2020-05-13 Nr. AB-9517-3-61-3-02236-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3003-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02236-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Construction“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Construction“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl baudos sumažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Construction“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas sumažinti 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu skirtą baudą iki 6 076 Eur.

2. Paaiškino, jog Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2019 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ 13514 „Nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo skyrė Bendrovei 12 152 Eur baudą. Pareiškėjo vertinimu, paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė, neprotinga, pažeidžianti teisingumo ir sąžiningumo principus.

3. Nurodė, kad Nutarime teigiama, jog bauda skirta už tai, jog pareiškėjas netinkamai organizavo savo darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 57 straipsnio 7 dalies nuostatas, t. y. pareiškėjas, būdamas rangovu, raštu iš subrangovo nepareikalavo pateikti įdarbinimo dokumentų, kurie yra nurodyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje. Paaiškino, kad pareiškėjas yra visiškai nauja įmonė, įsteigta 2019 m. sausio 16 d. Bendrovės direktoriaus pažįstamas asmuo pasiūlė atvežti darbuotojų, direktorius sutiko, tačiau neturėjo jokios patirties šioje veikloje. Bendrovės direktorius telefonu kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Jam buvo nurodyta, kad jis gali sudaryti sutartį su užsieniečiu ir pavesti jam atlikti darbus. Papildomai direktorius skambino į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nurodytos veiklos. Jam buvo pasakyta, kad pagal 2019 m. sausio mėn. galiojusius teisės aktus jis tokią veiklą vykdyti gali. Pareiškėjas pasitikėjo gautomis konsultacijomis. Pareiškėjas 2019 m. vasario 1 d. sudarė paslaugų sutartį su subrangovu, kuris patikino, kad visi darbuotojai gali teisėtai dirbti Lietuvoje. Tačiau 2019 m. kovo 28 d. VDI nustatė, jog darbuotojai nėra sutvarkę darbo dokumentų. Pareiškėjui ši situacija buvo netikėta, jam nebuvo žinoma, kad atvykę darbuotojai privalo turėti dar kitus papildomus dokumentus, kad jie galėtų atlikti darbus Lietuvoje.

4. Pareiškėjas sutiko, kad jis leido dirbti užsieniečiams, neturintiems leidimų dirbti Lietuvoje, tačiau nesutiko su paskirta bauda. Pažymėjo, jog Bendrovė yra nauja įmonė, 2019 m. sausio 28 d. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis ir tai buvo pirmasis pareiškėjo sandoris dėl tokio pobūdžio darbų, po VDI patikrinimo Bendrovė naujų sutarčių nepasirašė. Pareiškėjas teigė, kad dėl paskirtos baudos Bendrovė bankrutuotų, kadangi yra nepajėgi sumokėti tokio dydžio baudą. Sumažinus baudos dydį, pareiškėjas galėtų dirbti toliau ir bauda būtų sumokėta. Šiuo metu Bendrovė savo veiką yra sustabdžiusi, taip pat nėra gavusi jokių pajamų, iš kurių būtų galima sumokėti baudą. Bendrovės vertinimu, paskyrus mažesnę baudą bus pasiekti baudos tikslai.

5. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis nenurodo, kad bauda turi būti tik nuo minimumo iki maksimumo. Įstatymų leidėjas suteikia teisę baudą skiriančiam asmeniui konkrečioje situacijoje pasirinkti teisingiausią baudą, kas reiškia, kad galimas ir baudos mažinimas, kuris turi būti motyvuotas. Todėl baudos sumažinimas iki 6 076 Eur, pareiškėjo vertinimu, yra galimas, tokia bauda pasiektų jos tikslus, taip pat Bendrovė nebus sužlugdyta.

6. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodė, kad UĮ pažeidimo protokolas ir Nutarimas buvo surašytas Bendrovei, dalyvaujant jos įgaliotam atstovui. Užimtumo įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nedeklaruotas darbas. VDI nėra suteikta teisė taikyti sankciją, kuri yra mažesnė nei numatyta UĮ. VDI skiriant baudą buvo vadovaujamasi UĮ nuostatomis, atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei paskirta minimali bauda 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, iš viso 12 152 Eur (868 Eur x 14 = 12 152 Eur).

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 8 d. VDI pareigūnas surašė pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0801-0016 „Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui“. 2019 m. gegužės 28 d. priimtas Nutarimas. Nutarime konstatuota, kad Bendrovė pažeidė UĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi Bendrovės direktorius, būdamas rangovu, neįsitikino, kad subrangovo, fizinio asmens, registruoto Ukrainoje, darbuotojai, siųsti laikinai dirbti į Bendrovę pagal 2019 m. vasario 1 d. tarp šalių pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, dirbtų laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių darbą Lietuvos Respublikoje, nustatytos tvarkos (nepareikalavo pateikti trečiosios šalies piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų UĮ 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti). Subrangovo siųsti dirbi asmenys iki atvykimo į Lietuvos Respubliką neįgijo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatose ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 (2018 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-688 redakcija) patvirtintu Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkto nuostatose.

10. Nutarime nustatyta, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, konstatuota, kad Bendrovė, atstovaujama direktoriaus, pažeidė UĮ 57 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę Bendrovei buvo vertinta, kad pažeidimo padarymas susijęs su netinkamu įmonės darbo organizavimu. Bendrovės direktorius 2019 m. gegužės 8 d. pažeidimo protokolo surašymo metu paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka, dalyvaus bylos nagrinėjimo metu, tačiau 2019 m. gegužės 22 d. 13.30 val. į bylos nagrinėjimą neatvyko. VDI, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė piniginę baudą, savo dydžiu lygią įstatymo sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui – 12 152 Eur (868 Eur x 14 = 12 152 Eur).

11. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas neginčijo jame nurodytų aplinkybių, tačiau prašė sumažinti paskirtos baudos dydį.

12. Teismas, atsižvelgęs į Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 55 straipsnyje, 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, kurių neginčijo pareiškėjas, padarė išvadą, kad Nutarime buvo pagrįstai ir teisėtai kvalifikuotas pareiškėjo pažeidimas, apibūdintas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje.

13. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad už pareiškėjo pažeidimą yra skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. Taigi, pareiškėjui buvo paskirta minimali įstatyme nustatyta bauda už 14 nelegaliai dirbusių trečiosios šalies piliečių, t. y. 12 152 Eur (868 Eur x 14 = 12 152 Eur). Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybės, jog pažeidimas padarytas pirmą kartą, pareiškėjo vadovas buvo nepatyręs, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti mažesnę nuobaudą negu įstatyme numatytoji, nes, padarius kartotinius pažeidimus, jie pagal įstatymo nuostatas būtų baudžiami griežčiau, o vadovas, pradedantis verslą, privalo žinoti teisinį reguliavimą, nes tinkamas ūkinės veiklos organizavimas to iš esmės reikalauja. Teismas nurodė, jog visiškai nėra aišku, kodėl pareiškėjas prašo sumažinti baudą net per pusę, nors visiškai nepagrindžia savo finansinės būklės prastumo, t. y. nepateikia jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Be to, finansinė būklė, teismo vertinimu, nesudarytų sąlygų ir prielaidų mažinti baudą ir skirti mažesnę negu įstatyme numatytoji bauda.

14. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Baltic Construction“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas taip pat prašo, nenustačius galimybių sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą, sudaryti galimybę šią baudą pareiškėjui sumokėti per tam tikrą laiką – 2 metus.

17. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės vadovautis bendraisiais teisės principais dėl paskirtos baudos, sprendžiant, ar ji adekvati padarytam pažeidimui.

18. Pareiškėjas pabrėžia, kad Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis numato, jog baudos dydis gali būti mažinamas. Šis straipsnis tiesiogiai nepasako, kad paskiriamos baudos negalima mažinti labiau nei nurodytas jos minimalus dydis. Pareiškėjo manymu, teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, turėjo pasisakyti, ar apskritai pagal šį teisės aktą paskirta bauda gali būti mažinama.

19. Pareiškėjo teigimu, kadangi Užimtumo įstatyme nėra tiesioginio straipsnio, leidžiančio mažinti paskirtą baudą, tokiais atvejais galima vadovautis bendraisiais teisės principais arba taikyti analogijas iš kitų teisės aktų (Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo kodekso).

20. Pareiškėjas pažymi, kad po atlikto patikrinimo iš karto sustabdė savo veiklą ir toliau jos nebevykdo, todėl galima teigti, kad vien patikrinimo veiksmai atgraso pareiškėją nuo pažeidimo padarymo.

21. Pareiškėjo teigimu, įvertinus tiek skunde nurodytas aplinkybes dėl padaryto pažeidimo, tiek teismo posėdyje išsakytus argumentus, pareiškėjui paskirta neproporcinga bauda, todėl ji gali būti sumažinta. Pareiškėjo manymu, skiriant baudas turi būti atsižvelgiama į pažeidimo mastą, trukmę, pareiškėjo sunkią finansinę situaciją, bei turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

22. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatyme yra nurodyta, kaip turi būti skiriama bauda, VDI nebuvo teisinio pagrindo taikyti sankciją, kuri yra mažesnė nei numatyta Užimtumo įstatyme. Skiriant baudą buvo vadovautasi UĮ nuostatomis.

24. Taip pat pažymi, kad prašydamas teismo sumažinti baudą pareiškėjas visiškai nepagrindžia savo finansinės būklės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VDI 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13514 „Nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui“ pareiškėjui UAB „Baltic Construction“ paskirtos 12 152 Eur baudos teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjui skirta bauda už UĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimą, kadangi Bendrovės direktorius, būdamas rangovu, neįsitikino, kad subrangovo, fizinio asmens, registruoto Ukrainoje, darbuotojai, siųsti laikinai dirbti į Bendrovę pagal 2019 m. vasario 1 d. tarp šalių pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, dirbtų laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių darbą Lietuvos Respublikoje, nustatytos tvarkos (nepareikalavo pateikti trečiosios šalies piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų UĮ 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti): subrangovo siųsti dirbi asmenys iki atvykimo į Lietuvos Respubliką neįgijo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje.

27. Pareiškėjas iš esmės sutinka su nustatytu pažeidimu, tačiau nesutinka su jam paskirta bauda ir mano, kad ji turi būti sumažinta iki 6 076 Eur.

28. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs sąlygų ir prielaidų mažinti baudą bei skirti mažesnę negu įstatyme numatytoji bauda, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į padaryto pažeidimo mastą, trukmę, pareiškėjo sunkią finansinę situaciją bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

30. UĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.

31. UĮ 60 straipsnio, reglamentuojančio baudos skyrimą, 2 dalis nustato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

32. Pagal UĮ 60 straipsnio 6 dalį baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybes principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

34. Nagrinėjamu atveju Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta minimali UĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta bauda už 14 nelegaliai dirbusių trečiosios šalies piliečių, t. y. 12 152 Eur (868 Eur x 14 = 12 152 Eur). Iš Nutarime nurodytos baudos dydžio motyvacijos matyti, kad minimali bauda skirta nors nenustačius sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tačiau VDI nusprendus, kad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį bauda būtų per griežta ir neatitiktų padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirties. Taigi bauda paskirta nepažeidžiant UĮ 60 straipsnio 1–4 dalių nuostatų, atsakovas, skirdamas baudą, įvertino aplinkybes, susijusias tiek su padarytu pažeidimu, tiek su pareiškėjo padėtimi, ir ją tinkamai individualizavo.

35. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti jam paskirtą baudą, tačiau iš esmės pateikė tik bendro pobūdžio teiginius apie tai, kad, jo manymu, bauda yra per didelė. Pažymėtina, jog pagal UĮ 60 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, tačiau šiuo atveju VDI skyrė minimalią baudą, įvertinusi su pareiškėju ir jo padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes. Kaip jau pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė, kad egzistavo UĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės; pagal UĮ 56 straipsnio 7 dalį padarius pakartotinį pažeidimą numatyta didesnė bauda (nuo 2 896 iki 5 792 eurų), todėl vien tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, gailisi ir po atlikto patikrinimo sustabdė savo veiklą, savaime nesudaro pagrindo dar labiau mažinti jam skirtą baudą. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja savo finansinę padėtį, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokio pobūdžio teiginius nei nurodė, nei pateikė.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjui UAB „Baltic Construction“, įvertino jos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, dėl ko jos mažinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

37. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo, nenustačius galimybių sumažinti paskirtą baudą, sudaryti galimybę šią baudą sumokėti per 2 metus, iki priimant Nutarimą, prašymo dėl baudos išdėstymo nebuvo teikęs. UĮ 60 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

38. Pareiškėjas, iki priimant Nutarimą, prašymo dėl baudos išdėstymo nebuvo pateikęs, todėl toks prašymas nėra svarstytinas bylos dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo proceso metu. Kaip minėta (nutarties 37 p.), po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, kurio 88 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Construction“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan