2019-04-10 Nr. AB-9369-3-61-3-03700-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1617-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03700-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), neturtinės žalos atlyginimą – 3 000 Eur.

1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kreipėsi į šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą (toliau – ir SPT) dėl sutrikusios sveikatos. SPT pareiškėjas nurodė, kad dėl silpstančio regėjimo negali rašyti, skaityti, tai kelia kitas problemas. 2016 m. lapkričio 29 d. šeimos gydytoja pareiškėjui rekomendavo gydytojo oftalmologo konsultaciją, nes Lukiškių TI-K toks specialistas nedirbo, o ji pati negalėjo skirti gydymo, kol akių neištyrė gydytojas specialistas.

1.2. Pareiškėjo įsitikinimu Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į šeimos gydytojos rekomendaciją, privalėjo per įmanomai trumpesnį terminą kreiptis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), kad būtų užsakyta gydytojo oftalmologo konsultacija, tačiau to nepadarė. Tai padarė tik 2017 m. kovo 30 d. po pareiškėjo skundų Lukiškių TI-K direktoriui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas). Pareiškėjas pažymėjo, kad šeimos gydytojas jam negalėjo skirti vaistų, kol gydytojas specialistas neištyrė akių. Lukiškių TI-K 4 mėnesius delsė ir nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjui laiku būtų užsakyta gydytojo specialisto konsultacija. Pareiškėjas visą tą laiką negalėjo skaityti knygų, spaudos, negalėjo tinkamai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo sunku rašyti.

1.3. Pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K SPT dėl skaudančio kairiojo peties sąnario. SPT šeimos gydytoja 2017 m. vasario 9 d. rekomendavo gydytojo neurologo konsultaciją, tačiau Lukiškių TI-K ir vėl nesistengė laiku užsakyti reikiamą konsultaciją LAVL, buvo sureaguota tik 2017 m. kovo 30 d., po pareiškėjo daugelio skundų. Taigi, Lukiškių TI-K kaip viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip privalėjo veikti, tuo sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

1.4. Pareiškėjas dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, laiku neužsakant gydytojų specialistų konsultacijų, kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu. Pareiškėjas kreipėsi ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, tačiau ji nusprendė, kad žala pareiškėjo sveikatai nepadaryta.

2. Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėją 2016 m. lapkričio 29 d. konsultavo SPT šeimos gydytojas ir skyrė ambulatorinį gydymą bei rekomendavo gydytojo oftalmologo konsultaciją. Planinės LAVL gydytojo oftalmologo ir gydytojo neurologo konsultacijos pareiškėjui užsakytos Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. 9-3789 „Dėl konsultacijų užsakymo“. Pažymėjo, kad siuntimo antrinio lygio gydytojo specialisto konsultacinėms paslaugoms išdavimo arba šių paslaugų suteikimo minėti teisės aktai nenustato. Atsakovo įsitikinimu, konstatuoti, kad planinių konsultacijų LAVL užsakymo laikas (praėjus 4 mėnesiams nuo dienos, kai pirminės apžiūros metu šeimos gydytojas rekomendavo pacientui gydytojo specialisto konsultaciją) pažeidė pareiškėjo teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, kurį gauna laisvėje esantys asmenys, negalima, nes galiojantis teisinis reguliavimas nenustato kriterijų ar standartų, kuriais vadovaujantis galima būtų palyginti antrinio lygio konsultacinių paslaugų suteikimo laikotarpį kaliniams ir laisvėje esantiems asmenims.

2.2. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai patvirtino tai, kad nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjas, lankydamasis SPT, skundų gydytojui dėl regėjimo neišsakė.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 3 000 Eur.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. šeimos gydytojui skundėsi bendru negalavimu ir kalbėjo apie regėjimo pablogėjimą, buvo skirtas medikamentinis gydymas, medicininių indikacijų skubiai gydytojo oftalmologo konsultacijai nebuvo, nes pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini), akinių nenešiojo, todėl duomenys dėl antrinio lygio gydytojo oftalmologo konsultacijos užsakymo SPT vedėjui nebuvo pateikti skubos tvarka. Pareiškėjas, nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. kovo 8 d. lankydamasis pas SPT gydytojus skundų dėl regėjimo neišsakė.

5.2. Pareiškėją 2017 m. kovo 7 d. apžiūrėjo šeimos gydytojas dėl besitęsiančių nuo 2016 m. lapkričio 28 d. kairiojo peties sąnario skausmų, vėl buvo paminėtas regėjimo sutrikimas, todėl šeimos gydytojas pateikė duomenis SPT vedėjui dėl antrinio lygio specialistų konsultacijų užsakymo LAVL. Gydytojų oftalmologo ir neurologo konsultacijos buvo užsakytos planine tvarka, 2017 m. kovo 30 d. išsiųstas prašymas LAVL administracijai Nr. 9-3789 dėl minėtų gydytojų konsultacijų užsakymo.

5.3. Pareiškėją 2017 m. birželio 12 d. planine tvarka apžiūrėjo gydytojas oftalmologas ir paskyrė akinius, tačiau Lukiškių TI-K nebuvo gautas prašymas nupirkti akinius, kaip ir prašymas leisti perduoti akinius iš laisvės. Informacijos apie gydytojo neurologo konsultaciją iš LAVL nebuvo gauta.

5.4. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 9 d. nurodymą Nr. 4D-2017/1-405/3D-1910 2017 m. liepos 20 d. atlikto SPT vedėjos tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 24-4833 buvo nustatyta, kad SPT vedėjos veiksmuose nėra teisės aktų pažeidimo požymių ir tarnybinis nusižengimas nepadarytas, tarnybinė nuobauda neskiriama. Siekiant užtikrinti, kad asmenims reikalingos konsultacijos LAVL ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose būtų užsakomos per įmanomai trumpiausią laiką, SPT buvo pradėtas pildyti atskiras žurnalas, kuriame įrašomas gydytojų specialistų poreikis ir užsakytų konsultacijų data, visi SPT gydytojai informuoti apie konsultacijų užsakymo tvarką.

5.5. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą, kuriame pareiškėjas skundė Lukiškių TI-K dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai ir ne laiku suteiktų gydymo paslaugų, 2017 m. spalio 3 d. sprendime Nr. 56-95 „Dėl O. B. pareiškimo“ nurodė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui Lukiškių TI-K, nebuvo padaryta ir pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą netenkinamas.

6. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjui O. B. 2016 m. lapkričio 29 d. buvo įrašyta gydytojo oftalmologo konsultacija LAVL, tačiau Lukiškių TI-K tik 2017 m. kovo 30 d. rašte Nr. 9-3789 „Dėl konsultacijų užsakymo“ užsakė pareiškėjui planines gydytojo oftalmologo ir gydytojo neurologo konsultacijas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo neužtikrinimu, 2017 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-405 „Dėl O. B. skundo prieš Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nusprendė, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, nes, pareiškėjui nepagrįstai ilgai (4 mėnesius) nebuvo užsakyta oftalmologo konsultacija. Teismas nesutiko su tokiu Seimo kontrolieriaus vertinimu bei pareiškėjo pozicija. Akcentavo, kad pareiškėjas medikams 2016 m. gruodžio 28 d., 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. vasario 2 d. nereiškė nusiskundimų dėl regėjimo, o tik reiškė skundus administracine tvarka. Todėl, nors Lukiškių TI-K keturis mėnesius neužsakė oftalmologo konsultacijų, bet nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl regos medikams, taip pat esant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadai, kad pareiškėjui jokios žalos sveikatai nebuvo padaryta, teismas konstatavo, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K, užsakydamas gydytojo oftalmologo konsultaciją po keturių mėnesių, nepadarė jokios neturtinės žalos. Pabrėžė, kad pareiškėjas šios žalos nepagrindė, o jo bendro pobūdžio nusiskundimai apie tai, kad visą tą laiką negalėjo skaityti knygų, spaudos, negalėjo tinkamai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pan., negali būti sąlyga pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.

7. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjas skundėsi skausmais kairiajame petyje, jam buvo paskirti vaistai, rekomenduota neurologo konsultacija dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo; 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 28 d. buvo nustatyta, kad pareiškėjo būklė (duomenys neskelbtini), Lukiškių TI-K konsultaciją užsakė 2017 m. kovo 30 d. Teismas pasisakė, kad nors pareiškėjui 2017 m. vasario 9 d. buvo rekomenduota neurologo konsultacija, tačiau Lukiškių TI-K tokią konsultaciją užsakė 2017 m. kovo 30 d. Teismo vertinimu, nepilni du mėnesiai nesudarė pareiškėjui administracinių nepatogumų, dėl kurių galėjo kilti neturtinė žala pareiškėjui, o žala sveikatai pareiškėjui nebuvo padaryta, nes tai patvirtino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.

III. 8. Pareiškėjas O. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą jo skundą tenkinti.

8.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto savo skundo, kurį teikė pirmosios instancijos teismui, aplinkybes. Mano, kad atsakovas turėjo pareigą greičiau reaguoti į jo sveikatos negalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo aplinkybių vertinimu. Teigia, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jam priteista iš atsakovo.

9. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri kilo Lukiškių TI-K 4 mėnesius delsus ir nesiėmus jokių veiksmų, kad pareiškėjui laiku būtų užsakyta gydytojo specialisto konsultacija.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas medikams vėlesnių apsilankymų metu nereiškė nusiskundimų dėl regėjimo, o tik reiškė skundus administracine tvarka. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K, užsakydamas gydytojų konsultacijas ne iškarto po gydytojo pirmos rekomendacijos, o vėliau, pareiškėjui nesukėlė jokios neturtinės žalos.

13. Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės dėsto tas pačias žalos kilimo aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

16. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

18. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. šeimos gydytojui skundėsi bendru negalavimu ir minėjo apie regėjimo pablogėjimą, todėl jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, medicininių indikacijų skubiai gydytojo oftalmologo konsultacijai nebuvo nustatyta. Pareiškėjas, nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. kovo 8 d. lankydamasis pas SPT gydytojus skundų dėl regėjimo neišsakė. 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo dėl besitęsiančio nuo 2016 m. lapkričio 28 d. kairiojo peties sąnario skausmo, pareiškėjas taip pat nurodė regėjimo sutrikimą. Reaguodamas į pareiškėjo išsakytus nusiskundimus šeimos gydytojas pateikė duomenis SPT vedėjui dėl antrinio lygio specialistų konsultacijų užsakymo LAVL. Gydytojų oftalmologo ir neurologo konsultacijos buvo užsakytos planine tvarka, 2017 m. kovo 30 d. išsiųstas prašymas LAVL dėl gydytojų konsultacijų užsakymo. Pareiškėjas šių aplinkybių byloje neginčija, jis teigia, kad jam buvo padaryta 3 000 Eur neturtinė žala, nes Lukiškių TI-K nedelsiant neužsakė jam gydytojo oftalmologo ir neurologo konsultacijos LAVL.

20. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 20107 m. spalio 3 d. sprendime Nr. 56-95 „Dėl O. B. pareiškimo“ nurodyta, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui Lukiškių TI-K, nebuvo padaryta ir pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą netenkinamas, taip pat nurodyta, kad susipažinus su turima medžiaga ir remiantis gydytojų specialistų atsakymais, neteisėta kalta veika Lukiškių TI-K nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, pareiškėjui buvo suteikta planinė konsultacija pas gydytoją oftalmologą ir pareiškėjas registruotas konsultacijai pas gydytoją neurologą, skubios neurologo konsultacijos nebuvo būtinybės, planinė konsultacija atlikta ne per vėlai, konsultacija buvo kokybiška, pacientui žalos nebuvo padaryta. Pacientui buvo paskirtas gydymas nuo peties skausmo. Komisija nustatė, kad pareiškėjui kairiojo peties sąnario skausmas truko keletą mėnesių, todėl konstatavo, kad skubi gydytojo neurologo konsultacija nebuvo būtina (b. l. 13-16).

21. Kaip teisingai nustatė, pirmosios instancijos teismas, konsultacinių asmens sveikatos priežiūros antrinio lygio paslaugų organizavimo ir teikimo tvarką bei reikalavimus konsultacinių paslaugų teikimui nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. V-449 patvirtintas Konsultacinių asmens sveikatos priežiūros antrinio lygio paslaugų teikimo tvarkos aprašas, pagal kurio 9 punktą siuntimas konsultacinėms paslaugoms išduodamas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. V-636 patvirtintame Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos apraše nustatytą tvarką. Pacientų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilę reglamentuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 1K-287 patvirtintas Asmens registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles ir šių eilių stebėsenos tvarkos aprašas. Siuntimo antrinio lygio gydytojo specialisto konsultacinėms paslaugoms išdavimo arba šių paslaugų suteikimo terminų teisės aktai nenustato. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti, kad planinių konsultacijų LAVL užsakymo laikas pažeidė pareiškėjo teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, kurį gauna laisvėje esantys asmenys. Be to, įvertinus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 20107 m. spalio 3 d. sprendime Nr. 56-95 „Dėl O. B. pareiškimo“ esančias išvadas, nustatyta, kad skubos ir būtinumo nedelsiant užsakyti gydytojų specialistų konsultacijas šiais konkrečiais atvejais nebuvo (b. l. 16).

22. Šios Nutarties 17 ir 18 punktuose yra aptartos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos. Žalos atlyginimas yra galimas, kai yra nustatomos visos trys sąlygos viešajai atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neatliko (Nutarties 21 p.) ir yra nustatyta, kad 2017 m. kovo 30 d. išsiųstas prašymas LAVL administracijai dėl gydytojų konsultacijų užsakymo, pareiškėjui jokios žalos nesukėlė (Nutarties 20 p.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

23. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius