23c85508-e09e-4333-aff4-ed53665fea5a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1221-480/2022 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00361-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8108-559/2022 pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., R.

I. ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl antstolio veiksmų. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateikė skundÄ dėl antstolio veiksmų, praÅ¡ydama panaikinti antstolio 2022 m. sausio 17 d. patvarkymÄ Nr. S-22-165-2066 dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo.

2. Skunde nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 7 240,50 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės R. I. trečios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojos VMI prie LR FM naudai pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡duotÄ nutarimÄ Nr. A2.8-498-200/2012. VMI prie LR FM 2022 m. sausio 24 d. gavo antstolio 2022 m. sausio 17 d. patvarkymÄ Nr. S-22-165-2066 dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo bei Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-498-200/2012.

PareiÅ¡kėja su antstolio priimtu patvarkymu nesutinka. VMI prie LR FM nesurašė protokolo ir nepriėmė nutarimo, pagal kurį pradėta vykdomoji byla, todėl nesprendžia klausimų, susijusių su Å¡io nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ vykdymu, ir neatlieka nutarimo vykdymo kontrolės, neturi teisinio pagrindo priimti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-8-498-200/2012.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis N. A. 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. V/DOK-65193 pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti atsisakė ir perdavė Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams. Patvarkyme nurodė, kad bÅ«tent iÅ¡ieÅ¡kotojas, o ne bet kuris subjektas, turi iÅ¡skirtines teises vykdymo procese. PareiÅ¡kėjos minimam nutarimo vykdymÄ kontroliuojančiam organui / pareigÅ«nui (subjektui) įstatymai atskirai tokių įgalinimų nesuteikia, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutapatinti nutarimÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) vykdymo kontrolę atliekantį organÄ ar pareigÅ«nÄ su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nurodytu iÅ¡ieÅ¡kotoju.

Subjekto, kuris gali kontroliuoti nutarimo pagal ATPK įvykdymÄ ar vykdymÄ iki poreikio jį vykdyti priverstinai, įgalinimai buvo (galiojant ATPK) tik iki tol, kol neprasidėjo vykdymo procesas, nes tokiu atveju atitinkamas nutarimas jau yra vykdomas pagal CPK VI iÅ¡dėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalies 1 punktas) ir jo vykdymo teisėtumo kontrolę CPK nustatyta tvarka atlieka tik teismas (CPK 594, 510 straipsniai), o ne kitas pareiÅ¡kėjos minimas subjektas. Vykdomajame dokumente nurodyta bauda turi bÅ«ti sumokėta į VMI prie LR FM sÄ skaitÄ , todėl Å¡is subjektas ir yra iÅ¡ieÅ¡kotoju pagal vykdomÄ jį dokumentÄ , nes, kaip numatyta CPK 638 straipsnio 2 dalyje, jeigu pagal vykdomÄ jį dokumentÄ turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ , valstybei atstovauja VMI prie LR FM, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai.

Šiuo atveju įstatymas nenustato, kad pareiškėjos minimas kitas subjektas turi atstovauti valstybei vykdymo procese. Šiuo atveju reikšminga tai, kad CPK 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Pagal CPK 584, 587 straipsnius (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK VI dalyje nustatyta tvarka.

Taigi CPK ne tik, kad nesuteikia pirmenybės ATPK nuostatoms tiek, kiek susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais pagal nutarimus dėl administracinių teisės pažeidimų, bet tiesiogiai įtvirtina, kad, esant normų konkurencijai, turi būti taikomos CPK VI dalies nuostatos.

4. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė skundÄ atmesti. Nurodė, jog Å¡iuo atveju iÅ¡ieÅ¡kotoja laikoma valstybė, kuriai atstovauja VMI prie LR FM. Dėl Å¡ios priežasties vykdomasis dokumentas buvo pagrįstai grÄ Å¾intas VMI prie LR FM, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojai, o ne Kauno apskrities VPK, kaip protokolÄ suraÅ¡iusiam organui (pareigÅ«nui). Antstolis, grÄ Å¾indamas vykdomÄ jį dokumentÄ VMI prie LR FM, tinkamai taikė anksčiau galiojusias ir Å¡iuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, teisingai įvertino situacijÄ .

5. Suinteresuotas asmuo R. I. atsiliepimo į skundÄ dėl antstolio veiksmų nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi skundÄ atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja neginčija antstolio suraÅ¡yto iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto, o taip pat neginčija vykdomosios bylos užbaigimo, tačiau ginčija vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimÄ jai ir nurodo, kad antstoliui, priėmus patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo, vykdomasis dokumentas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas protokolÄ suraÅ¡iusiam organui.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjant pareiÅ¡kėjos skundÄ turi bÅ«ti taikomos skundo nagrinėjimo metu galiojančios CPK nuostatos, kurios buvo taikomos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese.

9. Teismas priėmė iÅ¡vadÄ , kad antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiÅ¡kėjai, kuri vykdomojoje byloje buvo iÅ¡ieÅ¡kotoja, pateikė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ ir priėmė patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo ir nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grÄ Å¾inamas iÅ¡ieÅ¡kotojai, vykdymo procese neatliko veiksmų, virÅ¡ijančių jo kompetencijÄ , ar kitų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo panaikinti 2022 m. sausio 17 d. antstolio N. A. patvarkymÄ Nr. S-22-165-2066.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja VMI prie LR FM praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti VMI prie LR FM 2022 m. vasario 10 d. skundÄ ir panaikinti antstolio N. A. 2022 m. sausio 17 d. patvarkymÄ Nr. S-22-165-2066 dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias bendrÄ sias priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo taisyklės, taip pat netinkamai aiÅ¡kino administracinių nuobaudų vykdymo procesÄ reglamentuojančias ATPK normas bei pažeidė imperatyviÄ sias Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) nuostatas, iÅ¡ kurių matyti, kad VMI prie LR FM nepavesta atlikti jokių veiksmų, susijusių su administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2015 m. birželio 30 d., administravimu ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimu bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos Å¡iuo klausimu. 10.2.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino administracinių nuobaudų vykdymo tvarkÄ reglamentuojančias ATPK 309 straipsnio normas bei neatsižvelgė į ATPK 304 straipsnio 4 dalies ir 314 straipsnio normas, kurios irgi reglamentuoja administracinės nuobaudos vykdymo procesÄ . PrieÅ¡ingai, įstatymas numatė, kad bÅ«tent protokolÄ surašęs organas (pareigÅ«nas) yra atsakingas už minėto nutarimo vykdymÄ ir Å¡iuo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . 10.3. Kadangi Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-498-200/2012 skirti administracinę nuobaudÄ vykdymo procesÄ reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK V skyriaus normos, Å¡is ginčas ir turėjo bÅ«ti nagrinėjimas pagal ATPK įtvirtintas taisykles.

Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009.

11. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VPK atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , tinkamai taikė anksčiau galiojusias ir Å¡iuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, teisingai įvertino situacijÄ .

12. Suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Dėl bylos sustabdymo 14. PareiÅ¡kėja VMI prie LR FM (toliau – apeliantė) byloje pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinę bylÄ Nr. 2S-1221-480/2022, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinės kasacinį skundÄ ir priims procesinį sprendimÄ .

PraÅ¡yme nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė VMI prie FM kasacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos VMI prie FM skundÄ dėl antstolio J. P. veiksmų (kai antstolis skundžiamu patvarkymu neįvykdytÄ vykdomÄ jÄ raÅ¡tÄ kartu su iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu turi grÄ Å¾inti protokolÄ suraÅ¡iusiam organui (pareigÅ«nui), o ne VMI prie FM, kuriai baudos skyrimo metu Å¡i kompetencija nebuvo priskirta).

Civilinė byla Nr. 2S-1221-480/2022 yra analogiška bylai, kuri su kasaciniu skundu yra priimta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajam Teisme, todėl pastarosios priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos šios bylos galutiniam sprendimui.

15. Kauno apskrities VPK pateikė nuomonę dėl praÅ¡ymo sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimÄ , nurodydama, jog Å¡iam praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja.

16. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Proceso įstatyme pagal bylos sustabdymo pagrindus iÅ¡skirtos dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡is: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylÄ .

Byla gali bÅ«ti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimÄ yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali bÅ«ti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali iÅ¡nagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009 ir kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodyti argumentai yra nepakankami stabdyti atskirojo skundo nagrinėjimÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika yra kintanti ir teismai, nagrinėdami bylas, remiasi tuo metu galiojančia vėliausia praktika. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti fakultatyvius ar privalomus bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163–164 straipsniai), todėl praÅ¡ymas netenkintinas. Dėl ginčo esmės 18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis N. A. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtÄ pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimÄ administracinėje byloje Nr. A2.8.-498-200/2012 dėl 7 240,50 Eur (25 000 Lt) baudos iÅ¡ R. I. iÅ¡ieÅ¡kojimo valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM, naudai. Antstolis 2022 m. sausio 17 d. surašė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-22-165-2021 ir priėmė patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo Nr. S-22-165-2066, nurodydamas, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomasis dokumentas Nr. A2.8-498-200 grÄ Å¾inamas iÅ¡ieÅ¡kotojai.

20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kam turi bÅ«ti grÄ Å¾inami teismo vykdomieji dokumentai antstoliui priėmus patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo: VMI prie LR FM, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojai, protokolÄ suraÅ¡iusiam organui ar nutarimÄ skirti administracinę nuobaudÄ priėmusiam organui (pareigÅ«nui).

21. PareiÅ¡kėjos VMI prie LR FM (toliau – apeliantės) teigimu, antstolis skundžiamu patvarkymu vykdomÄ jį dokumentÄ turėjo grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiam organui (pareigÅ«nui), o ne pareiÅ¡kėjai. Teismas nepagrįstai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo taisyklės, neturinčios teisinės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui. Teismas netinkamai aiÅ¡kino nuobaudų vykdymo tvarkÄ reglamentuojančias normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais atskirojo skundo argumentais.

22. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiÅ¡kiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, nevirÅ¡yti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atlikdamas vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ), o bet koks ultra vires (iÅ¡ lot. virÅ¡ijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

23. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesÄ , jo eigÄ , galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).

24. Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTÄ®) 99 straipsnio 4 dalis). IÅ¡ieÅ¡kotojas yra asmuo, kurio naudai iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomÄ jį dokumentÄ turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ , valstybei atstovauja VMI prie LR FM, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

25. ATPK (kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir CPK nebuvo numatyta galimybė grÄ Å¾inti neįvykdytÄ ar iÅ¡ dalies įvykdytÄ vykdomÄ jį dokumentÄ institucijai, priėmusiai nutarimÄ ar suraÅ¡iusiai protokolÄ administracinių teisės pažeidimų byloje, iÅ¡skyrus atvejį, kai sutampa iÅ¡ieÅ¡kotojas ir nutarimÄ priėmusi institucija. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ vykdymu, sprendžia nutarimÄ priėmęs organas (pareigÅ«nas), o nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ vykdymo kontrolė pavedama nutarimÄ priėmusiam organui (pareigÅ«nui). Tačiau Å¡iuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡i nuostata nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju nutarimÄ skirti nuobaudÄ priėmęs organas (pareigÅ«nas) turi pareigÄ kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesÄ .

26. Vykdomieji raÅ¡tai yra vykdomi pagal vykdymo procesÄ reglamentuojančias CPK nuostatas. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp Å¡io Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Todėl nagrinėjamu atveju esant prieÅ¡taravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes bÅ«tent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad institucijų ir pareigÅ«nų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek Å¡ie susiję su turtinio pobÅ«džio iÅ¡ieÅ¡kojimais, yra vykdomieji dokumentai ir Å¡ie dokumentai yra vykdomi civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai).

Kai pagal vykdomÄ jį dokumentÄ turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ , minėta, valstybei atstovauja VMI prie LR FM, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į ginčijamÄ vykdymo veiksmų atlikimo laikÄ konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir Å¡iuo metu galiojančias CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesÄ .

27. Remiantis CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 587 straipsnio 1 dalimi, teismo nutarimai administracinėse (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose, tiek, kiek Å¡ie susiję su turtinio pobÅ«džio iÅ¡ieÅ¡kojimais, ir jų pagrindu iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai yra vykdomieji dokumentai, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka. Vykdymo procesÄ , jo eigÄ , galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).

Å ios taisyklės yra vieÅ¡osios teisės normomis įtvirtintos taisyklės. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju bauda skolininkui paskirta vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog antstolis pagrįstai ir teisėtai pateikė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ ir priėmė skundžiamÄ patvarkymÄ , kuriame nurodė, jog vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grÄ Å¾inamas iÅ¡ieÅ¡kotojai – apeliantei.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 priimta vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris šiuo metu yra pasikeitęs. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nurodyta praktika nepagrįstai nesivadovavo.

29. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog, nors bauda skolininkui paskirta, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiÅ¡kėjai, kuri vykdomojoje byloje užima iÅ¡ieÅ¡kotojos pozicijÄ , ir jai yra suteiktos iÅ¡ieÅ¡kotojos teisės ir pareigos, pateikė 2022 m. sausio 17 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-22-165-2021 ir priėmė patvarkymÄ Nr. S-22-165-2066 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo, jame nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grÄ Å¾inamas iÅ¡ieÅ¡kotojai.

30. Pažymėtina, kad analogiškose bylose praktikoje laikomasi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-388-513/2022, 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-389-642/2022, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021, 2022 m. kovo 10 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-314-889/2022 ir Nr. 2S-320-513/2022, 2022 m. kovo 24 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-346-524/2022 ir 2S-356-613/2022, 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-375-265/2022).

31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimÄ , tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ nutartį, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a : netenkinti apeliantės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo sustabdymo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė