23cc8bca-e80f-4741-8d5f-3afadf1f4cd6 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2230-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02433-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. R. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, kad 2011-2015 metais buvo laikomas Marijampolės pataisos namų bÅ«riuose, baudos izoliatoriaus bei karantino kamerose netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad 2011 metų rugpjÅ«tį savaitę laiko buvo laikomas karantino patalpoje, kurioje buvo ankÅ¡ta, nebuvo galimybės judėti, pasivaikščioti buvo vedamas dažniausiai vakarais.

Iš karantino kameros pareiškėjas buvo paskirtas į 22 būrį, kuris buvo perpildytas, jame gyveno nuteistieji užsiimantys sukčiavimais telefonu. Nuo 2012 metų pareiškėjas buvo perkeltas į 21 būrį, kuriame patalpos taip pat buvo perpildytos, sanitariniame mazge įrengtas tupimas tualetas, dėl to pareiškėjas patyrė daug nepatogumų, kadangi yra neįgalus ir negali atsitūpti. Baudos izoliatoriuje nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas plotas, įrengtas tupimas tualetas, kameroje buvo nemalonus kvapas.

PareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės tinkamai nusiprausti, kadangi sunkiai judėjo. Pažymėjo, kad pareigÅ«nai nuteistuosius žemindavo, Å¡meiždavo, besiskundžiantiems grasino susidorojimu. 2013 m. vasario 27 d. Marijampolės pataisos namuose buvo pasikėsinta į pareiÅ¡kėjo gyvybę. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, depresijÄ , sumažėjo bendravimas su aplinkiniais. PatirtÄ Å¾alÄ vertina 5000 Eur, prašė jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo.2016 m. vasario 11 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo atsikirtimas į atsakovo atstovo atsiliepimÄ (b. l. 149), kuriame pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pataisos namuose nuteistieji bijo administracijos susidorojimo, todėl nesiskundžia.

Nors pareiÅ¡kėjas yra neįgalus, sunkiai vaikščioja, tačiau buvo paskirtas gyventi į III aukÅ¡tÄ . PareiÅ¡kėjas dėl to jautėsi kankinamas ir žeminamas, patyrė fizinius skausmus, nes per dienÄ ne vienÄ kartÄ turėjo lipti laiptais. Tvirtino, kad pataisos namuose buvo sužalotas (turėjo pjautinių žaizdų), tačiau pareigÅ«nai dėl Å¡io įvykio liepė nesiskųsti, kadangi tai neigiamai atsilieptų pataisos namų prestižui. PaaiÅ¡kino, kad pataisos namai visada buvo perpildyti, kartais nuteistieji dėl vietos trÅ«kumo miegodavo ant grindų, arba buvo uždaromi į baudos izoliatorių, arba paskiriami į kitÄ bÅ«rį.

Prašė netaikyti senaties termino, kadangi minėtiems pažeidimams senaties termino nėra.2016 m. kovo 16 d. gautas pareiÅ¡kėjo skundo papildymas, kuriame pareiÅ¡kėjas nurodė, kad karantino kameroje buvo laikoma 18 nuteistųjų, Å¡ioje patalpoje nebuvo sėdimo tualeto, nuteistieji kameroje rÅ«kė. IÅ¡ karantino kameros nuteistieji (apie 10 asmenų) buvo vedami pasivaikščioti į darbo zonoje esantį nedidelį kiemelį, bet ne į stadionÄ , kaip nurodyta atsiliepime. Pažymėjo, kad pataisos namai nepritaikyti negaliÄ turintiems nuteistiesiems, dėl ko pareiÅ¡kėjas jautėsi žeminamas ir kankinamas.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 9-11) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namuose bausmę atliko nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. sausio 8 d. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno bÅ«riuose Nr. 21 ir Nr.

22. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl blogų kalinimo sÄ lygų. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 m. kovo mėn. ir 2014 m. spalio mėn. pataisos namuose atliko patikrinimus ir įvertino objekto atitiktį higienos normų reikalavimams. Patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Tvirtino, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė pagal nustatytÄ grafikÄ praustis po duÅ¡u kartÄ per savaitę. 2013 m. vasario 27 d. pataisos namuose buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas mirus galimai neteisėtÄ veikÄ vykdžiusiam asmeniui.

Pagal liudytojo V. R. apklausos protokolÄ , pareiÅ¡kėjas susižeidė krisdamas nuo laiptų. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu pagalbos į pataisos namų Psichologinę tarnybÄ nesikreipė. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl jam padarytos žalos. Prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas teismui pareikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės pataisos namų (toliau ir – Marijampolės PN) bendrabučio tipo, baudos izoliatoriaus ir karantino kamerose.Atsakovo atstovas prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (pvz., LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Marijampolės pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei kitų sÄ lygų į pataisos namų administracijÄ .

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos, tačiau pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2015 m. gruodžio 21 d., Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Alytaus pataisos namų spaudas ant voko (b. l. 7), taigi daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju senaties terminas negali bÅ«ti taikomas. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o pagal CK 1.134 straipsnio 1 punktÄ ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. Taigi iÅ¡ minėto teisinio reguliavimo matyti, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma, be kita ko, tik tais atvejais, kai reiÅ¡kiamas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas, o reiÅ¡kiamam turtiniam reikalavimui, pvz., kaip Å¡iuo atveju atlyginti neturtinę žalÄ , ieÅ¡kinio senatis yra taikoma ir ji yra nustatyta CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

Pažymėtina, kad minėta pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pagal kuriÄ reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-784-858/2015, 2015 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2240-520/2015).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, depresijÄ ir pan.

Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė fizinius nepatogumus, dvasines kančias, orumo pažeminimÄ , tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Tačiau, pareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Marijampolės pataisos namuose nuo 2012 m. gruodžio 21 d.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Marijampolės pataisos namai arba pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad jis buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų.Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Iš nuteistojo V. R. anketos matyti, kad jis į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011 m. rugpjūčio 16 d., o išvyko 2015 m. sausio 8 d. (b. l. 15). Taigi nagrinėjamu atveju ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. sausio 8 d.Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie V. R. perkėlimus matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno šiose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. kovo 20 d.

– 21 bÅ«ryje (konkrečių duomenų, kurioje gyvenamojoje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno į bylÄ nėra pateikta) ir nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2015 m. sausio 8 d. - 22 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 (b. l. 12, 13-14, 16).Atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis nustatyta, kad pataisos namų 21 bÅ«rio gyvenamųjų patalpų plotas 97,58 kv. m., bÅ«rio nuteistųjų skaičius 2012 m. III ketvirtį – 27, 2012 m. IV ketvirtį – 27, 2013 metų I ketvirtį – 28 (b. l. 16). Daroma iÅ¡vada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 21 bÅ«ryje nuteistųjų skaičius nevirÅ¡ijo leidžiamo maksimalaus dydžio.

Marijampolės pataisos namų 22 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 201,70 kv. m., būrio nuteistųjų skaičius 2013 m. II ketvirtį – 30, 2013 metų III ketvirtį – 32, 2013 metų IV ketvirtį – 34, 2014 metų I ketvirtį – 41, 2014 metų II ketvirtį – 46, 2014 metų III ketvirtį – 42, 2014 metų IV ketvirtį – 46 (b. l. 16, 157). Daroma išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 22 būryje nuteistųjų skaičius taip pat neviršijo leidžiamo maksimalaus dydžio.

Taigi pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint bendrabučio tipo patalpose, jam buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.Atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 543 V. R. buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 10 parų (b. l. 156). Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas drausminę nuobaudÄ atliko kameroje Nr. 16, kurios plotas 20,20 kv. m., įrengtos 5 vietos (b. l. 153-154, 158).

Taigi, vienam asmeniui kameroje teko 4,04 kv. m. gyvenamojo ploto. Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 16, buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad dėl vietos trÅ«kumo nuteistieji miegodavo ant grindų, arba buvo uždaromi į baudos izoliatorių, arba paskiriami į kitÄ bÅ«rį, tačiau skųstis bijojo dėl grėsmės, jog su jais bus susidorota.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai pareiÅ¡kėjui nesuteikia teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodydamas, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus skirstant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, tik deklaratyviai nurodė, kad taip atsakovas pažeidė nuteistųjų teises, tačiau jis neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, kaip visa tai įtakojo bei kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra neįgalus, sunkiai vaikÅ¡to, tačiau buvo patalpintas į trečio aukÅ¡to bÅ«rį. Pažymėjo, kad kiekvienÄ dienÄ lipdamas laiptais kentė skausmÄ , pažeminimÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjo argumentus paneigė Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016 m. kovo 4 d. pažyma (b. l. 163), kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui daug kartų buvo siÅ«loma persikelti į bÅ«rį pirmajame aukÅ¡te, tačiau pareiÅ¡kėjas persikelti atsisakė nurodydamas, kad gyvenimo sÄ lygos paskirtame bÅ«ryje jį tenkina.

Pažymoje nurodyta, kad 2014 m. spalio 8 d. įsigaliojus Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymui Nr. V-409 „Dėl nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iÅ¡ Å¡io sektoriaus tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“, Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkas kreipėsi į Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių komisijÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo.

Komisija priėmė sprendimÄ perkelti V. R. į Socialinės globos sektorių, esantį Alytaus pataisos namuose. 2015 m. sausio 8 d. V. R. buvo konvojuotas į Alytaus pataisos namus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas savo argumentams patvirtinti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamas sÄ lygas trečiame aukÅ¡te nepateikė. Tačiau vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų Å¡iuo atveju nepakanka. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad gyvenimo sÄ lygos paskirtame bÅ«ryje trečiame aukÅ¡te pareiÅ¡kėjÄ tenkino, jis nenorėjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ bÅ«rį pirmame aukÅ¡te.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį, kuriame jam nereikėtų lipti laiptais. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad 2013 m. vasario 27 d. Marijampolės pataisos namuose buvo pasikėsinta į jo gyvybę, pareiÅ¡kėjas buvo sužalotas (turėjo pjautinių žaizdų), tačiau pareigÅ«nai dėl Å¡io įvykio liepė nesiskųsti, kadangi tai neigiamai atsilieptų pataisos namų prestižui.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patirtų sužalojimų, tame tarpe ir pjautinių žaizdų, patvirtina Marijampolės apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 26 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-1-00310-12 (b. l.

17) bei 2013 m. vasario 27 d. Sveikatos tarnybos viršininko įrašas pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 88). Iš Marijampolės apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 26 d. nutarimo „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ (b. l.

17) matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nuskalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., galimai įvykdęs asmuo – G. S. yra miręs. Pažymėtina, kad teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir savarankiÅ¡kai vertinti aktų, kurie nėra ginčo objektai, teisėtumo, tuo tarpu esminė neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti.

Kaip jau minėta, neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnai dėl 2013 m. vasario 27 d. Marijampolės pataisos namuose įvykusio įvykio liepė nesiskųsti, kadangi tai neigiamai atsilieptų pataisos namų prestižui, todėl pareiškėjas paaiškino, kad įvykio metu nukrito nuo laiptų. 2013 m. kovo 6 d. liudytojo apklausos protokole (b. l. 18-19) užfiksuoti V.

R. paaiÅ¡kinimai, kad jis 2013 m. vasario 27 d. apie 17 val. Marijampolės pataisos namų 21 bÅ«rio lokaliniame sektoriuje nukrito nuo laiptų, kadangi jam sunku judėti, vaikÅ¡to su ramentais. V. R. paliudijo, kad niekas jo nestÅ«mė, nepakenkė, pjautinės žaizdos galėjo atsirasti nuo stiklo Å¡ukių, ant kurių jis nukrito, per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį iÅ¡ nuteistųjų ar administracijos darbuotojų jokio fizinio smurto nepatyrė. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad pareigÅ«nai dėl Å¡io įvykio liepė nesiskųsti, tačiau Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis (nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, liudytojo apklausos protokolas). Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio Å¡iuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui, juolab, kad Liudytojo apklausos protokolas užpildytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tyrimų skyriuje nedalyvaujant Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nams (b. l. 18).

Be to, pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad liudytojo apklausos protokolas surašytas teisingai. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio yra deklaratyvūs, todėl atmestini. V. R. skunde nurodė, kad yra neįgalus, todėl dėl sanitariniame mazge įrengtų tupimų tualetų patyrė nepatogumų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje nustatyta, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, šioje patalpoje turi būti klozetas arba unitazas.

Daroma iÅ¡vada, kad tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Kaip jau buvo minėta, Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkas į bylÄ pateikė paaiÅ¡kinimÄ , jog V. R. gyvenimo sÄ lygomis pataisos namuose nesiskundė, nurodė, kad gyvenimo sÄ lygos jį tenkino (b. l. 163). Taigi, nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad be kitų pagalbos negalėjo nusiprausti.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė prastis po duÅ¡u kartÄ per savaitę pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus nustatytÄ grafikÄ . Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-342 (b. l. 22-24) patvirtina, kad nuteistiesiems pataisos namuose yra suteikiama galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kas yra numatyta higienos normos HN 76:2010 68 punkte, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 258 punkte. Iš Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtino dušinės darbo grafiko (b. l.

29) matyti, kad 22 bÅ«rio nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos naudotis duÅ¡u penktadieniais nuo 9.30 val. iki 12.00 val., 21 bÅ«rio nuteistiesiems – trečiadieniais nuo 10.30 iki 11.15 val. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad be kitų pagalbos negalėjo nusiprausti, tačiau nenurodė, kaip Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl prausimosi laiko pailginimo ar kitų aplinkybių. Nenustačius, kad atsakovo atstovas pažeidė nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ suteikiant pareiÅ¡kėjui teisę nusiprausti, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad baudos izoliatoriaus kameroje buvo nemalonus kvapas.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 56 punktÄ gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti valomos drėgnuoju bÅ«du. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo patys nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tame tarpe gyvenantys baudos izoliatoriuose, kadangi pagal Higienos normos 5 punktÄ , minėtos patalpos patenka į gyvenamųjų patalpų sÄ vokÄ (Higienos normos HN 76:2010 5, 58 punktai). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat grindė aplinkybėmis, kad buvo paskirtas gyventi į bÅ«rį, kuriame gyveno telefoniniai sukčiai, tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju tik deklaratyviai konstatavo minėtas aplinkybes, iÅ¡dėstė savo samprotavimus, tačiau nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Pažymėtina, kad nuteistųjų skirstymas į bÅ«rius yra administracijos diskrecija.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 5000 Eur neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, depresija.

V. R. asmens sveikatos istorijos duomenys nepatvirtina jo teiginių apie sveikatos sutrikdymÄ , kuris galėtų bÅ«ti tiesiogine bausmės atlikimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose priežastimi. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, V. R. ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl virÅ¡kinamojo trakto sutrikimų, stuburo, kaulų, sÄ narių skausmo, nemigos, prostatos, rėmens (b. l. 37-107). Ä®rodymų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į gydytojus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų ginčui aktualiu laikotarpiu nėra pateikta.

Iš Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos 2016 m. sausio 13 d. pažymos (b. l.

31) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nesikreipė. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis vartoja narkotikus (b. l. 99), todėl vertintina, kad sveikatos pablogėjimÄ galėjo įtakoti narkotikų vartojimas. 2014 m. gegužės 14 d. įraÅ¡as pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad patikrinimo metu depresijos pažymių V. R. nestebima, jo nuotaika lygi. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Audrius Grauželis