Legislator Case Law & Legislation
23d7833c-5d2d-49d5-b6c8-8be118d4bc7f AI generated

23d7833c-5d2d-49d5-b6c8-8be118d4bc7f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 23d7833c-5d2d-49d5-b6c8-8be118d4bc7f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti atsakovÄ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, grÄ Å¾inti / perduoti ieÅ¡kovei turtÄ â€“ lengvÄ jį automobilį Volswagen Passat CC, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2011 m., leidžiant Å¡iÄ sprendimo dalį vykdyti skubiai;

Legislator headnote

AI generated

23d7833c-5d2d-49d5-b6c8-8be118d4bc7f · Vilniaus apygardos teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-674-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43871-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.10; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliantės (ieÅ¡kovės) SIA „UniCredit Leasing“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės SIA „UniCredit Leasing“ ieÅ¡kinį atsakovui T. Å . dėl turto iÅ¡reikalavimo ir skolos priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) įpareigoti atsakovÄ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, grÄ Å¾inti / perduoti ieÅ¡kovei turtÄ â€“ lengvÄ jį automobilį Volswagen Passat CC, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2011 m., leidžiant Å¡iÄ sprendimo dalį vykdyti skubiai;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo 5767,40 Eur neiÅ¡pirktos turto vertės, 166 Eur negautų palÅ«kanų, 439,18 Eur delspinigių ir 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ finansinių įsipareigojimų nevykdymo dienÄ , juos skaičiuojant nuo 5767,40 Eur neiÅ¡pirktos turto vertės ir 6372,58 Eur skolos sumos, juos skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 5 d.) iki turto realaus grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui momento ir visiÅ¡ko 6372,58 Eur skolos grÄ Å¾inimo įvykdymo ieÅ¡kovei momento;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2015 m. liepos 29 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 704350/00, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įgijo ir pagal lizingo sutartį perdavė atsakovui naudotis ir valdyti už užmokestį lengvÄ jį automobilį Volkswagen Passat CC. Atsakovas nevykdė savo mokėjimo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, todėl ieÅ¡kovė 2017 m. spalio 9 d. praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo atsakovÄ Ä¯vykdyti turimus įsipareigojimus ieÅ¡kovei, t. y. sumokėti priklausančius mokėjimus, o to nepadarius nustatytu laiku – grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei priklausantį automobilį. PraneÅ¡ime nurodytu terminu atsakovas savo prievolių ieÅ¡kovei neįvykdė, taip pat nepagrÄ Å¾ino automobilio.

3. Atsakovui asmeniÅ¡kai buvo įteiktos ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijos bei praneÅ¡imas apie atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo tvarkÄ ir terminus, tačiau atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 6372,58 Eur skolos, 0,05 proc. dydžio delspinigius už 6372,58 Eur skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 174,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2015 m. liepos 29 d. buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. 704350/00 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė (lizingo davėja) įsipareigojo įgyti iÅ¡ pardavėjo UAB „Moller Auto“ lengvÄ jį automobilį Volswagen Passat CC, pagaminimo data 2011 m., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ir perduoti jį atsakovui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka, o atsakovas įsipareigojo tinkamai mokėti visus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sÄ lygas.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė siuntė atsakovui 2017 m. birželio 27 d. priminimÄ dėl skolos pagal Lizingo sutartį sumokėjimo. 2017 m. spalio 9 d. praneÅ¡imu dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė pranešė atsakovui, kad yra esminis Lizingo sutarties pažeidimas, nes atsakovas nevykdo mokėjimo įsipareigojimų, nurodė, jog, nesumokėjus skolos per nustatytÄ terminÄ , Lizingo sutartis bus laikoma nutraukta. Å is praneÅ¡imas atsakovui įteiktas asmeniÅ¡kai. 2017 m. gruodžio 1 d. praneÅ¡imu MB „Vikaras“ pranešė ieÅ¡kovei, kad informavo atsakovÄ apie tai, jog Lizingo sutartis nutraukta, taip pat, kad reikia grÄ Å¾inti automobilį ieÅ¡kovei, tačiau atsakovas nurodė, jog automobilio neturi, nes jį iÅ¡ jo atėmė nepažįstami asmenys.

IeÅ¡kovės skaičiavimu, atsakovo įsiskolinimÄ sudaro 5767,40 Eur neiÅ¡pirkta turto vertė, 166 Eur ieÅ¡kovės negautos palÅ«kanos ir 439,18 Eur delspinigiai.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog lizingo sutartimi tarp Å¡alių sukuriami komerciniai–investiciniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas automobilį įgijo vartojimo tikslais. Å alių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad lizingo gavėjas yra asmuo, finansinio lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) pagrindu lizingo laikotarpiu įgyjantis teisę valdyti ir naudoti turtÄ asmeninėms, Å¡eimos, namų Å«kio reikmėms tenkinti, su tikslu sumokėjus visus sutartyje numatytus mokėjimus bei įvykdžius kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus įgyti nuosavybės teisę į turtÄ .

Taigi šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, to neneigė ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs ieškovės atstovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ši sutartis nelaikytina lizingo sutartimi, o tai lemia, jog, atsakovui jos tinkamai nevykdžius, ieškovė neturi teisės reikalauti taikyti CK 6.574 straipsnyje numatytų pasekmių.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).

8. Teismas nurodė, kad sutarčių teisė leidžia Å¡alims sudaryti miÅ¡rias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai Å¡alys sudaro CK nereglamentuojamÄ sutartį, ji gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip panaÅ¡ius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip miÅ¡ri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos. Nagrinėjamu atveju, kompleksiÅ¡kai įvertinęs Å¡alių sudarytos sutarties nuostatų turinį, teismas sprendė, kad Å¡alių sudaryta sutartis jungia iÅ¡perkamosios nuomos (CK 6.503 straipsnis) ir pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai (CK 6.411 straipsnis) bruožus, be to, jai taikytinos normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis).

9. Å alių sudarytos Sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad, įvykus esminiam sutarties pažeidimui, lizingo davėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visus lizingo mokėjimus pagal sutartį prieÅ¡ terminÄ (9.2.1. punktas) arba vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ , pareikalauti nedelsiant grÄ Å¾inti turtÄ bei atlyginti visus dėl iÅ¡ankstinio sutarties nutraukimo patirtus nuostolius bei iÅ¡laidas (9.2.2 punktas). Pagal Sutarties 9.4 punktÄ , lizingo davėjui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį prieÅ¡ terminÄ (9.2.2 punktas), lizingo gavėjo pagal sutartį lizingo davėjui sumokėti mokėjimai negrÄ Å¾inami (administravimo mokestis, pradinė įmoka, bet kokie kiti mokėjimai, kuriuos Å¡ios sutarties pagrindu lizingo davėjas gavo iÅ¡ lizingo gavėjo), o lizingo gavėjas privalo sumokėti visus iki sutarties nutraukimo nesumokėtus lizingo mokėjimus, delspinigius bei kitus Å¡ios sutarties pagrindu atsiradusius mokėjimus, taip pat padengti visus lizingo davėjo dėl Å¡ios sutarties nutraukimo patirtus nuostolius bei iÅ¡laidas, kompensuoti turto pardavimo nuostolį, kuris lygus skirtumui tarp lizingo davėjo pardavus ar kitaip realizavus turtÄ gautos sumos ir neiÅ¡pirktos turto vertės sutarties nutraukimo dienÄ .

10. Teismas pažymėjo, kad formalus sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas nėra tinkamas, privalu atsižvelgti į Å¡alių susitarimo esmę, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti sutarties dalykÄ (dėl ko Å¡alys susitarė) bei jos sÄ lygas (sutarties Å¡alių teises bei pareigas), ir įvertinti jas sutarčių teisės instituto bendrųjų bei specialiųjų normų kontekste. Sisteminė nurodytų Å¡alių sudarytos sutarties nuostatų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys buvo sutarusios, jog, atsakovui netinkamai vykdant sutartį, jÄ nutraukusi ieÅ¡kovė turės teisę bÅ«ti atstatyta į padėtį, kuri bÅ«tų buvusi, jei sutartį atsakovas bÅ«tų vykdęs tinkamai, taip pat jai bus kompensuoti patirti nuostoliai, o tam gali pasirinkti alternatyvų savo teisių gynimo bÅ«dÄ .

Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, reikalaudama tiek visų įmokų pagal sutartį kartu su mokėjimo palÅ«kanomis bei delspinigiais, negali reikalauti dar ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti automobilį, nes tokiu atveju ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sÄ skaita.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas, sumokėjęs visus sutartyje sutartus mokėjimus, įgyja nuosavybės teisę į jam perduotÄ automobilį (Sutarties 8.2 punktas). Å iuo atveju nustatyta, kad atsakovas yra iÅ¡mokėjęs ieÅ¡kovei didžiÄ jÄ dalį automobilio vertės – 10 982,60 Eur iÅ¡ 16 750 Eur. Be to, pati ieÅ¡kovė pažymėjo, kad ji nesitiki automobilio faktiÅ¡kai atgauti, nes jis galimai yra prarastas. Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju geriausiai Å¡alių interesus atitiktų ne automobilio perdavimas ieÅ¡kovei, tačiau nesumokėtų sumų jai priteisimas. Teismas sprendė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti automobilį atmestinas, tačiau ieÅ¡kovė, nutraukusi sutartį prieÅ¡ terminÄ atsakovui tinkamai nevykdžius savo prievolės, pagrįstai reikalauja priteisti jai iÅ¡ atsakovo 5767,40 Eur neiÅ¡pirktos turto vertės, taip pat 166 Eur ieÅ¡kovo negautų mokėjimo palÅ«kanų.

12. Vadovaudamasis Lizingo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 1.1 ir 9.5 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovo priskaičiuotus 439,18 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.

13. Patenkinęs reikalavimus dėl nesumokėtų sumų pagal mokėjimų grafikÄ priteisimo, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė turi teisę į suderėtus delspinigius, skaičiuojamus nuo bendros skolos sumos, t. y. 6372,58 Eur. Tačiau teismas laikė pertekliniu ir nepagrįstu, todėl netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti delspinigius papildomai dar ir nuo neiÅ¡pirktos turto vertės, t. y. 5767,40 Eur.

14. Spręsdamas dėl praÅ¡omų priteisti procesinių palÅ«kanų, teismas pažymėjo, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju Å¡alys praÅ¡o ir netesybų, ir kompensuojamųjų palÅ«kanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniÄ jÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgÄ ). Nagrinėjamu atveju už laikotarpį iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ir 0,05 proc. dydžio delspinigius (tai sudaro 18,25 proc. dydžio metinę normÄ ), ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, todėl procesinės palÅ«kanos, kaip mažesniosios, įskaitytinos į delspinigius.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta pusė ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų, teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė pusę jos už ieÅ¡kinio reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 136,50 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo argumentai 16. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti / perduoti ieÅ¡kovei lengvÄ jį automobilį, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, priimant dėl Å¡ios dalies naujÄ sprendimÄ â€“ nurodytÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ patenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad, sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ , daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant nurodytÄ teisės normÄ , nurodyta, kad visÄ sutarties laikotarpį lizingo davėjas iÅ¡laiko nuosavybės teisę į daiktÄ , o lizingo gavėjas neturi disponavimo daiktu teisės, bet gauna ekonominę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013). Lizingo sutartimi Å¡alių buvo sulygta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu turtas nuosavybės teise priklausys lizingo davėjui (Lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 2.5 punktas).

Atsakovas atitinkamame vieÅ¡ajame registre iÅ¡vieÅ¡ino faktÄ , kad turtas įregistruotas ir nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. Taigi iki to laiko, kol lizingo gavėjas (atsakovas) nesumokėjo visos Lizingo sutarties kainos, lizingo objektas nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. Å iÄ aplinkybę, patvirtina ne tik Lizingo ir lizingo objekto pirkimo-pardavimo sutartys, bet ir atsakovo veiksmai, kuriais jis ne tik neginčija fakto, kad lizingo objektas iki tinkamo Lizingo sutarties įvykdymo priklauso ieÅ¡kovei, bet jį pripažįsta.

Å iÄ aplinkybę atsakovas pripažino ir vykdydamas Lizingo sutarties nuostatas, atlikdamas įraÅ¡us vieÅ¡uosiuose registruose, iÅ¡ kurių matyti, kad Lizingo sutarties objektas yra ieÅ¡kovės nuosavybė. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas reikalavimÄ iÅ¡reikalauti turtÄ , kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, pažeidė teisinį reglamentavimÄ . 16.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas savininkas valdo jam priklausantį turtÄ , juo naudojasi ir disponuoja savo nuožiÅ«ra.

Pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ niekas negali paimti iÅ¡ savininko nuosavybės prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 4.35 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad valdymas pažeidžiamas trukdant valdyti daiktÄ . Pagal CK 4.98 straipsnį daikto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei esant turto savininke sprendimo dalis, kuria atsisakyta iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ yra neteisėta, nes prieÅ¡tarauja nurodytoms teisės normoms, apibrėžiančios turto savininko teisės į turtÄ absoliutumÄ ir neliečiamumÄ . 16.3.

Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡reikalauti jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ , sprendime nurodė, kad, priteisus ieÅ¡kovei ir turtÄ , ir skolÄ , ieÅ¡kovė gali nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita. Pirma, ieÅ¡kovės kaip turto savininkės teisės į turtÄ yra absoliučios ir jų varžyti Lizingo sutarčiai esant nutrauktai, t. y. atsakovui neturint teisinio pagrindo naudotis turtu, nėra jokio teisinio pagrindo. Antra, teismas negali priimti sÄ lyginių sprendimų ir spėlioti kas bus, todėl, turtui esant neatgautam, pamÄ stymai, kas bus, jeigu turtas bus atgautas ir vėliau realizuotas, nėra ir negali bÅ«ti laikomas pagrindu ieÅ¡kiniui atmesti.

Trečia, nors ir sutiktina su teismo motyvais, kad ieÅ¡kovė negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita, tačiau skolos atgavimo procesas, jos mažinimas ir pan. turėtų bÅ«ti ir yra kontroliuojami ne pirmosios instancijos teismui priimant sprendimÄ , bet vykdymo procese šį sprendimÄ vykdant antstoliui, jei susiklostytų tokia situacija, kad iÅ¡reikalautinas turtas bÅ«tų iÅ¡reikalautas ir vėliau ieÅ¡kovės realizuotos (Å¡iuo metu turtas nėra iÅ¡reikalautas ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-351/2014; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-364/2010).

Taigi, teismui patenkinus reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti turtÄ ieÅ¡kovei, dar nereiÅ¡kia nepagrįsto praturtėjimo, nes nėra aiÅ¡ku, ar apskritai tas turtas ieÅ¡kovei bus grÄ Å¾intas. Kita vertus, ieÅ¡kovės teisė prisiteisti turtÄ ir jo reikalauti iÅ¡ atsakovo yra besÄ lyginė ir absoliuti, o iÅ¡ieÅ¡kojimo aplinkybės ir mastas kontroliuotini vykdymo procese, bet ne pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ .

17. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

20. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2015 m. liepos 29 d. sudarė Lizingo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė (lizingo davėja) įsipareigojo įgyti iÅ¡ trečiojo asmens lengvÄ jį automobilį nuosavybės teise ir perduoti jį atsakovui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sÄ lygomis bei tvarka, o atsakovas įsipareigojo tinkamai mokėti visus sutartyje numatytus mokėjimus ir vykdyti kitas sutarties sÄ lygas. Atsakovas piniginių prievolių nustatytais terminais pagal sutartį nevykdė ilgiau kaip tris mėnesius, todėl ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Lizingo sutarties 9.1.2 punktu, sutartį nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai.

21. Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davėjas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iÅ¡ lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo iÅ¡laidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktÄ finansavimÄ , atėmus iÅ¡ lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautÄ naudÄ ; lizingo davėjo nuostoliai turi bÅ«ti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalykÄ , nes daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-684/2017; kt.).

23. Nagrinėjamoje byloje nėra Å¡alių teisinio ginčo dėl lizingo davėjos (ieÅ¡kovės) atlikto vienaÅ¡alio Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo. Ginčas kilęs dėl Lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, t. y. ieÅ¡kovės teisės reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo tiek Lizingo sutarties pagrindu gautÄ automobilį, tiek įsiskolinimÄ , kurį sudaro neatliktos įmokos pagal Lizingo sutartį ir delspinigiai.

24. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo skolÄ , o reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti / perduoti automobilį atmetė. Ä®vertinęs Lizingo sutarties nuostatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys buvo sutarusios, jog, atsakovui netinkamai vykdant sutartį, jÄ nutraukusi ieÅ¡kovė turės teisę bÅ«ti atstatyta į padėtį, kuri bÅ«tų buvusi, jei sutartį atsakovas bÅ«tų vykdęs tinkamai, taip pat jai bus kompensuoti patirti nuostoliai, o tam ieÅ¡kovė gali pasirinkti alternatyvų savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, reikalaudama tiek visų įmokų pagal Sutartį kartu su mokėjimo palÅ«kanomis bei delspinigiais, negali reikalauti dar ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti automobilį, nes tokiu atveju ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sÄ skaita.

25. IeÅ¡kovė (apeliantė), nesutikdama su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad esant nustatytai aplinkybei, jog automobilis nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovÄ perduoti ieÅ¡kovei automobilį. IeÅ¡kovė sutinka su teismo argumentu, kad ji negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita, tačiau kartu pažymi, jog teismo įpareigojimas atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei automobilį dar nereiÅ¡kia nepagrįsto praturtėjimo, nes neaiÅ¡ku, ar apskritai automobilis bus grÄ Å¾intas. IeÅ¡kovės manymu, su iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusios aplinkybės, įskaitant ir mastÄ , kontroliuotini vykdymo procese, bet ne teismui priimant sprendimÄ .

26. Aptariamu atveju nėra ginčo dėl to, kad lizingo dalykas (automobilis) tiek jo perdavimo atsakovui metu, tiek vėliau nuosavybės teise priklausė ir priklauso ieÅ¡kovei. Nutraukus Lizingo sutartį, atsakovas neteko turėto teisinio pagrindo toliau naudotis Lizingo sutarties dalyku buvusiu automobiliu. Atsakovo pareigÄ nutraukus Lizingo sutartį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei automobilį įtvirtino tiek aptartas teisinis reglamentavimas (CK 6.574 straipsnis), tiek Å¡alių sudaryta Lizingo sutartis (Bendrųjų sÄ lygų 9.2.2, 9.5 punktai). Atsakovas apie Lizingo sutarties nutraukimÄ ir pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei automobilį buvo informuotas asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytinai (b. l. 27), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų bendradarbiavęs su ieÅ¡kove ir ėmęsis priemonių operatyviai sugrÄ Å¾inti daiktÄ ieÅ¡kovei (CPK 178, 185 straipsniai). IeÅ¡kovės teigimu, lizingo dalyku buvęs automobilis jai iki Å¡iol neperduotas, taip pat nežinoma jo buvimo vieta.

27. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo įpareigojimas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei lizingo sutarties dalykÄ (automobilį) savaime dar nereiÅ¡kia nepagrįsto ieÅ¡kovės praturtėjimo atsakovo sÄ skaita. Net pirmosios instancijos teismui netenkinus Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, ieÅ¡kovė ir toliau liko vienintelė teisėta jo savininkė, be kita ko, iÅ¡laikydama teisę disponuoti Å¡iuo daiktu, nepriklausomai nuo priimto teismo sprendimo.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalykÄ atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkcijÄ : lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

29. Dėl Å¡ių priežasčių kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu lizingo objektu buvusio turto vertė virÅ¡ija lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas lizingo gavėjui, nes prieÅ¡ingu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų. Be to, nors lizingo davėjas yra laisvas pasirinkti, ar turtÄ parduoti, kitaip perleisti, ar laikyti savo nuosavybe, tačiau tai neatleidžia jo nuo pirmiau nurodytos pareigos – grÄ Å¾inti skirtumÄ lizingo gavėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

30. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepagrįsto praturtėjimo situacijÄ bÅ«tų galima konstatuoti tuo atveju, jeigu lizingo dalyko vertė / realizavimo kaina virÅ¡ytų pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ Ä¯siskolinimo sumÄ , kuriÄ sudaro neatliktos įmokos pagal Lizingo sutartį ir delspinigiai. Tokiu atveju ieÅ¡kovė turėtų pareigÄ grÄ Å¾inti skirtumÄ atsakovui.

31. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsakovui padarius esminį Lizingo sutarties pažeidimÄ ir ieÅ¡kovei nutraukus sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, Å¡i, bÅ«dama vienintelė teisėta Lizingo sutarties dalyko (automobilio) savininkė, įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti sutarties dalyku buvusį automobilį, o atsakovas turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei šį daiktÄ .

32. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo įpareigojimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei Lizingo sutarties dalykÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. Apeliacine tvarka pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuris buvo atmestas, visi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio materialieji reikalavimai yra patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡spręsta ieÅ¡kovės naudai, atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

34. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo pusę jo už ieÅ¡kinio reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 136,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus likusį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina kita žyminio mokesčio dalis – 136,50 Eur.

35. Patenkinus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas 130 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: patenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimÄ . Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei automobilį, ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkinti – įpareigoti atsakovÄ T.

Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens kodas 40003423085), veikiančiai per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302629475), lengvÄ jį automobilį Volswagen Passat CC, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2011 m. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens kodas 40003423085), veikiančiai per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302629475) iÅ¡ atsakovo T.

Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 136,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 50 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų. Priteisti ieÅ¡kovei SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens kodas 40003423085), veikiančiai per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302629475) iÅ¡ atsakovo T. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjai Vilija Mikuckienė Laima Ribokaitė Tomas Venckus