23d35f2c-dc50-4b7f-a2c3-1dff44a9a142 · Trakų rajono apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. 2-1534-424/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01102-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 116.5. (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲ Lietuvos Respublikos vardu 2012 m. birželio 20 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtÄ ja dalimi, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „SNORAS DISTRESSED ASSETS“ ieÅ¡kinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė:             ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5410,55 Lt skolÄ , 1224,55 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, todėl, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, priimamas sprendimas už akių.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).             Bylos duomenys (b. l.

5) patvirtina, jog pradinis kreditorius AB (dabar – BAB) bankas „SNORAS“ ir atsakovas 2006 m. vasario 20 d. sudarė naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartį Nr. SL060209V990001 (toliau tekste – Sutartis), pagal kuriÄ pradinis kreditorius, be kita ko, suteikė atsakovui 4500,00 Lt kreditÄ , o atsakovas, be kita ko, įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ bei mokėti nustatyto dydžio palÅ«kanas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.             Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos vykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Bylos duomenys (b. l. 12, 15) patvirtina, jog atsakovas tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra negrÄ Å¾ino suteikto kredito ir nemokėjo palÅ«kanų Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Aukščiau nurodytais bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo neįvykdyti įsipareigojimai pagal Sutartį sudaro 5410,55 Lt sumÄ . Bylos duomenys (b. l. 7-10, 11, 15) patvirtina, jog pradinis kreditorius ir naujasis kreditorius (ieÅ¡kovas) 2007 m. lapkričio 29 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 023-1237/2007, pagal kuriÄ , be kita ko, pradinis kreditorius perleido, o naujasis kreditorius įgijo reikalavimo teisę į atsakovÄ .

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos duomenis (b. l. 12, 19), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ atsakovÄ (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog atsakovas tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bei pripažinus, jog reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ atsakovÄ , konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus.

Å i konstitucinė nuostata yra vienas iÅ¡ pamatinių Lietuvos Å«kio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarčių Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į jo tikslÄ â€“ didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Standartinė sutarties sÄ lyga yra tokia sÄ lyga, kuriÄ bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jos su kita Å¡alimi ir kuri be derybų su kita Å¡alimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis).

Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sÄ lygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sÄ lygos. Neabejotina, kad vartotojas visÄ dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sÄ lygas, labai dažnai į kitas sÄ lygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sÄ moningo, valingo Å¡alių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo Å¡alių sÄ moningumas ypač reikÅ¡mingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas.

Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo paraÅ¡as vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sÄ lygÄ dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sÄ moningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sÄ lyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina Å¡alių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui.

Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys.

CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sÄ raÅ¡e nurodytų vartojimo sutarčių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui.Teismas, įvertinęs Sutarties dalykÄ , jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.   Pagal Sutarties 9.10 punktÄ atsakovas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo, kredito pabaigos datos ar kitus Sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , kurie, pažymėtina, mokėtini kas dienÄ , sudaro net 36,50 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesÄ Å¾ininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.Minėta, kad pagal Sutarties 9.10 punktÄ atsakovas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo, kredito pabaigos datos ar kitus Sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina iÅ¡vada, kad tokie delspinigiai yra per dideli. 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Sutartis sudaryta dar iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, todėl Å¡is įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas.

Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalykÄ , į minėtu įstatymu nustatytÄ delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.             Bylos duomenys (b. l. 12, 15) patvirtina, kad atsakovui pagal Sutartį priskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 1224,55 Lt sumÄ .

Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 612,28 Lt sumÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 1224,55 Lt delspinigius. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iÅ¡ dalies.              CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å alys Sutartimi sulygo dėl 6 procentų dydžio palÅ«kanų normos (Sutarties 9.11 punktas), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis yra 90,77 procento.

Esant nurodytai aplinkybei, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 180,63 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 92, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262, 270 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a:             ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančiu AB banko „SNORAS“ ir M. M. 2006 m. vasario 20 d. sudarytos naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutarties Nr. SL060209V990001 9.10 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kortelės turėtojas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo, kredito pabaigos datos ar kitus sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .Priteisti iÅ¡ M.

M. 5410,55 Lt skolÄ , 612,28 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 6022,83 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 180,63 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas UAB „SNORAS DISTRESSED ASSETS“.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                            Ramunė Valiulytė