2022-05-03 Nr. BB-3113-1-01-1-13110-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-112-648/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13110-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.6.6;

1.2.22.1.1; 1.2.22.9.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistajam D. V.,

nuteistojo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu D. V., padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jam nutraukta. D. V. pagal laidavimą perduotas laiduotojai J. V., nustatant dvejų metų laidavimo terminą. Taip pat D. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigota sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendyje nurodytus daiktus nuspręsta konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: D. V. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį trisdešimt parų arešto, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir D. V. paskirtas trisdešimties parų areštas bei 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, ir D. V. įpareigotas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, o jį praradus – būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti ir Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perduoti nuosprendyje nurodyti daiktai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jam nutraukta konstatavus, kad jis padarė:

1.1. BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. sausio mėnesį Vilniuje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo:

1) vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, C kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamus ginklus – „Hammerli CR20S“ modelio pneumatinį šautuvą „Umarex“ Nr. HC001577, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm kalibro kulkomis; pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm kalibro BP1764 „Marauder“ modelio pneumatinį šautuvą „Benjamin Crossman“ Nr. 917120574, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm kalibro kulkomis, pramoninės gamybos (Vokietija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „Umarex Hammerli Black Force 880“ Nr. AC276111, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, du šautuvus „Umarex Colt M4“ Nr. AC337073 ir Nr. AC337183, skirtus šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „Crosman Benjamin Maradeur“ Nr. 017120317, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, pramoninės gamybos (Kinija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „Crosman Tyro“ Nr. 119X00073, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, pramoninės gamybos (Turkija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „Hatsan MOD. 125“ Nr. 041907624, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, pramoninės gamybos (Kinija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „Crosman Benjamin Charger“ Nr. 215X06255, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, du pramoninės gamybos (Vokietija) 4,5 mm kalibro „Colt M4“ modelio pneumatinius šautuvus „Umarex“ Nr. AC 156065 ir AC 156303, skirtus šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm kalibro kulkomis, pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm kalibro 1920 modelio pneumatinį šautuvą „Beeman“ Nr. 121904210014, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm kalibro kulkomis, pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm kalibro BTN2Q7 modelio pneumatinį šautuvą „Benjamin“ Nr. N17DA0940, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm kalibro kulkomis, pramoninės gamybos (Turkija) 4,5 mm kalibro „AirTact“ modelio pneumatinį šautuvą „Hatsan“ Nr. 0718 04916, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm kalibro kulkomis;

2) vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr.12 išrašu, A kategorijos ginklams priskiriamus ginklus – pramoninės gamybos (Rusija) 4,5 mm kalibro automatinį pneumatinį pistoletą „MP 661KC Drozd“ Nr. 18 661 01143, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro BBS tipo kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams, pramoninės gamybos (Taivanas) 4,5 mm kalibro BMPWX modelio pneumatinį šautuvą „Crosman Bushmaster“ Nr. 19C12355, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm kalibro kulkomis, pramoninės gamybos (Vokietija) pneumatinį automatinį šautuvą „MP German“ Nr. DE005047, skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro „BBs“ tipo kulkomis (plieniniais šratais), taip pat pramoninės gamybos optinį taikiklį „Theta 5-20x50AOE“, priskiriamą ginklų priedėliams.

1.2. BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, t. y., 2018 m. sausio mėn. Vilniuje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs, 2020 m. balandžio 2 d. apie 19.00 val., turėdamas tikslą realizuoti, automobiliu „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato Giraitės g. 3, Vilniuje, atvežė du pramoninės gamybos (Vokietija), 4,5 mm kalibro „Hammerli 850 AirMagnum“ modelio pneumatinius šautuvus „Umarex“ Nr. G064927 ir G065278, skirtus šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm kalibro kulkomis, pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „Crosman Recruit Model 525“ Nr. 217K60334, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro šautuvą Nr. M4-177 Nr. 18H02061, skirtą šaudyti 4,5mm (.177) kalibro kulkomis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami C kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, taip pat pramoninės gamybos optinį taikiklį „Vogler 3-9x40“, kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas ginklų priedėliams, ir pasikėsino šiuos nešaunamuosius ginklus realizuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnams, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes policijos pareigūnų buvo sulaikytas.

1.3. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. sausio mėnesį iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir iki 2020 m. balandžio 2 d. 23.09 val. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiame rūsyje neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos (Lenkija) .22 kalibro „Fenix“ modelio signalinį revolverį „Mateja“ Nr. 000115, skirtą šaudyti .22 kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo signaliniais (.22 long alarm) šoviniais, kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C ginklų kategorijai, be to, 2011–2012 metais Vilniuje įgijęs, neteisėtai, neturėdamas leidimo, iki 2020 m. balandžio 2 d. 23.09 val. pirmiau nurodyto buto rūsyje laikė penkias dėžutes šovinių „Pobjeda“, kiekvienoje iš jų po 100 vnt. šovinių, kurie, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys (ginklų priedai), skirti C kategorijos ginklams, kol ginklą ir šovinius kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. V. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad byloje nėra galimybės pripažinti D. V. nusikaltusiu pirmą kartą ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą. Taigi D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta nesant tam teisinio pagrindo.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu D. V. gynėjas advokatas P. Jablonskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį su pakeitimais, pašalinant iš nuosprendžio neteisėto signalinių šaudmenų ir signalinio ginklo disponavimo faktines aplinkybes arba jas pripažįstant mažareikšmėmis, vadovaujantis BK 37 straipsniu. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Teismų išvados dėl disponavimo šoviniais „Pobjeda“ teisinio vertinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip C kategorijos šaudmenų neteisėto įgijimo ir laikymo bei šių veiksmų įtakos BK 40 straipsnyje nustatytam laidavimo institutui taikyti nepagrįstos ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai ir išvados prieštaringi, todėl buvo pažeisti nuosprendžio turiniui keliami reikalavimai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

3.2. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog D. V. buvo išduotas leidimas įsigyti, laikyti ir nešioti ginklus, iš jų – ir C kategorijos. Tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta teismo nuosprendyje, nurodyta tik tai, kad D. V. turėjo teisę laikyti ir nešioti tris šaunamuosius ginklus. Todėl teismo išvados, kad D. V. dėl šios kategorijos šaudmenų laikymo kyla baudžiamoji atsakomybė, nepagrįstos. Maža to, kaip nurodyta specialisto išvadoje, iš D. V. buvo paimtas ir signalinis pistoletas, kuris nebuvo priskirtas jokiai šaunamųjų ginklų kategorijai, nors yra skirtas šaudyti trumpaisiais signaliniais šoviniais (dalis iš nuosprendyje nurodytų šaudmenų taip pat skirta šaudyti šiuo pistoletu). Taigi šiuo atveju susidaro paradoksali situacija – ginklas, skirtas šaudyti signaliniais šaudmenimis, pagal specialisto išvadą nėra priskiriamas jokiai šaunamųjų ginklų kategorijai, o visi laikyti šaudmenys toje pačioje išvadoje priskirti C kategorijos šaudmenims.

3.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad kai asmuo pasikeitus teisiniam reglamentavimui neperregistruoja atitinkamos kategorijos ginklų, tačiau turi leidimus įsigyti ir nešioti ginklus, taip pat atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes (o jos analogiškos – leidimo ginklams turėjimas, egzamino ginklui gauti išlaikymas, darbas apsaugos darbuotoju ir pan. – nustatytos ir šioje byloje), kai veika pagal savo pobūdį nesiekia tokio pavojingumo, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, tokiais atvejais taikomos BK 37 straipsnio nuostatos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016).

3.4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis D. V. 2010–2011 m. neteisėtai įgijo ir iki atliktos kratos neteisėtai laikė C kategorijos šaudmenis – 500 vnt. šovinių „Pobjeda“, taip pat 2018 m. sausio mėn. įgytą signalinį C kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „Mateja“, skirtą šaudyti signaliniais šoviniais. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, iš šaunamųjų ginklų yra šaudoma šaudmenimis, t. y. BK 253 straipsnio 1 ar 2 dalyje (priklausomai nuo kiekio) nurodytas nusikalstamos veikos dalykas. Tačiau įstatymu nustatyta, kad šovinys yra tik toks šaudmuo, kurį sudaro tūta ar tūtelė su kapsule, sviedžiamasis užtaisas ir sviedinys; pastarasis gali būti strėlė, kulka, šratai ir pan. ir juo paveikiamas taikinys. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2012, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už šaudmenų laikymą, konstatuota, kad imitaciniai šaudmenys neturi kaunamosios galios, nes jie neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys, todėl šie šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui ir negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku. Sprendžiant klausimą dėl signalinio įtaiso ir signalinių šaudmenų laikymo atsakomybės, teismų praktikoje esama atvejų, kai, pavyzdžiui, 8 signaliniai šoviniai ir signalinis įtaisas baudžiamosios atsakomybės prasme nebuvo pripažinti tiek pavojingais visuomenės saugumui, kad galėtų būti BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019).

3.5. Atsižvelgdamas į D. V. laikytų šaudmenų charakteristiką, paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, laikantis saugaus elgesio taisyklių, šių šaudmenų pavojingumas nėra didelis ir jais nėra keliama didelė grėsmė visuomenės saugumui, tačiau, nukrypstant nuo kasacinio ir kitų teismų praktikos, tokie veiksmai pripažinti apysunke nusikalstama veika. Teismo nuosprendis prieštarauja minėtoms Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatoms ir nurodytai kasacinio teismo praktikai.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė neteisingas išvadas dėl D. V. veiksmų vertinimo kaip padarytų esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų. D. V. veiksmai disponavus 500 vnt. „Pobjeda“ signalinių šaudmenų (kurie pagal aptariamo įstatymo nuostatas nėra šoviniai) negali turėti įtakos svarstant, ar jis, įgijęs signalinį revolverį „Mateja“, kuris taip pat yra skirtas šaudyti signaliniais šaudmenimis (tai rodo jo pavojingumo nebuvimą), kartu su kitais nešaunamaisiais ginklais ir dalį jų pasikėsinęs realizuoti, veikė bendra tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Taip pat sprendžiant dėl bendros tyčios svarbūs asmens paaiškinimai ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Šioje byloje D. V. nurodė, kad tiek signalinį revolverį, tiek nešaunamuosius ginklus įsigijo vienu metu, t. y. 2018 m. sausio mėn., ir juos visus laikė iki 2020 m. balandžio 2 d., kai dalį – tris nešaunamuosius ginklus pasikėsino realizuoti. Taip jis pasielgė dėl to, kad jo finansinė situacija buvo sudėtinga ir jam reikėjo pinigų. Visi ginklai buvo įsigyti siekiant parduoti legaliai, tačiau to padaryti jis negalėjo, nes ginklus pardavęs asmuo nepateikė jų įsigijimo dokumentų. Tai reiškia, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos buvo padarytos tuo pačiu metu turint tikslą ginklus realizuoti. Kartu tai rodo, jog D. V. veiksmai buvo padaryti veikiant bendra tyčia, pažeidžiant tą patį teisės aktą – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, nepriklausomai nuo to, kad atsakomybė nustatyta skirtinguose BK straipsniuose dėl tame pačiame įstatyme reglamentuojamo nusikalstamos veikos dalyko. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvados dėl idealiosios sutapties ir BK 40 straipsnio taikymo pagrįstos.

3.7. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl „Pobjeda“ šaudmenų ir signalinio revolverio „Mateja“ nepagrįstos ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Teismas, spręsdamas D. V. atsakomybės klausimą dėl veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai taikė baudžiamąją atsakomybę arba netaikė BK 37 straipsnio nuostatų, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir atitinkamai teismas padarė netinkamas išvadas dėl galimybės taikyti laidavimo institutą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintinos faktinės aplinkybės dėl neteisėto disponavimo C kategorijos signaliniais šaudmenimis ir signaliniu revolveriu, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti su pakeitimais.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo D. V. gynėjo advokato P. Jablonsko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

5. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

6. Pažymėtina, kad, nustatant BK 253 straipsnyje nurodytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamajai atsakomybei taikyti pavojingumo laipsnį. Jeigu asmens veika yra nepavojinga arba jos pavojingumo laipsnis nesiekia tokio lygio, kad galėtų būti vertinama kaip BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

7. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad D. V. neteisėtai įgijo ir laikė pramoninės gamybos .22 kalibro „Fenix“ modelio signalinį revolverį „Mateja“ Nr. 000115, skirtą šaudyti .22 kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo signaliniais (.22 long alarm) šoviniais, kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C ginklų kategorijai, ir neteisėtai laikė tokios kategorijos ginklams skirtus šaudmenis – 500 vnt. šovinių „Pobjeda“, kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

8. Kasacinio skundo argumentas, kad D. V. laikyti 500 vnt. šovinių „Pobjeda“ negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, pagrįstas. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 2020 m. birželio 23 d. specialisto išvados ir pirmosios instancijos teisme apklausto išvadą pateikusio specialisto R. Švagždžio paaiškinimų matyti, kad šie šoviniai yra imitaciniai, t. y. skirti šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Specialistas pažymėjo, kad tokie šoviniai nėra kovinės paskirties, jie naudojami patikrinti, kaip veikia ginklo mechanika, arba siekiant išgauti garsinį ar šviesos signalą. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad imitaciniai šaudmenys neturi kaunamosios galios, nes jie neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys, todėl šie šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui ir negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2012, 2K-234-895/2019).

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad neteisėtas 500 vnt. imitacinių šovinių „Pobjeda“ laikymas D. V. inkriminuotas nepagrįstai, todėl iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių šalintinas.

10. Kita vertus, D. V. neteisėtai įgijo ir kartu su šoviniais laikė ir signalinį revolverį „Mateja“, kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C ginklų kategorijai. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje formaliai nustatyti visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, būtinieji požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas – šaunamasis ginklas: D. V. daugiabučio namo rūsyje laikė ginklą, pagal byloje esančią ekspertų išvadą priskiriamą C kategorijai ir tinkamą šaudyti; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas: šiam ginklui laikyti radimo metu D. V. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis – teismai teisingai pripažino, kad D. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. neteisėtai įgytą ginklą neteisėtai laikė suvokdamas, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarydamas ir norėdamas taip veikti. Taigi D. V. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.

11. Kasatoriui keliant veikos mažareikšmiškumo klausimą, šiame kontekste būtina įvertinti D. V. inkriminuoto neteisėto signalinio revolverio „Mateja“ įgijimo ir laikymo pavojingumą.

12. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016).

13. Už nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, taigi šis nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus teismų nustatytas faktines veikos, už kurios padarymą nuteistas D. V., aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo veika – neteisėtas signalinio revolverio „Mateja“ įgijimas ir laikymas – kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

14. Byloje nustatyta, kad D. V. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo apsaugos darbuotoju, turėjo neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus ir laikė tris teisėtai įsigytus šaunamuosius ginklus. Byloje taip pat nustatyta, kad signalinis revolveris ir šoviniai buvo laikomi pašaliniams asmenims sunkiai prieinamoje patalpoje, t. y. daugiabučio namo rūsyje. Taigi, įvertinus nusikaltimo dalyką (signalinis ginklas, skirtas garso, šviesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais šaudmenimis), nusikaltimo padarymo aplinkybes (nusikaltimo būdą – ginklas laikomas rūsyje), žalos kitiems įstatymo saugomiems gėriams atsiradimo galimybę (realių pavojingų padarinių nekilo, nenustatyti kaltininko ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, todėl nebuvo realaus pavojaus dėl žalos atsiradimo visuomenei), nusikaltimo subjektą apibūdinančias aplinkybes (turėjo leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą, atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus tokiems asmenims, žino teisės aktais nustatytas naudojimosi ginklais ir šaudmenimis taisykles), darytina išvada, kad nors D. V. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių jo veika pripažintina mažareikšme ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas (BK 37 straipsnis).

Dėl BK 258 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo

15. Nors kasaciniame skunde BK 258 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymas D. V. neginčijamas, tinkamo šių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klausimas yra neatsiejamai susijęs su kasatoriaus argumentais dėl nepagrįsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo netaikyti šioje byloje laidavimo instituto, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako teisės taikymo aspektu.

16. Pagal BK 258 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino turėdamas tikslą realizuoti arba realizavo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tokių ginklų ar įtaisų neteisėtą įgijimą ar nešiojimą.

17. Byloje nustatyta, kad D. V. 2018 m. sausio mėnesį iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nuosprendžiuose nurodytus nešaunamuosius ginklus ir ginklų priedėlius, turėdamas tikslą juos realizuoti, ir 2020 m. balandžio 2 d. apie 19.00 val. dalį jų pasikėsino realizuoti pirkėjais apsimetusiems policijos pareigūnams.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta D. V. veiksmų visuma, susijusi su neteisėtu disponavimu nešaunamaisiais ginklais, teismų netinkamai kvalifikuota kaip dvi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje bei 258 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina normų visumos ir dalies konkurencija, kai visus padarytos nusikalstamos veikos požymius atitinka BK 258 straipsnio 1 dalies sudėtis, o BK 258 straipsnio 2 dalies sudėtis atitinka tik dalį veikos požymių. Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, todėl, D. V. veiksmus kvalifikavus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 1 dalį, jų kvalifikavimas ir pagal BK 258 straipsnio 2 dalį laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, D. V. veika dėl visų kaltinime nurodytų nešaunamųjų ginklų įgijimo ir pasikėsinimo dalį jų realizuoti perkvalifikuotina iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 258 straipsnio 1 dalies bei 258 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

19. Nagrinėjamu atveju aktuali BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Šios formuluotės gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010).

20. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas netaikė D. V. laidavimo instituto, remdamasis vieninteliu argumentu, kad byloje nėra galimybės pripažinti jį nusikaltusiu pirmą kartą ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, nes jis padarė tris BK 258 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

21. Teisėjų kolegijai D. V. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, pripažinus mažareikšme ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat perkvalifikavus jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 258 straipsnio 1 dalies bei 258 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje. Taigi D. V. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą.

22. Nors pirmosios instancijos teismas, kaip ir apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vertindamas D. V. padarytas nusikalstamas veikas, šis teismas nuosprendžio 16.1–16.4 punktuose išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog D. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo pasirinkta laiduotoja sutuoktinė J. V. turės realią galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Teismo parinkta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atitinka tokiomis priemonėmis siekiamus tikslus ir yra proporcinga.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas D. V. netinkamai taikė BK 253 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, todėl netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį. Nors pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė BK 253 straipsnio 1 dalies ir 258 straipsnio 2 dalies nuostatas, šis teismas priėmė teisingą sprendimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo D. V.. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį su pakeitimais.

Pašalinti iš nuosprendžio D. V. inkriminuotą neteisėtą 500 vnt. šovinių „Pobjeda“ laikymą.

Pritaikius BK 37 straipsnį, D. V., padariusį nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. V. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 258 straipsnio 1 dalies bei 258 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendyje nustatytomis sąlygomis bei bylą nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis