23cf931a-b09f-4b3e-a288-e307ea2ce3d6 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-7426-1084/2020 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00200-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.3; 3.4.1.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėja Jurgita Jasinskaitė, sekretoriaujant Editai JurÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams V. Z. ir D. Z., jų atstovui advokatui R. Č., atsakovui D. S., iÅ¡vadÄ byloje duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. Z. ir D. Z. ieÅ¡kinį atsakovui D. S. dėl tėvystės nuginčijimo, iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kinio reikalavimai ir argumentai 1. IeÅ¡kovai V. Z. ir D. Z. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami:

1) pripažinti, kad atsakovas D. S. nėra nepilnametės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas;

2) pripažinti ieÅ¡kovÄ D. Z. M. M. tėvu (b. l. 2–4). 1.1. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė V. Z. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo susituokusi su atsakovu D. S., tačiau, ieÅ¡kovės tvirtinimu, dar iki santuokos nutraukimo su atsakovu kartu nevedė bendro Å«kio ir negyveno lytinio gyvenimo. 1.2. (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus trims Å¡imtams dienų po santuokos su D. S. pabaigos, ieÅ¡kovei gimė dukra M. M., kurios tėvu 2019 m. lapkričio 8 d. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡duotame gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įraÅ¡ytas D. S.. IeÅ¡kinyje abu ieÅ¡kovai patvirtino, kad tikrieji biologiniai M. M. tėvai yra jie, o atsakovo įraÅ¡ymas tėvu gimimo įraÅ¡e neatitinka tikrovės. 1.3. IeÅ¡kovai nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokę, nuo pat gimimo dienos kartu augina dukrÄ M. M..

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų V. Z. ir D. Z. atstovas advokatas R. Č. ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ .

3. IeÅ¡kovė V. Z. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, nurodė, kad jai nekyla abejonių dėl M. M. tėvystės – biologinis tėvas yra dabartinis jos sutuoktinis D. Z.. IeÅ¡kovė nurodė, kad su D. Z. kartu gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, susipažino ir bendrauti pradėjo nuo 2018 m. birželio 24 d. Nuo 2019 m. sausio mėnesio kartu su buvusiu sutuoktiniu negyveno, nes tuo metu gyveno pas savo motinÄ . Pradėjusi draugauti ir artimai bendrauti su D. Z., intymių santykių su savo buvusiu sutuoktiniu neturėjo. Å iuo metu M. rÅ«pinasi D. Z., jÄ prižiÅ«ri, iÅ¡laiko, visi gyvena kartu kaip Å¡eima. Atsakovas M. nėra matęs, lankęs, iÅ¡laikymo jai neteikia.

4. IeÅ¡kovas D. Z. teismo posėdžio metu nurodė ieÅ¡kinio reikalavimus palaikantis, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, nurodė norintis, kad dukra turėtų savo tikrojo tėvo pavardę. IeÅ¡kovo teigimu, jam nekyla jokių abejonių, jog jis yra tikrasis M. M. tėvas, tvirtina Å¡iÄ aplinkybę. IeÅ¡kovas nurodė, kad su V. susipažino (duomenys neskelbtini), per Jonines, nors ji tuo metu buvo iÅ¡tekėjusi už atsakovo D. S., jų santykiai buvo artimi, jie pradėjo draugauti, intymius ryÅ¡ius palaikė nuo 2018 m. rudens.

Å iuo metu ieÅ¡kovai gyvena kartu, yra susituokę, jis iÅ¡laiko savo dukrÄ M., padeda jÄ auginti ir rÅ«pintis ja, pripažįsta ir laiko jÄ savo dukra. II. Atsikirtimai į ieÅ¡kinį 5. Atsakovas D. S. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieÅ¡kinio reikalavimu nuginčyti tėvystę sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, kad neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių jis galėtų bÅ«ti laikomas M. M. tėvu. Jam abejonių dėl to nekyla.

Atsakovo teigimu, jis negali bÅ«ti M. tėvas, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ bendrų namų iÅ¡sikraustė 2019 m. sausio mėnesį, nuo to laiko jie negyvena kartu, o intymių santykių nepalaikė dar nuo 2018 m. sausio mėnesio. M. M. jis yra matęs tik socialiniuose tinkluose patalpintose nuotraukose, jos nelanko, iÅ¡laikymo neteikia, nebendrauja, nelaiko jos savo dukra. III. IÅ¡vadÄ byloje duodančios institucijos iÅ¡vada 6. IÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad nuginčijus atsakovo D.

S. tėvystę mažametės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, mažamečio vaiko interesai neturėtų nukentėti, kadangi yra pagrindo spręsti, kad vaiko biologiniu tėvu gali bÅ«ti kitas asmuo – ieÅ¡kovas D. Z.. IeÅ¡kovė, veikdama vaiko interesais, turi nustatyti tikrÄ jÄ (biologinę) vaiko tėvystę, nes vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, garantuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatos. IÅ¡vadoje nurodyta, kad sutuoktiniai V. ir D.

Z. gyvena kartu, augina ir ieÅ¡kovės vyresniÄ jÄ dukrÄ E. S.. IÅ¡vadÄ duodančios institucijos atstovei V. Z. nurodė, kad M. M. tėvas yra D. Z., su kuriuo ieÅ¡kovė yra susituokusi ir kartu gyvena. D. Z. rÅ«pinasi dukra M. nuo pat jos gimimo, vadina jÄ savo dukra. D. S. nėra matęs M., niekada mergaite nesidomėjo. D. Z. patvirtino, kad M. M. yra jo biologinė dukra, jis mergaite rÅ«pinasi, jÄ prižiÅ«ri, iÅ¡laiko. IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad su atsakovu D. S. susisiekus telefonu, Å¡is nurodė su ieÅ¡kiniu sutinkantis visiÅ¡kai, nurodė, kad jis nėra M.

M. biologinis tėvas, mergaitės niekada nėra matęs, nelaiko jos savo dukra, jų nesieja jokie ryšiai, todėl sutinka, kad būtų nuginčyta jo tėvystė M. M. atžvilgiu. Išvadoje taip pat nurodyta, jog reikšminga tai, kad tarp atsakovo D. S. ir mažametės M. M., tikėtina, nėra susiformavę tarpusavio ryšiai, vaiko ir tėvo santykiai. Tiek V. Z., tiek ir D. Z. teigimu, tarpusavio ryšiai formuojasi tarp D. Z. ir M. M. (b. l. 17).

7. IÅ¡vadÄ byloje duodančios institucijos atstovė teismo posėdyje byloje pateiktÄ iÅ¡vadÄ palaikė, nurodė, kad bylos Å¡alys viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog atsakovas D. S. nėra M. M. tėvas, o tėvu nurodė esant ieÅ¡kovÄ D. Z.. Tarp D. Z. ir M. M. formuojasi socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, ieÅ¡kovas M. laiko savo dukra, todėl ieÅ¡kinio patenkinimas neprieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

IV. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Faktinės aplinkybės 8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina yra V. Z. (buvusi M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 8 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. tėvu įrašytas D.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Duomenų apie tėvus gimimo įraÅ¡e įraÅ¡ymo pagrindu nurodyta (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo įraÅ¡e pastabose pažymėta, kad D. S. registruojant vaiko gimimÄ nedalyvavo, pateikti duomenys ir apie santuokos nutraukimÄ (b. l. 14).

9. Å alių paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-21496-359/2019 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta V. S. ir D. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). 10. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovai V. Z. (iki sudarant santuokÄ â€“ M.) ir D. Z. sudarė santuokÄ , kuri įregistruota KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

11. IeÅ¡kovės V. Z. ir atsakovo D. S. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad jie skyrium gyveno nuo 2019 m. sausio mėnesio, t. y. dar iki santuokos nutraukimo, artimų santykių nepalaikė dar nuo 2018 m. sausio mėnesio. Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovai susipažino (duomenys neskelbtini), pradėjo draugauti, palaikė artimus santykius, lytinius santykius turėjo nuo 2018 m. rudenio. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio gyvena kartu. M. M. gyvena su ieÅ¡kovais, ieÅ¡kovas D. Z. ja rÅ«pinasi, prižiÅ«ri, iÅ¡laiko, jÄ laiko savo dukra.

Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovas D. S. M. M. nėra matęs, su ja nebendrauja, jos neiÅ¡laiko, tarp jų jokie socialiniai ryÅ¡iai nėra susiformavę. IeÅ¡kovai patvirtino, kad M. M. biologinis tėvas yra D. Z.. Dėl tėvystės nuginčijimo 12. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai.

Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo bÅ«tina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiÅ¡kia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis).

CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

13. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis).

Å i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama tik nustatant tikrÄ jį vaiko tėvÄ . Be to, už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis.

14. IÅ¡ M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡o matyti, kad D. S. jos tėvu įraÅ¡ytas dėl to, jog vaiko gimimo momentu nuo jos motinos V. M. ir D. S. santuokos nutraukimo nebuvo praėję daugiau nei trys Å¡imtai dienų. IeÅ¡kovės ir atsakovo santuoka nutraukta tik (duomenys neskelbtini), todėl remiantis įstatymu, vaiko tėvu buvo įregistruotas buvęs V. Z. (iki sudarant santuokÄ su Da. Z. – M., po santuokos su D. S. nutraukimo – S.) sutuoktinis D. S.. Tikrasis biologinis M. M. tėvas D. Z. tėvystę pripažįsta, ekspertizės byloje dalyvaujantys asmenys nepageidavo.

15. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė V. Z. ir atsakovas D. S. santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė ir artimų ryšių nepalaikė dar iki santuokos nutraukimo, skyrium gyveno nuo 2019 m. sausio mėnesio, o intymių santykių nepalaikė nuo 2018 m. sausio mėnesio. Ieškovai V. Z. ir D. Z. susipažino (duomenys neskelbtini), palaikė artimus ryšius, artimai bendrauti pradėjo nuo 2018 m. rudens, nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio apsigyveno kartu.

Gimus M. M., V. Z. ir D. Z. sudarė santuokÄ , Å¡iuo metu gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovei patvirtinus, kad M. M. nėra ir negali bÅ«ti atsakovo D. S. dukra, taip pat nurodant duomenis apie biologinį dukros tėvÄ , – D. Z., nei vienai iÅ¡ Å¡alių neabejojant dėl M. M. tėvystės, ieÅ¡kovui D. Z. pripažįstant tėvystę, darytina iÅ¡vada, kad ginčo tarp Å¡alių dėl M. M. tėvystės, t. y. jog atsakovas D. S. nėra jos biologinis tėvas, nekyla (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Teismas, darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgia ir į tai, kad bylos Å¡alys, įvertinę jų tarpusavio artimų santykių pobÅ«dį ir trukmę, viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog M. M. biologiniu tėvu D. S. nėra ir negali bÅ«ti; taip pat į ieÅ¡kovų tvirtinimÄ , jog M. M. biologinis tėvas yra ieÅ¡kovas D. Z., kuris nuo pat gimimo iki Å¡iol rÅ«pinasi dukterimi ir faktiÅ¡kai jos atžvilgiu vykdo tėvo pareigas; taip pat į tai, kad atsakovas D. S. savęs nelaiko M. M. tėvu – dukra jos niekada nepripažino, jos nėra matęs, mergaite nesirÅ«pino, neteikė jai iÅ¡laikymo, jos neauklėja ir neprižiÅ«ri;

į tai, kad mergaitei buvo suteikta ne jos gimimo įraÅ¡e tėvu nurodyto D. S., o motinos – V. Z. (buvusios M.) pavardė. Taigi, nuoseklÅ«s byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas D. S. vaiko tėvu vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡ytas vadovaujantis tik įstatyme įtvirtinta tėvystės prezumpcija ir jį su M. M. sieja tik teisinis ryÅ¡ys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

16. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo D. S. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryÅ¡ys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalÄ vaiko interesams (atsakovas su M. M. nebendrauja, neteikia jai iÅ¡laikymo, nesidomi ja ir net nėra matęs), sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovo D. S. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnametės M. M. interesų, nes vaikas, žinodamas apie savo biologinį tėvÄ (ieÅ¡kovÄ D.

Z.), Å¡iam pripažįstant tėvystę, be tėvo neliks. Dėl to vaiko ir atsakovo D. S. teisinio ryÅ¡io nutraukimas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme. Be to, teismas pažymi, kad duomenų apie vaiko kilmę įraÅ¡ymas gimimo įraÅ¡e vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvÄ , bet ir turėti tikrovę atitinkantį įraÅ¡Ä apie tėvÄ bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų.

17. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovas D. S. negali būti nepilnametės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia ieškovės pareiškimus, kad vaiko biologinis tėvas yra D. Z. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Darytina išvada, kad ieškovų reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas D.

S. nėra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra jo dukra (CK 3.150, 3.151 straipsniai). Dėl tėvystės nustatymo 18. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Vaiko gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iÅ¡ tėvo yra patvirtinta pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ . CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, CPK 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto iÅ¡vada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, iÅ¡laikymas bei kiti įrodymai.

19. Nagrinėjamu atveju ieškinyje teismo prašoma nustatyti, kad ieškovas D. Z. yra nepilnametės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Pripažinus, kad D. S. nėra M. M. tėvas, t. y. nuginčijus tėvystę, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti vaiko tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

20. Å ioje byloje Å¡alys pripažino, kad ieÅ¡kovei V. Z. gimusios dukros M. M. tėvas yra D. Z.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iÅ¡ Å¡alių neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas yra įsitikinę, kad M. M. tėvas yra D. Z., kuris gyvendamas kartu su ieÅ¡kove bei jų dukra, savo faktiniais veiksmais pripažįsta tėvystę, vaiku rÅ«pinasi, vykdo kitas savo kaip tėvo pareigas. Esant byloje nustatytoms aplinkybės ir vaiko tėvui pripažįstant tėvystę, yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo, nustatant, kad D.

Z. yra M. M. tėvas, o M. M. yra D. Z. dukra (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Teismas gali nukrypti nuo Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ioje byloje faktinė situacija, dėl kurios ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , susidarė ne dėl atsakovo veiksmų, įvertinęs bylos esmę, Å¡alių procesinį elgesį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, taip pat įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovai nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo priteisimo, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepriteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ daro įvertinęs tinkamÄ atsakovo procesinį elgesį, taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nulėmė ne tik atsakovo, bet ir pačių ieÅ¡kovų elgesys bei veiksmai, susiję su įraÅ¡o vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams nepriteistinos.

22. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 14,57 Eur, tačiau, įvertinus sprendimo 21 punkte nurodytus argumentus ir priimtÄ sprendimÄ , Å¡ios iÅ¡laidos, teismo vertinimu, lygiomis dalimis turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ Å¡alių – ieÅ¡kovų ir atsakovo. Kadangi iÅ¡ kiekvieno valstybei priteistina iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nevirÅ¡ytų minimalios valstybei priteistinos sumos (5,00 Eur), iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 375–379, 387–399 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti, kad D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnametės M.

M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas. Nustatyti, kad D. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėja Jurgita Jasinskaitė