2021-04-07 Nr. BB-2236-1-01-1-31177-2017-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pareiškimo Nr. DOK-681/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31177-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistojo D. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš D. P. priteista nukentėjusiajam R. Š. 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis. Nustatyta, kad D. P. pagrobė nukentėjusiajam R. Š. priklausančią 2 Eur vertės piniginę, piniginėje esančius 150 Eur, R. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, pensininko pažymėjimą, įvairias nuolaidų korteles, kurių bendra vertė 40 Eur, taip padarė nukentėjusiajam R. Š. 200 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. laikas bei buvimo ekspertizės įstaigoje nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 27 d. laikas. Ištaisytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad iš D. P. 200 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti priteista nukentėjusiojo R. Š. naudai. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Kasacine tvarka ši byla nenagrinėta.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

4. Pareiškimu nuteistasis D. P. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, sumažinti paskirtą subendrintą bausmę, priimti atskirąją teismo nutartį dėl nustatytų BK pažeidimų. Pareiškėjas nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas ir paskyrė per griežtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme, nenustatė, kokia konkrečiai bausmės dalis yra neatlikta, o kokia atlikta. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas D. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. laikas (devyni mėnesiai) ir buvimo ekspertizės įstaigoje nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 27 d. laikas (penkiolika dienų), vadinasi, pagal šį nuosprendį paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir yra devyni mėnesiai penkiolika dienų. Taigi, iš pastaruoju nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės atėmus devynis mėnesius penkiolika dienų lieka vieneri metai du mėnesiai penkiolika dienų neatliktos bausmės dalies, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas šios dalies nenustatė.

4.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendyje nurodyta, kad paskirtą bausmę (vienerius metus aštuonis mėnesius) bendrina su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu, tačiau akivaizdu, kad bausmės subendrintos neteisingai. Net naudojant visišką bausmių sudėjimo būdą prie šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus pirmiau suskaičiuotą neatliktos bausmės dalį – vienerius metus du mėnesius penkiolika dienų, išeina dveji metai dešimt mėnesių penkiolika dienų, bet ne treji metai, kaip paskyrė galutinę subendrintą bausmę 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė ir nesumažindamas bausmės taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

4.3. Be to, BK 64 straipsnyje neminimas pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės įskaitymas, o nustatomas bendrinimas su neatliktos bausmės dalimi, įstatymas nenustato galimybės įskaičiuoti atliktą bausmę; pagal šį straipsnį kardomojo kalinimo laikotarpiai taip pat į bausmę neįskaitomi. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. taikyto suėmimo nuo 2015 m. iki 2015 m. lapkričio 5 d. laikas (devyni mėnesiai) ir ekspertizės įstaigoje nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 21 d. išbūtas laikas (penkiolika dienų) buvo klaidingai, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, darytina išvada, kad tai lėmė netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymą, nes šis laikas (devyni mėnesiai penkiolika dienų) privalėjo būti įskaitytas kaip atliktos bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi.

4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje nurodyta, jog, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, prie Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridedama dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taigi prie vienerių metų dviejų mėnesių penkiolikos dienų turi būti pridėta dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, kitaip bus pabloginta nuteistojo padėtis.

4.5. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu D. P. buvo paskirti įpareigojimai: pradėti dirbti, o netekus darbo per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, arba mokytis; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; kartą per mėnesį jis turėjo registruotis ir probacijos tarnyboje. Tačiau ir priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo jis toliau vykdė pirmesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, buvo probuojamas iki 2019 m. lapkričio 24 d. Taigi jis, būdamas nuteistas naujuoju nuosprendžiu, vis dar atlikinėjo pirmesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę – taip jam buvo dvigubai pritaikyta bausmė, šie laisvės ir teisių apribojimai nebuvo įskaityti į bausmės laiką, į juos niekaip neatsižvelgta. Vilniaus apygardos teismui tai buvo žinoma, bet jis į tai niekaip nesureagavo, taip buvo pažeistos BK 2 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir kitos nuostatos, nepaisyta Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų. Dėl šios įstatymų kolizijos yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstutucinį Teismą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo D. P. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Taigi baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis.

7. Nuteistasis D. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl netinkamo BK 64 straipsnio 3 dalies taikymo.

8. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, D. P. buvo paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. vasario 5 d. (trys mėnesiai), nuo 2015 m. gegužės 5 d. (trys mėnesiai), nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. (du mėnesiai), nuo 2015 spalio 5 d. (vienas mėnuo) bei buvimo ekspertizės įstaigoje laiką nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 27 d. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, todėl pareiškėjas teisingai nurodo, kad pagal šį nuosprendį liko neatlikta vienerių metų dviejų mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas D. P. subendrintą bausmę, vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Vadinasi, tuo atveju, kai skiriant subendrintą bausmę vadovaujamasi BK 64 straipsnio 3 dalimi, būtina nustatyti, kokia bausmės dalis yra neatlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Sprendžiant pagal tai, kad skirdamas subendrintą bausmę D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismas dalį skiriamos bausmės pridėjo prie Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės, darytina išvada, kad, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, teismas nenustatė pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalies, o dalį skiriamos bausmės pridėjo prie visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taigi skiriant subendrintą bausmę D. P. BK 64 straipsnis pritaikytas netinkamai.

10. Tačiau, paskyręs subendrintą bausmę, į bausmės laiką teismas įskaitė Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, įskaičiuotą laiką, t. y. tą patį laiką, kuris buvo įskaičiuotas į Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (devynis mėnesius penkiolika dienų). Vadinasi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu D. P. paskirtas ne laisvės atėmimas trejiems metams, o laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams penkiolikai dienų. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skiriant subendrintą bausmę tiksliai vadovaujamasi BK 64 straipsnio nuostatomis, pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė į paskirtos bausmės laiką neįskaitoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2019). Taigi faktiškai D. P. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra pridėta šešių mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė, neatlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendį. Kaip minėta, pagal šį nuosprendį yra neatlikta vienerių metų dviejų mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. P. faktiškai paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už šiuo nuosprendžiu už naują nusikaltimą paskirtos bausmės ir bausmės, neatliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, sumą.

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, viena vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu D. P. skiriant subendrintą laisvės atėmimo bausmę buvo netinkamai pritaikytas BK 64 straipsnis, kita vertus, nėra pagrindo manyti, kad, ištaisius padarytus šio straipsnio taikymo pažeidimus, reikia sumažinti jam paskirtą subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad pagal BPK 451 straipsnio nuostatas baudžiamajai bylai atnaujinti dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo būtinos dvi sąlygos: 1) akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir 2) dėl to reikia priimti šiame straipsnyje nurodytus sprendimus. Nesant bent vienai šių sąlygų baudžiamoji byla negali būti atnaujinta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal nuteistojo D. P. pareiškimą nėra pagrindo manyti, jog byloje reikia priimti BPK 451 straipsnyje nurodytus sprendimus, todėl baudžiamoji byla neatnaujinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo D. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Pranas Kuconis