2017-05-03 Nr. AB-9581-3-64-3-03576-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1115-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03576-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis į Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. birželio 30 d. buvo etapuotas 12 kartų ir kiekvieną kartą jis būdavo laikomas po 3–6 valandas trumpalaikio laikymo kameroje, kuri neatitiko nustatytų reikalavimų. Trumpalaikio laikymo kamera būdavo perpildyta. Joje buvo prastas apšvietimas, netinkamas vėdinimas, per didelė drėgmė, buvo šalta. Tualeto įrengimas trumpalaikio laikymo kameroje neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. jis nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės, todėl kiti kameroje esantys asmenys pareiškėją matydavo besinaudojantį tualetu. Taip pat iš tualeto sklisdavo nemalonus kvapas. Trumpalaikio laikymo kamera buvo avarinės būklės, jai buvo reikalingas remontas. Kadangi trumpalaikio laikymo kameroje trūkdavo vietos, maistą valgydavo stovint. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių TI nurodė, kad suimtieji (nuteistieji), kol sutvarkomi dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Sanitariniai mazgai trumpalaikio laikymo kamerose bei režiminiame korpuse esančiose kamerose neatitverti. Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra. Patalpose yra įrengti vandens čiaupai. Trumpalaikio laikymo kamerų švaros priežiūros darbus pavesta atlikti Šiaulių TI Ūkio būryje laikomiems nuteistiesiems. Šiaulių TI teigimu, nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas buvo pažeista. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. buvo etapuotas 14 kartų ir visada buvo laikomas trumpalaikio laikymo kameroje Nr. PK-4 (18,03 kv. m ploto). Duomenų, patvirtinančių, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas minėtoje kameroje, teismui nepateikta, tačiau teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad pagal nustatytą reikalavimą pareiškėjas buvo laikomas ne ilgiau kaip 2 valandas. Todėl teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas šioje trumpalaikio laikymo kameroje nurodytu laikotarpiu maksimaliai galėjo būti laikomas iš viso apie 28 val. Nustatyti, kiek asmenų buvo kartu su pareiškėju trumpalaikio laikymo kameroje bei kiek ploto pareiškėjui joje teko, iš byloje pateiktų duomenų teismas neturėjo objektyvios galimybės. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI nepaneigė pareiškėjo argumento, jog sanitarinis mazgas trumpalaikio laikymo kameroje buvo netinkamai įrengtas. Todėl teismas konstatavo, kad neįrengus atitverto sanitarinio mazgo trumpalaikio laikymo kameroje, kurioje kartu su pareiškėju buvo laikoma daugiau asmenų, buvo pažeista jo teisė būti laikomam garbės ir orumo nežeminančiomis sąlygomis.

Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kameroje Nr. PK-4 buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Tačiau įvertinęs pažeidimo mastą ir trukmę, teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir pripažino, jog jo teisė į tinkamas laikymo sąlygas trumpalaikio laikymo kameroje buvo pažeista.

III. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad trumpalaikio laikymo kameroje buvo laikomas daugiau nei 2 valandas. Nurodo, kad trumpalaikio laikymo kameroje naudotis tualetu turėjo kitų asmenų akivaizdoje. Trumpalaikio laikymo kameroje pareiškėjas turėjo ir valgyti, o indus po valgio plaudavo naudodamasis unitazo vamzdžiu. Pažymi, kad trumpalaikio laikymo kameroje trūkdavo ploto, nes joje būdavo laikoma iki 15 asmenų.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo forma. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. pažyma „Dėl A. T.“ Nr. 69/06-6601 (b. l. 8) patvirtina, kad periodiškai laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. pareiškėjas 14 kartų buvo laikomas tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. PK-4. Šiaulių TI nurodė, kad režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas, o po to tą pačią dieną perkeliami į gyvenamąsias kameras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punktu, suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras gali būti uždaromi ne ilgiau kaip 2 valandoms. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. PK-4 jis buvo laikomas 3–6 valandas, apeliaciniame skunde teigė, kad 5 val. Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013). Todėl įrodinėjimo pareiga, kad trumpalaikio laikymo kameroje pareiškėjas buvo laikomas ne ilgiau kaip 2 valandas, tenka Šiaulių TI. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių TI, priešingai nei tvirtina pirmosios instancijos teismas, iš esmės nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog jis kameroje Nr. PK-4 buvo laikomas ilgiau nei 2 val. Todėl, atsižvelgus į minėtą teismų praktiką dėl įrodinėjimo pareigos tarp ginčo šalių šios kategorijos bylose paskirstymo, pripažintina, kad pareiškėjas kameroje Nr. PK-4 buvo laikomas ilgiau nei 2 valandas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių TI iš esmės nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog trumpalaikio laikymo kamera buvo perpildyta, t. y. jis buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, ir, nesant vietos, šioje kameroje jis turėjo valgyti atsistojęs. Šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumo teismas negali įvertinti, kadangi byloje nepateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tai padaryti. Susiklosčius šiai situacijai, teisėjų kolegijos nuomone, remiantis minėta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo laikomas kameroje Nr. PK-4 per mažo ploto sąlygomis ir turėjo valgyti atsistojęs, pripažintina pagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktus duomenis, t. y. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 10–17, 18–21, 24–27, 28–31), neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime konstatavo, jog neįrengus atitverto sanitarinio mazgo trumpalaikio laikymo kameroje, kurioje kartu su pareiškėju būdavo laikoma ir daugiau asmenų, buvo pažeista jo teisė būti laikomam garbės ir orumo nežeminančiomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Nustačius, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo kameros Nr. PK-4 bendros erdvės, pareiškėjo teiginys, kad iš sanitarinio mazgo sklisdavo smarvė, vertintinas kaip pagrįstas.

Taigi nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad pareiškėjas trumpalaikio laikymo kameroje buvo laikomas netinkamos sąlygomis, konstatuotina, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgus į pareiškėjui kilusius nepatogumus dėl jo laikymo per mažo ploto sąlygomis kameroje Nr. PK-4 ir joje naudojantis nuo bendros patalpos erdvės neatskirtu sanitariniu mazgu, bei įvertinus, kad tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas 14 kartų po 3–6 valandas, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas Šiaulių TI trumpalaikio laikymo kameroje buvo pažeista, nėra tinkama pareiškėjo teisių apgynimo forma nagrinėjamu atveju. Todėl, įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 30 Eur suma jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui padarytos žalos sunkumo pobūdį ir dėl to nepagrįstai nusprendė nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė