Legislator Case Law & Legislation
23d03b70-e2f4-4778-86c5-ac54cced9951 AI generated

23d03b70-e2f4-4778-86c5-ac54cced9951 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 23d03b70-e2f4-4778-86c5-ac54cced9951
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Civilinė byla CPK 163 straipsnio prasme sustabdoma dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių iÅ¡spręsti civilinę bylÄ ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, tačiau Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nebuvo.

Legislator headnote

AI generated

23d03b70-e2f4-4778-86c5-ac54cced9951 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pasirengimo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės metu atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iki įsiteisės sprendimas byloje pagal VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ieÅ¡kinį AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui dėl neteisėtų veiksmų vykdant sutartis nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad abiejose bylose vyksta ginčas dėl pagal tas pačias sutartis teikiamų paslaugų ir jų tarifų bei kainų pagrįstumo. Sprendimas byloje pagal VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ieÅ¡kinį turės prejudicinę galiÄ Å¡iai bylai, todėl pastaroji turi bÅ«ti sustabdyta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto AB Lietuvos radijo ir televizijos centro atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB Lietuvos radijo ir televizijos centro ieÅ¡kinį atsakovui VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 5 154 624,29 Lt dydžio skolÄ , 236 259,41 Lt dydžio delspinigius, procesines palÅ«kanas bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad sutarčių pagrindu teikia atsakovui televizijos ir radijo programų siuntimo bei kitas elektroninio ryÅ¡io paslaugas. Atsakovas Å¡iomis paslaugomis naudojasi, tačiau už jas nevisiÅ¡kai atsiskaito, todėl susidarė praÅ¡omas priteisti įsiskolinimas.

Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas taikė nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas kainas už teikiamas paslaugas, dalį paslaugų teikė netinkamai. Kitoje dalyje atsakovas turėtų bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų – sumažinto finansavimo.

Pasirengimo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės metu atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iki įsiteisės sprendimas byloje pagal VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ieÅ¡kinį AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui dėl neteisėtų veiksmų vykdant sutartis nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad abiejose bylose vyksta ginčas dėl pagal tas pačias sutartis teikiamų paslaugų ir jų tarifų bei kainų pagrįstumo. Sprendimas byloje pagal VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ieÅ¡kinį turės prejudicinę galiÄ Å¡iai bylai, todėl pastaroji turi bÅ«ti sustabdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino ir bylÄ sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad tarp aptariamų bylų egzistuoja prejudicinis ryÅ¡ys. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas savo pagrindinį reikalavimÄ dėl skolos sumokėjimo kildina iÅ¡ atsakovo sutartinės prievolės. Tuo tarpu kitoje civilinėje byloje pagal VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ieÅ¡kinį yra nustatinėjama, ar tose pačiose Å¡alių sudarytose sutartyse AB Lietuvos radijo ir televizijos centras nuo 2006 metų nebuvo nustatęs nesÄ Å¾iningų ir per didelių kainų už savo paslaugų teikimÄ . Taigi, kitoje byloje nustačius, jog Å¡ios sutarčių sÄ lygos yra teisėtos ir galiojančios, atitinkamai bus nustatyta, kad VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ privalo Å¡ias teisėtas sÄ lygas vykdyti, t. y. galutiniu sprendimu nustatyti faktai turės tiesioginę teisinę (prejudicinę) reikÅ¡mę priimant galutinį teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimo (jo dalies) pagrįstumo Å¡ioje byloje.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo argumentai, jog ši byla nėra stabdytina, nes teismas pats gali nustatyti kitoje civilinėje byloje nustatinėjamus faktus, atmetami kaip nepagrįsti, nes šiuo atveju byla sustabdyta dėl prejudicinio ryšio, o ne dėl to, kad kitoje byloje nustatinėjami šiai bylai reikšmingi faktai, kurių pats teismas neturi galimybės ar kompetencijos nustatyti.

Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad Å¡ios bylos nagrinėjimas negali bÅ«ti stabdomas, nes bus nepagrįstai užvilkintas civilinis procesas. Teismas pažymėjo, kad greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu turi rÅ«pintis ne tik teismas, bet ir byloje dalyvaujantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas yra atstovaujami advokatų, turinčių itin aukÅ¡tÄ teisinę kvalifikacijÄ , iÅ¡ ko seka, kad abi Å¡alys neabejotinai žino apie savo procesinę teisę reikÅ¡ti Å¡iose prejudiciniu ryÅ¡iu susijusiose bylose prieÅ¡ieÅ¡kinius, tačiau ja nesinaudoja, o inicijuoja dvi atskiras civilines bylas, manytina, kad Å¡alys taip pat prisiėmė ir rizikÄ dėl to, kad teisinio ginčo tarp Å¡alių Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėjimas ir taikos atkÅ«rimas užsitęs, nes civilinė byla bus privalomai sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta kita civilinė byla, kurioje nustatinėjami Å¡iai civilinei bylai turintys teisinės reikÅ¡mės faktai. Be to, Å¡iuo atveju bylos sustabdymas padės iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, maksimaliai sumažins teisminių ginčų atnaujinimo tikimybę bei užtikrins teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ ir neteisingÄ nutartį ir nėra pagrindo stabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimo. Skundas grindžiamas Å¡iais konkrečiais motyvais:

1. Civilinė byla CPK 163 straipsnio prasme sustabdoma dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių iÅ¡spręsti civilinę bylÄ ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, tačiau Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nebuvo.

2. Teismas nepagrįstai taikė CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ normÄ , nes netinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ abiejose bylose. Sustabdytoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kad ieÅ¡kovas 2009 metais atsakovui suteikė paslaugas, kurias atsakovas priėmė ir jų neginčijo, tačiau pagal jas vykdė tik dalinius mokėjimus, apeliuodamas į nepakankamÄ iÅ¡ valstybės gaunamÄ finansavimÄ . Kitoje byloje pareikÅ¡to atsakovo ieÅ¡kinio dalykas yra suformuluotas neaiÅ¡kiai ir netinkamai, dalis reikalavimų apskritai yra nesuprantami. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vienintelė kitoje civilinėje byloje nustatytina aplinkybė, turinti teisinę reikÅ¡mę, yra ta, ar

tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytose sutartyse ieÅ¡kovas nuo 2006 metų nebuvo nustatęs nesÄ Å¾iningų ir per didelių kainų už savo

paslaugų teikimÄ . Pažymėtina, kad VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ kitoje byloje neginčija (nepraÅ¡o pripažinti negaliojančiomis) sutarčių sÄ lygų dėl tarifų ir kainų. Be to, kitoje civilinėje byloje nurodyti atsakovo argumentai dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nenagrinėti, nes Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas nustato specialias tokių pažeidimų nagrinėjimo procedÅ«ras.

3. Teismas nepaisė svarbios aplinkybės, kad atsakovo sustabdytoje byloje pateiktas atsiliepimas savo turiniu yra iÅ¡ esmės tapatus atsakovo kitoje byloje pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui. Taigi pagal atsakovo atsiliepimÄ sustabdytoje byloje turi bÅ«ti nagrinėjamos jame keliamos aplinkybės. Visa tai gali padaryti teismas, nagrinėjantis sustabdytÄ bylÄ . Esant taip suformuluotam atsakovo ieÅ¡kiniui kitoje byloje, taip pat įvertinus tai, kad kitoje byloje dar nėra pabaigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui, dar nėra paskirtas pirmasis (parengiamasis) teismo posėdis, o sustabdytoje byloje jau įvykdo du parengiamieji teismo posėdžiai, teismui nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo nuspręsti sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ . Nesustabdžius Å¡ios bylos ir jÄ greičiau iÅ¡nagrinėjus, teismo nustatyti faktai galėtų bÅ«ti iÅ¡ naujo nebenustatinėjami kitoje byloje. Teismas tokiu bÅ«du akivaizdžiai ignoravo civilinio proceso tikslus – rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu bei nesudaryti sÄ lygų bylai vilkinti.

4. Teismo nutartis sudaro sÄ lygas atsakovui akivaizdžiai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei piktybiÅ¡kai vilkinti civilinės bylos nagrinėjimÄ , nes atsakovas teismo pagalba siekia iÅ¡vengti įsiskolinimo už ieÅ¡kovo suteiktas paslaugas sumokėjimo.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas teisingai nustatė įrodinėjimo dalykÄ abiejuose bylose ir todėl teisingai konstatavo, kad tarp nagrinėjamos ir kitos civilinės bylos yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys. BÅ«tent kitoje civilinėje byloje atsakovas ginčija ieÅ¡kovo veiksmus, tame tarpe sutartyse nustatytas kainas, kurių pagrindu apskaičiuota ieÅ¡kovo reikalaujama sustabdytoje byloje priteisti suma. Å iuo atveju nėra reikÅ¡minga tai, kad atsakovas nepraÅ¡o pripažinti negaliojančiomis pačių sutarčių, kadangi ginčo pagrindÄ sudaro ne pačios sutartys, o ieÅ¡kovo taikomos nepagrįstos ir nesÄ Å¾iningos sutarčių sÄ lygos, tame tarpe ir kainos. Atsakovo atsiliepimas sustabdytoje byloje nėra tapatus kitoje byloje pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui, nes Å¡iame ieÅ¡kinyje nurodyta daug papildomų teisinių ir faktinių aplinkybių.

2. Apelianto teiginys, kad pats teismas sustabdytoje byloje gali nustatyti visus faktus, todėl nėra pagrindo stabdyti bylos, yra nepagrįstas. Aptariamos bylos yra vienarūšės, jose dalyvauja tos pačios Å¡alys, todėl yra pagrindas stabdyti vienÄ bylÄ , kol kitoje bus nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingai faktai. Sustabdytoje civilinėje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų teisėtumas priklauso nuo to, ar ieÅ¡kovo veiksmai dėl kainų atsakovui sutartyse nustatymo yra teisėti ar ne. Å ios aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalykÄ byloje, pradėtoje pagal atsakovo ieÅ¡kinį, todėl jos teismo turi bÅ«ti nustatinėjamos bÅ«tent toje byloje.

3. Apelianto teiginiai dėl civilinio proceso tikslų ignoravimo yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos sustabdymas yra tikslingas ir pagrįstas, atitinka koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, nes kitoje byloje nustačius sustabdytai civilinei bylai reikÅ¡mingus faktus, atnaujinta byla bus iÅ¡nagrinėta operatyviai bei veiksmingai, o Å¡alys ir teismas sutaupys nemažai finansinių lėšų, be to, tokiu bÅ«du bus iÅ¡vengta prieÅ¡taringų sprendimų priėmimo. Apeliantas klaidina teismÄ , nes nei vienoje iÅ¡ aptariamų bylų dar nėra baigtas pasiruoÅ¡imas bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės.

Atsakovas taip pat pažymi, kad jis pradinį ieškinį kitoje byloje pateikė dar iki to momento, kai gavo ieškovo pradinį ieškinį sustabdytoje byloje. Be to, dar anksčiau atsakovas buvo kreipęsis dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo pritaikymo ieškovo atžvilgiu. Dėl šių priežasčių atsakovas ginčija ieškovo taikomus tarifus ir kainas ne šioje, o kitoje civilinėje byloje.

4. Atsakovas sÄ Å¾iningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o apeliantas nepateikė jokių atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ar piktnaudžiavimÄ teise pagrindžiančių argumentų bei įrodymų. Tai pat visiÅ¡kai nepagrįsti apelianto argumentai dėl atsakovo galimybių atsiskaityti, jo tariamo nemokumo ir Å¡ių aplinkybių ryÅ¡io su civilinės bylos sustabdymu. Atsakovo atsiliepime pateikti argumentai dėl atleidimo nuo atsakomybės dėl valstybės veiksmų nurodyti visiÅ¡kai kitame kontekste ir absoliučiai nėra susiję su atsakovo pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovui.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimas (CPK 2 straipsnis). Å is tikslas atspindi tiek privatų (proceso Å¡alių), tiek vieÅ¡Ä jį (visos visuomenės) interesÄ , kad civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ . Pažymėtina, kad asmens teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per protingÄ terminÄ garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnis), esanti sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis. Norint pasiekti aptariamÄ civilinio proceso tikslÄ , įstatymas teismui ir proceso Å¡alims nustato bendrÄ jÄ pareigÄ siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismÄ užkirsti keliÄ proceso vilkinimui, siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o Å¡alis – sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimas turi bÅ«ti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo iÅ¡sprendimu.

Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiÅ¡kia ilgesnį teismo procesÄ , todėl Å¡io procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sÄ lygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios,

dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje

byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universaliosios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.) Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iÅ¡ procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamÄ asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybÄ , kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ bei proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Jame įtvirtinta norma nustato privalomÄ jį bylos sustabdymo atvejį, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ jÄ ar administracine tvarka. Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi bÅ«ti sustabdoma aptariamu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, konstatavimas, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007 ir kt.). Ä®statymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga aptariamu pagrindu sustabdyti bylÄ paaiÅ¡kinama siekiu iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, bÅ«tų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad tarp sustabdytos civilinės bylos ir atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pradėtos kitos civilinės bylos egzistuoja prejudicinis ryÅ¡ys. Su Å¡ia iÅ¡vada negalima nesutikti. Sustabdytoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ , susidariusį pastarajam nevisiÅ¡kai atsiskaitant pagal Å¡alių sudarytas paslaugų teikimo sutartis (T. 3, b. l. 95-106). Atsakovas nuo pareikÅ¡to reikalavimo ginasi teigdamas, kad ieÅ¡kovas sutartyse taikė nesÄ Å¾iningus ir nepagrįstus tarifus bei galutines kainas, paslaugas teikė netinkamai, be to, atsakovo nuomone, nuo dalies įsipareigojimų vykdymo jis turėtų bÅ«ti atleistas dėl valstybės veiksmų (T. 3, b. l. 16-31). Kitoje civilinėje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ siekia, kad bÅ«tų nutraukti, atsakovo manymu, neteisėti ieÅ¡kovo AB Lietuvos radijo ir televizijos centro veiksmai, susiję su nepagrįstų tarifų ir galutinių kainų bei diskriminacinių sÄ lygų taikymu sutartyse, o taip pat, kad bÅ«tų priteisti Å¡iais neteisėtais veiksmais padaryti nuostoliai (T. 3, b. l. 162-196). Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo reikalavimai civilinėse bylose yra susiję su tomis pačiomis Å¡alių sudarytomis sutartimis. IÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, kad teismo sprendimas dėl atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ įvardijamų neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų ir praÅ¡omų atlyginti nuostolių turės teisinę įtakÄ sprendžiant ieÅ¡kovo reikalavimus dėl skolos priteisimo. Taigi galima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atskiras aptariamų bylų nagrinėjimas galima lemti prieÅ¡taringus teismų sprendimus, o taip pat ir ginčų atnaujinimo tikimybę.

Visgi, nepaisant aukščiau iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ nebuvo. Teismo pareiga rÅ«pintis kuo greitesniu teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimu įpareigojo teismÄ bÅ«ti aktyviam ir spręsti, ar susiklosčiusioje situacijoje nurodytos grėsmės, kylančios atskirai nagrinėjant aptariamas bylas, negali bÅ«ti paÅ¡alintos taikant kitus, priimtinesnius nei bylos sustabdymas, civilinio proceso teisės institutus. Å alių procesiniai dokumentai, o taip pat ir pačių Å¡alių teiginiai atskirajame skunde ir atsiliepime į jį patvirtina, kad civilinės bylos yra glaudžiai susijusios: bylose dalyvauja tos pačios Å¡alys, jų reikalavimai susiję su tomis pačiomis sutartimis, ginčo iÅ¡sprendimas didžiÄ ja dalimi priklausys nuo ieÅ¡kovo veiksmų, sutartyse nustatant atsakovo ginčijamus tarifus, galutines kainas ir kitas sÄ lygas, vertinimo.

Be to, Å¡iuo metu nei vienÄ bylÄ nepradėta nagrinėti iÅ¡ esmės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimÄ dėl aptariamų civilinių bylų sujungimo, nes egzistavo visos sÄ lygos Å¡io procesinio instituto taikymui (CPK 136 straipsnio 4 dalis). BÅ«tent bylų sujungimas leistų greičiau iÅ¡nagrinėti Å¡alių ginÄÄ , nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikėtų laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų bÅ«ti tęsiamas kitas procesas.

Sujungus bylas bÅ«tų pasiekti tie patys tikslai, kaip ir vienÄ bylų sustabdžius: iÅ¡vengta prieÅ¡taringų sprendimų, nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, bÅ«tų taupomos tiek Å¡alių, tiek teismo lėšos ir laikas. Minėta, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali iÅ¡nagrinėti civilinės bylos.

Konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima iÅ¡vengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad egzistuoja objektyvios kliÅ«tys bylos iÅ¡nagrinėjimui, be kita ko, nepriklausančios nuo teismo valios – bylų sujungimas yra teismo procesinė teisė ir pareiga. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alys, nereikÅ¡damos prieÅ¡ieÅ¡kinių ir pradėdamos dvi skirtingas bylas, prisiėmė rizikÄ dėl proceso užtęsimo, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pats teismas taip pat nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių užkirsti keliÄ Å¡alių delsimo taktikos apraiÅ¡koms, nors tai daryti įstatymas jį įpareigoja įstatymas (CPK 2, 7 straipsniai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylos sustabdymo institutÄ , nesiėmė procesinių priemonių greitesniam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl priėmė neteisėtÄ nutartį, kuri naikintina. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso tikslais ir principais, privalo spręsti klausimÄ dėl aptariamų civilinių bylų sujungimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio

2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti, o atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ praÅ¡ymÄ stabdyti civilinę bylÄ atmesti.

Teisėjai

Danutė Milašienė

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis