2019-11-18 Nr. BB-6123-1-03-6-00012-2016-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-843/2019

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00012-2016-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo E. B. kasaciniu skundu dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties, prašymu sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis E. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jį išteisinti. Taip pat prašo sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, vadovavosi neleistinais, BPK priemonėmis nepatvirtintais įrodymais, taigi, pažeidė duomenų (įrodymų) leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 4 dalis) bei BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino E. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo teigimu, byloje nepašalintos visos abejonės, o teismų išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad iš esmės nuteistasis neigia savo kaltę ir nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu. Nors skunde formaliai ir nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, t. y., BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimai, netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, tačiau šie teiginiai deklaratyvūs, grindžiami ne teisiniais argumentais, o tik dėstant įvairius faktus, kritikuojant teismų išvadas ir pateikiant savą aplinkybių vertinimą. Tuo tarpu tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomi BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, gali būti tenkinami ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde vien tik reiškiama nuomonė, jog teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, o tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos. Šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai dėl duomenų rinkimo tvarkos pažeidimų, įrodymų neatitikimo BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytiems įrodymų leistinumo reikalavimams nebuvo kelti nuteistojo apeliaciniame skunde, o tuo tarpu pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas