23d5468e-2199-486a-822c-3fbff85d8dd2 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Juozapas Surblys  Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-427-380/2017 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00494-2017-0  Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal V. R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria V.

R. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 14 d. nutarimas, kuriuo V. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 str. 8 d. 10 Eur bauda, pagal ANK 426 str. 1 d. 600 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 str. paskirta galutinė subendrinta 600 Eur bauda, paliktas nepakeistas. Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis 2017-04-09 surašė V.

R. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad ji 2017-04-09, 12.00 val., Klaipėdos raj. sav., magistralinio kelio Klaipėda – Liepoja (kelio ruožo su skiriamÄ ja juosta deÅ¡inė pusė) 0,00 km, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių bandydama pasistatyti automobilį į stovėjimo vietÄ , nepasirinko saugaus priekinio atstumo iki priekyje stovėjusio automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį nepraneÅ¡usi policijai iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo (pasiÅ¡alino).

Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. V. R. Å¡iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, (toliau - KET) 9, 126, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2017-04-14 priėmė nutarimÄ , kuriuo V. R. pagal ANK 417 str. 8 d. nubausta 10 Eur bauda, pagal ANK 426 str. 1 d. 600 Eur bauda.

Pritaikius ANK 38 str. V. R. nustatyta galutinė subendrinta 600 Eur bauda. Šį nutarimÄ V. R. apskundė teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-18 nutartimi V. R. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-04-14 nutarimas paliktas nepakeistas. Apeliaciniu skundu V. R. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-18 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ jai nutraukti.

Nurodo, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas visiÅ¡kai atmestinai, visai neatlikus tyrimo, nesurinkus įrodymų, kurie galėtų aiÅ¡kiai ir be jokių abejonių įrodyti jos kaltę. Pažymi, jog jos automobilis yra prižiÅ«rimas, techniÅ¡kai tvarkingas, visuomet draudžiamas privalomuoju civiliniu draudimu, o ji pati yra drausminga vairuotoja, todėl jokio tikslo ar tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ar kitaip bandyti nuslėpti pažeidimÄ ji neturėjo. Apeliantės manymu, iÅ¡nagrinėtoje byloje taip pat nepateikta jokių duomenų apie administraciniu nusižengimu padarytos žalos dydį.

Pažymi, jog iÅ¡ byloje esančios fotolentelės nieko nesimato. Nurodo, jog byloje nėra jokių neginčijamų duomenų apie transporto priemonių apgadinimus.Atsiliepimu į V. R. apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus virÅ¡ininkas nesutinka su V. R. apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jo netenkinti. Apeliacinis skundas netenkintinas.       Pagal ANK 569 straipsnio 4 d. administracinę bylÄ nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Ä®statymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panaÅ¡iai.

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita. Apeliantė pirmosios instancijos teisme tvirtino, nepajutusi, kad bandydama pasistatyti automobilį į stovėjimo vietÄ , kliudė kitÄ automobilį ir tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo, tačiau tokie V. R. parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja I. V. teisme parodė, kad nuėjusi prie savo automobilio rado jį pajudintÄ iÅ¡ vietos, buvo įtrÅ«kęs ir apibraižytas galinis bamperis. Policijos pareigÅ«nas E. K. parodė, kad įvykio vietoje buvo liudytojas matęs, kaip automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo, bet jis liudytojo duomenų neužrašė (b. l. 43). Eismo įvykio vietos schema, kurioje pasirašė vairuotojos – I. V. ir V. R. (b. l. 8), papildomų duomenų apie eismo įvykį kopija, kur užfiksuoti I.

V. bei V. R. vairuotų transporto priemonių apgadinimai (b. l. 9), foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti transporto priemonių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 10, 11), patvirtina, kad įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti, paneigia V. R. versijÄ , kad ji nepajuto atsitrenkusi į I. V. automobilį.Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių neginčijamų duomenų apie transporto priemonių apgadinimus ir iÅ¡ byloje esančių fotolentelių nieko nematyti, tačiau automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti tinkamai (b. l. 9, 10,11) ir jokių abejonių nekelia.

Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog policijos pareigÅ«nai, atlikę administracinių nusižengimų tyrimÄ , rinkdami įrodymus, nevisiÅ¡kai tinkamai surinko faktinius duomenis apie eismo įvykio aplinkybes, kadangi nebuvo užfiksuotas daiktinis įrodymas – Å¡alia automobilio (duomenys neskelbtini) rasta dažų dalelė, kuri pagal spalvÄ ir matmenis atitiko automobilio (duomenys neskelbtini) bamperiui, ir nebuvo apklaustas asmuo, kuris papasakojo nukentėjusio automobilio vairuotojai I. V., kaip įvyko eismo įvykis, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jie nėra esminiai, nustatinėjant faktines įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pati V. R. pripažino, jog Å¡alia automobilio (duomenys neskelbtini) buvo rasta dažų dalelė, kuri pagal spalvÄ ir matmenis atitiko jos automobilio bamperiui, Å¡io daiktinio įrodymo egzistavimÄ patvirtino ir liudytojai I. V. bei E. K. (b. l. 43). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek raÅ¡ytinė bylos medžiaga, tiek teisme apklaustų liudytojų – I. V. bei policijos pareigÅ«no E. K., parodymai neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Apeliantė akcentuoja, kad ji neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, kadangi yra drausminga vairuotoja, jos automobilis prižiÅ«rimas, techniÅ¡kai tvarkingas bei apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu.

Tačiau, kaip anksčiau minėta, pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos priežasčių gali bÅ«ti įvairių, tuo nebÅ«tinai siekiama iÅ¡vengti pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , pasiÅ¡alinimo priežastys veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Todėl net ir tuo atveju, jei eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra apdrausta, tai dar nereiÅ¡kia, kad vairuotojas neturi kitų tikslų vengti atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų iÅ¡vadų dėl V.

R. kaltės, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : V. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                Aurelija Sadauskaitė