Legislator Case Law & Legislation
2019-11-27 Nr. AB-22288-3-63-3-01939-2019-9 AI generated

2019-11-27 Nr. AB-22288-3-63-3-01939-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-11-27 Nr. AB-22288-3-63-3-01939-2019-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-11-27 Nr. AB-22288-3-63-3-01939-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Hidrostatyba“ skundą ir sustabdė Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-15 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-702-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01939-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hidrostatyba“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo termino pratęsimo“; 2) sustabdyti Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) nustatyti dviejų mėnesių papildomą 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo terminą; 4) netenkinus skundo dalies dėl papildomo dviejų mėnesių 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-5 įvykdymo termino nustatymo, įpareigoti atsakovą pratęsti (nustatyti) dviejų mėnesių 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo terminą.

Bendrovė prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjo teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala Bendrovei, taip pat teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Bendrovei atsirastų ne tik žymi finansinė žala, ji būtų priversta keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, kas aiškiai apsunkintų Bendrovės ekonominę ar socialinę padėtį. Be to, nevykdant pakartotinio privalomojo nurodymo, Bendrovei neišvengiamai bus taikoma administracinė atsakomybė, o teismui tenkintus skundą – sprendimo įgyvendinimas gali apsunkėti arba tapti negalimas.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Hidrostatyba“ skundą ir sustabdė Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-15 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių skundui keliamus reikalavimus, todėl jį priėmė.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui pagrįsti, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą jos taikymui siekiant užtikrinti skundo reikalavimą, t. y. yra pagrindas manyti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, kad yra reali grėsmė tokios žalos atsiradimui. Todėl teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareikštam skundo reikalavimui užtikrinti tenkino.

III. Atsakovas Departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, bei pareiškėjo prašymo netenkinti.

Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo panaikinti Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo termino pratęsimo“, kuris yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. UAB „Hidrostatyba“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 neskundė, jis yra teisėtas, pagrįstas, galiojantis ir nėra šios bylos dalykas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo stabdyti pakartotinio privalomojo nurodymo galiojimą ir vykdymą. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į Aplinkso apsaugos agentūra su paraiška taršos leidimui pakeisti, nėra pagrindas pratęsti pakartotinio privalomo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi pakartotinis privalomasis nurodymas buvo duotas nutraukti Kalvių karjere gamybinių nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui, t. y. pakartotinis privalomasis nurodymas duotas ir nustatytas terminas ne taršos leidimui gauti, bet nutraukti teršalų išleidimą į gamtinę aplinką. Šiuo privalomuoju nurodymu siekiama, kad būtų nutrauktas prioritetinės pavojingos medžiagos – gyvsidabrio išleidimas į gamtinę aplinką neturint tam išduoto leidimo.

Pareiškėjas UAB „Hidrostatyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą.

Pareiškėjas pabrėžia, jog Bendrovės prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais. Pareiškėjas prašo ne tik panaikinti Departamento 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, tačiau ir nustatyti dviejų mėnesių papildomą 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo terminą arba įpareigoti atsakovą pratęsti (nustatyti) dviem mėnesiams 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo terminą. Taip pat pareiškėjas nesutinka, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. KLAKKS-15 nėra šios bylos dalykas. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bylos nagrinėjimas netektų prasmės ir pareiškėjas būtų patyręs neproporcingai dideles neigiamas finansines pasekmes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas tenkino pareiškėjo UAB „Hidrostatyba“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdė Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-15 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šioje byloje ginčija Departamento 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo termino pakartotinio pratęsimo“. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, prašė teismo sustabdyti Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti Kalvių karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodo, kad ginčijamas Sprendimas sukelia jam neproporcingai dideles finansines pasekmes, tačiau prašo sustabdyti Departamento 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15, kurio pareiškėjas šioje byloje neskundžia, galiojimą ir vykdymą. Be to, pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam kilsiančias finansines pasekmes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, jog Departamento 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. KLAKKS-15 priimtas nustačius, kad UAB „Hidrostatyba“ Kalvių karjero gamybinės bazės į gamtinę aplinką išleidžiamose gamybinėse nuotekose yra gyvsidabrio, priskiriamo prie prioritetinių pavojingų medžiagų. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neabejotiną išvadą, kad dėl tokios veiklos nėra ir negali būti padaryta žala aplinkai, dėl ko kyla abejonių, ar šiuo atveju sustabdžius privalomojo nurodymo galiojimą ir vykdymą nebūtų nepažeistas viešasis interesas. Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017).

Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 galiojimą ir vykdymą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalis, kuria sustabdytas Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 galiojimas ir vykdymas, naikinama, o pareiškėjo UAB „Hidrostatyba“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė