Legislator Case Law & Legislation
23d8cf2e-6f2d-46a0-b62b-ac5c5ceac4dd AI generated

23d8cf2e-6f2d-46a0-b62b-ac5c5ceac4dd · Kauno apylinkės teismas

Case Number 23d8cf2e-6f2d-46a0-b62b-ac5c5ceac4dd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo D. K., n u s t a t ė: IeÅ¡kovė D. K. patikslintu ieÅ¡kiniu (96-98 b. l.) prašė nustatyti, kad atsakovas R. K. yra jos tėvas, priteisti iÅ¡ atsakovo 14400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodo, kad jos motina D. K. ir atsakovas 1994-1998 metais gyveno kartu kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė ieÅ¡kovė.

Legislator headnote

AI generated

23d8cf2e-6f2d-46a0-b62b-ac5c5ceac4dd · Kauno apylinkės teismas: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . CPK 388 straipsnyje reglamentuotas Å¡alių dalyvavimas teismo posėdyje, esant Å¡alių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimÄ atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas. Dėl Å¡eimos bylose ypač akivaizdaus vieÅ¡ojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos iÅ¡siaiÅ¡kinimu, galimi ir tam tikri Å¡io pobÅ«džio bylų proceso ypatumai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1182-918/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-17097-2012-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 76.4; 78.2.1; 99.7; 116.1; 116.11;125.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 7 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. K., trečiajam asmeniui D. K., ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Jolantai MeiÅ¡tienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

K. ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo D. K., n u s t a t ė: IeÅ¡kovė D. K. patikslintu ieÅ¡kiniu (96-98 b. l.) prašė nustatyti, kad atsakovas R. K. yra jos tėvas, priteisti iÅ¡ atsakovo 14400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodo, kad jos motina D. K. ir atsakovas 1994-1998 metais gyveno kartu kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė ieÅ¡kovė.

Nors atsakovas ieÅ¡kove rÅ«pinosi ir jÄ laikė savo dukra, tačiau tėvystės neįregistravo. Kai ieÅ¡kovei buvo dveji metai, tėvai pradėjo gyventi atskirai, tačiau atsakovas jÄ lankė. Vėliau pasimatymai retėjo, atsakovas neprisidėjo prie ieÅ¡kovės materialinio iÅ¡laikymo. Atsakovas visada žodžiu pripažino, kad ieÅ¡kovė yra jo biologinė dukra. Atsakovas iki ieÅ¡kovės pilnametystės nevykdė pareigos iÅ¡laikyti dukters, pinigų duodavo tik retkarčiais ir nedidelėmis sumomis, o paskutinius kelerius pinigų visai nebedavė.

IÅ¡ jo turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas už trejus metus, iÅ¡ viso 14400 Lt, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė D. K. ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovÄ pažįsta kaip vienintelį savo tėvÄ . Atsakovas ja rÅ«pinosi vaikystėje, aplankydavo, atveždavo dovanų, kartu leisdavo laisvalaikį. 2012 metų gegužę nakvojo pas atsakovÄ ir jo draugę, atsakovo namuose ruošė namų darbus, naudojosi jo kompiuteriu, kadangi namie neturėjo.

Vaikystėje jÄ lankė ir atsakovo giminaičiai (atsakovo brolis, atsakovo motina), padovanojo auksinių papuoÅ¡alų, kitų dovanų. Anksčiau visi atsakovo giminaičiai jÄ pripažino kaip atsakovo dukrÄ , o dabar jÄ pripažįsta tik atsakovo brolis. Kokio dydžio iÅ¡laikymo jai reikėjo iki pilnametystės, tiksliai nežino, visus jos poreikius tenkino mama, todėl mamai geriau žinomas iÅ¡laidų dydis. BÅ«dama devintoje klasėje lankė dailės mokyklÄ , tačiau dėl lėšų stygiaus nebaigė.

Namuose turi kompiuterį, internetÄ , juo naudojasi tik ieÅ¡kovė. Turi regos sutrikimų, reikalinga gerti vitaminus akims, neÅ¡ioti akinius. Gyvena trise savivaldybei priklausančiame bute, prie bÅ«sto iÅ¡laikymo kartais prisideda kartu gyvenanti močiutė. Mokosi vidurinėje mokykloje vienuoliktoje klasėje, pajamų negauna, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi.Trečiasis asmuo D. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su atsakovu susipažino 1994 metais, pradėjo artimai bendrauti, gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį.

Gimus D., atsakovas jÄ laikė dukra, ja rÅ«pinosi. Atsakovas pripažino save vaiko tėvu, tačiau tėvystės įregistruoti nenorėjo. Atsakovas niekada neiÅ¡reiÅ¡kė abejonės dėl savo tėvystės. Kadangi jautė, kad su atsakovu ilgai kartu negyvens, nespaudė įregistruoti tėvystės. Vėliau tarpusavio santykiai pablogėjo, o kai dukrai buvo apie 2,5 metų, atsakovas iÅ¡sikraustė. Gyvendami kartu su atsakovu, bendravo su atsakovo artimais giminaičiais – broliu, motina, lankėsi pas jo motinÄ , kartu Å¡ventė Å¡eimos Å¡ventes (Kalėdas, Velykas).

Gyvenant atskirai, atsakovas atvažiuodavo dukters aplankyti, su ja leisdavo laisvalaikį, kartais laisvalaikį leisdavo visi trys. Atsakovas atveždavo dovanėlių, kartais duodavo Å¡iek tiek pinigų. DukrÄ iÅ¡laikė beveik viena ieÅ¡kovė, atsakovas dukrai pinigų duodavo mažomis sumomis, iÅ¡ viso per metus apie 600-700 Lt. Paskutinį kartÄ atsakovas buvo atvažiavęs prieÅ¡ penkerius metus, dukrai davė 400 Lt. Atsakovas atvažiavo su drauge, tačiau dukra nebuvo emociÅ¡kai tam pasiruoÅ¡usi, o atsakovas įsižeidė.

Kol atsakovas gyveno kartu, važiuodavo pas atsakovo gimines, draugus. Pradėjus gyventi atskirai, atsakovo motina buvo atvykusi aplankyti ir pasveikinti D. su gimtadieniu, be to, kartas nuo karto atvažiuodavo atsakovo brolis T. K.. Trečiasis asmuo posėdžio metu išsamiai pagrindė ieškovės poreikius, nurodytus poreikių suvestinėje. Ieškovės ir trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja Jolanta Meištienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteiktas asmeniškai po to, kai buvo paskelbta paieška Vėliau procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko (teismo šaukimų atsakovas neatsiimdavo pašto skyriuje), atsakovas apie posėdžius buvo informuojamas ne tik siunčiant jam teismo šaukimus paskutiniu žinomu adresu, bet ir skelbiant specialiame interneto puslapyje pranešimus.

Atsakovo atvesdinti į teismo posėdį nepavyko, byla iÅ¡nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 str. 2 d.). IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ byloje pateikto Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡duoto gimimo liudijimo AA Nr. 793853, 1996-01-26 akto įraÅ¡o Nr. 321, matyti, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra trečiasis asmuo D. K., vaiko kilmė iÅ¡ tėvo nenustatyta (9 b.l). Dėl tėvystės nustatymo. PareigÄ apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimÄ Ä¯tvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai.

Vienas iÅ¡ saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste Å¡is interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . CPK 388 straipsnyje reglamentuotas Å¡alių dalyvavimas teismo posėdyje, esant Å¡alių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimÄ atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas. Dėl Å¡eimos bylose ypač akivaizdaus vieÅ¡ojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos iÅ¡siaiÅ¡kinimu, galimi ir tam tikri Å¡io pobÅ«džio bylų proceso ypatumai.

Vienas jų – vaiko interesai, kurie apima ir suinteresuotumÄ , kad ginčo sprendimas nebÅ«tų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti Å¡alims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2011). Teismas atsakovui buvo paskelbęs paieÅ¡kÄ , byla atnaujinta neradus atsakovo. Atsakovui procesinius dokumentus buvo pavykę įteikti vienÄ kartÄ asmeniÅ¡kai, tačiau atsakovas procesu nesidomėjo, į posėdžius nevyko, jokios pozicijos procese neiÅ¡reiÅ¡kė.

Atsakovo artimieji giminaičiai brolis T. K. ir motina R. M. teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais, nurodė, kad su atsakovu ryÅ¡ių nepalaiko, beveik nebendrauja. Teismas iÅ¡naudojo visas galimybes siekdamas užtikrinti atsakovo dalyvavimÄ posėdžiuose, tačiau to padaryti nepavyko dėl paties atsakovo pasirinkto procesinio elgesio, todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 str. 2 d.).Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.).

CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tėvystės nustatymo bylose. Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi, nors atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniÅ¡kai, atsakovas nesidomėjo proceso eiga, į teismo posėdžius neatvyko, savo pozicijos dėl ieÅ¡kinio neiÅ¡dėstė. Atsakovo artimieji giminaičiai – jo motina bei brolis, teismo posėdžiuose apklausti liudytojais, atsisakė duoti mėginius ekspertizei atlikti. Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, iÅ¡laikymu ir kt.

Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.Ä® bylÄ apžiÅ«rai iÅ¡reikalauta trečiojo asmens nėščiosios/gimdyvės kortelė nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas gali bÅ«ti biologinis D. K. tėvas. Trečiojo asmens D. K. paaiÅ¡kinimus, kad ji artimai bendravo su atsakovu iki vaiko gimimo ir jam gimus, patvirtina liudytojų R. M. (atsakovo motinos) ir T. K. (atsakovo brolis), N. Č. (trečiojo asmens D.

K. kaimynė ir draugė) ir Ž. S. (trečiojo asmens D. K. kaimynė ir draugė) parodymai. Ä® bylÄ pateiktos nuotraukos (100 b.l.) patvirtina, kad ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo D. K. ir atsakovas kartu Å¡ventė Å¡eimos Å¡ventes atsakovo motinos R. M. namuose. Nors posėdžių metu apklausti liudytojai R. M. ir T. K. iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl tėvystės, remdamiesi atsakovo elgesiu procese (t.y. proceso ignoravimu), vis dėlto jų buvęs elgesys iki bylos nagrinėjimo patvirtina artimus tiek atsakovo ir trečiojo asmens bei ieÅ¡kovės, tiek ir pačių liudytojų ir trečiojo asmens D.

K. bei ieÅ¡kovės santykius. Posėdžių metu Å¡ių liudytojų iÅ¡reikÅ¡tos abejonės dėl atsakovo tėvystės vertintinos kaip siekis padėti pasiekti palankų sprendimÄ savo Å¡eimos nariui – sÅ«nui ir broliui, todėl teismas Å¡ias abejones vertina kitų įrodymų kontekste. Liudytojas T. K. nurodė, kad net ir jo broliui pradėjus gyventi atskirai nuo trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės, jis vis tiek važiuodavo jų aplankyti, nuveždavo dovanų. Liudytoja R. M. neginčijo, kad važiavo aplankyti ieÅ¡kovės, kai Å¡i dar buvo vaikas, dovanojo jai auksinių papuoÅ¡alų.

Nors posėdžio metu liudytoja R. M. nepripažino ieÅ¡kovės kaip savo anÅ«kės, tačiau negalėjo nuosekliai paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių, atsakovui jau nebegyvenant su ieÅ¡kovės motina, vyko ieÅ¡kovės aplankyti, o ieÅ¡kovei, kai ji dar buvo vaikas, dovanojo auksinius papuoÅ¡alus. IÅ¡ liudytojų T. K. ir R. M. parodymų turinio matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovę pripažino kaip dukrÄ , niekada neneigė savo tėvystės. Visi posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad ieÅ¡kovės motina ir atsakovas artimai bendravo ir gyveno kartu iki ieÅ¡kovės gimimo, santykiai kurį laikÄ tęsėsi ir ieÅ¡kovei gimus.

IÅ¡ liudytojų parodymų akivaizdu, kad atsakovas tėvystės neneigė, iÅ¡ pradžių domėjosi ieÅ¡kove, ja rÅ«pinosi ir teikė, kad ir nesistemingai, iÅ¡laikymÄ . Liudytojų parodymai dėl ieÅ¡kovės motinos ir atsakovo bendro gyvenimo bei aplinkybės, kad atsakovas, net ir iÅ¡sikraustęs gyventi atskirai, lankė ieÅ¡kovę, yra nuoseklÅ«s, sutampantys, pagrindžiantys ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Byloje surinktų įrodymų visuma (ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytinai įrodymai, nuotraukos) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo ir trečiojo asmens D.

K. santykiai buvo artimi, vieÅ¡i (apie juos žinojo giminaičiai, kaimynai), atsakovas rÅ«pinosi gimusia ir augančia dukra, dukrÄ pripažino nuo pat gimimo, nors tėvystė ir nebuvo įteisinta.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo prieÅ¡taravimus dėl tėvystės. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniÅ¡kai, atsakovas tėvystės nepaneigė. RaÅ¡ytiniai įrodymai, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pripažino save D.

K. tėvu nuo jos gimimo. Ä®vertinus pateiktų įrodymų visumÄ ir nustatytas aplinkybes ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieÅ¡kovės D. K. tėvas yra atsakovas R. K. (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. IÅ¡laikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. IÅ¡laidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius.

Teisinį reglamentavimÄ dėl iÅ¡laikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Ä®statymas imperatyvia forma nustatė pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimÄ .

Ä®statymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rÅ«pintis savo vaiko sveikata, jį iÅ¡laikyti, sudaryti sÄ lygas, užtikrinančias harmoningÄ vaiko asmenybės raidÄ . Pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovÄ ieÅ¡kovės tėvu, jis turi neginčijamÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikÄ . Å ios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali bÅ«ti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, iÅ¡vykimu ar kitokiomis priežastimis.

Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iÅ¡ tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiÅ«rėti vaikÄ ir įgyvendinti tėvų valdžiÄ (inter alia, materialiai iÅ¡laikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sÄ lygos. IÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, (c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus.

Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės iÅ¡laikyti savo vaikus.

Å i Konstitucijos norma iÅ¡ esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigÄ vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Trečiasis asmuo D. K. ir ieÅ¡kovė D. K. pateikė ieÅ¡kovės, kai Å¡i dar buvo nepilnametė, poreikių suvestinę, kurioje nurodyta, kad bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti buvo reikalinga apie 900 Lt suma, kuriÄ sudaro 152 Lt iÅ¡laidų bÅ«stui iÅ¡laikyti, 300 Lt maistui, 15 Lt telefono ryÅ¡io paslaugoms, 25 Lt interneto ryÅ¡io paslaugoms, 100 Lt drabužiams, batams, 35 Lt vitaminams akims, 21 Lt akiniams (per metus - apie 250 Lt), 30 Lt higienos priemonėms, 90 Lt ugdymui, 150 Lt kiÅ¡enpinigiams (144-145 b.l.).

IeÅ¡kovė patvirtino, kad dar mokosi vidurinėje mokykloje, jokio turto neturi. IeÅ¡kovės buvusius specialiuosius poreikius - bÅ«tinybę neÅ¡ioti akinius patvirtina į bylÄ pateiktas akinių receptas (150 b.l.). IeÅ¡kovė taip pat į bylÄ pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius buvusias iÅ¡laidas dėl dailės mokyklos lankymo, interneto paslaugų sutarties kopijÄ , savivaldybei priklausančio bÅ«sto nuomos sutartį. Atsakovas ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens nurodyto iÅ¡laikymo pagrindimo neginčijo.

IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad atsakovas dukters neiÅ¡laikė, jo prisidėjimas prie dukters iÅ¡laikymo buvo epizodinis, itin mažomis sumomis. Paskutiniu metu, t.y. paskutinius penkerius metus atsakovas dukters neiÅ¡laikė visiÅ¡kai. IeÅ¡kovė, skaičiuodama susidariusį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , praÅ¡o priteisti 14400 Lt sumÄ , skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį už 2011-01-17-2014-01-17 laikotarpį. Visu Å¡iuo nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovę, kuri tuo metu buvo nepilnametė, iÅ¡laikė jos motina D.

K., prie jos iÅ¡laikymo prisidėjo ir trečiojo asmens motina (ieÅ¡kovės močiutė), kuri gyvena kartu. Ä® bylÄ surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas nedirba (27, 82 b.l.), nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (83-84 b.l.). Duomenų apie kitus iÅ¡laikytinius atsakovas nepateikė. Teismo iniciatyva užklausus Gyventojų registro tarnybÄ , gauti duomenys, kad atsakovas nepilnamečių vaikų, t.y. ir iÅ¡laikytinių, neturi (85 b.l.).Kai vaiko kilmė iÅ¡ tėvo (motinos) yra nustatyta ne Å¡iam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo srityje įstatymo jos ginamos iÅ¡ dalies, ribojant iÅ¡laikymo priteisimo terminÄ trejų metų laikotarpiu iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinas 14400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį už trejus metus, t.y. nuo 2011-01-01-17 iki ieÅ¡kovės pilnametytsės 2014-01-17 (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p. CK 3.200 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Byla buvo inicijuota D. K., kai ieÅ¡kovė D. K. dar buvo nepilnametė, todėl bÅ«tent trečiasis asmuo mokėjo žyminį mokestį, patyrė kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Bylos nagrinėjimo metu D. K. sulaukė pilnametystė, buvo pakeista D. K. ir D. K. procesinė padėtis. Tenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui D. K. priteistina 144 Lt sumokėto žyminio mokesčio už pradinį reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo (15 b.l.), 90 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ per antstolį (68 b.l.). Duomenų apie atstovavimo iÅ¡laidų dydį ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nepateikė, todėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

IÅ¡ viso trečiojo asmens D. K. naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 234 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d.).Be to, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 432 Lt žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), 26,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str.). IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 458,80 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 392 str., teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti, kad atsakovas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieÅ¡kovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ieÅ¡kovė D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 14400 Lt (keturiolika tÅ«kstančių keturi Å¡imtai litų) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 2011-01-17 – 2014-01-17 laikotarpį.Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 234 Lt (du Å¡imtai trisdeÅ¡imt keturi Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 458,80 Lt (keturi Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Lt 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660). SprendimÄ per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡siųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui, įregistravusiam vaiko gimimÄ , tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                  Aistė Petrevičienė