2016-09-04 Nr. AB-16787-3-66-3-00025-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-4-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00025-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. S., pareiškėjo atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei, atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Darbo partijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. Sp-164 dalį, kuria nuspręsta panaikinti kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S. registraciją, ir įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėją kandidatu į Seimo narius, sudarant galimybę pareiškėjui ištaisyti pateiktų pareiškinių dokumentų trūkumus.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 1 300 (10 MGL) dydžio bauda t. y. padarė nesunkų nusikaltimą. Ši informacija apie pareiškėją yra prieinama viešai bei buvo atskleista 2015 metais kandidatuojant į Prienų rajono savivaldybės tarybą. Šio fakto pareiškėjas neketino nuslėpti ir 2016 m. liepos 29 d. VRK pateikdamas kandidato į Seimo narius pareiškimus dokumentus. Kartu su pareiškiniais dokumentais pateiktoje kandidato į Seimo narius anketoje (toliau – ir Anketa) pareiškėjas padarė klaidą atsakydamas į Anketos 9.2 punkto klausimą. Nepakankamai įsigilinęs į klausimo formuluotę ir manydamas, jog šioje vietoje jis turi pateikti informaciją tik apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, pareiškėjas į Anketos 9.2 punkto klausimą atsakė „Ne“, kadangi niekada nebuvo teistas už jokį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pareiškėjas tik vėliau suprato, jog, skaitydamas Anketos 9.2 punkto klausimą, neatkreipė dėmesio į pirmąją 9.2 punkto klausimo dalį, į kurią jis turėjo atsakyti „Taip“, kadangi po 1990 m. kovo 1 d. pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs prieš tai minėtą nesunkų nusikaltimą. 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VRK, prašydamas leisti patikslinti pareiškinius dokumentus – kandidato į Seimo narius anketą. Pareiškėjas pažymi, kad aptarto klausimo formuluotė nėra aiški ir tiksli.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir SRĮ) 98 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad kandidato pareiga atskleisti duomenis apie buvusį teistumą yra siejama su rinkėjo teise gauti informaciją apie kandidatus į Seimo narius. SRĮ 98 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija yra nustatyta už tokio įsipareigojimo nevykdymą (kandidatų registracijos panaikinimas), tačiau, pareiškėjo nuomone, šios nuostatos tikslas yra apsisaugoti nuo nesąžiningų kandidatų, t. y. sankcija turi būti taikoma už informacijos apie teistumą nuslėpimą/ sąmoningą nepateikimą. Esant formalių pateiktų dokumentų trūkumų, esant akivaizdžiam dokumentų pildymo apsirikimui, pareiškėjo įsitikinimu, taikytina SRĮ 39 straipsnio 5 dalis, kuri įtvirtina, jog jeigu pateikti ne visi įstatyme įtvirtinti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, VRK turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.

Atsakovas VRK pateikia atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad Anketos pildymas yra pareiškėjo teisė ir pareiga ir atsakovui nėra suteikta teisė keisti Anketos turinio. Anketoje pateikta pareiškėjo valia, kuri vėliau, pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo laikui, negali būti keičiama. Pareiškėjo atsakymai į Anketos klausimus negali būti laikomi trūkumais, kadangi būsimas kandidatas yra pats atsakingas už pateiktą informaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Nagrinėjamos bylos dalykas – Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. Sp-164 dalies, kuria VRK panaikino pareiškėjo G. S. registravimą kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje (duomenys neskelbiami) rinkimų apygardoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip matyti iš ginčijamo VRK sprendimo, registravimas kandidatu į Seimo narius panaikintas, pareiškėjui nenurodžius, kad teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu VRK sprendimu, nurodo, kad jis, neteisingai atsakydamas į Kandidato į Seimo narius anketos klausimą, suklydo, todėl 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į VRK prašydamas leisti patikslinti pareiškinius dokumentus – kandidato į Seimo narius anketą, tačiau VRK nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė panaikinti pareiškėjo registraciją į Seimo narius.

Ginčijamo VRK sprendimo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, VRK, be kitų funkcijų, taip pat priima kandidatų į Seimo narius iškėlimo pareiškinius dokumentus, juos tikrina, nustačiusi, kad pareiškiniai dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, registruoja kandidatus, kandidatų sąrašus ir skelbia rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus, jiems suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus.

Iš ginčijamo sprendimo taip pat matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo VRK nustato, kad kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), VRK panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą.

SRĮ 98 straipsnio 4 dalyje, kuria taip pat vadovavosi VRK, priimdama ginčijamą sprendimą, reglamentuojama, kad jeigu kandidatas nenurodė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje numatytos informacijos, ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kad asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), VRK jo neregistruoja kandidatu į Seimo narius, o jei buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į Seimo narius.

Apibendrinus išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad VRK įstatymu yra suteikta kompetencija tikrinti kandidatų į Seimo narius pareiškinius dokumentus ir jų turinį, o nustačius, kad pareiškiniuose dokumentuose nėra nurodyta Seimo rinkimų įstatyme numatyta informacija ar ji yra klaidinga, VRK yra įgaliota tokius pareiškinius dokumentus pateikusio kandidato į Seimo narius registravimą panaikinti. Nagrinėjamu atveju VRK, priimdama ginčijamą sprendimą dėl pareiškėjo, veikė vykdydama Seimo rinkimų įstatymu jai pavestus įgaliojimus.

Pažymėtina ir tai, kad kiekvieno kandidato į Seimo narius pareiga viešai paskelbti, kad jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, yra nustatyta SRĮ 98 straipsnio 3 dalyje. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad šią informaciją kandidatas į Seimo narius nurodo kandidato į Seimo narius anketoje (šiuos aspektu taip pat žr. SRĮ 38 str. 1 d. 5 p.), nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Seimo narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad SRĮ 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo paskirtis – užtikrinti, kad rinkėjai, spręsdami dėl asmens tinkamumo būti Seimo nariu, gautų galinčią būti jiems reikšmingą informaciją apie kandidatus į Seimo narius. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas Seimo nariu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R756-13/2012). Tokios informacijos sąmoningas ar nesąmoningas nuslėpimas yra vertintinas kaip rinkėjo teisių turėti įstatyme nustatytos apimties informaciją apie kandidatą suvaržymas, nulemiantis ar galintis nulemti jo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R415-31/2007).

Pareiškėjas šios savo pareigos nagrinėjamu atveju neginčija.

Vadovaujantis SRĮ 38 straipsnio 4 dalimi, pareiškinius dokumentus, išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, VRK pradeda priimti likus 85 dienoms ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais. Taigi, kandidato į Seimo narius anketa, kurioje turi būti pateikta Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 nustatyta informacija, t. y. inter alia informacija apie tai, kad asmuo (kandidatas į Seimo narius) po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, turi būti pateikta VRK iki 17 valandos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.

Kaip galima spręsti išanalizavus pareiškėjo 2016 m. birželio 28 d. kandidato į Seimo narius anketą, pareiškėjas, atsakydamas į kandidato į Seimo narius anketos 9.2 punkto klausimą: „Ar buvote po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ar buvote įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą?“, nurodė „NE“.

Byloje pateikta Informatikos ir ryšių departamento parengta 2016 m. liepos 12 d. pažyma, iš kurios matyti, kad G. S. (duomenys neskelbiami) buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 1 300 (10 MGL) dydžio bauda, t. y. padarė nesunkų nusikaltimą.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateikė VRK prašymą, kuriame nurodė, jog prašo leisti ištaisyti padarytą klaidą – patikslinti kandidato į Seimo narius anketą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjas prie prašyme VRK pridedamų dokumentų sąrašo nurodė, jog yra pridedama patikslinta kandidato į Seimo narius anketa, tačiau šios anketos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepateikė.

Dėl pareiškėjo teisės pildyti (pateikti naujus duomenis) kandidato į Seimo narius anketą, pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, pagal SRĮ 38 straipsnio 4 dalį, pareiškinių dokumentų teikimo VRK terminas prasideda 85 dienos iki rinkimų ir baigiasi 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų. Atsižvelgiant į tai, kad eiliniai Lietuvos respublikos seimo rinkimai Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. balandžio 7 d. dekretu Nr. 1K-618 paskelbti 2016 m. spalio 9 d., laikytina, kad šiuo atveju pareiškinių dokumentų teikimo VRK terminas pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 5 d. 17 valandą. Vadinasi, pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d. naujai pateikta patikslinta kandidato į Seimo narius anketa (jei pareiškėjas tokią anketą VRK pateikė kartu su 2016 m. rugpjūčio 29 d. prašymu), kurioje nurodyta SRĮ 98 straipsnio 3 dalyje reikalaujama informacija, laikytina pateikta praleidus SRĮ 38 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą, kurio laikantis, kandidatams suteikiama galimybė tikslinti, pildyti ar iš naujo teikti teisės aktuose nustatytus duomenis.

Pareiškėjo nurodytą argumentą, kad į kandidato į Seimo narius anketoje nurodytą klausimą atsakė žmogiškai suklydęs, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir nesudarančiu pagrindo nesilaikyti SRĮ 38 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pareiškėjo teismui pateiktą 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų anketą, kurioje pareiškėjas į analogišką klausimą atsakė teigiamai. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui kandidato į Seimo narius anketos 9.2 punkto klausimas turėjo būti aiškus ir pažįstamas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad VRK, nustačiusi, jog pateikti ne visi šiame įstatyme įtvirtinti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, turėjo apie tai pranešti pareiškėjui (SRĮ 39 str. 5 d.). Įvertinusi pareiškėjo nurodytos teisės normos turinį viso SRĮ kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad VRK, gavusi iš kandidatų į Seimo narius pareiškinius dokumentus, netikrina jų teisingumo, tačiau įvertina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai ir juose prašoma pateikti informacija. Už pateiktos informacijos tikrumą ir teisingumą atsako patys kandidatai, o paaiškėjus, kad pateikta informacija neatitinka tikrovės, taikomos SRĮ nustatytos pasekmės, nagrinėjamu atveju – SRĮ 98 straipsnio 4 dalis.

Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas VRK nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė SRĮ 98 straipsnio 4 dalį, 39 straipsnio 6 dalį ir pareiškėjo registravimą kandidatu į Seimo narius panaikino, todėl pareiškėjo G. S. skundas dėl VRK 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. Sp-164 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė