23d161a9-06e6-4b3a-b4ea-7ec486552be7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-134-431/2013                                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10450-2012-1                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 121.14.; 121.21.(S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 24 d.VilniusVilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ADB „ERGO Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovams B. P. (B. P.) ir M. M. (M. M.) dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys – UAB „JustiniÅ¡kių Å«kis“, UAB „Jurita“, 188 DNSB „Kražiai“, Jadvyga Fleming), n u s t a t ė : I.Ginčo esmė ADB „ERGO Lietuva“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ B. P.ir M. M. 137350 Lt dydžio turtinę žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ , tame tarpe, turtines teises ir pinigines lėšas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kiniu reikalaujama suma yra didelė, o atsakovai vengia vykdyti prievolę. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-07 nutartimi ADB „ERGO Lietuva“ praÅ¡ymÄ tenkino – areÅ¡tavo atsakovams B. P. ir M. M. nuosavybės teise priklausantį neįkeistÄ , o tokio nesant ar nepakankant, įkeistÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ 137 350 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims; nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areÅ¡tuoti trÅ«kstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti; bendra areÅ¡to suma neturi virÅ¡yti 137 350 Lt sumos; leidžiant atsakovams areÅ¡tuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovams kaip fiziniams asmenims, ieÅ¡kinio 137350 Lt suma yra didelė. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas M. M. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-07 nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. PaaiÅ¡kino, kadieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo pareikÅ¡tas netinkamiems atsakovams.

Darbus bute, kuriam padaryta žala, atliko atsakovas, tačiau veikdamas kaip UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ ir UAB „Jurita“ darbuotojas. Apeliantas per mėnesį gauna 1500 Lt darbo užmokesčio ir tai vienintelis turtas, į kurį gali bÅ«ti taikomas areÅ¡tas. AreÅ¡tavus pinigines lėšas bus pažeidžiamos apelianto Å¡eimos teisės, apeliantas negalės gauti kvalifikuoto teisininko pagalbos. Piniginės lėšos reikalingos Å¡eimos iÅ¡laikymui  Atsiliepimu ieÅ¡kovas ADB „ERGO Lietuva“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad B. P. ir M. M. yra tinkami atsakovai, kadangi M. M. ir 188 DNSB „Kražiai“ sudarė statybos rangos sutartį. Atsiliepimu trečiasis asmuo 188 Daugiabučio namo savininkų bendrija „Kražiai“ praÅ¡o klausimÄ dėl atskirojo skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-07 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias teisės normas. SkundžiamÄ nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir bÅ«ti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieÅ¡kinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali bÅ«ti tenkinamas.

Tačiau esant Å¡iai proceso stadijai, tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡ esmės nesprendžiamas. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ä®statymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK185 straipsnis).

Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams (CPK144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK12 ir 178 straipsniai).

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme, pobÅ«džiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios Å¡alių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; ir kt.).

Tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieÅ¡kovo turtinius interesus, užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir tuo užtikrinti jo privalomumÄ . Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas Å¡alių interesų pusiausvyrÄ Ä¯vertinti, ar iÅ¡ tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Pareiga pagrįsti Å¡ių aplinkybių egzistavimÄ tenka praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kovui (CPK178 straipsnis). Nors teismų praktikoje aplinkybė, jog bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikÅ¡tas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, turi bÅ«ti vertinama tai, ar Å¡i suma subjektyviu požiÅ«riu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusÄ , turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-2 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl 137350 Lt sumos, kuriÄ pirmosios instancijos teismas atsakovų atžvilgiu laikė didele. Pagal teismų praktikÄ didelė ieÅ¡kinio suma preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti paneigiama atsakovui pateikus duomenis apie savo gerÄ turtinę padėtį (CPK12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo suma jam nėra didelė, ir kad neegzistuoja ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

PrieÅ¡ingai, apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia savo sunkia turtine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 137350 Lt ieÅ¡kinio suma atsakovo kaip fizinio asmens atžvilgiu laikytina didele ir pagrindžia bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144 str.). Apeliantas taip pat teigia, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi jis veikė kaip kelių įmonių darbuotojas, o rangos sutartis su juo buvo pasiraÅ¡yta tik dėl akių. Tačiau tokie apelianto argumentai Å¡iuo atveju, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Materialinėje teisėje Å¡alimis laikomi materialinių teisinių santykių subjektai, kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kai kreipiamasi į teismÄ , materialinio teisinio santykio Å¡alys įgyja naujÄ teisinę padėtį ir tampa proceso Å¡alimis. IÅ¡keliant bylÄ , rengiantis jos teisminiam nagrinėjimui daromos tik prielaidos, kad Å¡alis sieja tam tikri materialiniai teisiniai santykiai, kad jos turi tarpusavio teisių ir pareigų ir dėl to kilo ginčas. Ar byloje ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tinkamos Å¡alys, iÅ¡aiÅ¡kinama teisminio nagrinėjimo metu nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus.

Iki teismo sprendimo priėmimo proceso Å¡alys laikytinos tikėtinais materialinių teisinių santykių subjektais, nes atsakyti į klausimÄ , ar tikrai ieÅ¡kovas ir atsakovas yra konkretaus materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes, kurios taikant laikinÄ sias apsaugos priemones nenustatinėjamos. Todėl laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu taikytos pagrįstai, tuo siekiant užtikrinti bÅ«simo procesinio sprendimo byloje įvykdymÄ .Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o apelianto atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                        Laima Gerasičkinienė