasti, kodėl teismas priėmė atitinkamo turinio skundžiamÄ nutartį bei negali efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ . 2.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai neįvertino, kad Prokurorių nutarimai savo nepagrįstomis iÅ¡vadomis diskredituoja bei verčia niekais ilgus metus trukusį ir daug lėšų pareikalavusį ProkuratÅ«ros vykdytÄ vieÅ¡ojo intereso gynimÄ bei prieÅ¡tarauja įsiteisėjusių teismų sprendimų esmei. 2.5.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai neįvertino, kad Prokurorės atmestinai ir pasyviai iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ , t. y. netyrė institucijų priimtų aktų, o rėmėsi jais kaip neginčijamais faktais, be to, apsiribojo raÅ¡ytinės medžiagos tyrimu ir pačios faktų betarpiÅ¡kai netyrė bei netikrino, todėl nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė įrodymus, juos vertino izoliuotai vienus nuo kitų, o ne kaip visumÄ , kas nulėmė nepagrįstas Prokurorių iÅ¡vadas dėl faktų ir praÅ¡ymo atmetimÄ .

NŽT ir VTPSI nesiima jų kompetencijai priskirtų veiksmų pažeistam vieÅ¡ajam interesui ginti. O tai reiÅ¡kia, kad prokuroras turi teisinį pagrindÄ ir pareigÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Taigi Prokurorės jas taikyti atsisakė nepagrįstai. Kadangi teismas į minėtus Prokurorių padarytus pažeidimus neatsižvelgė ir nutarimus paliko galioti, pagrįstai teigtina, jog teismas skundžiamoje dalyje taipogi nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė įrodymus, juos vertino izoliuotai vienus nuo kitų, o ne kaip visumÄ ir tai nulėmė nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimÄ 2.6.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai neįvertino, kad nutarimų motyvai yra logiÅ¡kai prieÅ¡taringi, dėl ko neįmanoma suprasti, kodėl nutarimais buvo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Prokurorių nutarimų trÅ«kumus, todėl prieÅ¡taringa yra ir skundžiama nutartis. Å ie loginiai prieÅ¡taravimai nulėmė neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nes buvo atmestas tenkintinas pareiÅ¡kimas. 2.7.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai neįvertino ir kitų nutarimų argumentų bei iÅ¡vadų nepagrįstumo, o ir kiti teismo argumentai bei iÅ¡vados taip pat yra nepagrįsti. AukÅ¡tesnioji prokurorė nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog dėl sankasos padidėja kelio įrengimo iÅ¡laidos, motyvuodama tuo, kad pareiÅ¡kėjas neturi statybÄ leidžiančio dokumento, o NŽT bei Kauno rajono savivaldybės administracija nėra iÅ¡davusios sutikimų ir statybÄ leidžiančių dokumentų Skrydžio gatvės įrengimui.

Tačiau projektuojamas kelias nėra Skrydžio gatvė ir jau vien dėl Å¡ios priežasties aptariami AukÅ¡tesniosios prokurorės teiginiai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju kelias yra kaimo gyvenamojoje vietovėje, todėl statybÄ leidžiantis dokumentas jo tiesimui nėra reikalingas. Å ios aplinkybės ir atitinkamo teisinio reglamentavimo Prokurorė net neanalizavo, o vadovavosi niekuo nepagrįstais teiginiais. Renkant ir tiriant įrodymus, reikÅ¡mingus pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo nagrinėjimui, pareiÅ¡kėjas nebuvo apklaustas, nors tai turėjo bÅ«ti padaryta, kadangi jam žinoma daug nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

19. Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. T. P. kartu su atsiliepimu pateikė teismui informacijÄ apie Europos žmogaus teisių teisme iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ , kurioje buvo spręstas klausimas susijęs su N. P. nurodoma Kauno apygardos teismo nutartimi ir kurioje yra pasisakyta dėl Žemės sklypo ribų netinkamo nustatymo. Nurodė, jog Å¡is įrodymas nebuvo pateiktas su ankstesniais procesiniais dokumentais, kadangi byla Europos žmogaus teisių teisme buvo iÅ¡nagrinėta tik 2021 m. sausio 19 d.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 3.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, priimta įvertinus teisės aktų bei teismų praktikoje nustatytas taisykles. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra nepagrįsti. K. K. apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė S. G. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė I.

Z. (aukÅ¡tesnioji prokurorė) pagrįstai ir teisėtai 2020 m. birželio 26 d. paliko galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiÅ¡kėjo patikslinto pareiÅ¡kimo reikalavimus. 3.2. Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė savo ir prokurorių kompetencijos ribas. Apeliantas neteisingai interpretuoja teismo vaidmenį tokio pobÅ«džio bylose ir nepagrįstai teismo veiksmus, kuriais teismas patikrino, ar prokurorės nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras, vertino kaip formalaus teisingumo vykdymÄ .

Apeliantas nepagrįstai procesinių pažeidimų vertinimÄ prilygino formaliam teisingumui. Nesuprantama, kokiu pagrindu apeliantas pasikartojančiai ir sistemingai teigia, jog teismas atliko formalų prokurorių nutarimų vertinimÄ , kadangi skundžiamoje nutartyje ne tik, kad tokia sÄ voka nėra vartojama, tačiau nutarties turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino prokurorių veiksmus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas teisines taisykles – patikrino, ar prokurorės rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ .

Å iuos prokurorių veiksmus, įvertinęs jų turinį, o ne formaliai, kaip teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas laikė atliktus tinkamai, todėl pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ . Veiksmų vertinimas procesiniu aspektu nėra tapatu atmestinam ar formaliam vertinimui. 3.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , nes jame nurodyti reikalavimai peržengė teismo diskrecijos ribas, kadangi pareiÅ¡kėjas reikalavo, jog teismas atliktų pakartotinį pareiÅ¡kėjo prokurorui teikto skundo aplinkybių ir argumentų vertinimÄ , o tokios teisės teismas neturi.

Teismas, savo diskrecijos ribose, patikrino ir įvertino prokurorių atliktÄ tyrimÄ ir skundžiamoje nutartyje pasisakė, jog prokurorės veikė aktyviai, nagrinėdamos atitinkamai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ bei skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, savo iniciatyva rinko įrodymus, susijusius su ginčo betoninėmis trinkelėmis, tvora, sankasa bei gelžbetonine konstrukcija, teisės aktų, o tuo pačiu ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo kontekste, surinktus įrodymus analizavo ir vertino juos sistemiÅ¡kai ginčo klausimais teismų priimtų procesinių sprendimų turinio kontekste, o savo daromas iÅ¡vadas aiÅ¡kiai motyvavo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad prokurorės pažeidė proceso teisės normas, nustatančias pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir/ar skundo nagrinėjimo procedÅ«ras. 3.4. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, turėjo pareigÄ Ä¯pareigoti prokurorę kreiptis dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Pagal įstatymus bÅ«tent prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar jo nėra.

Tik nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminę reikÅ¡mę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, prokuroras privalo inicijuoti bylÄ . Esamu atveju, prokurorės surinkusios faktus, iÅ¡tyrusios įrodymus, atsižvelgdamos į teismų sprendimus bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus, priėmė sprendimÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , todėl pagrįstai ir teisėtai nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo.

Vien apelianto nepasitenkinimas nėra pagrindas civilinės bylos dėl viešojo intereso gynimo iškėlimui. Visos apelianto nurodytos aplinkybės, visi faktai buvo patikrinti ir įvertinti, todėl prokurorės veikė teisėtai. Prokurorių vertinimas nesutapo su apelianto vertinimu, tačiau vien tai nelemia nutarimų neteisėtumo, kadangi prokurorai neprivalo automatiškai vykdyti asmenų pageidavimų. 3.5. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog skundžiama nutartis yra netinkamai motyvuota, be to teigia, jog pareiškime yra nurodęs procesinių teisės normų pažeidimų, tačiau ir atskirajame skunde jų neišskiria.

PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visus reikÅ¡mingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumÄ teisiÅ¡kai įvertino. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir detaliai vertino sprendimo priėmimui reikÅ¡mingus įrodymus, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, jog teismo vertinimas nesutampa su apelianto N. P. vertinimu, nereiÅ¡kia procesinio sprendimo nemotyvuotumo. 3.6. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog prokurorių veiksmai prieÅ¡tarauja įsiteisėjusių teismų sprendimų esmei.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent pats apeliantas ignoruoja įsiteisėjusius teismų sprendimus ir siekia jų revizijos. 2018 m. liepos 22 d. Statybos inspekcija, atlikusi visus reikalingus ir bÅ«tinus patikrinimus, veikdama savo įgaliojimų ribose, konstatavo, jog T. P. įvykdė Kauno apygardos teismo nutartį dalyje dėl tvoros nugriovimo, sankasos nukasimo, trinkelių iÅ¡ardymo bei statybvietės sutvarkymo. Statybos inspekcija labai atsakingai vertino T. P. veiksmus, vykdant sprendimÄ , ir neapsiribojo viena apžiÅ«ra, o atliko keletÄ patikrinimų vietoje: 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. liepos 23 d.

Tik įsitikinusi, kad Kauno apygardos teismo nutartis toje dalyje įvykdyta, patvirtino įvykdymo faktÄ . Apeliantas, bÅ«damas nepatenkintas Statybos inspekcijos patvirtinimu, 2018 m. liepos 30 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Statybos inspekcijÄ , nurodydamas, kad T. P. neįvykdė Kauno apygardos teismo nutarties dalies. Jam buvo atsakyta, kad atliekant patikrinimus buvo nustatyta, jog valstybinė žemė yra atlaisvinta, sprendimas toje dalyje įvykdytas. Šį atsakymÄ apeliantas apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi byloje nutarė atmesti šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Nesutikdamas su tokiu Kauno apylinkės teismo sprendimu, ieÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ Kauno apygardos teismui, kuris 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019 ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmetė. IÅ¡ to seka, kad klausimas dėl dalies Kauno apygardos teismo nutarties įvykdymo yra galutinai užbaigtas ir prokuroras neturi teisės nesivadovauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jo pakeisti ar tikrinti.

Apeliantas siekia, kad prokurorės nesivadovautų teismo procesiniais sprendimais. Toks praÅ¡ymas nesuderinamas su prokurorui įstatymais suteiktomis funkcijomis bei teisinės valstybės, teisėtumo principais. Prokurorių veiksmai, kuriais jos atsisakė tenkinti neteisėtus pareiÅ¡kėjo reikalavimus, laikytini pagrįstais ir teisėtais. 3.7. Apeliantas, kvestionuodamas sankasos bendrÄ ja prasme buvimo toje vietoje faktÄ , nepagrįstai teigia, jog Kauno apygardos teismo nutartyje buvo nustatyta, jog jokios sankasos toje vietoje negali bÅ«ti ir kad teismas nustatė prejudicinį faktÄ dėl sankasų neleistinumo.

Kauno apygardos teismas nutartyje pasisakė ir vertino konkrečiÄ 0,68 m. aukščio sankasÄ , kuriÄ Ä¯pareigojo paÅ¡alinti. Å i sankasa buvo paÅ¡alinta. Valstybinės institucijos šį faktÄ patvirtino, ginčo dėl to nėra. T. K. apygardos teismas nutartyje nenustatė bendros taisyklės, kad toje vietoje jokie darbai negali bÅ«ti vykdomi ateityje. PareiÅ¡kėjas plečiamai aiÅ¡kina Kauno apygardos teismo nutartį, nes toks klausimas teisme nebuvo nagrinėtas. Jokio prejudicinio fakto dėl sankasų neleistinumo teismas nenustatė.

T. P. turi 2017 metais suderintÄ supaprastintÄ kelio (privažiavimo) pastatymo projektÄ . Todėl valstybė neprieÅ¡tarauja, jog privažiavimas toje vietoje gali bÅ«ti įrengiamas. Be to, ir pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog toje vietoje planuoja rengti privažiavimÄ , atitinkamai jis pats ketina vykdyti darbus, todėl jo subjektyvÅ«s samprotavimai, jog žemė (plačiÄ ja prasme) toje vietoje neliečiama prieÅ¡tarauja logikos dėsniams. 3.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog prokurorės negalėjo vadovautis kompetentingų institucijų duomenimis, o privalėjo pačios tikrinti ir vertinti faktus, t. y. siekė, jog prokurorės atliktų ne tik teisinį aplinkybių, faktų ir įrodymų vertinimÄ , bet ir specialių žinių (pvz. inžinerinių) reikalaujantį vertinimÄ .

Apelianto argumentas, kuriuo jis siekia, kad prokurorės pačios įvertintų visas pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes bei faktus, nepasitelkdamos specialistų ir nesivadovaudamos specialistų konkrečioje srityje iÅ¡vadomis, iÅ¡ esmės patvirtina tik tai, jog pats pareiÅ¡kėjas, neturėdamas specialių žinių, yra susidaręs tam tikrÄ asmeninę nuomonę, kuriÄ laiko teisingiausia, ir, nepaisant specialistų iÅ¡vadų, nesutinka su bet kokiais prieÅ¡taravimais jo įsitikinimams.

Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, prokuroras, turėdamas teisinį iÅ¡silavinimÄ , yra kompetentingas atlikti teisinį aplinkybių, faktų ir įrodymų vertinimÄ , tačiau srityse, kuriose reikalingos specialios žinios, yra bÅ«tinos specialistų iÅ¡vados. Nagrinėjamu atveju, prokurorės, siekdamos iÅ¡siaiÅ¡kinti apelianto praÅ¡yme ir skunde nurodomas aplinkybes, formulavo klausimus bei pavedimus specialias funkcijas atliekančioms institucijoms - VTPSI ir NŽT.

BÅ«tent VTPSI ir NŽT yra kompetentingos priimti iÅ¡vadas Å¡iais klausimais, todėl prokurorės, siekdamos tinkamai atlikti tyrimÄ , Å¡ias institucijas ir pasitelkė. Gauti atsakymai paneigė apelianto nurodytas aplinkybes, todėl prokurorės turėjo teisę Å¡iais rezultatais vadovautis. Faktų patikrinimas vietoje, prokurorių, neturinčių specialių žinių, iÅ¡vadų nebÅ«tų pakeitę, nes bÅ«tinos specialistų iÅ¡vados. AnalogiÅ¡kai ir bylose, klausimams, reikalaujantiems specialių žinių yra pasitelkiami specialistai ar ekspertai. 3.9.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog 2004 m. namo projektas ir statybos leidimas Nr. GN-299 yra nebeaktualūs, kadangi šie dokumentai niekuomet nebuvo teismo ar kitos institucijos panaikinti, todėl jų negaliojimas yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, o ne faktas. Kauno apygardos teismo nutartimi šie dokumentai nebuvo panaikinti ir nebuvo pripažinti negaliojančiais. Teismas yra išaiškinęs, jog Kauno apygardos teismo nutarties vykdymui nėra būtina rengti naujus dokumentus, kadangi Kauno apygardos teismo nutartis gali būti vykdoma remiantis turimais galiojančiais dokumentais.

Todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, 2004 m. namo projektas ir statybos leidimas nėra nebeaktualÅ«s, nes iÅ¡ T. P. neatimta teisė jais naudotis, jis nėra iÅ¡imtinai įpareigotas rengti naujų dokumentų. Atitinkamai, Å¡iais dokumentais remtis prokurorės turėjo teisę. Apelianto iÅ¡reikÅ¡tos abejonės, kad tam tikri dokumentai nebuvo atsiradę 10 metų, todėl jie nėra teisingi, nepagrįstos. T. P. 2004 m. namo projektÄ turėjo visÄ laikotarpį ir galėjo juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (neprivalėjo savanoriÅ¡kai teikti į bylÄ , kai niekas jo neprašė). 3.10.

Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė ir ONKT skyriaus prokuroro A. M. baigiamÄ jÄ kalbÄ b. b. Nr. 1-600-651/2011. Å is įrodymas neturėtų bÅ«ti priimtas vertinti byloje, kadangi apeliantas nepagrindė, kad Å¡io dokumento pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, jog Å¡ių dokumentų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, Å¡iame dokumente esanti informacija nėra susijusi su nagrinėjama byla.

20. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tokio pobÅ«džio bylų nagrinėjimo praktika, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas (patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumÄ proceso normų pažeidimo aspektu) ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrino, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti. 4.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nurodė, kad tiek prokurorė, tiek ir aukÅ¡tesnioji prokurorė, nagrinėdamos pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ bei skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, savo iniciatyva rinko įrodymus, susijusius su ginčo betoninėmis trinkelėmis, tvora, sankasa bei gelžbetonine konstrukcija.

Teisės aktų, o tuo pačiu ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo kontekste, surinktus įrodymus analizavo ir vertino juos sistemiÅ¡kai ginčo klausimais teismų priimtų procesinių sprendimų turinio kontekste, o savo daromas iÅ¡vadas aiÅ¡kiai motyvavo. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad prokurorės pažeidė proceso teisės normas, nustatančias pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir/ ar skundo nagrinėjimo procedÅ«ras. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog prokurorės atmestinai ir pasyviai iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ , t. y. netyrė institucijų priimtų aktų, o rėmėsi jais kaip neginčijamais faktais, teismas nurodė, kad prokuroro diskrecijai priklauso nuspręsti, kokie įrodymai yra tinkami ir/ar pakankami priimant sprendimÄ dėl to, ar yra pagrindas inicijuoti vieÅ¡ojo intereso gynimÄ .

PareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad prokurorės betarpiÅ¡kai faktų vietoje netyrė ir netikrino, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai, kad jos nesurinko tinkamų ir pakankamų įrodymų klausimui iÅ¡spręsti. Teismas pagrįstai nurodė, kad prokuroras, turėdamas teisinį iÅ¡silavinimÄ , yra kompetentingas atlikti teisinį aplinkybių, faktų ir įrodymų vertinimÄ , tačiau srityse, kuriose reikalingos specialios žinios, yra bÅ«tinos specialistų iÅ¡vados. Prokurorės, siekdamos iÅ¡siaiÅ¡kinti apelianto praÅ¡yme ir skunde nurodomas aplinkybes, formulavo klausimus bei pavedimus specialias funkcijas atliekančioms institucijoms.

Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokurorių nutarimuose iÅ¡dėstytais motyvais, nesuponuoja iÅ¡vados, kad prokurorės padarė procesinių normų pažeidimÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«roje, atlikus iÅ¡samų tyrimÄ , buvo iÅ¡analizuotos ir įvertintos aplinkybės dėl galimo vieÅ¡o intereso pažeidimo nustačius, kad projektuojamame kelyje, valstybei priklausančiame žemės sklype, yra betoninė konstrukcija ir sankasa, tačiau konstatuota, jog Å¡ių objektų buvimas nesudaro pagrindo prokurorui inicijuoti vieÅ¡ojo intereso gynimo, nes skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog Å¡ių objektų buvimas valstybinėje žemėje, kuri naudojama kaip vieÅ¡o naudojimo kelias, padarytų jo eksploatavimÄ neįmanomu, tuo reikÅ¡mingai pažeidžiant visuomenės ar ženklios jos dalies interesus.

Šie objektai, jų savybės ir paskirtis buvo įvertinti ir aptarti kompetentingos institucijos – VTPSI, kurios išvadų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Tai, kad prokuroras nebuvo vietoje bei pats betarpiškai neištyrė betoninės konstrukcijos ir sankasos, nedaro jo išvadų dėl viešojo intereso nebuvimo ginčo santykyje nepagrįstomis ir neteisėtomis. Prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu.

Kauno apygardos prokuratÅ«roje, gavus apelianto pareiÅ¡kimÄ , buvo renkama medžiaga, iÅ¡tirtos ir įvertintos visos nurodytos aplinkybės, susijusios teismo sprendimo vykdymu bei valstybinėje žemėje, projektuojamo kelio teritorijoje esančių objektų - atraminės sienelės ir sankasos - vertinimu galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo aspektu. AukÅ¡tesnysis prokuroras sutiko su Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , motyvais ir pripažino skundžiamÄ sprendimÄ teisėtu ir pagrįstu.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ir Generalinės prokuratūros prokuroras skundžiamuose nutarimuose išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo prašymo ir skundo argumento. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų argumentais ir padarytomis išvadomis, neleidžia teigti, kad prokuratūroje pareiškėjo prašymas ir skundas aukštesniajam prokurorui buvo išnagrinėti nepilnai, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotas skundų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo taisykles.

Nutarimuose iÅ¡samiai, detaliai ir motyvuotai prokurorai iÅ¡tyrė visas pareiÅ¡kimo nagrinėjimui bÅ«tinas ir aktualias faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jo praÅ¡ymÄ bei skundÄ padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl teisinio pagrindo naikinti ginčijamus prokurorų sprendimus nėra. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjas turi kitokiÄ nuomonę dėl jo kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo ir analizavimo, aplinkybių vertinimo ir pareiÅ¡kimo iÅ¡nagrinėjimo rezultatų, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu panaikinti prokurorų priimtus procesinius sprendimus. 4.3.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad prokurorai, tirdami pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (skundÄ ), tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktÄ informacijÄ , jÄ teisiÅ¡kai įvertino, nutarimai yra motyvuoti ir iÅ¡samÅ«s, juose smulkiai detalizuota pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme (skunde) pateikta informacija. Prokurorai, atsižvelgdami į teismų praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras, prokurorai nepažeidė.

21. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 5.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. 5.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ arba imtis kitų vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių ar ne, suteikia prokurorui.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu ir suformuota teismų praktika, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iÅ¡ esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ .

PareiÅ¡kėjas prokurorų nutarimų neteisėtumÄ grindžia skirtingų savo ir prokurorių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Apeliantas siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, iÅ¡tirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratÅ«roje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimÄ dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose.

Ir bÅ«tent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas. Teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstu dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ ar taikyti kitas vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetencijÄ . 5.3.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, laikėsi suformuotos teismų praktikos nustatytos kompetencijos ribų, ir skundžiamus nutarimus, jų motyvus ir surinktus įrodymus vertino tiek, kiek nepažeidžia prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ . Neperžengdamas teismo kompetencijos tokiose bylose ribų, teismas pasisakė dėl visų pareiÅ¡kėjo argumentų. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog prokurorės atmestinai ir pasyviai iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ , teismas nurodė, kad prokuroro diskrecijai priklauso nuspręsti, kokie įrodymai yra tinkami ir/ar pakankami priimant sprendimÄ dėl to, ar yra pagrindas inicijuoti vieÅ¡ojo intereso gynimÄ .

Teismas teisėtai ir pagrįstai nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu iÅ¡ esmės. Teismas pagrįstai nurodė, jog prokurorės, nagrinėdamos pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, atliko tai tinkamai, savo iniciatyva rinko įrodymus, teisės aktų, o tuo pačiu ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo kontekste juos analizavo ir vertino sistemiÅ¡kai ginčo klausimais teismų priimtų procesinių sprendimų turinio kontekste, o savo daromas iÅ¡vadas aiÅ¡kiai motyvavo.

Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti proceso teisės normų, nustatančių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir/ar skundo nagrinėjimo procedÅ«ras, pažeidimo. 5.4. Apeliantas, kreipdamasis į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo ir inicijuodamas teisminį procesÄ dėl prokurorų nutarimų panaikinimo, kvestionuoja faktines aplinkybes dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais arba dėl kurių jau vyko teismo procesai.

22. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apelianto atskirÄ jį skundÄ nagrinėti vadovaujantis suinteresuoto asmens 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. spalio 22 d. atsiliepimais bei juose iÅ¡dėstytais argumentais ir juos pagrindžiančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuos suinteresuotas asmuo palaiko ir dėl proceso ekonomijos nekartoja, dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties spręsti teismo nuožiÅ«ra ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-282-945/2021 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , turi bÅ«ti vykdoma. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavaliÅ¡kos statybos, statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir statybos, kuri nėra savavaliÅ¡ka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo valstybei atstovauja Inspekcija, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas.

RaÅ¡te 2020 m. balandžio 10 d. dėl papildomos informacijos pateikimo Nr. 7SD-2102-(14.7.137 E.) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius nurodė, kad įvertinus 2019 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nustatyta, jog jos sietinos su žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymiais, už kuriuos atsakomybė numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje (SavavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grÄ Å¾inti).

Tačiau (duomenys neskelbtini) straipsnyje (SavavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grÄ Å¾inti) yra numatyta atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ arba savavaliÅ¡kÄ vandens telkinių naudojimÄ . Teismų praktikoje savavaliÅ¡ku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai žemės sklypas užstatymas statiniais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2798-09; nutartys (duomenys neskelbtini)317/2017, AN2-667-245/2017). (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje įrengtas apie 21 kv. m ploto ir apie 0,35 m aukščio žvyro grunto sluoksnis naudojamas įvažiavimui į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ valstybinės žemės naudojimÄ ANK nėra numatyta. Taip pat minėtame raÅ¡te nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad vietinės reikÅ¡mės keliai tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikÅ¡mės keliams.

Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas numato, kad savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas, saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija.

24. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 8.1. Apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad ligi Å¡iolei nebuvo atlikta jokių veiksmų, kad bÅ«tų taikomi sprendime numatyti padariniai, nėra imamasi jokių įstatyme numatytų prievartos priemonių – baudų skyrimo už nevykdymÄ ir pan. yra paneigti byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (pateiktas raÅ¡tas dėl priverstinio vykdymo). 8.2.

Apelianto atskirojo skundo teiginiai dėl inspekcijos neva neteisėto neveikimo ir neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl prokuratūros sprendimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantas prašė teismo prie bylos medžiagos prijungti ONKT skyriaus prokuroro A. M. baigiamÄ jÄ kalbÄ , 2012 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-592/2012 ir 2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2012.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Ä®statymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimÄ , jeigu tokie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundÄ (taip pat ir atskirÄ jį skundÄ ) grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

30. Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ priimti papildomus dokumentus, tačiau nenurodė, kokius atskirojo skundo argumentus Å¡ie įrodymai pagrindžia. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės praÅ¡omi priimti papildomi dokumentai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieÅ¡kiniu, objektyvių priežasčių dėl jų negalėjimo pateikti pareiÅ¡kėjas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo minėtų dokumentų priimti ir vertinti nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis). 31.

Suinteresuotas asmuo T. P. kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė teismui informacijÄ apie Europos žmogaus teisių teisme iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ , kurioje buvo spręstas klausimas susijęs su N. P. nurodoma Kauno apygardos teismo nutartimi ir kurioje yra pasisakyta dėl Žemės sklypo ribų netinkamo nustatymo, nurodė, jog Å¡is įrodymas nebuvo pateiktas su ankstesniais procesiniais dokumentais, kadangi byla Europos žmogaus teisių teisme buvo iÅ¡nagrinėta tik 2021 m. sausio 19 d., tačiau praÅ¡ymo dėl minėto įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos nepareiÅ¡kė.

Todėl apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu pateikto naujo rašytinio įrodymo nepriima.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ProkuratÅ«ros įstatymas) 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir kreiptis su tokiu praÅ¡ymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikÅ¡mingÄ teisės aktų pažeidimÄ , kurio paÅ¡alinimas turėtų esminės reikÅ¡mės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Todėl įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ , ar ne, suteikia prokurorui.

33. ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas. AukÅ¡tesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtÄ procesinį sprendimÄ , priimdamas motyvuotÄ nutarimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad prokuratÅ«ros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigÅ«nų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukÅ¡tesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti teismui (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis).

Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtÄ sprendimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų, yra teisinga, kÄ pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ir padarė.

34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad, tirdamos pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir skundÄ , prokurorės atliko visus bÅ«tinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, nutarimuose vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl neturi pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo ir skundo nagrinėjimo procedÅ«ras. Juolab, kad pareiÅ¡kėjas nei pareiÅ¡kime apylinkės teismui, nei atskirajame skunde iÅ¡ esmės to ir neginčija, t. y. nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padariusios prokurorės nagrinėjusios pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir skundÄ .

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ arba imtis kitų vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių ar ne, suteikia prokurorui. Å is teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu ir suformuota teismų praktika, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ .

Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iÅ¡ esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ . PareiÅ¡kėjas prokurorų nutarimų neteisėtumÄ grindžia skirtingų savo ir prokurorių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Apeliantas siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, iÅ¡tirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratÅ«roje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

Tačiau tyrimÄ dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir bÅ«tent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas.

Teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstu dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ ar taikyti kitas vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetencijÄ .

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , nes jame nurodyti reikalavimai peržengė teismo diskrecijos ribas, kadangi pareiÅ¡kėjas reikalavo, jog teismas atliktų pakartotinį pareiÅ¡kėjo prokurorui teikto skundo aplinkybių ir argumentų vertinimÄ , o tokios teisės teismas neturi. Teismas, savo diskrecijos ribose, patikrino ir įvertino prokurorių atliktÄ tyrimÄ ir skundžiamoje nutartyje pasisakė, jog prokurorės veikė aktyviai, nagrinėdamos atitinkamai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ bei skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, savo iniciatyva rinko įrodymus, susijusius su ginčo betoninėmis trinkelėmis, tvora, sankasa bei gelžbetonine konstrukcija, teisės aktų, o tuo pačiu ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo kontekste, surinktus įrodymus analizavo ir vertino juos sistemiÅ¡kai ginčo klausimais teismų priimtų procesinių sprendimų turinio kontekste, o savo daromas iÅ¡vadas aiÅ¡kiai motyvavo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad prokurorės pažeidė proceso teisės normas, nustatančias pareiškėjo prašymo ir/ar skundo nagrinėjimo procedūras.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiami prokurorių nutarimai nagrinėjamu atveju yra pakankamai motyvuoti ir aiÅ¡kÅ«s, juose nurodyti esminiai argumentai, kurie sÄ lygojo prokurorių sprendimÄ nesiimti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių. Prokurorės, tirdamos pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir skundÄ , tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktÄ informacijÄ , jÄ teisiÅ¡kai įvertino, nutarimai yra motyvuoti ir iÅ¡samÅ«s, juose smulkiai detalizuota pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime ir skunde pateikta informacija.

Prokurorės, atsižvelgdamos į teismų praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras, prokurorės nepažeidė. Apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, todėl vien tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokurorių padarytomis iÅ¡vadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

38. Apeliantas atskirajame skunde nurodo eilę faktinių aplinkybių, kurios, jo nuomone, patvirtina bÅ«tinybę prokurorui imtis vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas neturi teisės nei įpareigoti, nei pasiÅ«lyti prokurorui ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų peržengtos teismo kompetencijos ribos Å¡iuo klausimu. Dėl Å¡ių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai taikė teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumÄ (CPK 185 straipsnis).

39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamus prokurorių nutarimus, padarė tinkamas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, vertindamas prokurorių nutarimus teisingai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad jis patyrė 210,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ parengimu (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgdamas į suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumÄ , apimtį bei kokybę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja pagrindÄ suinteresuoto asmens naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

42. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė dylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens praÅ¡ymo netenkina. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui T. P., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 210,25 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Raimondas Buzelis