23c1686e-e5cc-4e42-9d7f-847b973b9fc1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2944-271/2019 Teisminio proceso Nr.1-01-1-31425-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, kaltinamajam O. C., kaltinamojo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai, nukentėjusiajai D. P., vertėjai Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ bylÄ , kurioje O.

C., a/k (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1984-10-10 Vilniaus rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 3 d. (BK, galiojęs iki 2003-05-01 ) - 3 metais laisvės atėmimo; 2) 1988-06-06 Vilniaus rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 3 d. – laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu; 3) 2013-10-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str., 64(1) str., - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

Kaltinamasis O. C. pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2019-07-24, apie 14:20 val., Å¡alia tvenkinio, esančio prie namo (duomenys neskelbtini), paėmė nukentėjusiosios D. P. ant pievos paliktÄ maiÅ¡Ä su prekėmis, bendros 19,01 eurų vertės, tame pačiame maiÅ¡e buvusiÄ piniginę, 48 eurų vertės, su piniginėje buvusiais 172 eurais grynųjų pinigų, 100 Rusijos rublių, kurių vertė 1,42 euras, 1 JAV doleriu, kurio vertė 0,9 euro, 20 Turkijos lyrų, kurių vertė 3,13 eurai, auksiniu kryželiu, 70 eurų vertės, taip pat D.

P. pensininko pažymėjimu, SEB banko debeto kortele, vilniečio kortele, nuolaidų kortelėmis, vizitinėmis kortelėmis, neturinčiais materialinės vertės, su paimtais daiktais pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ nukentėjusiajai D. P. priklausantį 314,46 eurų vertės turtÄ . Kaltinamasis O. C. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinimÄ pripažįsta, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios. Ä®vykio datos ir tikslaus laiko neprisimena. Pirko alų. Grįždamas iÅ¡ parduotuvės „Maxima“ namo, 5 m atstumu nuo kelio pamatė pirkinių maiÅ¡us.

Kiek buvo maišų, nepamena: trys ar keturi. Galvojo, kad galėjo palikti neblaivus asmuo. Parsinešė maišus namo, kur peržiūrėjo jų turinį ir rado maisto produktus, alų, piniginę, kurioje buvo pensininkės pažymėjimas, pinigai. Iš nuotraukos pažymėjime kaimynės - nukentėjusiosios neatpažino. Vartojo alų, po ko paėmė 50 eurų ir nuėjo į „Maxima“ parduotuvę, kur įsigijo degtinės. Auksinio kryželio, apie kurį kalba nukentėjusioji, piniginėje tikrai nematė.

Jam nekilo noras nei atiduoti rastus daiktus, dokumentus ir pinigus „Maxima“ parduotuvėje, nei kviesti policijÄ . Daug problemų bÅ«tų buvę su tuo, be to, apie tai net negalvojo, nes buvo neblaivus. Kada atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir iÅ¡sivežė likusius maisto produktus, piniginę ir pinigus, neprisimena ir pasakyti negali. Gailisi dėl to, kad paėmė svetimÄ turtÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiosios. Tačiau nieko jau padaryti negali, kitÄ kartÄ taip nedarys. Niekur nedirba, dokumentų neturi, jo namas sudegė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o iš jo parodymų matyti, jog veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismas, sutinkant kaltintojai bei gynybai, kitus įrodymus tiria sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka (BPK 273 str., 291 str.). Iš nukentėjusiosios D. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2019-07-24, apie 14:10 val., ji su dviem anūkais ir marčia D. P. ėjo iš parduotuvės „Maxima“ link namų, tačiau nutarė sustoti prie netoliese esančio tvenkinio.

PaspirtukÄ ir dviratį paliko prie kelio ant pievos. MaiÅ¡ai su pirkiniais svėrė daug, buvo sunku neÅ¡ti, kadangi juose buvo mineralinis vanduo, sultys, energetinis gėrimas, daržovės, mėsa, kuriuos pirko ji ir marti D. Todėl paliko maiÅ¡us prie pat tvenkinio kranto ir nusileido į apačiÄ prie vandens. Mano, kad nuo gatvės maišų niekas negalėjo matyti, o paspirtukas ir dviratis matėsi nuo gatvės. Buvo nusipirkusi prekių už 20,50 eurų, tame pačiame maiÅ¡e buvo įdėjusi piniginę, kurios vertė 48 eurai.

Piniginė odinė, smėlio spalvos, su dviem užtrauktukais. Piniginėje buvo trys kupiÅ«ros po 50 eurų, ir monetomis 10 eurų (iÅ¡ viso 160 eurų), pensininko pažymėjimas, SEB banko kortelė, nuolaidų kortelės, vizitinės kortelės. Ji su vaikais nuėjo link tvenkinio (duomenys neskelbtini), maitinti žuvų, o po 15 min. grįžusi į tÄ vietÄ , maišų jau nerado. Ä®tartinų asmenų nepastebėjo, kokiomis aplinkybėmis dingo maiÅ¡ai, nurodyti negali. Patyrė materialinę žalÄ .

SEB banko kortelę užblokavo, ja pasinaudota nebuvo. Mano, kad per vienÄ kartÄ vagys negalėjo nuneÅ¡ti pirkinių. KitÄ dienÄ , t.y. 2019-07-25, apie 11 val., ėjo su anÅ«kais pro pievÄ , kur buvo pavogti jos daiktai, ir sutiko iÅ¡ matymo pažįstamÄ moterį. Sutikta moteris jai pasakė, kad maiÅ¡us vagys galėjo pasidėti beržynėlyje ir po to neÅ¡ti per kelis kartus. Nurodė, kad matė panaÅ¡ius maisto prekių maiÅ¡elius pas vienÄ apsileidusį asmenį, gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Ji paminėjo, jog Å¡is asmuo O. C. vaiÅ¡ino alkoholiniais gėrimais savo draugus. Tuomet ji paskambino numeriu 112 ir tyrėjai. Atvažiavę pareigÅ«nai surado ir paėmė dalį pavogtų daiktų. Vagystės dienÄ , t.y. 2019-07-24, kaimynė J. sakė, kad apie 15:00 val. pastebėjo O. C. einantį į namų pusę. Ar ėjo su maiÅ¡ais, nepastebėjo. Ji daiktų pasigedo 2019-08-07 14:25 val. Jeigu kaltininkas grÄ Å¾intų jai dingusį auksinį kryželį, sutiktų su juo susitaikyti. 2019-07-26 einant į parduotuvę su anÅ«kais vienas iÅ¡ O.

C. draugų, kurį pažįsta tik iš matymo, pasakė - „sveikinam, atradot“. D. P. 2019-07-24 protokole-pareiškime policijai nurodė, kad 2019-07-24 nuo 14.05 val. iki 14 val. 59 min. adresu (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio buvo pavogti maišai su maistu, pinigine, kurioje buvo 160 eurų, pensininko pažymėjimas, SEB banko kortelė, nuolaidų kortelės (b.l. 9). Tarnybiniame 2019-07-28 pareigūno A. T. pranešime nurodoma, kad 2019-07-25, 17.29 val., nuvykus pas O.

C., adresu (duomenys neskelbtini), rastas neblaivus O. C., viename iš kambarių išmėtyti įvairūs maisto produktai, rasta smėlio spalvos piniginė, kurioje buvo D. P. vardu išduoti dokumentai. O. C. paaiškino, jog šiuos daiktus rado vakar pakelėje, ištraukė 115 eurų, kitus pinigus jis pragėrė. Pinigus ir daiktus jis atidavė savanoriškai. Daiktai buvo nufotografuoti (b.l. 32-41). Įrodymų vertinimas, teismo išvados Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ jam skirtina bausmė. Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu.

Tiek slapta, tiek atvirai pagrobdamas svetimÄ turtÄ kaltininkas gauna turtinę naudÄ , padaro žalÄ turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis O. C. 2019-07-24 pagrobė svetimÄ D.

P. priklausantį turtÄ . Esminis kaltinamojo O. C. argumentas yra tai, kad jo veika neteisingai įvertinta kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes radęs maiÅ¡Ä ar maiÅ¡us (jis tiksliai neatsimena), jis nežinojo, kam jie priklauso ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo palikti. Nors ir supranta, kad tai svetimas turtas. Buvo iÅ¡gėręs alaus, o kuomet namuose apžiÅ«rėjo atsineÅ¡tus maiÅ¡us ir aptiko maisto produktus, pinigus bei dokumentus, dėl neblaivumo ir galimų problemų su policija nutarė niekur nesikreipti ir turto savininko neieÅ¡koti, todėl pradėjo leisti rastus pinigus.

MaiÅ¡ai buvo tvarkingi ir apynauji, akivaizdžiai matėsi juose esantys produktai, o Å¡alia maišų netoliese stovėjo paspirtukas bei dviratis. Todėl laikyti maiÅ¡us su daiktais iÅ¡mestu ir beÅ¡eimininkiu turtu kaltininkas negalėjo. Skubiai pasiÅ¡alinęs iÅ¡ vagystės vietos, savo namuose kaltinamasis apžiÅ«rėjo turinį ir aiÅ¡kiai negalėjo nesuvokti, kad pasisavina svetimÄ turtÄ , kadangi ten buvo ne tik maisto produktai, pinigai, bet ir nukentėjusiosios asmeniniai dokumentai: pensininkės pažymėjimas, SEB banko kortelė ir kt.

Nukentėjusioji su anÅ«kais buvo Å¡alia tos vietos, kaltinamasis negalėjo nematyti dviračio bei paspirtuko, todėl netgi kilus abejonių dėl laikinai palikto turto savininko, jis galėjo palaukti, tačiau to tyčia nedarė ir su maiÅ¡ais skubiai pasiÅ¡alino iÅ¡ tos vietos. Tokiu bÅ«du, kaltinamasis O. C. žmonių lankymosi vietoje radęs paliktÄ svetimÄ turtÄ , užuot palaukęs laikinai jį palikusio ir sugrįšiančio jo paimti savininko arba atidavęs jį galimiems saugotojams (Å¡iuo atveju – namo, esančio namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, b.l.14, parduotuvės „Maxima“ administracijai), jį pasisavino, todėl jo veiksmai teismo vertinami kaip svetimo turto pagrobimas.

Tokia yra ir kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-41/2009, 2K-282/2012). Taip veikdamas O. C. neabejotinai suvokė, kad paima svetimÄ daiktÄ , numatė, kad nukentėjusioji jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to norėjo, taigi - veikė tyčia. Tokiomis aplinkybėmis O. C. veiksmai vertintini kaip neatlygintinis neteisėtas svetimo turto ir užvaldymas, ir pasisavinimas. Tai, kad, anot kaltinamojo, jis nežinojo tikrojo daiktų savininko, kvalifikavimo nekeičia, kadangi jis pats pripažįsta, jog suvokė, kad pasisavina svetimÄ turtÄ .

Jo veika kvalifikuojama teismo kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kartu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai. Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, t.y. bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį.

BK 54 straipsnis nustato bendrus bausmės asmeniui skyrimo pagrindus, įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus ir tikslus. Kaltinamojo O. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusikaltimo padarymo faktÄ , atsiprašė nukentėjusiosios. Teisiamas 4 kartÄ , tačiau ankstesnieji teistumai iÅ¡nykę. Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.). PrieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ nedirbo, nebuvo registruotas užimtumo tarnyboje, 2019 metais baustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 str. (smulki vagystė), 528 str. 1 d. (gyvenimas be asmens tapatybės kortelės arba paso).

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalis už šį nusikaltimÄ numato kelias alternatyvias bausmes, tarp jų - laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Ä®vertinus visas baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytÄ veikÄ skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nevirÅ¡ija įstatymo sankcijoje numatyto Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkio. Taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos dėl paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu.

Nuteistajam skirtini teismo įpareigojimai. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusiosios D. P. 127 eurų sumos dydžio civilinis ieÅ¡kinys įrodytas ir tenkintinas. O. C. privalo atlyginti jo kaltais veiksmais nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-307 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a : O. C. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Ä®pareigoti nuteistÄ jį bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Nukentėjusiosios D. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiosios turtinei žalai atlyginti 127 eurus. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomÄ jÄ priemonę nuteistajam - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - panaikinti. Nuosprendis 20 dienų terminu gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Borkovski