2020-06-17 Nr. AB-12202-3-61-3-00267-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-347-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00267-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. O3-672 bei 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. O3-681.

Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. O3-672 dalį, nutarimu paskirtą baudą sumažino iki 181 887,05 Eur baudos. Kitą pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-164-261/2020 pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš viso 32 109,98 Eur.

Atsakovas Komisija atsiliepimo dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1 155,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už 2016 m. sausio 22 d. atskirojo skundo parengimą perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taip pat ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2008 m. vasario 26 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate D. G.. Pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad prašomas priteisti 32 109,98 Eur išlaidas sudaro: 1) 6 723,80 Eur – 2016 m. sausio 20 d. skundo teismui parengimas; 2) 3 704,85 Eur – 2016 m. sausio 22 d. atskirojo skundo parengimas; 3) 3 134,78 Eur – atsakovo 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. atsiliepimų analizė ir bylinėjimosi strategijos rengimas; 4) 8 291,28 Eur – 2016 m. birželio 21 d. papildomų paaiškinimų rengimas ir naujų įrodymų teikimas; 5) 3 613,73 Eur – pasirengimas 2016 m. spalio 18 d. posėdžiui ir dalyvavimas jame; 6) 2 693,04 Eur – 2018 m. balandžio 3 d. papildomų paaiškinimų rengimas ir naujų įrodymų teikimas; 7) 3 044,63 Eur – pasirengimas 2018 m. balandžio 10 d. teismo posėdžiui ir 903,87 Eur – dalyvavimas 2018 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje.

Teismas nustatė, kad 6 723,80 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už skundo parengimą teismui pagrindžia pareiškėjo pateikta 2016 m. vasario 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 32923. Advokatė D. G. teismui elektroninių ryšių priemonėmis 2016 m. sausio 20 d. pareiškėjo vardu pateikė skundą. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į skundo pateikimo teismui datą, taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 735,1 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už pareiškėjo skundo parengimą pagal Rekomendacijas yra 1 837,75 Eur (2,5 x 735,1 Eur). Pareiškėjo už skundo parengimą prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią galimą priteisti sumą, todėl teismas prašomą priteisti sumą už šią teisinę paslaugą sumažino iki 1 837,75 Eur sumos.

Teismas dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų – 3 134,78 Eur – už atsakovo 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. atsiliepimų analizę ir bylinėjimosi strategijos rengimą, nurodė, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia 2016 m. kovo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 33282 ir Nr. 33630. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 8 291,28 Eur už papildomų paaiškinimų rengimą ir naujų įrodymų teikimą į atsakovo pateiktus atsiliepimų argumentus, šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžia PVM sąskaita faktūros: 2016 m. gegužės 27 d. Nr. 33944, 2016 m. birželio 29 d. Nr. 34628, 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 34984 ir 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. 35251. Teismas vertino, kad minėtos pareiškėjui teiktos paslaugos laikytinos vienos rūšies teisinėmis paslaugomis – paaiškinimų teismui rengimas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už tokių teisinių paslaugų teikimą taikomas 0,4 koeficientas. Už minėtą teisinę paslaugą – 2016 m. birželio 21 d. paaiškinimų teismui rengimą su naujais įrodymais, įskaitant ir bylinėjimosi strategijos formavimą, pareiškėjas prašo priteisti 11 426,06 Eur (3 134,78 Eur + 8 291,28 Eur). Kadangi ši teisinė paslauga teikta 2016 m. birželio 21 d., teismas, apskaičiuodamas maksimalų galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį taikė 2015 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 756,9 Eur. Teismas sprendė, kad maksimali priteistina suma už 2016 m. birželio 21 d. paaiškinimų teismui rengimą, įskaitant ir bylinėjimosi strategijos derinimą, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, yra 302,76 Eur (0,4 x 756,9 Eur). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma viršija maksimalią galimą priteisti sumą, teismas ją sumažino iki 302,76 Eur.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomų priteisti 2 693,04 Eur už 2018 m. balandžio 3 d. papildomų paaiškinimų rengimą ir naujų įrodymų teikimą teismui, nurodė, kad šias išlaidas pagrįsti pareiškėjas pateikė 2018 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 41379. Remdamasis Rekomendacijų 8.16 punktu, 2017 m. IV ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 884,8 Eur, kadangi ši teisinė paslauga teikta 2018 m. balandžio 3 d., teismas sprendė, kad maksimali priteistina suma už minėtą teisinę paslaugą yra 353,92 Eur (0,4 x 884,8 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti suma viršija maksimalią galimą priteisti sumą, todėl teismas ją sumažino iki 353,92 Eur sumos.

Teismas pareiškėjo prašymo priteisti 3 613,73 Eur už pasirengimą 2016 m. spalio 18 d. posėdžiui ir dalyvavimą jame, remdamasis Rekomendacijų 9 punktu, nepriteisė, kadangi pareiškėjo atstovė D. G. dalyvavo 2016 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, kuris truko 3 min.

Teismas nurodė, kad pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3 044,63 Eur už pasirengimą 2018 m. balandžio 10 d. teismo posėdžiui ir 903,87 Eur už dalyvavimą šiame teismo posėdyje. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2018 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 41594. Teismas pažymėjo, kad pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje laikytinos vienos rūšies teisinėmis paslaugomis, už kurias priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant Rekomendacijų 9 ir 8.19 punktus. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovė dalyvavo 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 53 min., todėl, remdamasis Rekomendacijų 9 punkte nustatytomis apvalinimo taisyklėmis, 2017 m. IV ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 884,8 Eur, taikydamas Rekomendacijose nustatytą 0,1 koeficientą už šią teisinę paslaugą, sprendė, kad maksimali pareiškėjui priteistina suma yra 176,96 Eur (88,48 Eur x 2 val.).

Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, pasirengimas 2018 m. balandžio 10 d. teismo posėdžiui truko 14,08 val., todėl maksimaliai galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už šią teisinę paslaugą yra 1 245,80 Eur. Teismas vertino, kad nurodytas pasirengimo teismo posėdžiui laikas ir prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga ir neprotinga, todėl ją sumažino iki 622,90 Eur.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad skundo tenkinimo atveju pareiškėjui iš atsakovo už nurodytas teisines paslaugas galėtų būti priteisiama iš viso 3 315,29 Eur (1 837,75 Eur + 302,76 Eur + 353,92 Eur + 176,96 Eur + 622,90 Eur + 21 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies – Komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. O3-672 dalis pakeista sumažinant paskirtą baudą iki 181 887,05 Eur, o Komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-672 pareiškėjui paskirtas 600 000 Eur baudos dydis, teismas vertino, kad tenkinta pareiškėjo 34,84 proc. skundo dalis (kiekvieną skundžiamą Komisijos nutarimą laikant savarankišku materialiuoju reikalavimu), todėl priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį apskaičiavo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ir pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priteisė 1 155,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pareiškėjo prašymo dalį dėl 3 704,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už 2016 m. sausio 22 d. atskirojo skundo rengimą priteisimo, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ši byla buvo inicijuota pareiškėjo dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad Komisija 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-672 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veikla“ (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui skyrė sankciją už tai, kad šis sąmoningai nepateikė informacijos, kuri buvo reikalinga pareiškėjo planiniam patikrinimui atlikti, kurio metu buvo siekiama įvertinti 2012–2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą. Atlikus pareiškėjo patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kurių pagrindu 2012–2014 metais nepagrįstai gavo pajamų. Tokie sąmoningi pareiškėjo veiksmai, t. y. delsimas teikti patikrinimo metu reikiamą informaciją bei dokumentus, prieštaringos ir neišsamios informacijos teikimas, itin užvilkino patikrinimo procesą, o tai nulėmė, jog vartotojams buvo grąžinta tik dalis patikrinimo metu nustatytų lėšų. Dalis lėšų nėra grąžinta iki šiol, nes pareiškėjas nutraukė veiklą tuo pagrindu, kad 2017 m. kovo 29 d. baigėsi tarp pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės bei kitų šalių 2002 m. vasario 1 d. sudaryta šilumos tinklų nuomos sutartis.

Atsakovo įsitikinimu, vertinant bylinėjimosi išlaidų priteisimą, būtina įvertinti paminėtas aplinkybes, kitaip tariant, teismo sprendimas turėtų būti ne tik formaliąja prasme teisėtas, bet ir byloje turėtų būti atstatytas teisingumas neapsiribojant tik formaliu teisės taikymu. Bylos medžiaga, atlikto patikrinimo rezultatai bei atitinkamai teismo 2018 m. gegužės 8 d. įsiteisėjęs sprendimas (toliau – ir Sprendimas) patvirtinta pareiškėjo savanaudiškus bei tyčinius veiksmus. Tarybos nuomone, būtų neteisinga Sprendimo baigtį įvertinti tik iš formaliosios pusės ir pareiškėjui, atlikusiam reguliuojamos veiklos pažeidimą (kuriuo buvo siekiama sutrukdyti atliekamam pareiškėjo patikrinimui), kuris taip pat buvo pripažintas įsiteisėjusiu teismo Sprendimu, priteisti Tarybai atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant teisingumo principo sampratą bei teismų vaidmenį įgyvendinant teisingumą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tarybos vertinimu, nepaisant to, kad vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui suteikta formalioji teisė reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau vertinant pareiškėjo veiksmus ir Komisijos priimtų sprendimų tikslingumą ginant viešąjį interesą, akivaizdu, jog būtų neteisinga priimti sprendimą, kuriuo būtų įpareigojama Taryba atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo atsižvelgti į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaujantis teismui suteikta teise priimti teisingą sprendimą įvykdyti teisingumą. Priešingu atveju susiklostytų tokia situacija, kai ūkio subjektas, ignoravęs visuotinai taikomas normas, gautų kompensaciją už patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė dėl paties ūkio subjekto neteisėtų veiksmų.

Taryba akcentuoja, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos šalių sąžiningumo, jų patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių. Tai reiškia, kad teismas nėra įpareigotas vertinti išimtinai tik formalią bylos baigtį ar išimtinai patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet taip pat privalo įvertinti bylos šalių sąžiningumą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tarybos įsitikinimu, vertinant pareikėjo sąžiningumą bei kitas minėtas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atliktais veiksmais, siekiant įgyvendinti byloje teisingumą, bylinėjimosi išlaidos byloje neturėtų būti priteistos.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, kadangi bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteistos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, išlaidų dydis yra teisingas, jas apskaičiavus remiantis nuosekliai vystoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pareiškėjas teigia, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės teismai gali nesilaikyti dviem atvejais: 1) esant netinkamam proceso šalių elgesiui, t. y. įvertinus procesinių teisių ir pareigų sąžiningumą; 2) įvertinus ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.). Pažymi, kad aptariamu atveju nebuvo nustatyta tokių aplinkybių egzistavimo, kuriomis remiantis būtų galima pateisinti nukrypimą nuo ABTĮ nustatytų bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė ir teisinė situacija, kai pareiškėjo skundas ginčijant Tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. O3-672, kuriuo jam paskirta 600 000 Eur bauda, iš dalies patenkintas, kadangi Tarybos veiksmai apskaičiuojant mokėtinos baudos dydį pripažinti neteisėtais, t. y. Nutarimu skirtas 600 000 Eur baudos dydis įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas nepagrįstu, neadekvačiu ir sumažintas iki 181 887,05 Eur. Sprendime nurodyta, kad nebuvo pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kuriomis nepagrįstai rėmėsi Taryba, spręsdama dėl baudos dydžio.

Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl nukrypimo nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos tuomet, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau tai nulemia ne atsakovo neteisėti veiksmai, o kitos aplinkybės, kaip, pvz., skiriama mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda dėl sunkios pažeidėjo materialinės padėties. Atitinkamai, toks atsakovas – sankciją skyręs subjektas – negali būti laikomas atsakingu dėl kitos šalies teismo išlaidų atsiradimo. Tačiau akivaizdu, kad aptariamu atveju situacija yra priešinga – Bendrovei baudos dydis sumažintas nustačius neteisėto baudos dydžio apskaičiavimo aplinkybę, t. y. esant neteisėtiems Tarybos veiksmams. Tai patvirtina, jog byloje nėra jokio pagrindo taikyti ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį.

Be to, laikantis teisės aktų reikalavimų pareiškėjui apskaičiuotas maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis, kuris proporcingai sumažintas tenkinant pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimo procentinę dalį. Tokia skundžiamos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio skaičiavimo logika atitinka nuosekliai vystomą teismų praktiką, t. y. būtent toks bylinėjimosi išlaidu apskaičiavimo modelis, kokį nutartimi pritaikė pirmosios instancijos teismas, yra pripažįstamas ir savo ruožtu laikomas atitinkančiu teisingumo principą teismų praktikoje. Taigi Bendrovei paskirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidų dydis, proporcingas jos patenkintų reikalavimų daliai, yra pripažintinas teisėtu ir teisingu.

Pareiškėjas teigia, kad nutartis yra teisėta, o ja Bendrovei paskirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo principą, kadangi jos priteistos atsižvelgiant į įsiteisėjusiu sprendimu pripažintą aplinkybę, kad Taryba, skirdama Bendrovei baudą, neteisėtai/nepagrįstai nustatė baudos skyrimo aplinkybes. Taryba pareiškėjo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikė pažeidimo pavojingumą, trukmę bei dėl jo kilusias pasekmes, todėl pareiškėjui skyrė 600 000 Eur dydžio baudą. Sprendimu nustatyta, kad Taryba šių aplinkybių niekaip nekonkretizavo, detaliau jų neišdėstė, todėl vertino tai kaip Tarybos Nutarimo trūkumą, kuris apsunkino galimybę pareiškėjui gintis dėl nurodytų aplinkybių, t. y. nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o priešingai – tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nustačius neteisėtus Tarybos veiksmus apskaičiuojant baudos dydį, bauda buvo sumažinta iki 181 887,05 Eur. Taigi Sprendimu Tarybos Nutarimas iš dalies pakeistas, apginant Tarybos neteisėtais veiksmais pažeistas pareiškėjo teises. Tokiu atveju, nutartimi pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos tampa akivaizdžia priemone, užtikrinančia teisę į teisminę gynybą, kaip to ir siekiama šiuo teisiniu institutu bei patvirtina nutarties teisėtumą ir atitiktį teisingumo principui.

Pažymi, kad teisiniai santykiai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra savarankiški materialiniai teisiniai santykiai, o procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Todėl nutartis, kuri priimta ne tik formaliai pritaikius įstatymo nuostatas, o taip pat įvertinus sprendimu pripažintas aplinkybes, yra ne tik teisėta, bet ir neabejotinai teisinga.

Pareiškėjas teigia, kad Taryba nutarties teisėtumą ginčija manipuliuodama aplinkybėmis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas jau pasisakė sprendime, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi paliko galioti. Atskirajame skunde Taryba teigia, kad pareiškėjui skyrė baudą dėl sąmoningo informacijos nepateikimo, šiais veiksmais vartotojams neva negrąžinta dalis lėšų, todėl pareiškėjui neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu sprendime šios aplinkybės vertinamos kitaip nei pateikta atskirajame skunde: 1) konstatuota, kad pareiškėjas Tarybai pateikė visą prašomą informaciją ir ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti Tarybos nurodymus; 2) tiesioginė žala vartotojams nenustatyta. Todėl šios aplinkybės pripažintos pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis ir, atitinkamai, taip pat sudarančiomis pagrindą sumažinti Tarybos pareiškėjui paskirtą baudos dydį.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarybos veiksmai, atskirajame skunde iš naujo kvestionuojant įsiteisėjusiame teismo sprendime įvertintas aplinkybes, prieštarauja tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, jog galutinai išsprendus šalių ginčą, jis negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, tokiu sprendimu neturėtų būti abejojama ir jis nekvestionuojamas, užtikrinant santykių stabilumą.

Tarybos pateiktas atskirasis skundas ir jame nurodyti argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir atitinka teisingumo principą, todėl ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atsakovas Taryba atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tenkinus pareiškėjo skundo dalį, teismo vertinimu – 34,84 proc., ir sumažinus skundžiamu Nutarimu paskirtą baudą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 155,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad šiuo atveju pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, byla inicijuota dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, bylos medžiaga, atlikto patikrinimo rezultatai bei įsiteisėjęs teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimas patvirtinta pareiškėjo savanaudiškus bei tyčinius veiksmus. Nors ABTĮ 40 straipsnio nuostatomis pareiškėjui suteikta formalioji teisė reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau vertinant pareiškėjo veiksmus ir Tarybos (Komisijos) priimtų sprendimų tikslingumą ginant viešąjį interesą, būtų neteisinga įpareigoti Tarybą atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str., Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 47 str. 1, 2 d.). Teisė į teisminę gynybą nėra vien procesinio pobūdžio teisė, kuri galėtų būti tapatinama su teise kreiptis į teismą. Teisė į teisminę gynybą apima ir byloje dalyvaujančių asmenų teisę, kad teismas priimtų procesinį sprendimą, atitinkantį tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius ir procesinę padėtį byloje.

Teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą ir galimybėmis susigrąžinti pagrįstas, racionalias išlaidas. Manytina, jog šiuo tikslu įstatymų leidėjas administracinių bylų teisenoje yra įtvirtinęs bylinėjimosi išlaidų institutą, kuris reglamentuojamas ABTĮ VI skyriaus nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 375–388; 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-884/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; ir kt.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis ABTĮ įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, bet įvertinti visas su byla susijusias reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-603/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3109/2011, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-822/2020). Tai iš esmės atspindi ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020).

Apskritai, bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-959-575/2016, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-206-552/2020).

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinė byla nėra sprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai taip pat nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, kita vertus, šie klausimai yra glaudžiai susiję, nes administracinės bylos baigtis dėl tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo nulemia bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jų paskirstymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 375–388; taip pat išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 29, 2015, p. 452–467). Teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šioje byloje prašė panaikinti Komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. O3-672, kuriuo pareiškėjui paskirta 600 000 Eur bauda, bei 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. O3-681, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas per 5 darbo dienas nuo nutarimo gavimo dienos pašalinti 2015 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatuotus pažeidimus ir pateikti Komisijai: 1) UAB „Vilniaus energija“ metinę atskaitomybę su audito išvada už 2014 metus; 2) 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių sąrašą. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad Nutarimu paskirta bauda yra neproporcingai didelė, ši bauda nėra kompensacinio pobūdžio, t. y. ja siekiama vienareikšmiškai nubausti už tariamą teisės aktų pažeidimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendime, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi paliktas galioti, sprendė, kad Komisija pagrįstai ginčijamu 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-672 konstatavo UAB „Vilniaus energija“ padarytus pažeidimus laiku nepateikus informacijos už 2014 m., tačiau įvertinęs pareiškėjo pažeidimo padarymo aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, taip pat pareiškėjo pozityvius veiksmus šalinant teisės akto pažeidimus, teisingumo ir proporcingumo principus, konstatavo, kad Nutarimu paskirta 600 000 Eur dydžio bauda yra neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui.

Pirmosios instancijos teismas minėtame sprendime nurodė, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų Komisijos nurodymams įgyvendinti, tačiau nustatytais terminais to nepadarė, tai sąlygojo aplinkybę, kad Komisija negalėjo laiku užbaigti pareiškėjo patikrinimo ir nustatyti 2016 m. šilumos bazinės kainos dedamųjų. Nustačius aktyvius pareiškėjo veiksmus, taip pat tai, kad dalį prašytos informacijos pareiškėjas Komisijai pateikė, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu pareiškėjui paskirta bauda turėtų būti mažinama. Komisija atsakomybę didinančiomis aplinkybėmis nurodė pažeidimo pavojingumą, trukmę bei dėl jo kilusias pasekmes, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas šių aplinkybių niekaip nekonkretizavo, detaliau jų neišdėstė, tai vertino kaip Nutarimo trūkumą, apsunkinusį galimybę pareiškėjui gintis dėl nurodytų aplinkybių. Teismas Nutarimo dalį pakeitė ir paskirtą baudą sumažino iki 0,1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, t. y. iki 181 887,05 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju įvertinus byloje kelto ginčo esmę, pareiškėjo poziciją ir nagrinėjamos bylos baigtį teisių ir pareigų visumos požiūriu, kuri buvo realiai naudinga pareiškėjui, nenustačius, kad pareiškėjo procesinis elgesys buvo netinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, nėra pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio nepasisako, kadangi atsakovas atskirajame skunde jokių argumentų dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jo aritmetinio apskaičiavimo nenurodo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė