23d05d33-b60e-4afe-8d30-aa160765d42c · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-167-348/2021 Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00048-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Sigitai Å vėgždienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Kęstučio Gaubio skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 12 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. M. (duomenys neskelbtini) Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 232 straipsnio antros dalies pirmame punkte ir jam skirta 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmę įskaičiuotos 528 dienos, praleistos kardomajame kalinime. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Å¡is nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje numatyta bausme, nustatant suderintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 30 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. vasario 12 d.) – 2 metai 11 mėnesių 18 dienų.

3. Komisija 2021 m. vasario 12 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti R. M. lygtinį paleidimÄ pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 47 balai pagal „OASys“ metodikÄ , kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 1 balu. Nuteistasis R. M. turi ateities planų, galimybę įsidarbinti, gyvenamÄ jÄ vietÄ , ganėtinai aukÅ¡tÄ motyvacijÄ ateityje nenusikalsti, teigiamas nuostatas į priežiÅ«rÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi Komisijos nutarimas patvirtintas ir nuteistajam R. M. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau pakankamai prižiūrimas.

5. Prokuroras skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, nusikaltimų pavojingumÄ , likusiÄ bausmės dalį, savo sprendimÄ motyvavo iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikdamas nuteistÄ jį teigiamai apibÅ«dinantiems duomenims, todėl nepagrįstai nusprendė patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam R.

M. lygtinį paleidimÄ . 5.2. Pažymima, kad R. M. iÅ¡ viso teistas aÅ¡tuonis kartus, nuteistajam du kartus buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, vienÄ kartÄ taikytas lygtinis paleidimas, vienÄ kartÄ teistas užsienyje už nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ atitinka labai sunkų nusikaltimÄ . Prokuroro manymu, R. M. teistumai rodo, jog jis laisvėje iÅ¡vadų nepadarė, buvo pažeidžiamas prognostinių įgÅ«džių stokos, gebėjimo stokos nepasiduoti didelių pinigų pagundai.

Anot prokuroro, nuteistajam paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų ir iÅ¡ viso to seka, kad taikant nuteistajam lygtinį paleidimÄ bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmių sistema, skiriamos bausmės nepasiektų savo prevencinės paskirties. 5.3. Pasak prokuroro, nors nuteistojo pataisos procesas tęsiasi daugiau nei 5 metus, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ iÅ¡lieka vidutinė ir vertinama 47 balais, rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 1 balu. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, turėdamas tikslÄ iÅ¡eiti anksčiau laiko, negeba laikytis režimo reikalavimų – yra baustas drausmine tvarka.

Nors nuobaudos negalioja, tačiau anot prokuroro, tai rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekliai nukreipta vien teigiama linkme. Jo pozityvus elgesys ir pastangos pasitaisyti nebuvo nuoseklios, todėl jis vis dar laikytinas asmeniu, linkusiu pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ ir nesugebančiu paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. 5.4. Prokuroro manymu, itin svarbu įvertinti tai, kad nors nuteistasis yra atlikęs bÅ«tinÄ lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis yra labai didelė.

Pažymi, jog nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje, nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o tai jam gali suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už labai sunkius tyčinius nusikaltimus. Anot prokuroro, įvertinus R. M. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, vertintina, kad nuteistasis likusiÄ bausmės dalį turi atlikti pataisos namuose. Aptarti duomenys nesuteikia pagrindo nuteistojo pavojingumÄ visuomenei laikyti iÅ¡nykusiu bei manyti, jog jį paleidus lygtinai, bÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas.

6. Atsiliepimų į prokuroro skundÄ negauta. Prokuroro skundas tenkinamas 7. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1-3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį.

Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos tvirtinimo klausimÄ sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo priimti tokį sprendimÄ patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimÄ .

8. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrįstumÄ bei nuteistojo asmens duomenis, nenustatė kliūčių lygtinio paleidimo taikymui. SkundÄ aukÅ¡tesniajam teismui padavęs prokuroras su tokiu sprendimu nesutinka. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi prokuroro skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad prokuroro skundas yra pagrįstas – žemesnės instancijos teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. M. lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu nėra teisinio pagrindo.

9. IÅ¡ aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas, taip pat yra pateikęs praÅ¡ymÄ jam taikyti probacijÄ . Tai sudaro formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ . Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat turi bÅ«ti materialiosios sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga jÄ mažinant.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, prieÅ¡ingai nei žemesnės instancijos teismas, aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokio akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi, daroma išvada, jog R. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.

10. Ä®vertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais R. M. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad atlikdamas bausmę nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planÄ ir Komisijos numatytas priemones – dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose bei individualiuose pokalbiuose. Teigiamai R. M. elgesį apibÅ«dina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog į jÄ jis buvo perkeltas gana nesenai – 2020 m. liepos 23 d.

Per visÄ bausmės laikotarpį jis tris kartus skatintas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Už gerÄ elgesį ir stropų darbÄ nuteistajam buvo taikytos paskatinimo priemonės – perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę, pareikÅ¡ta padėka, prieÅ¡ terminÄ panaikinta drausminė nuobauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks R. M. elgesys rodo, kad jis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau Å¡ios teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės tik patvirtina, kad Å¡iuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra absoliutus pagrindas konstatuoti, jog savo elgesiu nuteistasis jau padarė akivaizdžiÄ ir neginčijamÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras skunde pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo sumažėjo vos 1 balu, be to, vis dar iÅ¡lieka vidutinė – 47 balai pagal „OASys“ metodikÄ , iÅ¡ kurių – 35 balai yra statiniai. Vadinasi, 12 balų nuteistasis savo nepriekaiÅ¡tingu elgesiu dar gali koreguoti, t. y. gali patekti į žemos rizikos grupę. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminio vertinimo metu nuteistajam taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika, kuri sudarė 55 balus, tai rodo, kad nuo bausmės atlikimo pradžios iki Komisijos nutarimo priėmimo dienos (beveik per 5 (penkerius) metu) nuteistasis R. M. savo nusikalstamo elgesio rizikÄ sumažino vos 8 balais.

Todėl, aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, negalima konstatuoti, jog R. M. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi, juo labiau, kad net ir bÅ«damas pataisos įstaigoje jis nesielgė nepriekaiÅ¡tingai – už dienotvarkės pažeidimÄ jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Ir nors Å¡i nuobauda negalioja, tačiau drausminių nuobaudų egzistavimo faktas rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiÅ«rai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikÅ¡mingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo bÅ«damas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiÅ«rai, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.

Be kita ko, pažymint, jog nustatytų taisyklių ir reikalavimų pažeidimas buvo padarytas ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet nuteistasis dar adaptuojasi laisvės atėmimo vietoje, o praėjusi beveik 3 (trejiems) metams nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios.

12. Abejonių nuteistojo R. M. pažanga kelia ir tai, kad nuteistajam yra nustatyti du kintantys kriminogeniniai veiksniai – prognostinių įgÅ«džių stoka ir mÄ stymo lankstumo stoka, kurių skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir neįvertino kaip R. M. asmenybę charakterizuojančių duomenų, iÅ¡imtinai prioritetinę reikÅ¡mę suteikdamas teigiamai jo asmenybę apibÅ«dinantiems duomenims. Å iuo apsektu pažymima, kad nuteistasis, kalbėdamas apie paskutinį padarytÄ nusikaltimÄ , nors jį ir pripažįsta, tačiau yra linkęs minimizuoti, o tai rodo, jog net ir Å¡iuo metu nuteistasis nevertina kritiÅ¡kai savo neteisėto elgesio bei juo sukeltų pasekmių.

Pažymima, jog kriminogeniniai veiksniai nustatomi vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįsta konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nusiteistojo R. M. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam skirtÄ individualių socialinės reabilitacijos planÄ . Pažymima ir tai, kad remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktais duomenimis, nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra įvertinti svertiniais (dinaminiais) balais, todėl nuteistasis savo nepriekaiÅ¡tingu elgesiu juos gali panaikinti.

13. Negali bÅ«ti sumenkinama ir tai, jog Å¡is teistumas R. M. nėra pirmasis. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ Å¡iuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė praėjus 10 metų po paskutinio teistumo Lietuvoje, tačiau negalima neatsižvelgti ir į tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja. IÅ¡ tiesų, tai negali bÅ«ti lemiamas veiksnys sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad praeityje R.

M. atžvilgiu buvo taikytas ir Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos“, lygtinis paleidimas, taip pat ir bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau jis vėl grįžo prie nusikalstamų veikų darymo, kurios, kaip jau buvo minėta, yra sunkesnės nei anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, be to, nesilaikė ir anksčiau jo atžvilgiu taikyto lygtinio paleidimo sÄ lygų. Valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta ne viena galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų bei naujų nusikalstamų veikų darymas vertinant Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytÄ informacijÄ , kad nuteistasis minimizuoja savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra linkęs pasitikėti savo protu ir patyrimu, sudaro realų pagrindÄ manyti, kad bÅ«damas laisvėje jis vėl gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra paskatinimo priemonė, kuri skiriamas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų mokymÄ si ar pan. Apylinkės teismo nutartyje paminėtas kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykis taip pat nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ , juo labiau, kad tam tikrais apsauginiais veiksniais aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija yra linkusi abejoti.

O bÅ«tent, abejonių teisėjų kolegijai kelia tai, ar kaip apsauginis veiksnys gali veikti socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais palaikymas ir finansinių įsipareigojimų neturėjimas. Å iuo aspektu pažymima, jog su savo sugyventine nuteistasis susipažino prieÅ¡ 20 metų, su ja susilaukė dukters, be to, turi jau pilnametystės sulaukusiÄ dukrÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės egzistavo ir iki nuteistajam R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jam bÅ«nant laisvėje Å¡eimos turėjimas nebuvo pakankamas veiksnys siekiant atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio.

Ar šeima gali veikti kaip apsauginis veiksnys abejonių kelia ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis su sugyventine ir savo nepilnamete dukra, lygtinio paleidimo taikymo atveju, gyventi neplanuoja. Abejonių kelia ir tai ar kaip apsauginis veiksnys gali veikti finansinių įsipareigojimų neturėjimas. Šiame kontekste pažymima, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietoje nedirba dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo paties, t. y. nedirba dėl darbo vietų trūkumo, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis pats kreipėsi dėl įdarbinimo, neva nuteistasis neatsisakytų administracijos jam pasiūlyto darbo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis sutiktų dirbti ne visus darbus.

Tai teisėjų kolegijos vertinimu rodo, jog dėl nuteistojo R. M. teigiamos darbinės motyvacijos yra tam tikrų prieÅ¡taravimų ir verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe ir tuo, ar grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, nuteistasis pragyvenimui bÅ«tinų lėšų neprasimanys nusikalstamu keliu, juo labiau, kad Å¡iuo metu jis atlieka bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimu.

15. Teisėjų kolegija nekvestionuoja teigiamų R. M. pokyčiu, tačiau vis tik sprendžia, kad Å¡ie jo pokyčiai neatsveria Å¡ioje apygardos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ manyti, kad R. M. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi bÅ«ti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡skirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistÄ jį bei jo elgesio korekcijÄ apibÅ«dinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad Å¡velnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o Å¡iuo atveju tokios abejonės vis tik kyla.

16. AukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta visapusiÅ¡ka bylos medžiagos analize, bausmės tikslai R. M. atžvilgiu dar nėra pasiekti, todėl prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis naikinama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Kęstučio Gaubio skundÄ tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2021 m. vasario 12 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Å i nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas