23b64fcd-9040-43ce-aa5a-df6f875da8eb · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-387/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57512-2016-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.6.6, 1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.12.2.1; 1.2.22.1.1; 1.2.29.1.1; 1.2.29.6; 1.2.29.9; 2.1.2.7; 2.1.2.4; 2.1.2.12; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.5; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.2.22; 2.2.2.2.7; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1; 2.4.7 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 12 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo miÅ¡ri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Liudvinavičienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui, nuteistiesiems P. P., D. R., A. R., R. R., A. K., gynėjams advokatams Arvydui Gudui, Romaldui Briliui, Karoliui Rugiui, Gintui Matulevičiui, Dainiui Gudui, Dainiui Dargevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

R., R. R., D. R., nuteistojo P. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo, nuteistojo A. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo: P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. P. P. dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Fendt traktoriaus epizodas) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtÄ keičiančiose programose; - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvų epizodas) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, ir nustatyta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda ir 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtÄ keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, kurį D.

R. praleido laikinai sulaikytas (suimtas) nuo 2017 m. sausio 1 d. 18:10 val. iki 2017 m. sausio 3 d. 14 val. ir nuo 2017 m. gegužės 6 d. 15:05 val. iki 2017 m.  gegužės 8 d. 14:45 val. (4 paros), vienÄ parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirta galutinė bausmė 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda ir 1 metų 2 mėnesių ir 22 dienų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtÄ keičiančiose programose.

A. R. pripažinta kalta ir nuteista: - pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvų epizodas) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, ir nustatyta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, kurį A. R. praleido laikinai sulaikyta nuo 2017 m. gegužės 6 d. 02 val. iki 2017 m. gegužės 6 d. 16:04 val. (1 para), vienÄ parÄ prilyginant 2 MGL, ir paskirta galutinė subendrinta 98 MGL (3690,68 Eur) dydžio bauda.

A. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) ir šioje dalyje baudžiamoji byla nutraukta. R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvų epizodas) 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvų epizodas) 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvų epizodas) subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, kurį R. R. praleido laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 5 d. 22:55 val. iki 2017 m. gegužės 6 d. 12:30 val. (1 para), vienÄ parÄ prilyginant 2 MGL, ir paskirta galutinė subendrinta 148 MGL (5573,68 Eur) dydžio bauda. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, - pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) laisvės atėmimo bausme 1 metams 4 mėnesiams; - pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams; - pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvų epizodas) laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvų epizodas) laisvės atėmimo bausme 7 mėnesiams; - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams; - pagal BK 304 straipsnio 1 dalį 50 parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmė pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvų epizodas) subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalini sudėjimo būdu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 9 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, kurį A. K. praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. gegužės 5 d. 18:20 val. iki 2018 m. vasario 22 d. (9 mėnesiai 18 parų). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. K. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programose.

Ä®siteisėjus skundžiamam Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiui, nuspręsta: - traktorių Fendt 514, VIN (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti Danijos draudimo bendrovei „Codan“ veikiančiai per įgaliotÄ atstovÄ UAB „Alfa Baltic“; - krautuvus Manitou MLT 634-120 VIN: (duomenys neskelbtini)ir Manitou MLT 634-120 VIN: (duomenys neskelbtini)grÄ Å¾inti Didžiosios Britanijos draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ veikiančiai per įgaliotÄ atstovÄ UAB „Alfa Baltic“; - traktorių John Deere ir krautuvÄ Manitou MLT741, kurie buvo grÄ Å¾inti UAB „Alfa Baltic“, jiems ir palikti; - du ekskavatoriaus kauÅ¡us ir dvi metalines rampas grÄ Å¾intus savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A.

Ž., palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį VW Passat CC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ A. K. konfiskuoti 1750 Eur, 120 zlotų ir 10 Didžiosios Britanijos svarų. 4600 Eur grÄ Å¾inti G. K.. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį Dodge Sprinter 2500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 5 d. kratos pas A.

K. metu paimtus lėktuvo įlaipinimo bilietÄ ir valiutos pardavimo bei keitimo kvitus, keleivio bilietÄ , kvitus bei popieriaus lapelį su užraÅ¡u, pakuotę su tabletėmis „Clonazepam“, popieriaus lapus su užraÅ¡ais ir A4 formato lapÄ su užraÅ¡ais, paimtus apžiÅ«rint A. K. automobilį „VW Passat“, dokumentÄ ne lietuvių kalba, paimtÄ kratos metu pas R. R., traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)bei techninės apžiÅ«ros talonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus kratos metu pas D.

R., sunaikinti. 2017 m. gegužės 5 d. kratos, atliktos pas A. K. metu, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sav. paimtus dokumentus, grÄ Å¾inti G. K.. Traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kitus dokumentus, dokumentus, paimtus reikalaujamų daiktų pateikimo metu iÅ¡ (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus, dokumentus (krovinio pervežimo užsakymÄ â€“ sutartį ir krovinio automobilio kelionės lapÄ ), mobilųjį telefonÄ â€žNokia“, paimtus reikalaujamų daiktų pateikimo metu iÅ¡ R.

P., 2 vnt. valstybinių numerių, nuimtus nuo 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 6 d. kratos metu pas A. R. ir D. R. rastų traktorių, perduoti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr.(duomenys neskelbtini). Dokumentus (praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti ratinį traktorių, kvitÄ už sumokėtÄ Ä¯mokÄ , pirkimo-pardavimo sutartį), paimtus reikalaujamų daiktų pateikimo metu iÅ¡ (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus, grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijai.

Dujinį pistoletÄ , paimtÄ kratos metu pas A. R., konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ banko „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę, paimtÄ reikalaujamų daiktų pateikimo metu iÅ¡ A. K., grÄ Å¾inti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. 20 tablečių klonazepamo, kurios saugomos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre sunaikinti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ A. K. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti likusiÄ konfiskuotino turto vertę – 84453,08 Eur.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. D. R., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 18 d. ‑ 2014  m. liepos 11 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, iÅ¡ asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , L. R. vardu už 100 000 eurų įgijo didelės vertės žemės Å«kio technikÄ â€“ traktorių „Fendt 514 ProfilPlius“, 98 269,48 Eur vertės, žinodamas, kad Å¡is traktorius gautas nusikalstamu bÅ«du – pagrobtas Danijos Karalystėje ir įteisintas Lietuvos Respublikoje, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis originalų traktoriaus identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini) pakeitus į identifikavimo numerį 415211433, pakeičiant du paskutinius simbolius iÅ¡ „12“ į „33“ bei įregistravus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės Å«kio skyriuje ir gavus įteisinimÄ pagrindžiančius dokumentus – registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini).

2. Taip pat D. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 8 – 10 dienomis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, (kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , ir A. K., slapta pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas, kurių bendra vertė 1 400 eurų ir du ekskavatoriaus kauÅ¡us, kurių vieno vertė 250 eurų, kito – 350 eurų, bendra vertė 600 eurų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2 000 eurų turtinę žalÄ .

3. Taip pat D. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 17.00 val., namuose, adresu Alytus, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, Å¡eimos narei – sugyventinei G. K., suspaudė kairę rankÄ , taip smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ G. K. ir sukėlė fizinį skausmÄ , dėl poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje.

4. Taip pat D. R. nuteistas už tai, kad iÅ¡ anksto pažadėjo A. K. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , padėti realizuoti didelės vertės žinomai iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus daiktus, t. y. už tai, kad 2016 m. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 11 d., ieÅ¡kodamas asmens kuris galėtų įsigyti nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ â€“ žemės Å«kio technikÄ , pasiÅ«lė A. K. ir M.

J. turtÄ parduoti R. R., įkalbinėjo R. R. įsigyti Å¡iÄ technikÄ pigiau nei rinkoje nes pats turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ technikÄ â€“ traktorių, jį legaliai įteisinęs. R. R. sutikus, suvedė jį su A. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ bei tarpininkavo, bendraudamas su jais telefonu, dėl didelės vertės žemės Å«kio technikos – krautuvo „Manitou MLT 741“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 46324,51 Eur vertės ir traktoriaus „John Deere 6125R“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 58269,48 Eur vertės, atvežimo aplinkybių.

R. R. ir A. R. 2017 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku minėtÄ technikÄ pažadėjus nupirkti už 50 000 eurų, o vėliau iki 2017 m. gegužės mėn. nupirkus, padėjo A. K. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , realizuoti didelės vertės žemės Å«kio technikÄ , žinodamas, kad ji gauta nusikalstamu bÅ«du – pagrobta Jungtinėje Karalystėje.

5. Taip pat D. R. nuteistas už tai, kad iÅ¡ anksto pažadėjo A. K. ir M. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , padėti realizuoti didelės vertės žinomai iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytÄ turtÄ , t. y. už tai, kad 2016 m. gruodžio 8 – 10 dienomis iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)rajone kartu su A. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , pagrobę dvi aliuminines rampas ir jas panaudodami, t. y. parÅ«pindami priemones žinomai nusikalstamu bÅ«du gautam turtui ‑ technikai į krovininį automobilį pakrauti ir iÅ¡krauti, Å¡ias rampas 2017 m. sausio mėn. tiksliau nenustatytu laiku automobiliu Dodge Sprinter 2500 nugabeno į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), po to tarpininkavo tarp R.

R. ir A. K. bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , įkalbinėjo R. R. įsigyti Å¡iÄ technikÄ pigiau nei rinkoje nes pats turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ technikÄ â€“ traktorių, jį legaliai įteisinęs. Å iems sutarus dėl didelės vertės žemės Å«kio technikos pirkimo pardavimo, dėl technikos atgabenimo ir iÅ¡krovimo aplinkybių 2017 m. sausio 23 d., (duomenys neskelbtini)rajone, (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini), bendraudamas su jais telefonu ir susitikdamas su R.

K., padėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ A. K. bei asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , už 50 000 Eur parduoti didelės 122374,46 Eur vertės nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ â€“ krautuvÄ â€žManitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)ir krautuvÄ â€žManitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurie buvo pagrobti Jungtinėje Karalystėje.

6. P. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 50 eurų kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Žemės Å«kio ir melioracijos skyriaus vyriausiajam specialistui – už pageidaujamÄ jo neveikimÄ vykdant įgaliojimus – nepaisymÄ , kad praÅ¡ymÄ užregistruoti krautuvÄ â€žManitou MLT 634-120 LSU“ pateikė ne jo savininkas ar jo įgaliotas atstovas, nenuvykimÄ Ä¯ praÅ¡omo registruoti krautuvo buvimo vietÄ ir nepatikrinimÄ jo techninių ir eksploatacinių duomenų bei krautuvo „Manitou MLT 634-120 LSU“ užregistravimÄ vieÅ¡ajame registre savininko R. R. vardu, iÅ¡duodant jam valstybinius numerius (duomenys neskelbtini)ir registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

7. A. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 8 – 10 dienų laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ sodybos (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)rajone, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , ir D. K., slapta pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas, kurių bendra vertė 1400 eurų, ir du ekskavatoriaus kauÅ¡us, kurių vieno vertė 250 eurų, kito – 350 eurų, bendra vertė 600 eurų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 2000 eurų turtinę žalÄ .

8. Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 11 d., Jungtinėje karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , įgijo didelės vertės žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ â€“ žemės Å«kio technikÄ â€“ krautuvÄ â€žManitou MLT 741“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 46324,51 Euro vertės, ir traktorių „John Deere 6125R“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 58269,25 Euro vertės, žinodamas, kad technika pagrobta Jungtinėje Karalystėje. 2016 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, padedant D.

R., suradusiam asmenį galintį pirkti žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ â€“ R. R., suvedusiam pastarÄ jį su A. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis iÅ¡skirtas į atskirÄ , tartis dėl technikos įgijimo aplinkybių, 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2017 m. sausio mėn. pradžioje, su R. K. sutarus technikÄ pasaugoti, pargabeno Å¡iÄ technikÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini)rajono, (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijos, (duomenys neskelbtini)kaimÄ , (duomenys neskelbtini). Toliau įkalbinėjant R.

R. pigiau nei rinkoje už 50000 Eur įsigyti Å¡iÄ Å¾emės Å«kio technikÄ ir pastarajam sutikus tai padaryti su sÄ lyga, kad technika bus įteisinta, A. K., siekdamas nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ Ä¯teisinti, tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku – 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. laikotarpiu, su tyrimo nenustatytais asmenimis suklastojo krautuvo „Manitou MLT 741“ identifikavimo numerį (PIN) esantį rėmo deÅ¡inėje pusėje priekinėje dalyje naikinant ir perkalant visus simbolius į 595745, bei krautuvo gamyklinę lentelę su identifikaciniais numeriais.

Lentelę perdavė R. R., o pastarajam jÄ pritvirtinus, A. K. sutarė su R. K., kad krautuvui bus uždėti analogiÅ¡ko modelio krautuvo, registruoto A. R. vardu valstybiniai numeriai ir taip jis bus įteisintas A. R. vardu. Taip pat tyrimo tiksliai nenustatytu laiku 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. A. K. suklastojo traktoriaus „John Deere 6125R“ identifikavimo numerį (PIN) esantį rėmo deÅ¡inėje pusėje priekinėje dalyje naikinant ir perkalant numerio paskutinius 3 skaičius iÅ¡ 874 į 648.

Po to krautuvÄ â€žManitou MLT 741“ bei traktorių „John Deere 6125R“ tiksliai nenustatytu laiku 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. už 50 000 eurų pardavė R. R. A. R..

9. Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad ne anksčiau kaip 2017 m. sausio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, Jungtinėje karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , įgijo didelės vertės žemės Å«kio technikÄ â€“ krautuvÄ â€žManitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir krautuvÄ â€žManitou MLT634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bendros 122374,46 Eur vertės, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu bÅ«du – pagrobti Jungtinėje Karalystėje.

Ir vėliau šį nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ 2017 m. kovo – balandžio mėnesiais realizavo už 40 000 Eur parduodamas R. R.. NusikalstamÄ veikÄ A. K. padarė tokiomis aplinkybėmis. 2017 m. sausio mėn., sutarus su R. K. dėl technikos laikymo Lietuvoje R. R. Å«kio patalpose, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , ir D. K., panaudodami pagrobtas rampas, 2017 m. sausio 23 d. krautuvus pargabeno į (duomenys neskelbtini)rajonÄ , (duomenys neskelbtini)kaimÄ ir iÅ¡krovė R.

R. Å«kio patalpose. Po to, 2017 m. sausio – kovo mėn. tiksliau nenustatytu laiku įkalbinėjo R. R. pirkti Å¡iuos krautuvus už 50 000 eurų. R. R. sutikus tai daryti su sÄ lygÄ , kad krautuvai bÅ«tų įteisinti Lietuvoje, A. K. ėmėsi tai daryti. Tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. A. K. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojo krautuvo „Manitou MLT634-120“, identifikacinius numerius (PIN), perkalant paskutinius tris skaičius iÅ¡ „054“ į „861“, o R.

R. paÅ¡alino krautuvo gamyklinę lentele su krautuvo identifikaciniais numeriais. Toliau tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , siekiant įteisinti krautuvÄ , tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir metu pateikė D. A. krautuvo „Manitou MLT 634“ dokumentus su netikrais identifikaciniais numeriais bei pirkėjo R. R. duomenis bei paprašė jo suklastoti Å¡io krautuvo pirkimo pardavimo sutartį ir jį užregistruoti. D. A., vykdydamas A. K. praÅ¡ymÄ , tyrime nenustatytoje vietoje ir laiku suklastojo krautuvo „Manitou MLT 634-120“ pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas joje klaidingÄ transporto priemonės pardavėjÄ , suklastojo pirkėjo ir pardavėjo – D.

L. ir R. R. paraÅ¡us bei įrašė žemės Å«kio technikos identifikavimo numerius. 2017 m. kovo 30 d. D. A. kartu su P. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės Å«kio ir melioracijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), P. P. pateikus melagingÄ informacijÄ â€“ suklastotus krautuvo pirkimo pardavimo dokumentus vyriausiajam specialistui L. Z., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas, o pastarajam krautuvÄ â€žManitou MLT 634-120“ neteisėtai užregistravus, gavo Å¡io krautuvo dokumentus – registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)ir valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) bei įteisintÄ technikÄ pardavė R.R..

10. D. A. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. kovo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, turėdamas tikslÄ nuslėpti ir įteisinti A. K. nusikalstamu bÅ«du gauto turto – krautuvo „Manitou MLT 634“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtÄ kilmę, A. K. praÅ¡ymu ir pastarajam pateikus reikalingus duomenis apie pardavėjÄ , pirkėjÄ bei identifikavimo numerį, panaudodamas nenustatytÄ kompiuterį ir kompiuterinį spausdintuvÄ , pagamino – parašė tekstus ir atspausdino netikrÄ dokumentÄ : krautuvo „Manitou MLT 634“ pirkimo pardavimo sutartį, nurodydamas joje tariamai teisėtÄ Ä¯sigijimÄ â€“ įrašė pirkimo pardavimo sutartyje klaidingÄ transporto priemonės pardavėjÄ bei suklastojo pirkėjo bei pardavėjo – D.

L. ir R. R. paraÅ¡us bei įrašė sutartyje A. K. suklastotus žemės Å«kio technikos identifikavimo numerius – P0150L972861, toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ bei siekdamas įteisinti krautuvÄ â€žManitou MLT 634“ – gauti registracijos Lietuvos Respublikoje dokumentus ir valstybinius numerius, 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), kartu su P. P., pateikė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės Å«kio ir melioracijos skyriaus vyriausiajam specialistui L.

Z. melagingÄ informacijÄ apie Å¡ios žemės Å«kio technikos tariamai teisėtÄ Ä¯sigijimÄ , dėl ko krautuvui „Manitou MLT 634-120“ neteisėtai buvo iÅ¡duotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)ir valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini).

11. R. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio mėn. ‑ 2017 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, tarpininkaujant D. R., pastarajam pasiÅ«lius susitikti su A. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , dėl žemės Å«kio technikos įgijimo mažesnėmis kainomis bei pačiam bendraujant su jais telefonu ir betarpiÅ¡kai (duomenys neskelbtini) kaime, iÅ¡ pradžių sutarus dėl žemės Å«kio technikos pasaugojimo ir 2017 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku atgabenus krautuvÄ â€žManitou MLT 741“ ir traktorių „John Deere 6125R“, į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , toliau įkalbinėjamas A.

K. bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , supratęs, kad technika įgyta žinomai nusikalstamu bÅ«du, taip pat įkalbinėjamas D. R., Å¡iam nurodžius, kad ir jis turi įsigijęs ir legaliai naudoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ Å¾emės Å«kio technikÄ â€“ traktorių, sutarė įsigyti Å¡iÄ Å¾emės Å«kio technikÄ už 50000 Eurų, su sÄ lyga, kad jai bus gauti legalÅ«s dokumentai ir didelės vertės žemės Å«kio technikÄ â€“ krautuvÄ â€žManitou MLT 741“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 46324,51 Euro vertės ir traktorių „John Deere 6125R“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 58269,25 Eur vertės, įsigijo kartu su A.

R., nurodęs jai apie neteisėtÄ turto kilmę, per laikotarpį iki 2017 gegužės mėn. sumokėdamas grynaisiais per kelis kartus 50000 Eur. Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , siekiant nuslėpti nusikalstamu bÅ«du gauto turto neteisėtÄ kilmę, A. K. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2017 m. kovo – balandžio mėn. suklastojus technikos identifikavimo numerius – krautuvo ‚Manitou MLT 741“ identifikacinį numerį (PIN), krautuvo rėmo deÅ¡inėje pusėje priekinėje dalyje naikinant ir perkalant visus skaičius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į 595745, bei su A.

K. sutarus, kad bus uždėti analogiško krautuvo, registruoto A. R. vardu valstybinai numeriai ir juos uždėjo, taip jį įteisindamas prisidengiant A. R. vardu registruoto nenaudojamo krautuvo dokumentais, bei traktoriaus „John Deere 6125R“ identifikavimo numerį (PIN) esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje naikinant ir perkalant numerio paskutinius 3 skaičius iš 874 į 648, pats nuėmęs nuo krautuvo ir traktoriaus gamyklines lenteles su jų identifikavimo numeriais ir jas išmetęs, o krautuvui „Manitou MLT 741“ iš A.

K. 2017 m. kovo – balandžio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, gavęs netikrÄ gamyklinę identifikacinę lentelę jÄ pritvirtino ir taip identifikacinius numerius neteisėtai sunaikino ir įgyta žemės Å«kio technika, žinodamas, kad ji gauta nusikalstamu bÅ«du, naudojosi iki 2017 m. gegužės 5 d., kuomet policijos pareigÅ«nai kratos metu jÄ surado ir paėmė.

12. Taip pat R. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio mėn. tiksliai nenustatytu laiku, A. K. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , siÅ«lant įsigyti žemės Å«kio technikos, nesutinkant įsigyti, bet susitarus dėl technikos pasaugojimo, 2017 m. sausio 23 d. atgabenus (duomenys neskelbtini) kaime, krautuvÄ â€žManitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) ir krautuvÄ â€žManitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), laikė Å¡iuos daiktus Å«kininko Å«kyje.

A. K. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , toliau įkalbinėjant Å¡iÄ technikÄ pirkti, o D. R., prie to prisidedant nurodžius, kad ir jis turi įsigijęs ir legaliai naudoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ Å¾emės Å«kio technikÄ â€“ traktorių, R. R., suprasdamas kad žemės Å«kio technika gauta nusikalstamu bÅ«du, sutaręs su Å«kininke A. R. sutiko jÄ Ä¯sigyti bendrai naudojimui už 50000 Eurų su sÄ lyga, kad technika gaus legalius dokumentus ir bus įteisinta.

R. R., per laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. 5 d. per keletÄ kartų perdavė A. K. 40000 Eurų savo ir A. R. pinigų ir taip įsigijo du krautuvus „Manitou MLT634-120“, kurių vertė 122 374,46 Eur. A. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojus krautuvo „Manitou MLT 634-120“, identifikacinį numerį (PIN) esantį rėmo deÅ¡inėje pusėje priekinėje dalyje naikinant ir perkalant numerio paskutinius 3 skaičius iÅ¡ 054 į 861, R. R. nuėmė nuo krautuvo gamyklinę lentelę su identifikavimo numeriais ir jÄ iÅ¡metė, taip identifikacinius numerius neteisėtai sunaikino, siekiant krautuvÄ Ä¯teisinti kitais identifikaciniais numeriais bei Å¡iuo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautu turtu naudojosi iki 2017 m. gegužės 5 d., kuomet policijos pareigÅ«nai kratos metu jÄ surado ir paėmė.

13. A. R. nuteista už tai, kad 2016 m. gruodžio ‑ 2017 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, R. R. informavus ir siÅ«lant įsigyti žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ pigiau nei rinkoje, su R. K. susitarė bendrai už 50 000 Eur įgyti didelės vertės žemės Å«kio technikÄ â€“ krautuvÄ â€žManitou MLT 741“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 46324,51 Euro vertės ir traktorių „John Deere 6125R“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 58269,25 Euro vertės. 2016 m. gruodžio mėn. ‑ 2017 m. sausio mėn. technikÄ atgabenus į Å«kį iki 2017 m. gegužės 5 d. technikÄ kartu su R. K. įsigijo, su sÄ lyga kad ji bus legalizuota bei ja naudojosi žinodama, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, kol 2017 m. gegužės 5 d., policijos pareigÅ«nai kratos metu krautuvÄ â€žManitou MLT 741“ ir traktorių „John Deere 6125R“ surado ir paėmė.

14. Taip pat A. R. nuteista už tai, kad 2017 m. sausio ‑ balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, įkalbėta R. R. pigiau nei rinkoje įsigyti nusikalstamu bÅ«du gauto didelės vertės turto – žemės Å«kyje naudojamos technikos, 2017 m. sausio 23 d., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) atgabenus krautuvÄ â€žManitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir krautuvÄ â€žManitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bendrai kainuojančius 122 374,46 Eur, kartu su R. K. Å¡iÄ technikÄ Ä¯sigijo, R. R. per keletÄ kartų sumokėjus 40000 Eur ir neteisėtai įgyta žemės Å«kio technika naudojosi iki 2017 m. gegužės 5 d., kuomet policijos pareigÅ«nai kratos metu krautuvus „Manitou MLT 634-120“ surado ir paėmė.

15. Taip pat A. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 5 d., neturėdama leidimo, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimo, neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos dujinį pistoletÄ BLOW MINI 8, Nr. 9-000794, skirtÄ Å¡audyti 8 mm kalibro dujiniais bei garsiniais Å¡oviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C ginklų kategorijai ir 2 vnt. pramoninės gamybos, 8 mm kalibro garsinius pistoletinius Å¡ovinius, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu priskiriami Å¡audmenims, skirtiems C ginklų kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, kuriuos 2017 m. gegužės 5 d. 21 val. 35 min. kratos metu gyvenamojo namo kambaryje surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 16. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu, panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 16.1. Nuteistasis nurodo, kad jis nepadarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes jo veiksmuose nėra minėtame straipsnyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos – vagystės – požymių.

Nuteistasis teigia, kad jo veiksmuose nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia, neįrodyta, kad jis siekė įvykdyti vagystę, norėjo taip veikti ir sÄ moningai atliko veikÄ . Nuteistasis pažymi, kad jo kaltė skundžiamame nuosprendyje yra grindžiama tik 2017 m. kovo 13 d. praneÅ¡imu, jog automobilyje „Volvo XC60“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti du kauÅ¡ai, bei tuo, kad D. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, 2016 m. gruodžio 10 d. atpažino iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobtus kauÅ¡us.

Apeliantas nurodo, kad Å¡ie byloje esantys duomenys patvirtina tik faktÄ , kad jis turėjo galimai vogtus daiktus, tačiau neįrodo, kad jis padarė vagystę. Apeliaciniame skunde abejojama, kad minėti daiktai (kauÅ¡ai) apskritai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes Å¡is faktas buvo nustatytas tik iÅ¡ bendrovės atstovų subjektyvios nuomonės, kad jie gerai žino savo technikÄ . Tačiau, pasak apelianto, serijinės gamybos daiktai yra sunkiai atpažįstami vien tik iÅ¡ vaizdo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai yra suinteresuoti patvirtinti, kad minėti daiktai yra bÅ«tent jų.

Be to, rampos buvo atpažintos tik iÅ¡ vieno požymio – kad jos yra aliumininės. Tačiau, pasak nuteistojo, dauguma rinkoje esančių rampų yra pagamintos iÅ¡ aliuminio, ir Å¡is jų požymis nėra iÅ¡skirtinis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai buvo apklausti kartu ir jie pateikė suderintÄ pozicijÄ dėl rampų ir kaušų atpažinimo. Nuteistojo paaiÅ¡kinimu, kauÅ¡us jis gavo iÅ¡ draugo, kuris juos parvežė iÅ¡ Norvegijos, ir tai leido jam (nuteistajam) pagrįstai manyti, kad jis Å¡iuos daiktus valdo teisėtai.

Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad D. R. padarė vagystę ir rampas bei kauÅ¡us įgijo nusikalstamu bÅ«du, taip pat nebuvo paÅ¡alinta abejonė, kad vagystę galėjo padaryti nenustatyti asmenys. Tai, kad nuosprendyje nurodyti daiktai buvo rasti pas D. R. ir, kad jis paprašė Å¡iuos daiktus transportuoti, nepatvirtina, kad jis padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas pažymi, kad minėtų daiktų laikymas, galėtų bÅ«ti kvalifikuojamas nebent pagal BK 189 straipsnį, kaip nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas. 16.2.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, jog D. R. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vagystę, o tai, pasak apelianto, patvirtina ir 2017 m. birželio 20 d. nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo dėl D. R., konstatuojant, kad nepakanka duomenų dėl D. R. kaltės. Nuteistasis pažymi, kad po to, nenustačius jokių papildomų duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, ir jis (nuteistasis), vadovaujantis vien tik prielaidomis, buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios jis nepadarė. 16.3.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad D. R. veiksmais buvo padaryta žala, taip pat nesutinkama ir su nustatytu Å¡ios žalos dydžiu. Žalos dydis buvo nustatytas tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų paaiÅ¡kinimus ir sÄ skaitas, pagal kurias rampos ir kauÅ¡ai buvo įsigyti, tačiau, pasak apelianto, dalis vogtų daiktų buvo įsigyti kaip kitos technikos dalis, ir jų kaina negali bÅ«ti iÅ¡skirta. Be to, patys UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nurodė, kad rampos po jų įsigijimo buvo virinamos, nes sulūžo, vieno iÅ¡ kaušų „dantys“ buvo nulūžę, todėl, pasak nuteistojo, pavogtų daiktų vertė buvo ženkliai mažesnė nei jų įsigijimo vertė, todėl, skaičiuojant patirtÄ Å¾alÄ , turėjo bÅ«ti vertinamas ir Å¡ių daiktų nusidėvėjimas bei tuometinė jų bÅ«klė, dėl ko daiktų vertė galėjo bÅ«ti itin nedidelė ar net mažareikÅ¡mė.

Apeliantas nurodo, kad siekiant atsakyti į Å¡iuos klausimus ir nustatyti daiktų rinkos (ne įsigijimo) kainÄ , turėjo bÅ«ti gauta eksperto ir/ar specialisto iÅ¡vada. Tik nustačius tiksliÄ daiktų vertę, bÅ«tų galima tinkamai kvalifikuoti padarytÄ veikÄ pagal administracinį įstatymÄ arba, kaip ultima ratio, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . 16.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad D. R. žinojo, jog traktorius „Fendt 514 ProfilPlius“ yra įgytas nusikalstamu bÅ«du, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Nuteistasis nurodo, kad jis niekada nedirbo žemės Å«kio srityje, nesivertė transporto priemonių prekyba ar jų taisymu, todėl iÅ¡ pasiÅ«lymo pirkti apynaujį traktorių, kuris po to buvo įregistruotas jo sesers vardu, jis negalėjo suprasti, kad Å¡is traktorius yra įgytas nusikalstamu bÅ«du. Be to, nuteistojo D. R. sesuo parodė, kad jų Å¡eima 2-3 metus planavo įsigyti traktorių, todėl tėvų namuose ji buvo palikusi savo paso kopijÄ bei Norvegijoje uždirbtus pinigus, o tėvai turėjo ir dirbamos žemės. Todėl traktoriaus pirkimas buvo ne spontaniÅ¡kas pirkinys, o ilgų paieÅ¡kų pasekmė.

Nuteistasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įsitikino, jog traktorius nėra vogtas – dėl to jį patikino pardavėjas, traktorius buvo įregistruotas, o registruojant transporto priemonę yra tikrinami įsigijimo ir valdymo pagrindai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad šioje byloje buvo paneigta, kad jis dalyvavo ar prisidėjo prie neteisėto transporto priemonės registravimo. Apeliantas nurodo ir tai, kad traktorių jis įsigijo už 100 000 Eur, o byloje nustatyta, kad tokio traktoriaus rinkos vertė yra 98 269,48 Eur.

Å i aplinkybė taip pat paneigia, kad jis žinojo įsigyjantis nusikalstamu bÅ«du gautÄ transporto priemonę. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų nelogiÅ¡ka, kad jis už didesnę nei rinkos kaina įsigijo nusikalstamu bÅ«du gautÄ traktorių ir taip rizikavo netekti ir transporto priemonės, ir už jÄ sumokėtų pinigų. Visuotinai yra žinoma, kad įsigyjant nusikalstamu bÅ«dų gautÄ transporto priemonę, yra siekiama jÄ Ä¯sigyti už mažesnę kainÄ , taip prisiimant ir atitinkamÄ rizikÄ . PrieÅ¡ingai nei bylos nagrinėjimo metu teigė prokuroras, byloje nėra duomenų, kad jis (D.

R.) traktorių įsigijo ne už 100 000 Eur sumÄ . 16.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo elgesys po traktoriaus įsigijimo taip pat neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad jis žinojo, jog Å¡is traktorius yra gautas nusikalstamu bÅ«du: jis nesistengė traktoriaus paslėpti, realizuoti net ir po to, kai pas jį buvo atlikta krata, Å¡iuo traktoriumi vieÅ¡ai naudojosi, neslėpė traktoriaus įsigijimo fakto nuo kitų asmenų. 16.6. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog traktorius yra įgytas nusikalstamu bÅ«du, buvo nustatyta pagal specialistų Arvydos Garlos ir Viliaus Ramanausko pateiktas iÅ¡vadas ir jų parodymus proceso metu.

Å ie specialistai parodė, kad VIN suklastojimÄ nustatė tik iÅ¡ traktoriaus gamintojo gavę papildomus duomenis, tikrinimas užtruko visÄ dienÄ , o Fendt Pin numeris buvo pakankamai gerai suklastotas. Å ios aplinkybės, pasak apelianto, patvirtina, kad jis, bÅ«damas ne specialistas, neturėjo jokios galimybės nustatyti, kad įsigyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ transporto priemonę, todėl jo veiksmuose nenustatytas BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. 16.7.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su D. R. atliktų veiksmų kvalifikavimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnį (dvi nusikalstamos veikos). Nuteistasis teigia, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, su kokiais asmenimis bendrininkavo D. R., nes kitiems nuteistiesiems šioje byloje BK 24 straipsnio 6 dalis nebuvo inkriminuota. Be to, byloje nustatyta, kad D. R. patvirtina R. R. proceso metu duoti parodymai. Nuteistasis pažymi, kad iš A K. parodymų taip pat yra žinoma, kad A. K. klausė D.

R., ar Å¡is pažįsta asmenį, kuriam reikėtų žemės Å«kio technikos, ir jis (apeliantas), pažinodamas vietos Å«kininkus, tik supažindino A. K. su R. K.. Apelianto tvirtinimu, jo ir A. K. veiksmuose nebuvo jokių bendrų sumanymų realizuoti nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ , o baudžiamojoje byloje net nebuvo nustatyta, kad jis (apeliantas) iÅ¡ traktoriaus pardavimo gavo kokios nors naudos. 16.8. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, susijusiomis su krautuvo Manitou realizavimu (antra nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnį).

Nuteistasis nurodo, kad ir Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir su kitais nuteistaisiais veikė bendrininkų grupe, bendrÄ nuteistųjų susitarimÄ tiesiog preziumuodamas. Nuteistojo teigimu, ir Å¡iuo atveju jis tik supažindino R. R. su nuteistaisiais, pats pas R. R., kurį pažinojo, nevyko ir neįkalbinėjo jo pirkti žemės Å«kio technikos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad po Å¡ioje byloje nurodytos technikos nusipirkimo, A. K. ir asmuo, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, be jo (apelianto) dalyvavimo susitarė su R. K. ir dėl kitos technikos pirkimo. 16.9.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl pareigÅ«nų, kurie apklausti kaip liudytojai, duotų parodymų turinio ir vertinimo. Nuteistasis nurodo, kad liudytojų A. J. ir Ž. U. parodymai yra nelogiÅ¡ki, prieÅ¡taringi ir jie negali bÅ«ti laikomi įrodymais baudžiamajame procese. Be to, pasak apelianto, minėti asmenys apskritai negalėjo bÅ«ti apklausti kaip liudytojai, nes jie Å¡ioje byloje atliko procesinius veiksmus. Nuteistasis cituoja pareigÅ«no Ž. U. parodymus ir teigia nesuprantantis, kaip Å¡iam pareigÅ«nui, dirbusiam (duomenys neskelbtini)policijos komisariate, buvo žinomi tyrimai, atliekami (duomenys neskelbtini)policijos komisariate, taip pat jam nesuprantama, kokių sÄ sajų Å¡is pareigÅ«nas galėjo atrasti pokalbiuose iÅ¡ skirtinguose komisariatuose atliekamų skirtingų ikiteisminių tyrimų ir padaryti iÅ¡vadÄ , kad telefonu D.

R. ir A. K. kalba apie kaušų vagystę. Apeliantas taip pat pažymi, kad iÅ¡ pareigÅ«nų parodymų yra žinoma, kad su juo (D. K.) jie bendravo tik du kartus, tačiau teigė, kad jo balsÄ , kalbant telefonu, gali lengvai atpažinti. Be to, nuteistasis nurodo, kad Å¡ie pareigÅ«nai citavo nuteistųjų telefoninių pokalbių turinį, tačiau negalėjo prisiminti, kada Å¡ie pokalbiai vyko. Nuteistajam atrodo nelogiÅ¡ka, kad pareigÅ«nas, tariamai nustatęs svarbias kitam ikiteisminiam tyrimui aplinkybes, nepadarė užfiksuotų pokalbių stenogramų ir Å¡iuos pokalbius sunaikino.

D. B., kuris atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad informacija iš kito ikiteisminio tyrimo prie šios baudžiamosios bylos nepridėta, nes pokalbiai buvo sunaikinti, jokie papildomi veiksmai, kuriais būtų patikrinti Ž. U. parodymai apie nuteistųjų pokalbių turinį, nebuvo atlikti (t. 14, b. l. 166–169). Apeliantas teigia manantis, kad minėtų telefoninių pokalbių tarp jo ir A. K. apskritai nebuvo užfiksuota. Apeliantas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LAT išaiškinimus dėl rungimosi principo baudžiamajame procese ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji negalėjo tinkamai ginčyti D.

B. ir Ž.  U. parodymų, nes įrodymai, kuriais vadovaujasi Å¡ie liudytojai, tiesiog neegzistuoja, tačiau pirmosios instancijos teismas tokiais „percituotais” pokalbiais vadovavosi ir grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 16.10. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad minėti telefoniniai pokalbiai, kurie Å¡iuo metu neegzistuoja, buvo surinkti kitame ikiteisminiame Nr. (duomenys neskelbtini), atliktame kitame mieste dėl kitos nusikalstamos veikos – keturračio vagystės. BPK 162 straipsnyje numatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje, taikant kodekse numatytas procesines prievartos priemones, surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ , gali bÅ«ti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu.

Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Pasak apelianto, šioje byloje nėra duomenų apie minėto pobūdžio procesinius dokumentus, todėl darytina išvada, kad „percituoti“ pokalbiai ne tik, kad buvo neištirti, tačiau ir neteisėtai pridėti prie šios baudžiamosios bylos, todėl šiais pokalbiais apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad Ž. U. parodė, kad nuteistųjų pokalbių buvo klausomasi apie pusę metų, pareigÅ«nai teigė, kad buvo sistemingai vykdoma nusikalstama veika, tačiau iÅ¡ viso laikotarpio buvo nustatyta tik frazė, kad yra „lengvai paimamų daiktų“, ir Å¡i frazė pati savaime nėra nuoseklus įrodymas baudžiamajame procese. 16.11. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tarp jo ir liudytojo (policijos pareigÅ«no) A. J. ankščiau buvo kilęs asmeninio pobÅ«džio konfliktas, pastarasis dėl apelianto grasinimų surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ .

Todėl nuteistajam atrodo nelogiški ir vertinti kritiškai šio liudytojo parodymai, kai sulaikius D. R., iki oficialios jo apklausos, iki atvykstant gynėjui, jie draugiškai pabendravo apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir D. R. buvo pasiryžęs pripažinti savo kaltę. Apeliantas pažymi ir tai, kad viso proceso metu jis savo kaltę nuosekliai neigė, o liudytojo A. J. parodymus patvirtinančių duomenų (garso, vaizdo įrašų) baudžiamojoje byloje nėra. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje visų liudytojų policijos pareigūnų parodymams yra suteikiama prioritetinė reikšmė. 16.12.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios apklausos metu R. R. buvo neblaivus – savaitę iki Å¡ios apklausos jis vartojo alkoholį ir savo duotų parodymų turinio neprisimena. Liudytoja A. V. taip pat parodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. D. R. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nes prieÅ¡ tai visÄ savaitę vartojo alkoholinius gėrimus. Todėl, pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje buvo vadovaujamasi nuteistojo parodymais, kuriuos jis davė nesuprasdamas savo veiksmų ir valios. Nuteistasis nurodo neprisimenantis ir savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, kad jis turi tokiomis pačiomis aplinkybėmis įgytÄ traktorių.

Todėl krata, kurios metu buvo rastas traktorius, yra neteisėta, nes pagrindas atlikti Å¡iÄ kratÄ buvo R. R. parodymai, kuriuos jis davė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. 16.13. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl baudžiamojoje byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. 16.14. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliantas teigia manantis, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kaltinamajame akte, kuris suraÅ¡ytas abstrakčiai, nenurodant nusikalstamos veikos aplinkybių, pateikti duomenys nepasitvirtino, todėl ir baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir netinkamai. 16.15.

Apeliantas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus dėl jo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl su žemės Å«kio technika susijusių nusikalstamų veikų, baudžiamasis procese dėl jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turėtų bÅ«ti nutrauktas 16.16. Apeliantas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis yra sÄ Å¾iningas traktoriaus Fendt 514 ProfilPlius įgijėjas, todėl Å¡is traktorius jam turi bÅ«ti grÄ Å¾intas.

Nustačius, kad D. R. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat turi bÅ«ti grÄ Å¾inta ir jo tėvui priklausanti konfiskuota transporto priemonė, kuri nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

17. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. R. praÅ¡o dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, priimti dėl jos iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 17.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto nuostatas, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, o dalies įrodymai visai nevertino, nepaÅ¡alino abejonių, nuosprendį grindė prielaidomis ir padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir jos kaltės, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė bylos aplinkybių neatitinkantį neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažodžiui perrašė kaltinamÄ jį aktÄ dėl BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, išėjo už kaltinimo ribų, nes pripažino A. R. kalta ir dėl tos kaltinimo dalies, kurios prokuroras atsisakė. Å iems teiginiams pagrįsti, apeliantė cituoja BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ baudžiamajame procese, taip pat LAT praktikÄ . 17.2. Nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

Apeliantė nurodo, kad Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jos susitarimÄ su R. K. daryti nusikalstamas veikas ar, kad R. R. jai bÅ«tų siÅ«lęs, įtikinėjęs, įkalbėjęs įsigyti kokio nors turto, kad jis bÅ«tų informavęs, jog įsigyjamas turtas yra gautas nusikalstamu bÅ«du, taip pat byloje nėra ir duomenų, kad ji tÄ turtÄ bÅ«tų įsigijusi ir jį naudojusi. Nuteistoji pažymi, kad viso proceso metu ji nuosekliai parodė, kad paskolino R. R. 40 000 Eur naudotai žemės Å«kio technikai pirkti, ir tai patvirtina byloje esantys banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai apie pinigų pervedimus, mokėjimo paskirtyje nurodant „skola, skolos grÄ Å¾inimas“ (t. 4, b. l. 53-66); ji nežinojo, kad R. R. perka užsienyje pavogtÄ Å¾emės Å«kio technikÄ ; ji nežinojo iÅ¡ kokių asmenų R.

R. minėta technikÄ planuoja pirkti; ji niekada nebendravo su jokiais asmenimis dėl vogtos technikos pirkimo, nebuvo dėl to su kuo nors susitikusi, tarusi, mokėjusi pinigų, dalyvavusi technikÄ iÅ¡kraunant, Å¡ios technikos nelaikė, nesaugojo, nenaudojo ir apskritai jos net nematė. Apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad nuo pinigų perdavimo momento R. R. tapo jam perduotų pinigų savininku, todėl laikytina, kad jis žemės Å«kio technikÄ pirko ne už bendrus A.

R. ir R. R., bet už savo asmeninius pinigus, ir už Å¡iuos pinigus nusipirkta žemės Å«kio technika netapo bendra A. R. ir R. R. nuosavybe. Apeliantė teigia, kad aplinkybė, jog R. R. ji paskolino pinigų, nepatvirtina, jog ji padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, kaip jos kaltę pagrindžiantį įrodymÄ , vertino aplinkybę, kad ji nuo savo banko sÄ skaitos nuėmė tam tikrÄ sumÄ pinigų, tačiau visiÅ¡kai nevertino kitų byloje esančių, jos nekaltumÄ patvirtinančių duomenų – paskolos R.

R. suteikimo, paskolos grÄ Å¾inimo ir panaÅ¡iai, abstrakčiai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nurodydamas, kad „paskolos yra paneigtos bylos medžiaga“. 17.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys – kratos protokolai, kriminalinės žvalgybos informacija, kuri buvo gauta vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, daiktų apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vados, nuteistųjų, liudytojų parodymai – nepatvirtina, kad A. R.

žinojo ir suprato, jog R. R. perka vogtÄ technikÄ ar, kad jo veiksmai yra neteisėti. Taip pat byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ir pati A. R. norėjo veikti neteisėtai. Byloje esantys duomenys patvirtina tik faktÄ , kad R. R. žemės Å«kio technikÄ nupirko ir jÄ laikė. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismo iÅ¡vada, jog A. R. žinojo ir kartu su R. K. pirko žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , yra grindžiama tuo, kad A. R. nuolat bendravo su R. K., jie vienas kitam padėdavo dirbti Å«kio darbus, R. R. naudojosi A. R. priklausančia saugykla, kurioje laikė technikÄ , kad A. R. pakankamai ilgÄ laikÄ nuiminėjo pinigus technikos pirkimui, kad bendravo su R. K. dėl pinigų surinkimo, prašė R.

R. draugų, su kuriais Å¡is bendrauja dėl technikos, dėl Å«kininko pažymėjimo gavimo (Å¡i aplinkybė, pasak nuteistosios, apskritai nurodyta neteisingai ir iÅ¡kreiptai, kas matyti iÅ¡ jos, R. R. ir A. K. parodymų). Tačiau apeliantės teigimu, tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrista ir neteisinga, nes nurodytos aplinkybės niekaip neįrodo ir nepatvirtina, kad ji žinojo apie nusikalstamu bÅ«du gautÄ Å¾emės Å«kio technikÄ ir, kad kartu su R. K. Å¡iÄ technikÄ pirko. 17.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad R.

R. yra buvęs A R. sutuoktinis, jų santuoka teismo sprendimu nutraukta prieÅ¡ 17 metų (2003 metais), turtas yra padalintas (tai patvirtina byloje esanti teismo sprendimo kopija), A. R. ir R. R. gyvena atskirai, kiekvienas turi savo Å¡eimÄ , Å«kininko Å«kius, atskiras Å¡ių Å«kių pajamas ir iÅ¡laidas. Todėl pirkti savo atskiriems Å«kiams bendrÄ Å¾emės Å«kio technikÄ jie negalėjo, jokia R. R. nusipirkta žemės Å«kio technika nebuvo įregistruota A. R. vardu, ir Å¡i aplinkybė dar kartÄ patvirtina, kad A.

R. kartu su R. K. technikos nepirko, ir R. R. nusipirkta technika netapo A. R. nuosavybe. 17.5. Apeliantė nurodo, kad kiti nuteistieji Å¡ioje byloje neparodė, kad dėl traktorių ir krautuvų pirkimo – pardavimo jie tarėsi su ja (A. R.) ar, kad Å¡iÄ Å¾emės Å«kio technikÄ jai siÅ«lė pirkti, dalyvauti pirkimo sandoryje, kad ji mokėjo pinigus už technikos įsigijimÄ , kad ji suteikė jiems patalpas Å¡ios technikos sandėliavimui, kad ji dalyvavo technikÄ iÅ¡kraunant, apžiÅ«rint ir panaÅ¡iai.

PrieÅ¡ingai – R. R. parodė, kad jis skolinosi iÅ¡ A. R. pinigų ir pasakė jai, kad ketina pirkti naudotÄ technikÄ , o A. R. nuo Å¡ių ketinimų jį bandė atkalbėti. Be to, kiti nuteistieji neparodė, kad A. R. kitais veiksmais (praÅ¡ymais, patarimais) prisidėjo prie R. R. perkamos technikos įsigijimo, įregistravimo, laikymo ar kitų jo atliktų veiksmų ar, kad ji žinojo, kad R. R. perka žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ Å¾emės Å«kio technikÄ . Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji daugumos kitų nuteistųjų net nepažinojo.

Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, taip pat ir policijos pareigūnai A. J., D. B., S. S., S. N., Ž. U. nieko neparodė apie kokius nors A. R. atliktus nusikalstamus veiksmus; šie asmenys parodymus davė tik apie R. R. ir kitų nuteistųjų atliktus veiksmus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, tik abstrakčiai nurodė, kad „kaltinamųjų nurodytas aplinkybes paneigia liudytojų G. K., R. P., A. J., S. S., N. S., D. B., R.

P., A. J., N. L., specialistų A. Garlos, V. Ramanausko parodymai, specialistų iÅ¡vados bei kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai“. Nuteistoji pažymi, kad viso proceso metu ji taip pat nuosekliai parodė, jog nežinojo, kad R. R. perka užsienyje pavogtÄ Å¾emės Å«kio technikÄ , ji nežinojo, iÅ¡ kokių asmenų Å¡iÄ technikÄ pastarasis ketina įsigyti, ji pati jokiais klausimais su jokiais asmenimis dėl technikos pirkimo nebendravo, Å¡ios technikos nelaikė ir nežinojo, kur jÄ laikė R. R., ja nesinaudojo ir jos net nematė.

Nuteistoji pažymi, kad savo Å«kyje ji turėjo pakankamai jai priklausančios žemės Å«kio technikos, todėl naudotis dar ir R. R. priklausančia technika jai nebuvo jokio reikalo. Apeliantės teigimu, sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ , prokuroras taip pat pripažino, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad A. R. žinojo apie technikos įsigijimÄ nusikalstamu bÅ«du. 17.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. R. kaltės nepatvirtina ir aplinkybės, kad nuo jai priklausančio sugedusio krautuvo buvo nuimti ir ant R. R. nupirkto krautuvo uždėti valstybiniai numeriai bei, kad vienas krautuvas buvo rastas A.

R. priklausančioje saugykloje. Apeliantė paaiÅ¡kino, kad tiek ji, tiek nuteistasis R. R. proceso metu parodė, kad minėti valstybiniai numeriai nuo krautuvo buvo nuimti be A. R. žinios, paliepimo, pritarimo ar sutikimo, o saugykla (daržovių sandėliu) ji nesinaudojo, ja leido naudotis R. R. dar prieÅ¡ kelerius metus, kai nustojus verstis daržininkyste saugykla jai tapo nereikalinga, po to ji saugykloje nesilankė ir nežinojo, kÄ joje laiko R. R.. Nuteistoji pažymi, kad kitÄ krautuvÄ R. R. laikė N. V. priklausančioje saugykloje. 17.7.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. R. kaltės, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepatvirtina ir byloje užfiksuoti tarp jos ir R. R. vykę telefoniniai pokalbiai dėl pinigų surinkimo ir Å«kininko pažymėjimo gavimo. Nuteistoji nurodo, kad 2017 m. balandžio 7 d. 8:45 val. telefoninio pokalbio metu ji R. R. siÅ«lė trÅ«kstamÄ sumÄ pinigų paimti iÅ¡ sugyventinės A. V. bei pažadėjo pati paskolinti kažkokiÄ sumÄ pinigų kitÄ savaitę. Tačiau Å¡is pokalbis neleidžia daryti iÅ¡vados, kad žemės Å«kio technika ji pirko kartu su A.

K., o juo labiau – kad ji žinojo ir suprato, kad perkama žemės Å«kio technika yra vogta. Kitas telefoninis pokalbis, vykęs 2017 m. balandžio 7 d. 13:21 val., visų pirma yra pateiktas ne visas, todėl teismas negalėjo tinkamai įvertinti jo turinio. Be to, Å¡io pokalbio metu R. R. telefonÄ perdavė tuo metu jai nepažįstamam žmogui – A. K., su kuriuo ji aptarė ne Å«kininko pažymėjimo gavimo, o kvalifikacijos kėlimo pažymėjimo gavimo galimybes jos Å«kyje dirbančiam Å«kininkui R.

Ž.. Šį apeliacinio skundo argumentÄ , pasak nuteistosios, patvirtina byloje esantys duomenys: pažyma, kad R. Ž. iÅ¡ tikrųjų dirba jos Å«kyje, R. Ž. Å«kininko pažymėjimo kopija, byloje esantis 2017 m. balandžio 5 d. 16:29 val. tarp jos ir R. R. vykęs telefoninis pokalbis apie „pažymėjimÄ Remigijui“ bei jo ir nuteistųjų A. K. ir R. R. parodymai. 17.8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. R. kaltės nepatvirtina ir tyrėjo A. J. 2017 m. gegužės 5 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje, kad R. iÅ¡ A.

K. įgyja vogtÄ Å¾emės Å«kio technikÄ (t. l, b. l. 7). Nuteistoji teigia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytus teiginius, įpareigojo pateikti su tuo susijusiÄ kriminalinės žvalgybos medžiagÄ , tačiau teismui buvo pateikta tik 2017 m. sausio 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nusikalstamas veikas R. R. daro su sutuoktine, kurios nei vardas, nei pavardė nenurodyti. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad iki Å¡ios pažymos suraÅ¡ymo ji jau 14 metų nebuvo R. R. sutuoktinė, o pastarojo faktinė sutuoktinė (sugyventinė) tuo metu buvo A. V., su kuria jis ir jų du vaikai gyvena vienoje Å¡eimoje ir veda bendrÄ Å«kį.

Apeliantė teigia mananti, kad minėtoje kriminalinės žvalgybos pažymoje pateikta informacija yra ne apie jÄ , o apie A. V.. Apeliantė nurodo ir tai, kad A. V. parodė, jog R. R. praÅ¡ymu Marijampolėje esančioje degalinėje yra iÅ¡ kito asmens paėmusi ir namo parvežusi traktoriaus valstybinius numerius. Apeliantė pažymi, kad minėta pažyma nėra tie kriminalinės žvalgybos duomenys, kurių pagrindu Å¡ioje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu apskritai negalėjo bÅ«ti pradėtas.

Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. J. taip pat negalėjo patvirtinti tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių, t. y., kad A. K. žemės Å«kio technikÄ pardavė A. R., kuri Å¡iÄ technikÄ iÅ¡ jo įsigijo žinodama, kad ji gauta nusikalstamu bÅ«du, ir kad A. R. Å¡ia technika naudojosi. 17.9. Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai ir Å¡aliÅ¡kai vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai pripažino jÄ kalta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡ovinių įgijimo ir laikymo.

Apeliantė teigia, kad liudytojas A. Å . parodė, kad dujinį pistoletÄ ir Å¡ovinius ginklų parduotuvėje jis įsigijo teisėtai be jokio leidimo ir padovanojo juos A. R. iki ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., todėl darytina iÅ¡vada, kad ji šį pistoletÄ ir Å¡ovinius taip pat įgijo (gavo dovanų) teisėtai, nepažeisdama jokių tuo metu galiojusių įstatymų. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras, sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ , taip pat pripažino, kad proceso metu nebuvo įrodyta A.

R. kaltė dėl Å¡aunamojo ginklo ir Å¡ovinių įgijimo ir Å¡ios kaltinimo dalies nepalaikė. Nuteistosios teigimu, ji negali bÅ«ti pripažinta kalta ir dėl Å¡aunamojo ginklo ir Å¡ovinių laikymo. A. R. nurodo, kad ji viso proceso metu nuosekliai parodė, kad A. Š., dovanodamas jai pistoletÄ , pasakė, kad tai yra žaislinis ginklas, ir ji patikėjo, kad tai yra žaislas jos paaugliui vaikui. Jeigu ji bÅ«tų žinojusi ir supratusi, kad tai yra dujinis pistoletas, Å¡io pistoleto iÅ¡ A. Å . ji nebÅ«tų priėmusi.

Apeliantė nurodo, kad ji niekada nesinaudojo jokiais ginklais, apie juos nieko neiÅ¡manė, todėl nesuprato ir negalėjo suprasti, kad A. Å . padovanotas ginklas yra Å¡aunamasis (dujinis pistoletas). Be to, ji Å¡iuo gautu ginklu nesinaudojo, jo nesineÅ¡iojo, neardė ir nematė, kad jame yra Å¡oviniai, todėl nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad gautas daiktas yra ginklas, kuriam yra reikalingas leidimas jį laikyti. Nuteistoji pažymi, kad liudytojas A. Å . taip pat parodė, kad dovanodamas jai pistoletÄ pasakė, kad tai yra žaislas.

Nuteistasis R. R. patvirtino, kad jiems su A. R. gyvenant santuokoje, jų namuose ginklų nebuvo, pastaroji ginklo neturėjo ir apie ginklus nieko neiÅ¡manė. Apeliantė pažymi, kad aplinkybę, jog namuose turimas ginklas yra ne žaislinis, ji sužinojo iÅ¡ kratÄ atlikusios pareigÅ«nės N. S., kuri parodė, kad, atliekant kratÄ , ji (A. R.) pasiÅ«lė ieÅ¡koti jų raÅ¡omojo stalo stalčiuje, kur po dokumentais tyrėja rado dujinį pistoletÄ . Apeliantė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad ji turėjo ir galėjo žinoti, kad tai yra ginklas ir jam skirti Å¡oviniai vien todėl, kad rastas ginklas buvo metalinis.

Nuteistoji nurodo, kad neteisėtas Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų laikymas negali bÅ«ti preziumuojamas vien suradimo faktu, tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo bÅ«ti įrodytas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Pasak nuteistosios, byloje esantys duomenys nepatvirtina jos tyčios laikyti dujinį pistoletÄ ir du garsinius Å¡ovinius, o pirmosios instancijos teismo padarytos prieÅ¡ingos iÅ¡vados yra tik prielaidos, Å¡ios iÅ¡vados neargumentuotos, padarytos nesant jokių jos kaltę patvirtinančių įrodymų.

18. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį ir dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . 18.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, įvertinus ne visus byloje esančius įrodymus, o tik kaltinimui palankius įrodymus, neįsigilinus į proceso dalyvių teisinius argumentus, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ , kitas procesines asmens teises, nepateisinamai atlaidžiai vertinant ikiteisminio tyrimo institucijų padarytus įstatymo pažeidimus.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra pažodžiui su tomis pačiomis gramatinėmis ir loginėmis klaidomis perraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, kuris yra ydingas, nesuprantamas, nenuoseklus, prieÅ¡taringas ir dviprasmiÅ¡kas, todėl jam buvo atimta galimybė suprasti kaltinimo pobÅ«dį ir tinkamai nuo jo gintis, taip pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 3 dalies a, b ir c punktus bei BPK 44 straipsnio 7 dalį. Esminiai kaltinamojo akto trÅ«kumai sutrukdė pirmosios instancijos teismui objektyviai, sÄ Å¾iningai ir teisingai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . 18.2.

Apeliantas nurodo, kad pagal BK 3061 straipsnį atsako tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar neteisėtai pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį. Tačiau iÅ¡ kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo nėra aiÅ¡ku, kas padarė inkriminuotus veiksmus, kas yra Å¡ių nusikalstamų veikų subjektas – R. R., A. K. ar jie abu, taip pat iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies bei motyvų nėra aiÅ¡ku, už kokios konkrečios alternatyvios veikos (ar veikų) padarymÄ jis (R.

R.) yra pripažintas kaltu. Be to, pasak apelianto, transporto priemonės valstybinis numeris nėra BK 3061 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas ir jis negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu pagal minėtÄ straipsnį už tai, kad pakeitė valstybinius numerius, kurie nėra transporto priemonės identifikaciniai numeriai (VIN). Nuteistasis pažymi ir tai, kad transporto priemonės identifikacinio numerio pakeitimas pats savaime nėra nusikaltimas, turi bÅ«ti įrodyta, kad Å¡is veiksmas atliktas neteisėtai, pažeidžiant tam tikrų teisės aktų reikalavimus.

Tačiau, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti kokie nors teisės aktai, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Be to, nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kokių konkrečiai transporto priemonių identifikacinius numerius R. R. pakeitė ar sunaikino, taip pat minėtuose procesiniuose dokumentuose nėra tiksliai įvardinta, kad R. R. traktoriaus „John Deer 6125R“ identifikavimo numerį (VIN), esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje, naikino, perkalant numerio paskutinius 3 skaičius 874 į 648 ir suklastojo VIN, šiam tapus IL06125REEN792648.

Apeliantui taip pat nesuprantama, kokius nusikalstamus veiksmus jis tiksliai atliko, padarydamas veikÄ , susijusiÄ su krautuvo ir traktoriaus gamyklinių lentelių nuėmimu, pritvirtinimu ir iÅ¡metimu. Esant Å¡iems argumentams, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad jam pareikÅ¡tas kaltinimas yra suformuluotas iÅ¡ esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimus, jis yra nenuoseklus, prieÅ¡taringas, dviprasmiÅ¡kas, neaiÅ¡kus, nekonkretus, ir Å¡ie trÅ«kumai sutrukdė pirmosios instancijos teismui teisingai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . 18.3.

Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio nuostatas, skundžiamame nuosprendyje perrašė byloje surinktus įrodymus, teisiamajame posėdyje apklaustų nuteistųjų ir liudytojų parodymus, šio nuosprendžio 39-40 lapuose padarė išvadas tik dėl nuteistųjų D. R. ir A. K. kaltės, o jo kaltę tik preziumavo, vadovaudamasis principu „jei kaltas A.

K., tai kaltas ir R. R.“, visiškai nenurodydamas jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Be to, pasak apelianto, skundžiamo nuosprendžio pripažinta įrodyta kur kas mažesnė tariamai R. R. atliktų veiksmų apimtis, lyginant su nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytais jo atliktais veiksmais (nuosprendžio 3–7 lapai). 18.4. Nuteistasis nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas apsunkino jo teisinę padėtį lyginant su ta, kuri nurodyta kaltinamajame akte, pripažindamas, kad R.

R. sutiko įsigyti krautuvÄ Manitou MLT 741 ir traktorių John Deer 6125R „pigiau nei rinkoje”, ir net nenurodė Å¡ios technikos vidutinės rinkos vertės. 18.5. Apeliantas pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio 41 lape, kuriame įrodinėjama jo kaltė, taip pat yra tik perraÅ¡yti kitų nuteistųjų parodymai, tačiau jie nėra vertinami kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tik, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, nurodoma, kad „kai kurių aplinkybių neigimas yra kaltinamųjų pasirinkta gynybos taktika, kurios nepatvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai“ arba „kaltinamųjų nurodytas aplinkybes paneigia liudytojų G.

K., R. P., A. J., S. S., N. S., D. B., R. P., A. J., N. L., specialistų A. Garlos, V. Ramanausko parodymai, specialistų iÅ¡vados bei kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai”. Kaip jo (R. R.) kaltės įrodymÄ pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ir liudytojo A. J. parodymus, kad privataus pokalbio metu jam R. R. nurodė apie D. R. pasiÅ«lymÄ pirkti traktorių, kad yra padaryti „normalÅ«s“ dokumentai. Ir nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡i informacija nėra gauta BPK nustatyta tvarka, tačiau pripažino, kad Å¡ie duomenys iÅ¡ dalies patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus, juos papildo.

Ir Å¡ioje nuosprendžio dalyje teismas pasisakė labai abstrakčiai, nenurodydamas, kokius konkrečius duomenis tariamai jo (R. R.) pasakyta informacija patvirtina. Nuteistasis pažymi, kad tokio turinio ir konteksto pokalbio tarp jo ir minėto pareigÅ«no apskritai nebuvo, jis su pareigÅ«nu kalbėjo visai kitais klausimais, o buvus tokį pokalbį nepatvirtino ir kiti policijos pareigÅ«nai. 18.6. Apeliaciniame skunde, analizuojant R. R. tyčios turinį BK 189 straipsnio kontekste, teigiama, kad R. R. sprendimÄ Ä¯sigyti žemės Å«kio technikÄ priėmė vienasmeniÅ¡kai, niekieno nesukurstytas ir jis apie tokį savo sprendimÄ R. R. neinformavo ir su ja nesitarė.

Savo reikmėms įsigydamas žemės Å«kio technikÄ R. R. buvo įsitikinęs, kad Å¡iÄ technikÄ jis įgyja teisėtai, kad technikos pardavėjai (ar tarpininkai) yra sÄ Å¾iningi ir teisėti jos savininkai, o įsigijęs Å¡iÄ technikÄ , jis bus vienintelis teisėtas jos savininkas. Nuteistasis teigia, kad Å¡io argumento nepaneigia liudytojo A. J. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija dėl vogtos žemės Å«kio technikos įgijimo. Apeliantas paaiÅ¡kino, kad minėtas tarnybinis praneÅ¡imas yra informacinio pobÅ«džio dokumentas, kuris negali bÅ«ti pripažintas įrodymu baudžiamajame procese.

Å io dokumento pagrindu ikiteisminio tyrimo metu galėjo bÅ«ti tik renkami minėtÄ informacijÄ patvirtinantys duomenys. Nuteistasis pažymi ir tai, kad proceso metu nebuvo nustatyta, kokia forma – žodžiu ar raÅ¡tu – policijos pareigÅ«nai gavo atitinkamÄ informacijÄ iÅ¡ kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nų, kurios pagrindu ir buvo suraÅ¡ytas minėtas tarnybinis praneÅ¡imas. Å i aplinkybė, pasak apelianto, yra svarbi, tikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Iš liudytojų A. J. ir D. B. parodymu, duotų pirmosios instancijos teisme, bei iš minėto tarnybinio pranešimo turinio galima spręsti, kad ši informacija buvo gauta tik žodžiu, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo patikrinti šios informacijos ir jos gavimo teisėtumo BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka. Be to, nuteistojo teigimu, liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme parodė kitokias aplinkybes nei yra nurodytos jo surašytame tarnybiniame pranešime, t. y., šis liudytojas nepatvirtino, kad A.

K. vogtÄ (nusikalstamu bÅ«du gautÄ ) žemės Å«kio technikÄ , jÄ legalizavęs ir užregistravęs Lietuvoje, parduoda, taip pat nepatvirtino, kad R. R. (ar kaip nurodyta nuosprendyje – R.) jÄ perka jau žinodamas, jog ji yra įsigyta nusikalstamu bÅ«du. Liudytojas A. J. parodė, kad jam 2017 m. gegužės 5 d. R. R. nepasakė, kad žemės Å«kio technika yra vogta ar gauta žinomai nusikalstamu bÅ«du, tačiau Å¡ių liudytojo parodymų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Be to, liudytojas A. J. parodė ir tai, kad pirmos apklausos metu R. R. buvo neblaivus, jo apklausoje nedalyvavo gynėjas, tačiau ir Å¡ios aplinkybės teismas nevertino ir dėl jos nepasisakė. 18.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. R. iki 2017 m. gegužės 5 d. žinojo, kad jis iÅ¡ A. K., M. J. ir nenustatyto lenkų tautybės asmens perka žemės Å«kio technikÄ , kuri yra įgytÄ nusikalstamu bÅ«du. Nuteistasis pažymi, kad jo pasakytas pamÄ stymas, kad „įsigyjant bet kokiÄ vertybę iÅ¡ rankų gali bÅ«ti įvairių problemų, nes ankščiau buvau apgautas“, taip pat nepatvirtina, kad žemės Å«kio technikos pirkimo metu jis žinojo, kad Å¡i technika yra įgyta nusikalstamu bÅ«du.

Apeliantas paaiÅ¡kina, kad aplinkybę dėl technikos įgijimo nusikalstamu bÅ«du jis sužinojo tik 2017 m. gegužės 5 d. iÅ¡ kratÄ atlikusių policijos pareigÅ«nų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad, priimdamas sprendimÄ pirkti ar nepirkti siÅ«lomÄ naudotÄ Å¾emės Å«kio technikÄ , jis patikrino Å¡ios technikos legalumÄ Lietuvoje ir pardavėjams iÅ¡kėlė sÄ lygÄ , kad siÅ«lomÄ technikÄ pirks, jeigu ji bus nustatyta tvarka įregistruota Lietuvoje ir jam bus pateikti technikos registravimo dokumentai.

Pardavėjai su Å¡ia sÄ lyga sutiko ir savo įsipareigojimus įvykdė, o jis pagrįstai tikėjosi, kad atliekant technikos registracijÄ , jos patekimo į LietuvÄ aplinkybės ir teisėtumas yra tikrinamas žemės Å«kio registro institucijose, kurių iÅ¡duodamais dokumentais jis neturėjo pagrindo nepasitikėti. Apeliantas pažymi, kad abejonės dėl įsigytos technikos teisėtumo jam kilo tik ikiteisminio tyrimo metu dėl Å¡ių priežasčių: jis pagalvojo, jog perkama technika yra gan pigi, tačiau jis nežinojo, kokia yra naudotos, senos žemės Å«kio technikos rinkos kaina, tokių duomenų Å¡ioje byloje nepateikė ir valstybinį kaltinimÄ palaikęs prokuroras; pardavėjai už perkamÄ technikÄ pageidavo, kad bÅ«tų atsiskaitoma tik grynais pinigais, tačiau jis manė, kad A.

K. buvo tik tarpininkas, o tikrasis pardavėjas – lenkų tautybės asmuo pageidauja grynųjų pinigų tam, kad galėtų nesumokėti reikalingų mokesčių; A. K. paprašė prisitvirtinti krautuvo metalinę plokÅ¡telę, kuri buvo krautuvo kabinoje, tačiau apeliantas pagalvojo, kad Å¡i lentelė nukrito netyčia, kažkuo užkabinus ar nubraukus, kaip atsitinka ir naujose žemės Å«kio technikos priemonėse; krautuvas buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, o ne pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, tačiau teisės aktai nedraudžia to padaryti bet kurioje savivaldybėje, be to, gabenant technikÄ per valstybės sienÄ , registracija (duomenys neskelbtini) savivaldybėje galėjo bÅ«ti tiesiog patogesnė vieta.

Apeliantas nurodo, kad Å¡ios jo abejonės, iÅ¡sakytos apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, o taip pat ir tretiesiems asmenims, neturi reikÅ¡mės, sprendžiant dėl jo atliktų veiksmų neteisėtumo, nes jeigu jis bÅ«tų žinojęs, kad žemės Å«kio technika yra vogta, jis nebÅ«tų rizikavęs 90 000 Eur suma ir „garsaus Å«kininko vardu“. 18.8. Nuteistojo teigimu, byloje iÅ¡ jo, nuteistųjų A. K., D. R. parodymų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio mėnesį jis leido pardavėjams pasistatyti žemės Å«kio technikÄ A.

R. priklausančiose patalpose, kur minėta technika buvo laikoma apie 4 mėnesius iki 2017 m. kovo mėnesio. Tik vėliau A. K. ir M. J. pasiÅ«lius dalį Å¡ios technikos, o po to ir visus tris krautuvus ir traktorių pirkti, apeliantas nutarė juos įsigyti. Apeliantas nurodo matęs, kad technikos pardavėjai ir kiti asmenys, taip pat ir lenkiÅ¡kai kalbantis asmuo tuos 4 mėnesius lankydavosi prie minėtų patalpų, tačiau su pardavėjais jis (D. R.) pradėjo bendrauti tik 2017 m. kovo-balandžio mėnesiais, kai jam buvo pasiÅ«lyta Å¡iÄ technikÄ nusipirkti.

Nuteistasis nurodo, kad technikos pardavėjams jis buvo davęs saugyklos raktÄ , todėl jie bet kada galėjo atvykti į saugyklÄ ir patekti į jos vidų. Be to, pardavėjai visada veikė nesislapstydami, vieÅ¡ai, jie neprašė paslėpti Å¡iÄ technikÄ ar į saugyklÄ neįleisti trečiųjų asmenų, o bendraujant Å¡ie asmenys nekėlė jokių abejonių nei dėl savo asmeninių savybių, nei dėl kompetencijos prekiauti žemės Å«kio technika. Apeliantas nepastebėjo ir to, kad perkama technika bÅ«tų sugadinta, pažeista, siekiant užmaskuoti jos įsigijimo neteisėtumÄ , taip pat nebuvo pažeistos užvedimo sistemos, nebuvo ir jokių kitų įsilaužimo požymių, patvirtinančių, kad technika įsigyta neteisėtu bÅ«du.

Apeliantas pažymi, kad jis ir pats neslėpė žemės Å«kio technikos (krautuvo), kuris kratos metu buvo rastas už Å¡ieno kupetos. Nuteistasis paaiÅ¡kina, kad dėl Å«kinės situacijos buvo bÅ«tina skubiai parvežti ir pastogėje sandėliuoti Å¡ienÄ , kuris buvo laikinai sukrautas prie krautuvo. Be to, kratÄ atlikę pareigÅ«nai parodė, kad jis (R. R.) savo iniciatyva parodė pareigÅ«nams laikomÄ krautuvÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jeigu jis bÅ«tų turėjęs ketinimÄ slėpti žemės Å«kio technikÄ , tokiu atveju jis bÅ«tų slėpęs visus 3 krautuvus ir traktorių. 18.9.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, susijusiomis su krautuvo gamyklinės lentelės su indentifikavimo numeriais pakeitimu. Nuteistojo paaiÅ¡kinimu jis savo iniciatyva, niekam apie tai nepasakęs ir su niekuo nepasitaręs, tik norėdamas realiai laikinai pasinaudoti perkamu krautuvu, kaip darbo priemone, nuėmė nuo A. R. jai nuosavybės teise priklausančio sugedusio analogiÅ¡ko krautuvo valstybinius numerius ir juos laikinai uždėjo ant perkamo krautuvo. Å iuos veiksmus apeliantas nurodo atlikęs tik todėl, kad galėtų nuvažiuoti į gamybinio kiemo erdvę ir policijos pareigÅ«nai nesustabdytų vairuojamos priemonės be valstybinių numerių, o ne „siekiant nuslėpti nusikalstamu bÅ«du gauto turto neteisėtÄ kilmę“, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

Apeliantas nurodo, kad apie valstybinio numerio pakeitimÄ nežinojo ne tik A. R., bet ir A. K., su kuriuo nebuvo sudarytas joks susitarimas pakeisti valstybinius numerius ir taip įteisinti perkamÄ krautuvÄ . Be to, laikinas, vienkartinis valstybinių numerių pakeitimas yra niekaip nesusijęs su technikos registravimu atitinkamoje institucijoje, kuriÄ atliekant yra galimybė nuslėpti technikos neteisėtÄ kilmę. Nagrinėjamu atveju, vien tik uždėjus kitus valstybinius numerius, žemės Å«kio technikos kilmė negalėjo bÅ«ti paslėpta, o tai, kad technikos originalÅ«s PIN numeriai buvo sunaikinti ir perkalti kiti numeriai, apeliantas teigia nežinojęs ir tokių veiksmų neatlikęs. Apeliantas pažymi, kad jokios lentelės jis taip pat nebuvo gavęs ir iÅ¡ A.

K., kuris tik paaiÅ¡kino, kad krautuvo kabinoje turi bÅ«ti lentelė, kuriÄ suradęs jis pakabino, nes Å¡i buvo nukritusi. 18.10. Apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatytu nuteistojo D. R. vaidmeniu, kad jis tarpininkavo R. R. įsigyjant žemės Å«kio technikÄ mažesnėmis kainomis ir yra sakęs, kad pats turi ir naudoja nusikalstamu bÅ«du įgytÄ technikÄ . Apeliantas paaiÅ¡kino, kad D. R. tarpininkavo tik dėl žemės Å«kio technikos laikino saugojimo A. R. priklausančiose patalpose ir jis nežinojo, kad jis (R.

R.) vėliau nusprendė Å¡iÄ technikÄ nusipirkti. Apeliantas kritikuoja ir pirmosios instancijos teismo teiginį, kad jis sutiko pirkti žemės Å«kio technikÄ â€žmažesnėmis kainomis“, nes iÅ¡ teismo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kokios tuomet yra realios tokios technikos kainos. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pirkimo – pardavimo sandoris įvyko tik po ilgų derybų dėl kainos ir patenkinus pirkėjo iÅ¡keltas sÄ lygas, susijusias su technikos registravimu Lietuvoje. 18.11. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad įsigytos žemės Å«kio technikos savininkais tapo jis ir A.

R., kuri tik paskolino pinigų technikos pirkimui, pati Å¡ios technikos neįsigijo ir tokių ketinimų neturėjo, nes pati turi pakankamai žemės Å«kio technikos. 18.12. Apeliaciniame skunde, analizuojami Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu atlikti pareigÅ«nų veiksmai ir teigiama, kad atlikus Å¡iuos veiksmus gauti duomenys negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais baudžiamajame procese. Nuteistasis nurodo, kad iÅ¡ 2017 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2017 m. kovo 22 d. teikimo Nr. (duomenys neskelbtini)turinio yra aiÅ¡ku, kad iki 2017 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nams buvo žinoma, kad jis nuosavybės teise įsigijo žinomai nusikalstamu bÅ«dų įgytÄ Å¾emės Å«kio technikÄ .

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi buvo sankcionuota R. R. atžvilgiu slapta elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, taip pat techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma. Å ioje nutartyje nurodyta kad „iÅ¡ teismui pateiktos kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenų matosi, kad R.

R. galimai vykdo nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje, t. y. įgyja turtÄ Å¾inodamas, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du“. Å i pirminė kriminalinės žvalgybos informacija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iÅ¡slaptinta ir pateikta teismui, kuris jos negalėjo ir patikrinti, o nuteistasis R. R. negalėjo pateikti savo paaiÅ¡kinimų apie Å¡iÄ pirminę informacijÄ , kurios pagrindu buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Apeliantas teigia manantis, kad kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nai gal ir turėjo faktinių duomenų, kad R. R. nusipirko ir naudoja žemės Å«kio technikÄ (Å¡ių veiksmų neneigia ir R. R.), tačiau jie neturėjo ir negalėjo turėti informacijos, kad įsigydamas Å¡iÄ technikÄ R.

R. žinojo, kad ji yra gauta nusikalstamu bÅ«du. Tokių duomenų nebuvo gauta ir BPK numatyta tvarka, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ . Nuteistasis teigia manantis, kad pažymos ir tarnybiniai praneÅ¡imai nėra pirminė informacija, kuri, pagal įstatymo reikalavimus yra suraÅ¡oma, įslaptinama ir saugoma popierinėje laikmenoje. Tokios pozicijos yra laikomasi ir LAT praktikoje, nurodant, kad faktinio pagrindo buvimas turi bÅ«ti patikrinamas teisme, iÅ¡tiriant iÅ¡slaptintÄ pirminę informacijÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sireikalavo ir neiÅ¡tyrė Å¡ios pirminės informacijos, tačiau sprendė, kad Å¡i informacija buvo ir tai sudarė pagrindÄ sankcionuoti slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Kriminalinės žvalgybos institucijų nemotyvuotas vengimas pateikti teismui pirminę informacijÄ , apelianto manymu, sudaro pagrįstÄ pagrindÄ iÅ¡vadai apie nesÄ Å¾iningumo apraiÅ¡kas. Apeliantas kelia klausimÄ dėl „kitokio sužinojimo ir veiksmų“, kuriuos buvo leista atlikt kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nams. Nuteistojo teigimu, jei Å¡ie teismo sankcionuoti slapti kontrolės veiksmai nebuvo panaudoti arba panaudoti, bet nebuvo surinkta informacijos, tai prokuroras privalėjo apie tai pateikti atitinkamÄ pažymÄ , o to nepadarius, pareigÅ«nams buvo sudarytos sÄ lygos piktnaudžiauti sukaupta slapta informacija. 18.13.

Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių 2017 m. sausio 20 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo“, 2017 m. gegužės 5 d. tarnybinio pranešimo (be numerio) „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ bei keturių Kauno apygardos teismo nutarčių „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ negalima daryti išvados, kad jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas teisėtai, nes minėtoje pažymoje net nėra nurodyta R.

R. pavardė, kas patvirtina, kad iki 2017 m. sausio 20 d. pareigÅ«nai neturėjo jokios informacijos apie jo daromas nusikalstamas veikas ar rengimÄ si jas daryti. Tik 2017 m. kovo 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos gautos panaudojus techn. priemones specialia tvarka“ yra nurodyta R. R. pavardė ir Å¡io dokumento pagrindu buvo priimta Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis, leidžianti sankcionuoti R. R. atžvilgiu slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Pirminė informacija, kurios pagrindu teismas sankcionavo Å¡iuos slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡reikalauta ir patikrinta. IÅ¡ minėto tarnybinio praneÅ¡imo, jį palyginus su byloje esančiais užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, matyti, kad tik dalis telefoninių pokalbių (pirminės informacijos) buvo iÅ¡slaptinta ir pridėta prie bylos, t. y., apelianto teigimu byloje yra tik selektyviai atrinkti telefoniniai pokalbiai, kurie gali bÅ«ti interpretuojami savaip, iÅ¡kraipant tikrÄ jį pokalbių turinį, ir tokiu bÅ«du grindžiant jo kaltę.

Kitame byloje esančiame dokumente, t. y. 2017 m. gegužės 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime jau nurodyta, kad „minėtÄ Å¾emės Å«kio technikÄ , žinodami, kad ji gauta nusikalstamu bÅ«du, yra įsigiję ir ja naudojasi R. R. ir A. R.. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, kuo vadovaudamasis šį tarnybinį praneÅ¡imÄ surašęs pareigÅ«nas A. J. padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ ir gal Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime Å¡is pareigÅ«nas iÅ¡dėstė tik savo nuomonę. 18.14. Apeliaciniame skunde kritiÅ¡kai vertinamos ir Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuoti slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai.

Nuteistasis nurodo, kad 2017 m. kovo 22 d. nutartyje, pažeidžiant LAT formuojamÄ praktikÄ , tik lakoniÅ¡kai nurodyta, atkartojant prokuroro teikimÄ , kad R. R. galimai vykdo nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje. Pasak nuteistojo, teismas nenurodė, kokias konkrečias veikas jau yra padaręs R. R., iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad Å¡ios veikos yra nusikalstamos, taip pat nenurodė asmenų, iÅ¡ kurių jis galbÅ«t įgijo žemės Å«kio technikÄ ir kokios aplinkybės patvirtina, kad jis galimai daro nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Be to, minėtos nutarties apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad tikslinga sankcionuoti tik vienÄ slaptÄ veiksmÄ â€želektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ â€, tuo tarpu Å¡io nutarties rezoliucinėje dalyje leista sankcionuoti slaptÄ elektroninių ryÅ¡iÄ tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , taip pat techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma.

Nuteistasis teigia manantis, kad Å¡i prokuroro ir teismo padaryta klaida leidžia daryti prielaidÄ , jog teismui nebuvo pateiktas kriminalinės žvalgybos nustatytas faktinis pagrindas, kurio teismas nepatikrinęs sankcionavo slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus. 18.15. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo kaltę patvirtina ir „telekomunikacinių ryÅ¡ių analizė“. Nuteistasis nurodo, kad byloje yra 21 jo užfiksuotas pokalbis, pokalbio dalis ar fragmentas. IÅ¡ Å¡ių pokalbių aÅ¡tuoniais atvejais R. R. kalbasi su A.

K., derindamas susitikimo vietÄ ir laikÄ , kad Å¡io susitikimo metu bÅ«tų perduodami pinigai, jie derasi dėl pinigų sumos; vienu atveju jis kalbasi su A. R. asmeniniais reikalais ir dviem atvejais – su D. K., derinant susitikimo vietÄ ir laikÄ . Apeliaciniame skunde yra aptariami septyni tarp R. R. ir A. K. vykę telefoniniai pokalbiai, du telefoniniai pokalbiai su A. R. ir vienas pokalbis su „Sigiu“, nes Å¡iuos pokalbius pirmosios instancijos teismas pripažino R. R. kaltės įrodymus: - 2017 m. kovo 9 d. 13:55 val. vykusio pokalbio metu R.

R. ir A. K. derina susitikimo vietÄ ir laikÄ , aptaria, kokia pinigų suma bus perduota A. K.. R. R. teigimu, pokalbyje žodžiu „gaspadinė“ jis įvardijo ne buvusiÄ Å¾monÄ A. R., o sugyventinę A. V.; - iÅ¡ 2017 m. kovo 17 d. 13:05 val. telefoninio pokalbio turinio matyti, kad buvo ir kitų tarp R. R. ir A. K. vykusių pokalbių, kurių byloje nėra. Apeliantas paaiÅ¡kina, kad su A. K. jie buvo kalbėję apie traktoriuje ar krautuve paliktas korteles ir A. K. prašė pažiÅ«rėti, gal jos yra paliktos saugomuose krautuvuose ar traktoriuje.

Todėl pokalbio metu R. R. pasakė „aš nežinau ten kurio traktoriaus imt, aš dar neėmiau, ten visokių kortelių, gal jūs atlėktumėt“. Po šio pokalbio apeliantas teigia surinkęs traktoriuje buvusias popierines korteles ir susitikimo metu perdavęs A. K.; - 2017 m. kovo 20 d. nuo 15:13 val. iki 16:05 val. tarp R. R. ir A. K. vyko keturi telefoniniai pokalbiai, tačiau byloje nėra iki šių pokalbių vykusių kitų pokalbių, kurių metu A. K. pasakė, kad nuo vieno traktoriaus ar tai krautuvo yra nukritusi metalinė (aliumininė) plokštelė ir, kad šios technikos pardavėjas (lenkų tautybės) jos neranda.

Å is asmuo nori perduoti Å¡iÄ plokÅ¡telę, kad ji bÅ«tų pritvirtinta. Pokalbio metu R. R. pasakė A. K., kad plokÅ¡telės neranda, o pastarasis apie tai informavo lenkų tautybės pardavėjÄ , kuris paprašė A. K. gauti analogiÅ¡kÄ plokÅ¡telę, kaip pavyzdį, arba jos nuotraukÄ ir gal jis tada lengviau suras krautuvo aliumininę lentelę. A. K., norėdamas padėti lenkų tautybės asmeniui, paskambino R. R. ir paprašė kai kurių žemės Å«kio technikos duomenų, tačiau Å¡ie duomenys buvo neinformatyvÅ«s, lenkų tautybės asmuo paprašė nufotografuoti seno traktoriaus plokÅ¡telę ir Å¡iÄ nuotraukÄ atsiųsti elektroniniu paÅ¡tu.

Po to 6:05 val. telefoninio pokalbio metu R. R. pasakė A. K., kad nuotrauka yra nekokybiÅ¡ka, o A. K. informavo, kad lenkų tautybės asmuo jau turi aliuminines plokÅ¡teles, ant kurių gali bÅ«ti ne tokie duomenys, į kÄ R. R. atsakė, kad tokios technikos duomenys nesiskiria, svarbiausia technikos modelis ir serija. Nuteistasis nurodo, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu jis bÅ«tų apklaustas dėl Å¡ių telefoninių pokalbių turinio, baudžiamoji byla bÅ«tų nutraukta arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai bÅ«tų privalėję pateikti į bylÄ ir kitus pokalbius, kuriems esant baudžiamoji byla taip pat bÅ«tų nutraukta; - paskutinis telefoninis pokalbis tarp R.

R. ir A. K., esantis byloje, vyko 2017 m. kovo 4 d. 13:54 val., iki kurio tarp Å¡ių asmenų taip pat vyko pokalbiai, kurie į bylÄ nebuvo pateikti. Apeliantas paaiÅ¡kina, kad iÅ¡ jo ir A. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, yra žinoma, kad lenkų tautybės asmuo neradęs aliumininės plokÅ¡telės, dar kartÄ kreipėsi į A. K. ir paprašė atidžiai apžiÅ«rėti traktorių ir krautuvÄ . Todėl pokalbio, kurio nėra byloje, metu A. K. dar kartÄ paprašė R. R. atidžiai paieÅ¡koti plokÅ¡telės, ir jis (R.

R.) už traktoriaus vairuotojo sėdynės rado plokÅ¡telę su kažkokiais duomenimis, apie tai telefonu informavo A. K., o Å¡is paprašė jÄ pritvirtinti ant traktoriaus, kaip nurodė lenkų tautybės asmuo. 2017 04 04 13:54 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio metu A. K. paklausė „nu, kÄ ten viskas gerai?“, o R. R. atsakė „gerai, viskas tvarkoj, užkabinta, gerai“; - 2017 m. balandžio 7 d. 8:45 val. tarp jo (R. R.) ir A. R. vykusio pokalbio turinį R. R. paaiÅ¡kina jų buvusiu susitarimu dėl pinigų, skirtų technikai įsigyti, paskolinimo, kÄ patvirtina ir byloje esantys dokumentai.

Užfiksuoto telefoninio pokalbio metu jis su A. R. svarsto, iš kur gauti trūkstamus pinigus, A. R. siūlo dalį sumos (1 500 Eur) paimti iš A. V. ir dalį sumos pažadėjo paskolinti pati. Tačiau šis pokalbis niekaip nepatvirtina, kad žemės ūkio technika buvo perkama bendrai su A. R., ar, kad jie abu žinojo, kad ši technika yra įgyta nusikalstamu būdu; - 2017 m. balandžio 7 d. 10:35 val. vykęs telefoninis pokalbis patvirtina, kad visus R. R. uždirbamus pinigus, t. y. šeimos pajamas ir išlaidas tvarko sugyventinė A. V. ir, kad technikos įsigijimui jie surinko tik 2800 Eur.; - telefoninis pokalbis, vykęs 2017 m. balandžio 8 d. 8:41 val. tarp R.

R. ir vaikystės draugo Sigito, byloje yra pateiktas taip pat ne visas, o iÅ¡ pateiktų 3 sakinių matyti tik tai, kad bendrauja seniai vienas kitÄ matę draugai, kurie pokalbio metu yra neblaivÅ«s. Å io pokalbio metu jis Sigitui nurodė, kad (duomenys neskelbtini)rajone dažnai važinėja pardavėjai ir siÅ«lo įsigyti įvairias prekes, taip pat ir vogtas, tačiau jie jų neparduoda, nes tokių prekių niekas neperka, ir kartais matosi, kad tų prekių dokumentai yra padirbti. Draugas Sigitas Å¡io pokalbio metu jį įspėja, kad Å¡is bÅ«tų atsargus.

Apeliantas nurodo, kad Sigitui jis nepasakojo, kad ketina įsigyti traktorių ir krautuvus, jie tik bendrai kalbėjosi apie situacijÄ Lietuvoje. 18.16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su R. R. nuteisimu pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį. Apeliantas, analizuodamas transporto priemonės identifikavimo numerio sÄ vokÄ , įtvirtintÄ skirtinguose teisės aktuose, ir jo paskirtį, teigia, kad byloje yra nustatyta, kad krautuvo „Manitou MLT 741“ aliumininę lentelę, kuri buvo nukritusi, jis surado ir pritvirtino vienas, ir jokių lentelių jis nenuiminėjo ir jų nesunaikino.

Traktoriaus „John Deer 6125R“ identifikacinio numerio (PIN) dalies, jÄ perkalant, taip pat nepanaikino, ir byloje nėra Å¡iÄ kaltinimo dalį patvirtinančių įrodymų. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenurodė, kokiÄ identifikacinę ir teisinę reikÅ¡mę turi ant žemės Å«kio technikos pritvirtinamos lentelės, taip pat nenurodė, nuo kurio traktoriaus ar krautuvo R. R. nuėmė kokias nors identifikacines lenteles ir jas sunaikino bei nepaneigė jo duotų parodymų, kad jis ant sandėliavimui atvežtų krautuvų ir traktoriaus matė pritvirtintas identifikacines lenteles.

Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikaltimo, numatyto BK 3061 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra identifikavimo numeris, o ne identifikacinė lentelė, kaip tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtÄ BK straipsnį negali bÅ«ti taikoma už kokių nors kitų duomenų, tik padedančių identifikuoti transporto priemonę, neteisėtÄ sunaikinimÄ ar pakeitimÄ .

19. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas D. Dargevičius praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu, ir A. K. iÅ¡teisinti, grÄ Å¾inti G. K. automobilį Wolkswagen Passat CC, o R. M. iÅ¡ A. K. sulaikymo metu paimtus 1 750 Eur. 19.1. Apeliantas nurodo, kad kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti nustatytas žalos padarymo faktas. Tačiau Å¡ioje byloje civiliniai ieÅ¡kiniai nebuvo pareikÅ¡ti, o D.

Ž. ir A. Ž. parodė, kad kauÅ¡ai buvo pirkti kartu su ekskavatoriais ir atskirai daiktų vertės jie nurodyti negalėjo. Be to, liudytojai parodė ir tai, kad kaušų „dantys“ buvo nulaužti, o patys kauÅ¡ai – dėvėti, todėl, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta traktorių kaušų vertė yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis. Tas pats pasakytina ir dėl nuosprendyje nurodytos rampų vertės. Visų pirma proceso metu buvo nustatyta, kad rampos buvo ne metalinės, o aliumininės, be to, rampos buvo lūžę ir vėliau suvirintos, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas rampų kainÄ negalėjo vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų parodymais, jog nauja rampos kažkada kainavo 1 400 Eur.

Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. K. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, privalėjo nustatyti, kiek kainavo rampa vagystės metu, tačiau to nepadarė ir netenkino su tuo susijusio teisiamajame posėdyje pateikto prašymo. Apeliantas teigia manantis, kad rampų ir kaušų vertė, nusikalstamos veikos padarymo metu, neviršijo 3 MGL dydžio sumos, todėl A. K. turėjo būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. 19.2. Apeliaciniame skunde kritikuojami liudytojų A.

J. ir Ž. U. parodymai. Gynėjas teigia, kad liudytojo Ž. U. 2017 m. gruodžio 13 d. apklausos protokolas (2 t. b. l.

2) neatitinka įstatymo reikalavimų, nes BPK 162 straipsnyje įtvirtinta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu. Liudytojai D. B. ir Ž. U. parodė, kad Ž. U. nurodytas telefoninis pokalbis yra gautas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atliekamas dėl keturračio vagystės. Todėl norint liudytojo Ž.

U. apklausos protokolÄ pripažinti patikimu įrodymu Å¡ioje byloje, prokuroras privalėjo gauti aukÅ¡tesniojo prokurorÄ leidimÄ , nes kaltinimas buvo grindžiamas duomenimis, neatitinkančiais BPK keliamų reikalavimų. To nepadarius, pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis neteisėtais duomenimis ir jais pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. 19.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojai Ž. U. ir D. B. skirtingai parodė dėl sužinojimo apie pokalbį momento: Ž. U. parodė nežinantis, iÅ¡ kur D.

B. sužinojo apie jo iÅ¡girstÄ pokalbį. Tuo tarpu D. B. teigė, kad Ž. U. užsiminė, jog buvo girdėjęs pokalbį apie „reikalingus daiktus“, tačiau pirmosios instancijos teisme Å¡is liudytojas negalėjo prisiminti datos bei laiko, kada įvyko minėtas pokalbis. Apeliantui abejonių kelia ir liudytojo Ž. U. parodymai, nes jis, ikiteisminio tyrimo metu, praėjus metams, atsiminė nuteistųjų pasakytÄ frazę, tačiau pirmosios instancijos teisme, po pusmečio nuo Å¡ios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos minėto pokalbio bei kada buvo padaryta keturračio motociklo vagystė, prisiminti negalėjo.

Gynėjas, lygindamas liudytojų A. J. ir Ž. U. apklausų datas (jie apklausti 2017 m. gruodžio 13-14 dienomis), teigia manantis, kad Å¡ioje byloje trÅ«kstant A. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, pareigÅ«nai tokius įrodymus tiesiog sukÅ«rė. Be to, Ž. U., A. J. negalėjo bÅ«ti apklausti kaip liudytojai baudžiamojoje byloje, nes jie Å¡ioje byloje atliko ir procesinius veiksmus. Gynėjas nurodo, kad pareigÅ«nams, prieÅ¡ baigiant atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir matant, kad byloje trÅ«kta A.

K. kaltę patvirtinančių įrodymų, pareigÅ«nas A. J. turėjo suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ , o ne naudotis jam suteiktu liudytojo statusu. Apeliantas pažymi, kad EŽTT byloje van Mechelen ir kt. prieÅ¡ Nyderlandus taip pat nurodyta, kad policijos pareigÅ«nų statusas yra kiek kitoks nei tų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, policijos pareigÅ«nai, kaip liudytojai, visada yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes jie susiję su vykdomÄ jÄ valdžia ir baudžiamojo persekiojimo vykdymu. 19.4.

Apeliantas atkreipia dėmesį į byloje esančius telefoninių celių ir mobiliojo ryšio sujungimo duomenis teigdamas, kad proceso metu A. K. parodė nesinaudojęs tokiu telefono numeriu, koks yra nurodytas byloje esančiuose dokumentuose, byloje taip pat nėra duomenų, kad tokiu telefono numeriu naudojosi A. K.. Tik pareigūnas R. P. 2017 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad šiuo telefonu naudojosi A. K.. Liudytojas Ž. U. teismo posėdyje nurodė, kad atpažino A. K. iš balso, jam buvo žinomas ir A.

K. naudoto telefono numeris, tačiau liudytojo apklausos protokole Å¡ios aplinkybės nėra užfiksuotos. Ir telefoninių pokalbių schemoje (t. 5, b. l. 101) nėra nurodyta, kokiu telefono numeriu, vykdant vagystę, naudojosi A. K.. Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismas atsisakė pridėti prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nors Å¡i medžiaga galėtų atsakyti į visas abejones dėl kriminalinės žvalgybos faktinio pagrindo buvimo. 19.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su A.

K. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį. Gynėjas nurodo, kad pirmos apklausos metu D. A. parodė, kad jis A. K. praÅ¡ymu suklastojo krautuvo Manitou MLT 634 pirkimo – pardavimo sutartį, panaudodamas nenustatytÄ kompiuterį, pagamino – parašė tekstus ir atspausdino netikrÄ dokumentÄ bei jį pasirašė. Tačiau pirmosios instancijos teisme D. A. parodė, kad jis nepasirašė ant minėtos sutarties, dokumento nespausdino ir duomenų į jį neįrašė, tai padarė kažkokia įmonė, kuri verčiasi automobilių dokumentų sutvarkymu.

D. A. taip pat paaiÅ¡kino, kad ikiteismini tyrimo metu vykusioje apklause jam nebuvo parodyta krautuvo pirkimo – pardavimo sutartis, Å¡iÄ sutartį jis pamatė tik susipažinęs su baudžiamÄ jÄ byla ir suprato, kad ikiteisminio tyrimo metu davė netikslius parodymus, suklydo, nes verčiasi automobilių prekyba ir dažnai sudaro pirkimo – pardavimo sutartis. D. A. nurodė ir tai, kad peržiÅ«rėjęs krautuvo dokumentus, pastebėjo, jog trÅ«ksta pirkimo – pardavimo sutarties, bandė susisiekti su A.

K., tačiau nepavykus, pats priėmė sprendimÄ nuvykti į kažkokiÄ bendrovę, kur paprašė, kad bÅ«tų atspausdinta pirkimo – pardavimo sutartis. 19.6. A. K. kaltę dėl dokumento suklastojimo paneigia ir nuteistojo R. R. parodymai, kad jis nusipirko krautuvÄ , t. y. dokumentas atitiko pirkėjo R. R. valiÄ , o sutartyje buvo nurodyta tikra krautuvo pardavimo suma 28 000 Eur. Apeliantas teigia, kad proceso metu nebuvo bandoma iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia buvo D. L. tikroji valia. Tuo tarpu D. A. parodė, kad tokio pobÅ«džio pirkimo – pardavimo sutartys yra sudaromos kiekvienÄ dienÄ , kadangi automobilių pardavėjai bando iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo ir tiesiogiai nenurodo savo asmens duomenų, nurodydami užsieniečių duomenis, kurie bÅ«na ant automobilių registracijos liudijimų.

Pasak apelianto, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad negalima daryti iÅ¡vados, kad D. A. tyčia suklastojo pirkimo – pardavimo sutartį, nes byloje nėra duomenų, paneigiančių pastarojo parodymus. Be to, byloje nebuvo atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė ir nenustatyta, kad bÅ«tent D. A. pasirašė ant pirkimo – pardavimo sutarties. Todėl minėto pobÅ«džio ekspertizė turėtų bÅ«ti atlikta bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas teigia manantis, kad D. A. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios nepadarė, o pirmosios instancijos teisme savo parodymų nekeitė tik todėl, kad tÄ daryti jam buvo netikslinga.

Esant šioms aplinkybėms, A. K. turėtų būti išteisintas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su krautuvo įgijimu, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų D. A. parodymus. 19.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė, kuo pasireiškė A. K. veiksmai, kuriais jis prašė suklastoti pirkimo – pardavimo sutartį. Gynėjas teigia manantis, kad ši sutartis šiuo metu yra pas R. R., kuris parodė, kad buvo perduodama tik pirkimo – pardavimo sutartis, kol jis atsiskaitys su pardavėju, kuris buvo lenkų tautybės. Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog krautuvas iš tikrųjų buvo pavogtas ar jis iš pradžių buvo parduotas ir tik po to buvo paskelbta jo paieška.

Gynėjui nesuprantama ir tai, kaip žemės Å«kio technika galėjo bÅ«ti gabenama per kelias valstybes tuo metu, kai dėl jos buvo paskelbta paieÅ¡ka. Be to, nustatyta, kad liudytojas R. P. nurodė liudytojui G. K., pakraunant krautuvus, įsitikinti, kad yra krautuvų dokumentai, taip pat nurodė užpildyti CMR važtaraščius. Visi liudytojai, taip pat ir nuteistasis D. A., parodė, kad A. K. jam perdavė visÄ dokumentų segtuvÄ , o Å¡is pasigedo tik pirkimo – pardavimo sutarties. Taip pat registracijÄ atlikęs liudytojas nurodė ir tai, kad dokumentai nekėlė jokių abejonių.

Å ios aplinkybės, kaip nurodo apeliantas, patvirtina, kad A. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas ir pagal BK 304 straipsnį, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jis pateikė tarnautojui melagingÄ informacijÄ . 19.8. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. K., tarpininkaudamas parduodant traktorius, žinojo, jog jie gauti nusikalstamu bÅ«du. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad žemės Å«kio technika buvo su dokumentais, byloje nebuvo nustatyta, kas konkrečiai atgabeno krautuvÄ â€žManitou“ MLT 741 ir traktorių „John Deer“, tačiau visi nuteistieji parodė, kad tai buvo krovininis automobilis su lenkiÅ¡kais registracijos numeriais.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis R. R. parodė, jog buvo lenkų tautybės asmuo; R. P. parodė, kad vežant antrÄ kartÄ jis užsakymÄ priėmė iÅ¡ kitų asmenų, o tik po to, kaip baigiamojoje kalboje nurodė ir prokuroras, atvažiavo A. K.; liudytojas G. K. neatpažino A. K., teigdamas, jog buvo stambaus kÅ«no sudėjimo vaikinas, jis A. K. neatpažino ir teisiamajame posėdyje. Gynėjas nurodo ir tai, kad žemės Å«kio technika visÄ laikÄ stovėjo pas R. R., todėl jis galėjo jÄ apžiÅ«rėti ir įsitikinti dėl jos patikimumo.

Tuo tarpu A. K. Å¡iÄ technikÄ matė tik epizodiÅ¡kai, labai trumpÄ laikÄ , Å¡i technika jo nedomino ir, kaip nurodė R. R., jis apie jÄ visiÅ¡kai nenusimanė ir nemokėjo jos vairuoti. 19.9. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi elektroniniais ryÅ¡iais perduodama informacija, kuri byloje gauta neteisėtai. Gynėjas nurodo, kad iÅ¡samesni argumentai yra nurodyti byloje esančiame jo 2019 m. liepos 1 d. praÅ¡yme, kuriuo turėtų vadovautis ir apeliacinės instancijos teismas. 19.10.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad šioje byloje buvo taikytas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, siekiant nustatyti asmenis, vykdančius vagystes iš sodų, garažų, kitų uždarų teritorijų (BK 178 straipsnio 2 dalis), taip pat nurodoma, jog asmenys galimai daro veikas, numatytas ir BK 260 straipsnyje. Liudytojas Ž. U. parodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl keturračio vagystės buvo pradėtas 2016 m. liepos 14 d., o A. K. pokalbių buvo klausomasi apie pusę metų, galbūt iki 2017 m. sausio 14 d., tačiau, pasak apelianto, iš 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties galima spręsti, kad A. K. pokalbių buvo klausomasi iki 2017 m. sausio 25 d. arba iki 2017 m. vasario 25 d.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini)apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimu tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 23 d. praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini)apeliantui susidaro įspÅ«dis, kad nutraukus/sustabdžius ikiteisminį tyrimÄ dėl keturračio vagystės, buvo inicijuotas neteisėtas pokalbių pasiklausymas pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymÄ . Gynėjas teigia manantis, kad sankcionuojant elektroniniais ryÅ¡iais perduodamos informacijos kontrolę Å¡ioje baudžiamojoje byloje, pareigÅ«nai panaudojo tÄ pačiÄ ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) gautÄ informacijÄ ir galimai neteisėtai, pakartotinai ja pateikė Kauno apygardos teismui, siekiant sankcionuoti neteisėtÄ tolimesnį pokalbių pasiklausymÄ .

Apeliantas neatmeta galimybės, kad A. K. ir R. R. telefoninių pokalbių tuo pačiu metu buvo klausomasi vadovaujantis tiek Kriminalinės žvalgybos įstatymo, tiek BPK nuostatomis. Gynėjas pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl keturračio vagystės, Kriminalinės žvalgybos įstatymas negalėjo bÅ«ti taikomas, todėl Å¡io įstatymo pagrindu gauti duomenys negali bÅ«ti pripažinti teisėtais bÅ«dais gautais įrodymais. Pasak apelianto, netoleruotina, kai per tyrimo sudėtingumui proporcingÄ laikÄ negavus duomenų, patvirtinančių įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo, toliau nesant pagrindo atliekama (sankcionuojama) slapta elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, tikintis gauti informacijos dėl kokios nors kitos nusikalstamos veikos ir taip pateisinti Å¡ios priemonės taikymÄ . 19.11.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas nuosprendyje nurodė, jog patikrino teisinį ir faktinį pagrindus atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tačiau iš pareigūnų parodymų nėra aišku, koks buvo tikrasis vykdyto slapto pasiklausymo faktinis pagrindas. Liudytoja N. L. parodė, kad iš esmės pakanka ir žodinės informacijos, kurios pagrindu būtų pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai. 19.12. Gynėjas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria A. K. yra pripažintas kaltu pagal BK 3061 straipsnį.

Specialistai A. Garla ir V. Ramanauskas paaiškino, kad numerių klastojimui reikėjo turėti specialių žinių ir buitiniu būdu to padaryti iš esmės neįmanoma, nes traktoriaus „John Deer“ numeriai buvo suklastoti ypatingai gerai ir plika akimi to pastebėti buvo neįmanoma. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog A. K. turėjo specialių žinių ar įrankių, reikalingų identifikacinių numerių suklastojimui, taip pat byloje nėra ir duomenų, kad A. K. perdirbinėjo kėbulo numerius.

Apeliantas pažymi ir tai, kad informacinio pobÅ«džio lentelė nėra identifikavimo numeris ir tokios lentelės pakeitimas nėra baudžiamajame įstatyme uždrausta veika. Be to, nuteistasis R. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pats pritvirtino traktoriaus kabinoje buvusiÄ lentelę, todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡iuos veiksmus atliko A. K.. 19.13. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. K. iÅ¡ nusikalstamų veikų gavo 90 000 Eur turtinės naudos, o automobilis „Volkswagen Passat CC“ įsigytas nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu už lėšas, gautas iÅ¡ nuteistojo R.

R.. Gynėjas nurodo, kad tiek A. K., tiek R. R. nurodė, kad sudarant sandorius taip pat dalyvavo ir lenkų tautybės asmuo, kuriam A. K. į LenkijÄ veždavo visas gautas lėšas ir pats už traktorius jokių lėšų negavo. Be to, skundžiamame nuosprendyje neįvertintas ir M. J. vaidmuo, kurio baudžiamoji byla yra iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ . Todėl, pasak apelianto, nėra pagrindo teigti, kad visÄ turtinę naudÄ gavo tik vienas A. K.. Apeliantas taip pat nurodo, kad A. K. ir jo Å¡eimos nariai nedisponuoja jokiu prabangiu turtu, visas jų turtimas turtas yra įgytas legaliai.

Gynėjas pažymi, kad nustačius, kas yra minėtas lenkų tautybės asmuo, taip pat priėmus dėl M. J. apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ kiekvieno jų taip pat galėtų bÅ«ti konfiskuota turto už 90 000 Eur, o toks konfiskavimo instituto taikymas pažeistų proporcingumo principo reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl turto konfiskavimo, neįvertino, kad traktoriai buvo grÄ Å¾inti teisėtiems savininkams. Apeliantas nurodo ir tai, kad R. R. taip pat gali pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos, tad teismo taikytas turto konfiskavimo ir ieÅ¡kinio bendra suma galėtų siekti 360 000 Eur, kai tuo tarpu lenkų tautybės asmuo gavo tik 90 000 Eur sumÄ . 19.14.

Byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina, kad automobilis „Volkswagen Passat CC“ buvo įsigytas iÅ¡ nelegalių pajamų. Nustatyta, kad R. R. pirmÄ jÄ sumÄ pinigų A. K. perdavė kovo mėnesio viduryje ar pabaigoje, t. y., tuo metu, kai automobilis jau buvo įgytas (2017 m. vasario 28 d.). Be to, Å¡is automobilis nuosavybės teise priklausė G. K., kuri ikiteisminio tyrimo metu detaliai paaiÅ¡kino, iÅ¡ kur gavo lėšų Å¡io automobilio įsigijimui. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad G.

K. 2017 m. vasario 21 d. už 6300 Eur pardavė automobilį „BMW 520 D“ (t. 7, b. l. 169–171), o po savaitės, 2017 m. vasario 28 d., už lėšas, gautas pardavus šį automobilį, ji įsigijo automobilį „Volkswagen Passat CC“ (t. 7, b. l. 167). Be to, 2017 m. vasario 20 d. už automobilio „BMW 520 D“ kasko draudimÄ G. K. buvo iÅ¡mokėta 1157,15 Eur suma (t. 7, b. l. 172), kas dar kartÄ patvirtina, kad automobilio „Volkswagen Passat CC“ įsigijimo metu pastaroji turėjo 7457,15 Eur legalių pajamų ir galėjo įsigyti minėtÄ automobilį, kainavusį, kaip parodė liudytojas G. V., 3760 Eur.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl automobilio „Volkswagen Passat CC“ konfiskavimo turėtų bÅ«ti panaikintas ir Å¡is automobilis grÄ Å¾intas G. K.. 19.15. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad A. K. sulaikymo metu rasti pinigai – 1 750 Eur – taip pat konfiskuotini kaip uždraustos veikos rezultatas. Gynėjas pažymi, kad Å¡ie pinigai buvo rasti A. K. gyvenimo draugės R. M. piniginėje, Å¡ie pinigai yra jos legaliai gautos pajamos (t. 10, b. l. 25–31), skirtos statybinėms medžiagoms įsigyti.

Apeliantas nurodo, kad Å¡iems argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismo posėdyje turėtų bÅ«ti peržiÅ«rėta vaizdo medžiaga, kurioje yra užfiksuotas A. K. sulaikymas. 19.16. Gynėjas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į A. K. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas. Tačiau apelianto teigimu, nuteistajam 18 mėnesių buvo taikyta intensyvi priežiÅ«ra, iÅ¡ kurių 12 mėnesių jis iÅ¡ namÄ iÅ¡eiti galėjo tik darbo dienomis nuo 7 val. iki 15 val.

Apeliantas pažymi, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusio teisinio reguliavimo, kardomoji priemonė ‑ intensyvi priežiÅ«ra prilyginta laisvės apribojimo bausmei, kuri keičiama santykiu 1 laisvės atėmimo dienÄ prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, todėl laikytina, kad A. K. suėmime praleido 9 mėnesius ir 18 dienų, o kardomoji priemonė intensyvi priežiÅ«ra buvo tęsiama 18 mėnesių, kas pagal bausmės keitimo taisykles sudaro 9 mėnesius laisvės atėmimo. Gynėjas teigia manantis, kad visas Å¡is laikotarpis (18 mėnesių ir 18 dienų), vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, turėtų bÅ«ti įskaitytas į A.

K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ .

20. Nuteistojo P. P. gynėjas advokatas D. Gudas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, laiduotoja paskiriant D. P.. 20.1. Apeliantas nurodo, kad P. P. ankščiau neteistas, savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs, iÅ¡ byloje esančios P. P. charakterizuojančios medžiagos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nėra piktybiÅ¡kai teisės aktus pažeidinėjantis asmuo ir Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad P. P. atžvilgiu gali bÅ«ti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog P. P. atžvilgiu ankščiau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, Å¡iam susitaikius su nukentėjusiuoju, nėra pagrindas Å¡ioje byloje netaikyti P. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto. Apeliantas paaiÅ¡kina, kad prieÅ¡ daugiau nei 14 metų P. P. buvo padaręs neatsargų nusikaltimÄ â€“ autoįvykį, tyrimo eigoje jis atlygino žalÄ ir su nukentėjusiuoju susitaikė.

Å i aplinkybė buvo žinoma ir valstybinį kaltinimÄ Å¡ioje byloje palaikiusiam prokurorui, kuris teismo posėdyje taip pat prašė taikyti P. P. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas. 20.2. Gynėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimÄ dėl P. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja turėtų bÅ«ti paskirta P. P. motina D. P., kuri yra verta teismo pasitikėjimo. Pirmosios instancijos teismui taip pat nekilo abejonių dėl jos tinkamumo bÅ«ti laiduotoja.

21. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Nuteistųjų D. R., A. K., R.R., A. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo P. P. skundas atmestinas Dėl D. R. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (traktoriaus „Fendt “ įgijimo) 22. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šioje byloje nuteisė D.R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 18 d.

– 2014 m. liepos 11 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, iÅ¡ asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , L. R. vardu už 100 000 eurų įgijo didelės vertės žemės Å«kio technikÄ â€“ traktorių „Fendt 514 Profi Plius“ (toliau – ir traktorius „Fendt“), kurio vertė 98 269,48 eurų, žinodamas, kad Å¡is traktorius gautas nusikalstamu bÅ«du – pagrobtas Danijos Karalystėje ir įteisintas Lietuvos Respublikoje, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis originalų traktoriaus identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini) pakeitus į identifikavimo numerį 415211433, pakeičiant du paskutinius simbolius iÅ¡ „12“ į „33“ bei įregistravus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės Å«kio skyriuje ir gavus įteisinimÄ pagrindžiančius dokumentus – registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini).

23. Nuteistasis D. R., apeliaciniame skunde ginčydamas teismo iÅ¡vadÄ dėl jo pripažinimo kaltu, jam įgijus žinomai vogtÄ traktorių kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, kas, pasak apelianto, nulėmė ir neteisingÄ faktinių aplinkybių nustatymÄ , o tuo pačiu ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo normų taikymÄ .

24. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Pasak apelianto, jis nežinojo ir nesuprato, kad traktorius yra pavogtas. Jis niekada nedirbo žemės Å«kio srityje, nesivertė transporto priemonių prekyba ar jų taisymu, todėl iÅ¡ pasiÅ«lymo pirkti apynaujį traktorių, kuris po to buvo įregistruotas jo sesers vardu, jis negalėjo suprasti, kad Å¡is traktorius yra įgytas nusikalstamu bÅ«du.

Pasak apelianto, byloje nebuvo patvirtintas būtinas D. R. inkriminuotos veikos sudėties elementas – tyčia, realus žinojimas ir supratimas, kad jo perkamas traktorius yra vogtas. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog įsitikino, kad traktorius nėra vogtas – dėl to jį patikino pardavėjas, traktorius buvo įregistruotas, o registruojant transporto priemonę yra tikrinami įsigijimo ir valdymo pagrindai. Pažymi, kad šioje byloje buvo paneigta, jog jis dalyvavo ar prisidėjo prie neteisėto transporto priemonės registravimo.

Apeliantas nurodo ir tai, kad traktorių jis įsigijo už 100 000 Eur, o byloje nustatyta, kad tokio traktoriaus rinkos vertė yra 98 269,48 Eur. Tai paneigia, kad jis žinojo įsigyjantis nusikalstamu bÅ«du gautÄ transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jo sesers paaiÅ¡kinimus dėl traktoriaus pirkimo. Visos Å¡ios aplinkybės, nuteistojo nuomone, lėmė neteisingÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės įrodymų pakankamumo, todėl nuteistasis praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.

25. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

26. BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtÄ Å¾inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu bÅ«du. Å iame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai įstatymo leidėjo aiÅ¡kiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iÅ¡ neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , naudojimusi tokiu turtu ar Å¡io turto realizavimu).

Pagal teismų praktikÄ , nustatant asmens kaltumÄ , turi bÅ«ti įrodytas ir Å¡iame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, Nr. 2K-1/2011, Nr.2K-99/2010, Nr. 2K-213/2013, Nr. 2K-7-88/2014, Nr. 2K-114-489/2016).

27. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo šioje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta pakankamai D. R. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog D. R. įgijo traktorių, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Taigi, D. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintinas, neįrodžius subjektyviosios šio nusikaltimo pusės.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokių abejonių, kad D. R. įsigytas traktorius buvo vogtas. Å i aplinkybė neginčytinai nustatyta 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog traktoriaus „Fendt“, identifikavimo numeris (PIN) yra suklastotas perkalus visus numerio simbolius. Remiantis tyrimo metu surinkta bei gamintojo pateikta papildoma medžiaga, specialistai padarė iÅ¡vadÄ , kad originalus traktoriaus PIN (duomenys neskelbtini) (gamintojo duomenimis traktorius su Å¡iuo PIN 2013 m. lapkričio 18 d. buvo pavogtas Danijos Karalystėje) (t. 9, b. l. 19–20). Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad traktorius „Fendt“, kurio PIN (duomenys neskelbtini), yra paieÅ¡komas kaip vogtas Danijoje. Apie traktoriaus vagystę 2013 m. lapkričio 18 d. pranešė kompanija (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 45).

29. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. neigė kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, parodydamas, kad traktorių „Fendt“ įsigijo 2014 m. iÅ¡ asmens vardu Karolis, su kuriuo susipažino plaukdamas keltu iÅ¡ Klaipėdos į NorvegijÄ . Po kurio laiko Karolis paskambino ir pasiÅ«lė pirkti „Fendt“ traktorių už 100 000 eurų. Traktorius buvo modernus, jį galima buvo valdyti per palydovÄ . Jam pasiÅ«lė pirkti 20 000 eurų pigiau, kadangi buvo sulaužytas galinis sparnas.

Traktorius buvo beveik naujas, todėl nusprendė jį įsigyti. Traktorių įgijo sesers vardu, padavęs Karoliui sesers asmens tapatybės kortelę. Visus registracijos dokumentus sutvarkė Karolis ir jo dėdė. Kai jam atvarė traktorių, Å¡is jau buvo su numeriais, užregistruotas, vienam mėnesiui apdraustas. Jam pateikė techninės apžiÅ«ros talonÄ , registracijos liudijimÄ . Su tuo traktoriumi dirbo žemę, vežė miÅ¡kÄ . Po kurio laiko traktorių paėmė policijos darbuotojai, įtardami, kad jis vogtas.

Traktorius buvo visiškai naujas, viskas atrodė originaliai, nesimatė, kad numeriai perkalti, nesiskyrė dažai, niekas nesukėlė abejonių. Kai paaiškėjo, kad traktorius yra vogtas, tai Karolio telefonai jau buvo išjungti (t. 14, b. l. 179–182; t. 18, b. l. 29–33). Liudytoja L. R. patvirtino šias aplinkybes, parodydama, kad traktorius buvo įsigytas už jos pinigus ir jos vardu. Pinigus ji uždirbo 11 metų dirbdama Norvegijoje.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad bÅ«tų neabejotinai įrodyta D. R. kaltė tyčia įgijus vogtÄ traktorių, vien fakto nustatymas, kad jis įgijo ir naudojosi vogtu traktoriumi, yra nepakankamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad traktoriaus „Fendt“ pirmÄ kartÄ užregistruotas Lietuvoje 2014 m. liepos 11 d., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės Å«kio skyriuje, iÅ¡duodant valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimÄ , kuriame traktoriaus savininke nurodyta L. R. (t. 8, b. l. 26).

31. Byloje nėra duomenų, kad dėl traktoriaus registracijos būtų asmeniškai kreipęsis D. R.. Teisme apklaustas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriaus, žemės ūkio technikos registravimo ir techninių apžiūrų specialistas J. A. neatpažino D. R. kaip asmens, besikreipusio dėl traktoriaus registravimo, kaip neatpažino ir kitų asmenų galimai pateikusių dokumentus traktoriaus registravimui. Šis asmuo nenustatytas.

32. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamÄ jį nuosprendį D. R. atžvilgiu, grindė policijos pareigÅ«nų, kurie dalyvavo atliekant kratÄ R. R. Å«kyje, parodymais bei kriminalinės policijos operatyvinės veiklos tarnybos pateiktos telefoninių pokalbių tarp nuteistųjų suvestine. Teisėjų kolegija sprendžia, kad policijos pareigÅ«nų parodymai yra iÅ¡vestiniai, o telefoniniai pokalbiai nėra informatyvÅ«s, todėl apkaltinamasis nuosprendis Å¡iais įrodymais buvo grindžiamas nepagrįstai.

33. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų R. P. ir D. B. parodymų seka, kad atliekant kratÄ R. R. jiems užsiminė, jog toks pats neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis įsigytas traktorius yra ir pas D. R. (t.18, b. l. 12–15; t. 14, b. l. 168). Patikrinus Å¡iÄ informacijÄ , pas D. R. buvo rastas traktorius su suklastotais numeriais. Pradžioje tokios informacijos pareigÅ«nai neturėjo (t. 14, b. l. 168). Akivaizdu, kad R. R., klausiamas kur ir kaip įsigijo pas jį rastÄ technikÄ , nurodė ir D. R. turimÄ traktorių, tačiau tai nepagrindžia D. R. kaltės, žinojus, kad jo įgytas traktorius yra gautas nusikalstamu bÅ«du. Tokie R. R. parodymai paaiÅ¡kinami ta aplinkybe, kad D. R. kartu su A. K. siÅ«lė jam įsigyti žemės Å«kio technikos ir ragindami nebijoti tai daryti, buvo nurodę, kad ir pats D. R. turi įsigijęs apynaujį traktorių. IÅ¡ byloje esančio vieno telefoninio pokalbio, užfiksuoto 2017 m. vasario 3 d. 12.07 val., turinio tarp D. R. ir A. K. (t. 6, b. l.

65) dėl krautuvo modelio MLT nėra pagrindo daryti išvados, jog D. R. žinojo apie jo 2014 m. įgyto traktoriaus kilmę. Taip pat nenustatyta aplinkybė, kad D. R. traktorių įsigijo iš A. K. ar pastarojo aplinkos žmonių.

34. ReikÅ¡minga aplinkybe vertinant galimÄ D. R. kaltę pripažintina ir įsigyto traktoriaus kaina. D. R. (tai patvirtina ir jo sesuo) teigia, kad traktorių nusipirko už 100 000 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad traktoriaus „Fendt“ vertė 98 269,48 Eur. Daikto įsigyjamosios vertės panaÅ¡umas į tikrÄ jÄ daikto vertę, taip pat patvirtina nesuvokimÄ , kad įgyjamas žinomai nusikalstamu bÅ«du gautas daiktas.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog D. R. įgijo traktorių “Fendt”, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu bÅ«du, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės iÅ¡dėstė pačiÄ Ä¯vykių eigÄ , nurodė D. R. bendravimo su A. K. ir kitais nuteistaisiais aplinkybes, traktoriaus suradimo, jo registravimo Lietuvoje aplinkybes ir specialisto iÅ¡vados duomenis bei specialistų paaiÅ¡kinimus dėl traktoriaus PIN suklastojimo, ir iÅ¡ to padarė iÅ¡vadÄ , jog D.

R. žinojo, kad įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ traktorių, juo naudojosi ir norėjo taip veikti. Tačiau iÅ¡ byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidÄ apie D. R. supratimÄ , kad jis įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ traktorių, o tai prieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso nuostatoms dėl nekaltumo prezumpcijos. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių D. R. nuoseklų tvirtinimÄ , kad jis nežinojo, jog nupirktas traktorius įgytas nusikalstamu bÅ«du, t. y. nenustatytas D. R. veiksmuose bÅ«tinasis BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia. Todėl D. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (traktoriaus „Fendt 514 Profi Plius“ įgijimas). Dėl D. R. ir A. K. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 36.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. R. ir A. K. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. gruodžio 8–10 dienomis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ sodybos (duomenys neskelbtini) rajone, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , slapta pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas, kurių bendra vertė 1 400 eurų ir du ekskavatoriaus kauÅ¡us, kurių vieno vertė 250 eurų, kito – 350 eurų, bendra vertė 600 eurų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydami 2 000 eurų turtinę žalÄ .

37. Nuteistasis D. R. ir nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D. R. ir A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pateikdami savÄ byloje esančių įrodymų vertinimÄ , apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl D. R. ir A. K. dalyvavimo minėtos nusikalstamos veikos padaryme ir nepagrįstai juos nuteisė už rampų ir kaušų pagrobimÄ .

38. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡ naujo įvertinusi byloje surinktų bei teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , neturi pagrindo nesutikti su apeliantų argumentais. Apeliantai skunduose cituoja ir detaliai analizuoja atskirus bylos įrodymus (liudytojų parodymus, tarnybinio praneÅ¡imo, daiktų apžiÅ«ros, parodymo atpažinti protokolų, telefonų abonentų sujungimo iÅ¡klotinių analizės metu užfiksuotus ir kitus duomenis), teigdami, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo.

Pažymėtina, kad BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neiÅ¡vengiamai susijęs su visų bylos duomenų iÅ¡tyrimu ir patikrinimu. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

39. Pažymėtina, kad nuteistųjų D. R. ir A. K. kaltė dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo grindžiama 2017 m. kovo 13 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, jog automobilyje „Volvo XC60“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R., buvo rasti du kauÅ¡ai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. Ž. 2016 m. gruodžio 10 d. atpažinimo protokolu (atpažino iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobtus kauÅ¡us), liudytojo Ž. U. parodymais apie užfiksuotÄ pokalbį tarp D. R. ir A. K. dėl daiktų vagystės. Pirmosios instancijos nuosprendyje taip pat nurodyta, kad sprendžiant nuteistųjų kaltės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės klausimÄ , buvo vertinami ir kiti įrodymai. Ä®vertinti iÅ¡ dalies pačių nuteistųjų D. R. ir A. K., liudytojų R. P., G. K. parodymai, daiktų apžiÅ«rų ir parodymo atpažinti protokolai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose bei kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡analizuoti ir įvertinti įrodymai patvirtina patį vagystės faktÄ , tačiau neleidžia teigti, kad du kauÅ¡us ir rampas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė nuteistieji D. R. ir A. K.. Nuteistasis D. R. neneigia to, kad savo automobiliu galimai vežė pavogtus daiktus (kauÅ¡us), tačiau Å¡i aplinkybė, neįrodo jo kaltės padarius Å¡iÄ jam inkriminuojamÄ veikÄ . Nepaneigta nuteistojo versija, kad kauÅ¡us jis gavo iÅ¡ draugo, kuris juos parvežė iÅ¡ Norvegijos. Tiek jis, tiek nuteistasis A. K. kategoriÅ¡kai neigia įvykdę paminėtų daiktų vagystę.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. R. automobilyje rasti du kauÅ¡ai ir A. R. Å«kyje kratos metu rastos rampos, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrobtos 2016 m. gruodžio 8‑10 dienomis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau, kad Å¡ių daiktų vagystę įvykdė D. R. ir A. K., įrodymų nepakanka.

42. Ikiteisminis tyrimas dėl dviejų metalinių užvažiavimo rampų ir dviejų ekskavatoriaus kaušų vagystės (bendra kaina 2 000 Eur) buvo pradėtas tÄ pačiÄ dienÄ pagal 2016 m. gruodžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. Ž. protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b. l. 43–44). 2017 m. kovo 30 d. A. Ž. pateikė kompaktinį diskÄ su pavogtų ekskavatoriaus kaušų nuotraukomis. Vienoje nuotraukoje matosi ekskavatoriaus kauÅ¡as, kurio Å¡one yra „H“ raidės formos simbolis (t. 2, b. l. 10–12). 43. 2017 m. kovo 13 d. policijos pareigÅ«nės A.

A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. kovo 3 d. apie 16.30 val. kelyje Alytus-Simnas-Krosna patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R.. Patikrinus šio automobilio bagažinę, jo viduje buvo rasti du ekskavatoriaus kaušai. 2017 m. kovo 29 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad šie du ekskavatoriaus kaušai apžiūrėti, užfiksuojant, kad vienas kaušas be kasimo dantų, su užvirinta greita jungtimi, kaušo šonuose yra „H“ raidės formos simboliai.

Kitas kaušas su keturiais 15 cm ilgio kasimo dantimis, kaušo kairėje išorinėje pusėje matosi geltonų dažų likučiai, apatinėje dalyje yra matoma sulankstyta dugno dalis. (t. 2, b. l. 125–136). 44. 2017 m. gegužės 6 d. kratos protokolu nustatyta, kad A. R. priklausančiame ūkiniame pastate buvo rastos ir paimtos dvi rampos (t. 5, b. l. 8–11). Šias rampas apžiūrėjus konstatuota, kad jos yra aliuminio metalo, 4,6 m ilgio, abiejų rampų galinėse dalyse įvirinti metaliniai skersiniai, kurių paviršius lygus, iš viršaus yra matomos suvirinimo siūlės. (t. 2, b. l. 141–144).

45. Liudytoja A. Ž. apklausiama patvirtino, kad vienas kaušas buvo be dantų su „H“ raide, o rampos buvo aliumininės, abi sulūžę, todėl jų apačioje yra virinimo siūlės. Vienas kaušo plotis buvo 20 cm, be kasimo dantų, o kitas kaušas buvo 70 cm pločio, išskirtinių požymių neturėjo (t. 1, b. l. 177).

46. Liudytojo D. Ž. parodymais nustatyta, kad įsigijus technikÄ , jÄ nufotografavo ir puikiai iÅ¡ nuotraukų žinojo, kaip atrodo daiktai (t. 14, b. l. 87–88). Metalinės rampos buvo įlūžę, todėl jas teko suvirinti, suvirinimo žymės yra abejose rampose. KauÅ¡ai buvo du, vienas kauÅ¡as buvo su dantimis, įlenktu dugnu ir kairėje pusėje buvo likę geltonos spalvos dažų pėdsakai. KauÅ¡as turėjo užvirintÄ greitÄ jungtį. Kitas kauÅ¡as buvo siauras, be kasimo dantų, taip pat su užvirinta greita jungtimi, kauÅ¡o Å¡onuose „H“ raidės formos simboliai.

Siauro kauÅ¡o greita jungtis turėjo specifinį požymį – perkiÅ¡tÄ ir sulenktÄ vielokaiÅ¡tį (t. 1, b. l. 183–184). 47. 2017 m. kovo 30 d. daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad D. Ž. atpažino du mini ekskavatoriaus kauÅ¡us, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo paimti iÅ¡ D. R., pagal bendrus bruožus: siauras kauÅ¡as be kasimo dantų, su dviem skylėmis kasimo dantų tvirtinimui, su užvirinta greita jungtimi, kuri turi specifinį požymį – perkiÅ¡tÄ ir sulenktÄ vielokaiÅ¡tį, kauÅ¡o Å¡onuose „H“ raidės formos simboliai; antras kauÅ¡as platesnis, su keturiais kasimo dantimis, įlenktu dugnu, kauÅ¡o kairėje pusėje yra geltonų dažų pėdsakai, kauÅ¡as turi suvirintÄ greitÄ jungtį, kuri tinka prie jų ekskavatoriaus (t. 1, b. l. 185–186). 2017 m. birželio 14 d. daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta tai, kad D.

Ž. atpažino ir abi rampas (t. 1, b. l. 187–189).

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau paminėtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, jog D. R. automobilyje rasti kauÅ¡ai ir A. R. priklausančiame Å«kiniame pastate rastos rampos buvo pagrobtos pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis ir priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, nagrinėjamoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų nepakanka D. R. ir A. K. kaltei, įvykdžius Å¡iÄ vagystę, pagrįsti. Kaip jau buvo minėta, D. R. ir A. K. kategoriÅ¡kai neigė įvykdę vagystę. Jie pripažino tik disponavę Å¡iais daiktais, nežinodami jų įgijimo bÅ«do neteisėtumo.

49. Kaip jau buvo minėta, pagrobti kauÅ¡ai buvo surasti D. R. automobilyje, o disponavimo rampomis faktÄ patvirtino liudytojai R. P. ir G. K., parodydami, kad su jais dėl rampų pervežimo betarpiÅ¡kai bendravo A. K. ir M. J.. Be to, neabejotinai nustatyta, kad rampas į R. P. garaÅ¾Ä atvežė D. R., žinant apie tai M. J. ir A. K. ir norint, kad rampos bÅ«tų naudojamos traktorių pakrovimui į krovinį automobilį ir iÅ¡krovimui iÅ¡ jo. Liudytojas R. P. iÅ¡ jam parodymų asmenų nuotraukų atpažino D. R., kaip vyriÅ¡kį, kuris jam atvežė rampas. Šį vyriÅ¡kį jis atpažino iÅ¡ veido bruožų, t. y. nosies, akių formos, Å¡ukuosenos (t. 3, b. l. 123–125, 126–129, 130–133).

50. Pirmosios instancijos teismas D. R. ir A. K. kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos grindė liudytojo Ž. U. parodymais apie užfiksuotÄ pokalbį tarp D. R. ir A. K. dėl daiktų vagystės bei kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ių įrodymų nepakanka, o Ž. U. parodymų neįmanoma patikrinti BPK nustatyta tvarka, todėl jais negalima nustatyti fakto, kad D. R. ir A. K. susitarė dėl minimų daiktų vagystės.

51. Pirmosios instancijos teismas analizavo iÅ¡ dalies iÅ¡slaptintÄ 2017 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KPNT skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. P. pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog nuspręsta atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimÄ gavus informacijÄ apie A. K. galimai vykdomas daiktų iÅ¡ sodybų, garažų, kitų uždarų teritorijų Druskininkuose, Alytuje, Lazdijuose vagystes, narkotinių medžiagų platinimÄ ir iÅ¡ dalies iÅ¡slaptintÄ 2017 m. kovo 21 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl informacijos, gautos panaudojus technines priemones specialia tvarka, kuriame pateikta A. K. ir kt. asmenų telefoninių skambučių analizė (t. 17, b. l. 108, 109–110). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad analizuota informacija yra bendro pobÅ«džio, neleidžianti teigti apie konkrečiÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

52. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas Ž. U., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas ir operatyvinis darbuotojas, parodė, kad 2016 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės ir atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Gavus leidimus buvo klausomasi D. R., A. K. ir dar keleto asmenų telefoninių pakalbių, užfiksuojant tarp D. R. ir A. K. vykusį pokalbį, kad „yra lengvų daiktų, kuriuos galima paimti“. Liudytojas nurodė, kad pokalbio dalyvius D. R. ir A. K. atpažino ir iš telefonų numerių, ir iš jų balsų. Spręsdamas apie „lengvai paimamus daiktus“ juos susiejo su pagrobtais kaušais ir rampomis, nes telefonai veikė zonoje, kur ir buvo padaryta šių daiktų vagystė.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad sunaikinus pačius pokalbių įraÅ¡us (tai nurodė tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas D. B.) neįmanoma patikrinti liudytojo Ž. U. parodymų, kaip negalima nustatyti nei kada toks pokalbis vyko ir ar bÅ«tent Å¡io pokalbio metu nuteistųjų telefonai veikė netoli daiktų pagrobimo vietos. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia vadovautis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio pareigÅ«nų parodymais, tačiau juos turi patvirtinti kiti objektyvÅ«s duomenys.

Šioje byloje pareigūno parodymų patikimumo neįmanoma patikrinti, todėl abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai. 54. 2017 m. gruodžio 13 d. vyriausiojo tyrėjo Roberto P. tarnybiniame pranešime pateikta apibendrinta nusikaltimo vietoje atliktos ir 2016 m. gruodžio 8-10 d. laikotarpyje gautų telefonų abonentų sujungimo išklotinių analizė. Nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 8 d. 14.41 val. D. R. iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas įvykio vietoje veikusio bokšto veikimo zonoje, skambino A.

K. į mobilųjį telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2016 m. gruodžio 8 d. 14.18 val. A. K. savo naudojamu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu, bÅ«damas įvykio vietoje veikusio bokÅ¡to veikimo zonoje (t. 2, b. l. 84, 85–86). Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde Å¡ių aplinkybių neginčijo, tačiau teisme paneigė gruodžio 8 d. buvęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 182). Tuo tarpu nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad A.

K. neigė naudojęsis mobilaus ryÅ¡io telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Å¡io mobilaus telefono numerio priskyrimÄ A. K.. Tokios pozicijos A. K. laikėsi ir teisme (t. 14, b. l. 184).

55. Pažymėtina, kad D. R. neneigė galėjęs būti netoli įvykio vietos, tačiau kaip ir minėta, tai neleidžia neginčytinai tvirtinti, kad būtent jis dalyvavo pagrobiant kaušus ir rampas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikimų duomenų, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. K. byloje nėra, tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. R. bendravo su A. K. taip pat nėra pagrįsta.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino aukščiau paminėtus įrodymus tinkamais ir sudarančiais tarpusavyje nuosekliÄ grandinę, atitinkančiÄ baudžiamojo proceso metu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių visumÄ . Bylos įrodymai neleidžia neginčytinai tvirtinti, kad D. R. ir A. K., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas ir du kauÅ¡us. Dėl paminėto D. R. ir A. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

57. Teisėjų kolegija, nusprendusi, kad D. R. ir A. K. kaltė, pagrobus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas ir du kauÅ¡us, neįrodyta, plačiau nepasisako dėl kitų apeliantų argumentų, vertinant kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumÄ bei vertinant pagrobtų daiktų kainÄ ir padarytos turtinės žalos dydį. Nustatyta, kad pagrobti ir vėliau surasti daiktai (du kauÅ¡ai ir dvi rampos), priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai daiktai ir grÄ Å¾inti.

Dėl A. K., R. R. ir A. R. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir D. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 58. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. nuteistas už didelės vertės žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto – žemės Å«kio technikos – trijų krautuvų ir traktoriaus įgijimÄ ir realizavimÄ R. R. ir A. R., veikiant su kitu asmeniu, kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , R. R. ir A. R. nuteisti už didelės vertės žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto – žemės Å«kio technikos – trijų krautuvų ir traktoriaus įgijimÄ ir naudojimÄ si, D.

R. nuteistas už padėjimÄ realizuoti A. K. ir kitam asmeniui, kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , didelės vertės žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ â€“ žemės Å«kio technikÄ â€“ tris krautuvus ir traktorių.

59. Nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. R., A. R. ir D. R. bei nuteistojo A. K. gynėjas nurodo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina visų nuteistiesiems inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių požymių, o skundžiamame nuosprendyje padarytÄ klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistųjų kaltės nulėmė BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimas – netinkamas įrodymų vertinimas. Apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. R. apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai – pagrįsti iÅ¡ dalies, o R. R. ir D. R. apeliaciniai skundai atmetami.

60. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. PareigÄ Ä¯rodyti, kad asmuo padarė tam tikrÄ nusikaltimÄ , turi baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v.

Finland, no. 21022/04, judgment of 31 March 2009). Esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, bei priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013).

AnalogiÅ¡ki įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 189 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

61. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimu, naudojimusi ir realizavimu, turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

62. BK 189 straipsnyje 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ , kaltininkui žinant, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už nusikalstamu bÅ«du gauto didelės vertės turto įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ . Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Minėtame straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia.

Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtÄ , kuris gautas nusikalstamu bÅ«du, ir to nori. Ä®statymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ . Kokiu bÅ«du gautas turtas, kaltininkas gali suprasti iÅ¡ tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sÄ lygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiÅ«lė tÄ turtÄ , ir pan.

Ä®gijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu bÅ«du gautas turtas perduodamas kaltininkui. Kvalifikuojant padarytÄ veikÄ kaip žinomai nusikalstamu bÅ«du įgyto turto realizavimÄ yra svarbus turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikÅ¡mės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu bÅ«du įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, Nr. 2K-652/2012, Nr. 2K-213/2013).

63. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir proceso dalyvių argumentus dėl byloje iÅ¡tirtų įrodymų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ nuteisti D. R. ir R. R. dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, nes jų kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. VisiÅ¡kai kitaip vertintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl A. R. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nes byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai neleidžia daryti kategoriÅ¡kų ir jokių abejonių nekeliančių iÅ¡vadų buvus jos ir R.

R. susitarimui kartu įsigyti ir naudotis didelės vertės žinomai nusikalstamu bÅ«du gautu turtu – žemės Å«kio technika – trimis krautuvais ir traktoriumi. TokiÄ pati iÅ¡vada daroma ir dėl A. K. inkriminuojamos kaltinimo dalies, pagal kuriÄ jis nuteistas dėl žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo (dvi nusikalstamos veikos), nes byloje nėra pakankamų įrodymų, kada, iÅ¡ ko ir kokiomis aplinkybėmis A. K. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , įgijo tris krautuvus ir traktorių.

64. Kaip minėta, vertinant tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , svarbu, kad kaltininkas žino, jog turtas, kuris įgyjamas, naudojamas ar realizuojamas, yra gautas nusikalstamu bÅ«du. Asmens žinojimas turi bÅ«ti patvirtinamas byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

65. Ginčo, kad kaltinime nurodomÄ Å¾emės Å«kio technikÄ Ä¯gijo R. R., nėra. Apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas – nustatyti, ar A. K. kartu su asmeninu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , Å¡iÄ technikÄ Ä¯gijo ir, padedant D. R., jÄ realizavo R. R. ir A. R., jiems visiems žinant, kad Å¡i technika yra vogta, ar R. R. ir A. R. bendrai įsigijo Å¡iÄ nusikalstamu bÅ«du gautÄ technikÄ ir ja naudojosi.

66. Nuteistojo A. K. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad kaltinime nurodytÄ technikÄ pardavinėjo lenkų tautybės asmuo, o jis tik tarpininkavo jÄ parduodant R. R., paneigia byloje esantys įrodymai.

67. Nuteistasis R. R. teisme buvo apklaustas du kartus ir jis vienodai parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį D. R. jį supažindino su A. K. ir M. J., kurie pasakė, jog turi naudotÄ technikÄ ir klausė, ar jis norėtų pirkti. Jam nežinoma, kaip A. K. ir M. J. įgijo technikÄ , kuriÄ pardavinėjo. Jis susigundė nedidele technikos kaina, už vienÄ technikos vienetÄ jie prašė 25 000 Eur, už keturis krautuvus/traktorius sumokėjo beveik 100 000 Eur. Jie žadėjo sutvarkyti ir registravimo dokumentus.

Jiems buvo davęs raktus nuo sandėlio, kuriame buvo traktoriai/krautuvai. Žino, kad su jais prie sandėlio buvo atvažiavęs lenkas, tačiau nežino, kÄ jie darė. PirmÄ kartÄ technikÄ atvežė krovininis automobilis, kurio vairuotojas buvo lenkas, antrÄ kartÄ â€“ vairuotojas, kuris davė parodymus teisme (teisėjų kolegijos pastaba – G. K.). R.R. buvo įtarimų kad technika gali bÅ«ti vogta, jie kilo tik technikos registravimo metu (t. 14, b. l. 176–178; t. 18, b. l. 26–28).

68. Tai, kad A. K. aktyviai veikė pardavinėdamas technikÄ patvirtino tiek liudytojas R. P., tiek liudytojas G. K.. R. P. (tarptautinių krovinių pervežimo bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) nurodė, kad pažįsta A. K., su juo bendravo dėl krautuvų ir traktoriaus pervežimo. Dėl to paties kelis kartus buvo susitikęs ir su kitu vyriÅ¡kiu, kurį buvo atsiuntęs A. K.. Krovinį pervežė jo vairuotojas G. K. (t. 14, b. l. 66–70). 2017 m. rugsėjo 19 d. apklausoje liudytojas, be kita ko, parodė, kad vyriÅ¡kis, su kuriuo susitiko ir kalbėjo apie traktorių parvežimÄ iÅ¡ Anglijos, jį parodymų atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu atpažino, kad tai A. K. (t. 3, b. l. 118–119). 2017 m. spalio 19 d. apklausoje liudytojas patikslino, kad G.

K. du traktorius parvežė į LietuvÄ iÅ¡ Anglijos miesto Aberdyno (t. 3, b. l. 20). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolų matyti, kad liudytojas R. P. iÅ¡ jam parodytų asmenų nuotraukų neabejodamas atpažino A. K., kaip pirmÄ vyriÅ¡kį, su kuriuo susitiko ir kalbėjo dėl traktorių parvežimo iÅ¡ Anglijos, kuris davė jam mobilaus ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele, kuris su kitu vyriÅ¡kiu pas jį atvyko, kai buvo iÅ¡krauti traktoriai. Šį vyriÅ¡kį jis atpažino iÅ¡ veido, akių formos ir siaurų lÅ«pų.

Liudytojas R. P. iÅ¡ jam parodymų asmenų nuotraukų taip pat neabejodamas atpažino M. J., kaip antrÄ vyriÅ¡kį su kuriuo susitiko ir kalbėjo dėl traktorių parvežimo iÅ¡ Anglijos, kuris su kitu vyriÅ¡kiu pas jį atvyko, kai buvo iÅ¡krauti traktoriai. Šį vyriÅ¡kį jis atpažino iÅ¡ veido bruožų, t. y. nosies, akių formos, smakre esančio įdubimo (t. 3, b. l. 123–125, 126–129).

69. AnalogiÅ¡kas traktorių pervežimo į LietuvÄ aplinkybes teisiamajame posėdyje parodė ir liudytojas G. K., tarptautinių krovinių pervežimo bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Jis parodė ir tai, kad jį pasitiko Anglijoje su traktoriais du lietuviÅ¡kai kalbantys vyriÅ¡kiai, lietuviai. Pastarieji jam sakė, kad nupirko traktorius Anglijoje ir juos reikia parvežti į LietuvÄ . Su Å¡iais asmenimis bendravo direktoriaus duotu mobilaus ryÅ¡io telefonu. Traktorių iÅ¡krovime Lietuvoje taip pat dalyvavo galimai tie patys du vyriÅ¡kiai.

Liudytojas parodė, kad Å¡iuos vyriÅ¡kius įsiminė ir galėtų atpažinti (t. 3, b. l. 95–96). 2017 m. rugsėjo 19 d. apklausoje liudytojas, be kita ko, papildomai parodė, kad prieÅ¡ paimant iÅ¡ Anglijos traktorius, jis prieÅ¡ Naujus metus ar 2017 m. sausio mėnesio pradžioje nuvežė į AnglijÄ , LondonÄ , dvi kilnojamas rampas. Po to, grįždamas iÅ¡ Anglijos kartu su traktoriais jam pakrovė ir rampas, kuriuos jis su kroviniu atvežė į LietuvÄ (t. 3, b. l. 97–98). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolų matyti, kad liudytojas G.

K. iÅ¡ jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų nurodė, be kita ko, ir į M. J., kaip asmenį, kuris iÅ¡ bendrų veido bruožų, lieso kÅ«no sudėjimo, yra panaÅ¡us į vyrÄ , kuris su kitu stambaus sudėjimo vyru sutiko jį Anglijoje ir, kurių praÅ¡ymu parvežė į LietuvÄ du traktorius, vėliau pasitiko Lietuvoje ir parodė, kur nuvežti krovinį (t. 3, b. l. 99–104). Liudytojas iÅ¡ jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų nurodė, be kita ko, ir į A. K., kaip asmenį, kuris iÅ¡ bendrų veido bruožų, stambaus kÅ«no sudėjimo yra panaÅ¡us į vyrÄ , kuris su kitu lieso sudėjimo vyru sutiko jį Anglijoje ir, kurių praÅ¡ymu parvežė į LietuvÄ du traktorius, vėliau pasitiko Lietuvoje ir parodė, kur nuvežti krovinį (t. 3, b. l. 105–110).

70. Å ias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina daiktų parodymo atpažinti protokolas – G. K. atpažino jo iÅ¡ Anglijos pervežtus daiktus – du krautuvus Manitou MLT634“ ir byloje esantys krovinio pervežimÄ patvirtinantys dokumentai (8 t., b. l. 63‑64), iÅ¡ kurių matyti, kad 2017 m. sausio 19 d. Aberdyne paimtas krovinys, 2017 m. sausio 23 d. buvo iÅ¡krautas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 111–113; t. 8, b. l. 62–63).

71. Tokie liudytojų R. P. ir G. K. parodymai patvirtina, kad su R. P. ir G. K. dėl traktorių atvežimo iÅ¡ Anglijos betarpiÅ¡kai bendravo A. K. ir M. J., o ne lenkų tautybės asmuo ar kitas jiems nežinomas asmuo, kaip viso proceso metu bandė įtikinti nuteistasis A. K.. Todėl pirmosios instancijos teismas A. K. parodymus, kad dėl krovinio vežimo pas A. P. važiavo kartu su lenku vardu Jarekas, kad jis R. P. matė vienintelį kartÄ , kad lenkas padavė R. P. telefonÄ ir jie tarpusavyje kontaktavo, o jis (A. K.) daugiau apie pervežimus nieko nežino (t. 14, b. l. 183), pagrįstai vertino kritiÅ¡kai ir atmetė.

72. Pažymėtina, kad byloje nenustatytas nei lenkų tautybės asmuo, apie kurį parodymus davė nuteistasis A. K., nei joks kitas asmuo, kuris galėjo dalyvauti ar dalyvavo kaltinime nurodytų nusikaltimų padaryme. A. K. savo parodymuose minėjo tik lenkų tautybės asmens vardÄ â€“ Jarekas, tačiau daugiau jokių jo kontaktinių duomenų nenurodė, nors viso proceso metu nuosekliai ir tvirtino, kad iÅ¡ R. R. gautus pinigus iÅ¡kart perduodavo Jarekui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo A. K. versija apie lenkų tautybės asmens vardu Jarekas dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme. Å i nuteistojo pozicija paneigta bylos faktiniais duomenimis.

73. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. K. vaidmens kaltinime nurodytų nusikaltimų padaryme, t. y. kad bÅ«tent A. K. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , organizavo žemės Å«kio technikos pervežimÄ iÅ¡ užsienio, siekiant juos realizuoti Lietuvoje, ir Å¡iÄ technikÄ realizavo R. R..

74. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl A. K. veiksmų, įgyjant kaltinime nurodytÄ Å¾emės Å«kio technikÄ Anglijoje, nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Byloje nėra pakankamų įrodymų, kada, iÅ¡ ko ir kokiomis aplinkybėmis A. K. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , įgijo tris krautuvus ir traktorių. Vien duomenys apie Å¡ios technikos pagrobimÄ Anglijoje ir atvežimÄ Ä¯ LietuvÄ bei jos realizavimÄ R. R. nėra pakankami iÅ¡vadai dėl jos įgijimo aplinkybių daryti. Todėl A. K. inkriminuotas BK 189 straipsnio 2 dalies objektyvusis požymis – įgijimas – iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintinas.

75. Å ioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyta, kad A. K. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , su R. K. supažindino D. R.. Å ios aplinkybės viso proceso metu neginčijo ir patys nuteistieji. Tačiau D. R. viso proceso metu ir apeliaciniame skunde teigė, kad bendravo tiek su A. K., tiek su R. K. epizodiÅ¡kai, t. y. suvedė A. K. su R. K., kad A. K. susitartų su pastaruoju dėl žemės Å«kio technikos laikymo R. R. Å«kyje, R. R. neįkalbinėjo dėl Å¡ios technikos pirkimo, pradžioje R. R. jis kelis kartus skambino, tačiau pasakė A. K. pasiimti R. R. telefono numerį ir bendrauti su juo tiesiogiai, todėl nieko nežinojo apie R. R. technikos įgijimÄ (t. 14, b. l. 181–182; t. 18, b. l. 31–32). Tokius nuteistojo D. R. parodymus ir apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai.

76. Nors R. R. pirmÄ kartÄ apklausiamas teisme parodė, kad daugiausia bendravo su A. K., tačiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 12, b. l. 39–42), jis paaiÅ¡kino, jog su A. K. ir M. J. dažniausiai bendravo per D. R., t. y. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytÄ aplinkybę (t. 14, b. l. 26). Ir nors R. R. vėliau vis tiek tvirtino, kad su D. K. jis bendravo tik du kartus – apie technikos atvežimÄ pirmu ir antru atveju (t.14, b. l. 179; t. 18, b. l. 26, 28), tokie jo parodymai prieÅ¡tarauja ne tik jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bet ir byloje esamai mobilaus ryÅ¡io operatoriaus iÅ¡klotinių analizei, apie fiksuotus 29 iÅ¡einančius skambučius iÅ¡ D. R. mobilaus ryÅ¡io telefono į R. R. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. (t. 5, b. l. 124–125).

77. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu D. R. daug kartų telefonu bendravo su A. K.. Pagal mobilaus ryÅ¡io operatoriaus iÅ¡klotinių analizę nustatyta, kad vien nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. kovo 13 d. užfiksuoti 68 įeinantys ir iÅ¡einantys skambučiai bei SMS žinutės iÅ¡ A. K. mobilaus ryÅ¡io telefono į D. R. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (t. 5, b. l. 109–111). Taip pat Å¡ios iÅ¡klotinės patvirtina buvus 14 kontaktų tarp M. J. ir D. R. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. sausio 23 d. (t. 5, b. l. 125–126).

78. Taigi, byloje objektyviai nustatyta, kad D. R. bendravimas su R. K., A. K. ir M. J. buvo ne epizodinis, kaip apeliaciniuose skunduose teigia nuteistieji D. R. ir R. R., o reguliarus ir gana intensyvus, kÄ patvirtina ir užfiksuotų mobilaus ryÅ¡io telefono įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu skaičius.

79. Ta aplinkybė, kad tiek R. R., tiek D. R. neigia tarp jų buvusiÄ draugystę ir bendravimÄ kitais klausimais, leidžia spręsti, jog jie bendravo iÅ¡imtinai tik dėl technikos laikymo ir įgijimo aplinkybių. Å ios aplinkybės taip pat rodo, kad, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis R. R., D. R. negalėjo nežinoti apie R. R. sprendimÄ Ä¯gyti technikÄ iÅ¡ A. K..

80. Nuteistieji R. R., D. R. ir nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose ginčija teismo iÅ¡vadÄ dėl nuteistųjų žinojimo apie tikrÄ jÄ Å¾emės Å«kio technikos kilmę, tačiau tokius jų argumentus paneigia ne tik jų pačių parodymai dėl parduodamos/įgyjamos naudotos technikos vertės, nuteistojo R. R. parodymai dėl tokios technikos atvežimo, lentelių pakeitimo ir registravimo aplinkybių, specialistų paaiÅ¡kinimai teisme apie PIN numerius bei jų suklastojimÄ , bet ir nuteistųjų R. R., A. K. ir D. R. kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių turinys bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

81. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad krautuvas „Manitou MLT 741“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio originalus PIN (duomenys neskelbtini) ir vertė – 46 324,51 Eur (draudimo bendrovė sumokėjo savininkui 41 800 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų), identifikavimo numeris (PIN) yra suklastotas perkalus visus numerio simbolius į 595745, gamyklinė lentelė sunaikinta, 2016 m. spalio 10‑11 d. buvo pavogtas Jungtinėje Karalystėje (Å kotijoje) (t. 9, b. l. 23–24, 33, 55, t. 3, b. l. 40).

Traktoriaus „John Deere 6125R“, be valstybinių numerių, kurio originalus PIN (duomenys neskelbtini) ir vertė – 58 269,25 Eur (draudimo bendrovė sumokėjo savininkui 53 800 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų), identifikavimo numeris (PIN) yra suklastotas perkalus visus numerio simbolius į PIN 1L06125REEN792648, gamyklinė lentelė sunaikinta, 2016 m. spalio 9‑10 d. buvo pavogtas Jungtinėje Karalystėje (t. 9, b. l. 21–22; 32, 53; t. 3, b. l. 19). Krautuvas „Manitou MLT634“, be valstybinių numerių, kurio originalus PIN (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas, gamyklinė lentelė originali, joje nurodytas tas pats PIN, draudimo bendrovė sumokėjo savininkui 106520,88 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų), 2017 m. sausio 20 d. buvo pavogtas Jungtinėje Karalystėje (Å kotijoje) (t. 9, b. l. 25–26, 35, 57, 61, 62; t. 14, b. l. 128).

Krautuvas „Manitou MLT 634“, kurio originalus PIN (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovė sumokėjo savininkui 106 520,88 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų), identifikavimo numeris (PIN) yra suklastotas perkalus visus numerio simbolius į 972861, gamyklinė lentelė yra neoriginali, joje nurodytas tas pats PIN, 2017 m. sausio 20 d. buvo pavogtas Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) (t. 9, b. l. 27–28, 36, 59, 61, 66; t. 14, b. l. 113).

82. Visi apeliantai iÅ¡ esmės teigia, kad jiems nekilo jokių įtarimų dėl iÅ¡ užsienio gabenamos naudotos žemės Å«kio technikos kilmės ir kainos. Pasak jų, vien aplinkybė, kad technikos pardavimo kaina buvo mažesnė ir priimtina pirkėjui, neįrodo nuteistųjų žinojimo apie tai, kad ji buvo pavogta Anglijoje. Be to, nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad jis sutiko pirkti žemės Å«kio technikÄ mažesnėmis nei rinkos kainomis, nes iÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, kokia tuomet buvo reali tos technikos kaina.

Tokie apeliantų teiginiai prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Neginčijamai nustatyta, kad krautuvai ir traktorius R. R. buvo pasiÅ«lyti įsigyti, už kiekvienÄ technikos vienetÄ sumokant po 25 000 eurų, bendra pirkinio suma sudaro 100 000 eurų. Draudimo kompanijų teisėtiems savininkams iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, kompensuojant dėl nusikalstamos veikos – vagystės – jiems padarytÄ Å¾alÄ patvirtina, kad nusikaltimo padarymo dienai kiekvieno žemės Å«kio technikos vieneto vertė virÅ¡ijo 40 000 eurų sumÄ .

Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo R. R., teisėjų kolegijos vertinimu, žymiai mažesne kaina parduodama/įgyjama technika, įvertinus tai, kad tiek A. K., tiek R. R. patvirtino domėjęsis jos kaina internete, leidžia teigti, jog tokia jos pardavimo kaina negalėjo nesukelti įtarimų dėl jos gavimo teisėtumo. Priešingi nuteistųjų R. R. ir A. K. tvirtinimai yra nelogiški, neįtikinantys ir atmetami kaip nepagrįsti.

83. Nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl žemės Å«kio technikos kainos buvo ilgÄ laikÄ deramasi ir R. R. A. K. iÅ¡kėlė sÄ lygÄ , susijusiÄ su technikos įregistravimu Lietuvoje, nepaneigia R. R. ir A. K. kaltės dėl BK 189 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymo. PrieÅ¡ingai, Å¡i aplinkybė leidžia teigti, kad R. R., žinodamas jo perkamos technikos nusikalstamÄ kilmę, stengėsi „apsidrausti“ nuo problemų Å¡iÄ technikÄ registruojant.

84. Byloje objektyviai nustatyta, kad dalis A. K. ir M. J. Lietuvoje realizuotos technikos buvo su suklastotais PIN numeriais, sunaikintomis ar užkabintomis neoriginaliomis gamyklinėmis lentelėmis, išskyrus krautuvo „Manitou MLT634“, kurio originalus PIN (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas, o gamyklinė lentelė – originali.

85. PIN numerių ir lentelių informacijos reikÅ¡mę paaiÅ¡kino specialistas A. Garla, kuris nurodė, kad gamyklinė lentelė bÅ«na prikabinta ant traktoriaus kabinos, joje nurodomas gamintojas, traktoriaus sertifikatų numeriai, pagal kuriuos buvo pagamintas traktorius, traktoriaus PIN numeris, masė, pagaminimo data. PIN numeris yra iÅ¡kalamas ant traktoriaus rėmo. Numatyta, kad kiekviena transporto priemonė turi turėti gamyklinę lentelę ir iÅ¡kaltÄ numerį, jie turi tarpusavyje sutapti. Registruojant transporto priemonę yra sulyginamas ant kėbulo esantis numeris su gamyklinėje lentelėje esančiu numeriu ir su dokumente nurodytu numeriu.

Nagrinėjamu atveju visų traktorių PIN perkalimo Å¡riftas skyrėsi nuo gamyklinio. Gamyklinė lentelė pritvirtinama taip, kad paprastai ji nukristi negali (t. 18, b. l. 123–127). Specialistas V. Ramanauskas teisme paaiÅ¡kino ir tai, kad reikalingos žinios, jog bÅ«tų galima atskirti klastotÄ numerį nuo originalaus. Naujos lentelės buvo reikalingos, nes buvo pakeistas traktorių PIN numeris (t. 18, b. l. 129).

86. Nors nuteistasis R. R. teisme neigė žinojęs, kad perka vogtÄ Å¾emės Å«kio technikÄ , tačiau tokius teiginius paneigia ne tik jo nurodytos aplinkybės, kaip atrodė gauta technika, kaip ji buvo registruojama ir kokius veiksmus su technika atliko A. K. ir pastarojo praÅ¡ymu jis pats, bet ir byloje esantys R. R. Å«kininkavimÄ ir iki Å¡io įvykio jo turimÄ technikÄ patvirtinantys duomenys (t. 18, b. l. 76, 82, 84, 88). Tai leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad R. R. buvo patyręs Å«kininkas, turintis daug žemės Å«kio technikos, netgi tokio pačios firmos krautuvus ir traktorius, todėl apžiÅ«rėjęs jÄ ir gautus dokumentus negalėjo nesuprasti, jog jo perkama technika yra gauta nusikalstamu bÅ«du.

87. Teisėjų kolegija vertina ir tÄ aplinkybę, kad R. R. kategoriÅ¡kai neigė žinojęs apie neteisėtÄ Ä¯gyjamos technikos kilmę, tik duodamas parodymus teisme, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo kitokie. Teismo posėdyje pagarsinus jo parodymus, duotus 2017 m. spalio 19 d. apklausoje (t. 12, b. l. 46), jis parodė, kad nežino, kodėl Å¡iame protokole užfiksuota, jog, kai jis įsigijo visus tris krautuvus ir traktorių, kažkuris jam pasakė, kad ta technika vogta, nes nei A.

K., nei M. J. ar D. R. jam to nesakė. Be to, apklausiamas 2017 m. gegužės 6 d. R. R. parodė, kad A. K. ir M. J. jam nesakė, iÅ¡ kur Å¡iÄ technikÄ gauna. Tačiau jis iÅ¡ karto suprato, kad Å¡i technika iÅ¡ užsienio atkeliauja neteisėtu bÅ«du, nes jÄ siÅ«lė pirkti pigiau (t. 12, b. l. 31). Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 7 d. R. R. parodė, kad iÅ¡ pradžių nesuprato, jog A. K. ir M. J. atvežta technika yra vogta. Tai suprato tik vėliau, nes suvokė, kad Å¡iÄ technikÄ jie parduoda žymiai mažesnėmis kainomis, praÅ¡o atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, jie patys uždėjo ir prašė jo uždėti gamyklines lenteles ant traktorių/krautuvų, technikos registravimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini)savivaldybėje be jo (t. 12, b. l. 39–42).

88. Kaip minėta, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus. Taigi kaltinamojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-73-689/2018).

Taigi, nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. R. skirtingai nurodė sužinojimo, kad jo įgyjama technika gauta nusikalstamu bÅ«du, momentÄ , tačiau neabejojama, kad turintis didelę patirtį Å«kininkas nuo pat pradžių suprato, jog A. K. ir M. J. siÅ«loma pigiau įsigyti technika yra vogta, juolab kai Å¡ia aplinkybę patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks R. R. parodymų pakeitimas buvo sÄ lygotas jo siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

89. Aplinkybę, kad nuteistasis R. R. žinojo apie jam siÅ«lomos įsigyti technikos kilmę, patvirtina ir kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , gauto R. R. pokalbio turinys. 2017 m. balandžio 8 d. 8.41 val. užfiksuotas pokalbis tarp R. R. ir vyriÅ¡kio vardu Sigis, iÅ¡ kurio matyti, kad R. R. pokalbio metu pasakė savo paÅ¡nekovui apie tai, jog „<...> tas pats iÅ¡ anglų atvažiuoja čia, nu čia jie viskÄ siÅ«lo, dabar čia veža čia tų vogtų...“, „<...> va varo dabar tuos traktorius atvaro ten vogtus <...>.

Bet kokie ten popieriai dieve, tokie Å¡viesti tenai, aÅ¡ pats mačiau <...>, ten nei dokumentų gerų nei nieko <...>“ (t. 87, b. l. 87). Akivaizdu, kad Å¡iame pokalbyje R. R. su draugu dalijasi savo patirtimi apie jam žinomos vogtos technikos pardavimÄ , turėdamas omenyje A. K. parduodamus traktorius. Nuteistojo R. R. argumentai, kad teismo vertinimui buvo pateiktos tik pareigÅ«nų atrinktos jo pokalbių santraukos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos padarytų iÅ¡vadų teisingumo.

90. Nuteistasis A. K. teisme buvo apklaustas du kartus ir abu kartus jis parodė, kad BSB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima krovinių pervežimu, sutarčių sudarymu, todėl sutiko tarpininkauti, lenkui parduodant žemės Å«kio technikÄ , ir jÄ pardavė R. R.. Ä® technikos dokumentus nesigilino, jam buvo svarbiausia uždirbti pinigų. Nežino, kur traktoriuje randasi identifikaciniai numeriai, apie gamyklines lenteles taip pat neturi supratimo. Su D. K. susipažino Norvegijoje, kai susitiko jį Lietuvoje, paklausė, gal turi kam pasiÅ«lyti technikÄ .

D. R. pasiÅ«lė važiuoti pas R. R. ir su juo supažindino, daugiau niekur nedalyvavo. M. J. tik kelis kartus buvo su juo Å¡alia, bet nieko nedarė. R. R. jo paprašė ir jis sutiko padėti užregistruoti tÄ technikÄ . Kadangi jis neturėjo supratimo, kaip registruojama žemės Å«kio technika, kreipėsi į D. A., kuris užsiima automobiliais, padėti užregistruoti technikÄ . D. A. padavė „briefÄ â€œ, R. R. duomenis ir dar kažkokius lapukus, nes traktorius turėjo bÅ«ti užregistruotas R.

R. vardu. R. R. patikino, kad ten paprastai reikia nuvežti dokumentus ir, jeigu viskas gerai, technikÄ užregistruoja. D. A. viskÄ sutvarkė ir paskambino, kad jis atvažiuotų atsiimti dokumentus. Kad pažiÅ«rėtų lentelę jis pasakė R. R. po to, kai lenkas nurodė, jog nuo traktoriaus nukritusi lentelė. Pas R. P. dėl traktorių atvežimo važiavo kartu lenku, tada jis R. P. ir matė vienintelį kartÄ . Lenkas padavė R. P. telefonÄ ir jie tarpusavyje kontaktavo, jis (A. K.) daugiau nieko nežino.

Pas R. R. buvo atvažiavęs su lenku, pastarasis atvežė krautuvus, žinojo, kur stovi technika. IÅ¡ asmens vardu Jarekas gavo 500 eurų už tarpininkavimÄ . TechnikÄ jis matė, tik kai jÄ atvežė (t. 14, b. l. 182–185; t. 18, b. l. 92–94). Be to, apklausiamas antrÄ kartÄ teisme, A. K. parodė ir tai, kad bendravo su D. K. dėl technikos, klausė jo, ar turi kam pasiÅ«lyti jÄ pirkti, pažadėjo už surastÄ klientÄ atsilyginti. D. R. tik suvedė jį su R. K., po to jis su R. K. bendravo tiesiogiai.

Technikos registravime nedalyvavo, dokumentų ir numerių niekam neperdavinėjo, R. R. numerius perdavė D. A., nes jis buvo išvykęs. R. R. lentelės neperdavė. Jarekas prašė nufotografuoti lentelę, todėl jis (A. K.) tai padaryti paprašė R. R.. Nežino, kur R. R. surado lentelę (t. 18, b. l. 93–94).

91. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo A. K. parodymus pagrįstai vertino kaip gynybinę pozicijÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad tokie jo parodymai ne tik kad nesutampa su kito nuteistojo R. R. aptartais parodymais, bet ir prieÅ¡tarauja objektyviai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

92. Kaip minėta, A. K. versija dėl lenkų tautybės asmens dalyvavimo nusikaltimų padaryme paneigta liudytojų R. P. ir G. K. parodymais, kurie patvirtino, kad dėl pervežimo į juos kreipėsi ir jie tiesiogiai bendravo su A. K. ir M. J., kurie G. K. sutiko ir palydėjo iki R. R., atvežus šiam krovinį. Taigi, lenkų tautybės asmens vardu Jarekas, kuris, anot A .K., rūpinosi technikos pervežimu, lankėsi R. R. ūkyje ir perdavė krautuvo dokumentus registracijai, kurio prašymu jis rūpinosi technikos realizavimu, nebuvo, visus šiuos veiksmus pats asmeniškai atliko A. K..

93. Nuteistojo R. R. parodymus dėl gamyklinių lentelių pakeitimo ir registravimo patvirtina kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , gautų A. K. ir R. R. pokalbių suvestinių turinys. 2017 m. kovo 17 d. 13.05 val. užfiksuotas pokalbis tarp A. K. ir nenustatyto vyriÅ¡kio, iÅ¡ kurio galima spręsti, kad vyriÅ¡kis pranešė A. K., jog jÅ«sų lentelės padarytos. A. K. atsakė, kad gerai ir greitu metu atvyks pasiimti (t. 6, b. l. 69).

Po Å¡io pokalbio užfiksuotas kitas pokalbis, vykęs tarp A. K. ir R. R., iÅ¡ kurio matyti, kad A. K. paskambino R. R. ir domėjosi, ar jis vietoj, nes jis tuoj privažiuos. R. R. atsakė, kad vietoje, bet nežino, kurio traktoriaus imt, jis dar neėmė. Ten visokių kortelių yra, gerai bÅ«tų, kad JÅ«s atlėktumėt ir pažiÅ«rėtumėt. Viena kortelė yra metalinė, kita yra lipdukas tik uždėtas. A. K. pasakė paimti ir atvažiuoti, kur visada. R. R. paklausė: „tai imt tuos krautuvų tuos“, į kÄ A.

K. atsakė teigiamai (t. 6, b. l. 69). 2017 m. kovo 20 d. 15.13 val. pokalbyje tarp A. K. ir R. R. užfiksuota, kad A. K. paskambino R. R. pasidomėti krautuvų metais. A. K. paklausė: “<...o ten to seno ten metai, kurie trylikti?“. R. R. pasakė, kad neatsimena, galimai tryliktų metų. A. K. atsakė:“<...> irgi įraÅ¡iau trylikti tada“ (t. 6, b. l. 70). Po Å¡io pokalbio, po minutės R. R. paskambino A. K. ir nurodė, kad „šiaip tai vienuoliktų jisai mÅ«siÅ¡kis tas ten“, į kÄ A.

K. atsakė: „ nu viskas aiÅ¡ku tai vienuoliktų tada raÅ¡au“. R. R. pasakė: „raÅ¡ykit jokio skirtumo“ (t. 6, b. l. 70). 2017 m. kovo 20 d. 15.27 val. užfiksuotas kitas pokalbis tarp A. K. ir R. R., iÅ¡ kurio matyti, kad R. R. klausė: “žiÅ«rėkit o jum yra galimybė kažkaip nufotkinti jas ir atsiųsti man į tÄ elektroninį paÅ¡tÄ ?“, „tas abidvi skardeles“. R. R. paklausė: „nuo to krautuvo ar džondyro“. A. K. atsakė: „jo nuo to vienuoliktų metų“, „<...> nufotkinsit ir atsiųsit nes ten reikia viskas kad bÅ«tų gerai ten tvarkingai“.

R. R. atsakė teigiamai (t. 6, b. l. 71). Tos pačios dienos 16.05 val. pokalbyje tarp A. K. ir R. R. užfiksuota, kad R. R. pranešė A. K., jog nepavyko padaryti geros fotografijos, nesimato skaičių. A. K. atsakė: „<...> iÅ¡ toliau va taip visas kad bÅ«tų svoriai, viskas matyt man“. R. R. patvirtino, kad fotografijose nesimato skaičiai, viskas susilieja. A. K. klausė: „<...> tai kaip man čia padaryti, <...> gali skirtis ten tie svoriai, <...> negerai gal?“ R. R. atsakė: „tai daugmaž tenai pagal tÄ darykit ir nieko jie nesiskiria, gi jie tas pats“.

A. K. sakė: „tokį patį kaip pagal anÄ daryt ir viskas“. R. R. atsakė: „nu ten nieko gi nesiskiria, ten tik tai kad ten serija svarbiausia ir modelis ir viskas, o ten daugiau čia svoris, tai ten“. A. K. atsakė teigiamai (t. 6, b. l. 71). Tokie tarp A. R. ir A. K. užfiksuoti pokalbiai rodo, kad jie bendravo dėl gamyklinių lentelių parametrų suderinimo, su R. R. Å«kyje turimos technikos modelio gamyklinės lentelės parametrais, turint tikslÄ suklastotas gamyklines lenteles uždėti ant R.

R. įsigytos technikos ir sėkmingai praeiti technikos registracijÄ . 2017 m. balandžio 2 d. 13.56 val. užfiksuotas pokalbis tarp A. K. ir R. R., iÅ¡ kurio matyti, kad A. K. pranešė: „<...> vienu žodžiu viskas ten tvarkoj“, į kÄ R. R. atsakė: „ aha gerai tadu, gerai bÅ«t, kad užvežtumėt tada nu“. A. K. pranešė, kad jis iÅ¡važiavęs ir klausė, ar nevažiuos R. R. į Marijampolę? Ä® kÄ R. R. atsakė: „važiuot važiuojam, tai jeigu mum duos tenai, tai jeigu mes ten prieisim prie ko, aÅ¡ nežinau matai pas kÄ eit tenais“.

A. K. pasakė, kad rytoj Marijampolėje R. R. bus perduoti dokumentai (t. 6, b. l. 82). 2017 m. balandžio 3 d. 15.10 val. užfiksuotame pokalbyje tarp A. K. ir R. R. užfiksuota, kad A. K. pranešė R. R., kad jo jau laukia, klausė, kokia maÅ¡ina atvažiuos. R. R. pasakė: „su džiuke, jinai <...>“, „jo jo jo tai jinai žino prieis, <...> tvarkoj“ (t. 6, b. l. 83). Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡iuose užfiksuotuose pokalbiuose buvo kalbama apie krautuvo registracijos atlikimÄ ir registracijos dokumentų perdavimÄ R.

R. sugyventinei. 2017 m. balandžio 4 d. 13.54 val. užfiksuotas pokalbis tarp A. K. ir R. R.. A. K. teiravosi R. R., ar viskas gerai. R. R. atsakė: „gerai viskas tvarkoj užkabinta, gerai“ (t. 6, b. l. 83). Å is pokalbis taip pat patvirtina, kad R. R. atliko aktyvius veiksmus, siekiant legalizuoti jo įgytÄ technikÄ , kuri buvo gauta žinomai nusikalstamu bÅ«du.

94. Taigi, tokie tarp A. K. ir R. R. užfiksuoti pokalbiai leidžia pagrįstai manyti, kad jie abu žinojo ir suprato, jog iÅ¡ užsienio atgabenta žemės Å«kio technika yra vogta ir norint jÄ Ä¯registruoti Lietuvoje, reikia pakeisti gamyklines lenteles, kuriose nurodyti technikos parametrai atitiktų R. R. turimų tokių pačių modelių krautuvų parametrus. IÅ¡ Å¡ių pokalbių akivaizdu, kad A. K. gavo gamyklines lenteles, o R. R. jas užkabino. Be to, tokie pokalbiai patvirtina ir tai, kad A. K. panešė R. R. apie krautuvo registracijÄ ir susitarė, jog kitÄ dienÄ atvažiuos į Marijampolę atsiimti dokumentus. Bylos duomenimis objektyviai nustatyta ir tai, kad registracijos dokumentus iÅ¡ D. A. atsiėmė R. R. sugyventinė A. V..

95. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats faktas, kad traktoriaus registracija buvo atlikta R. K. praÅ¡ymu panaudojant suklastotÄ krautuvo „Manitou MLT-634“ pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat patvirtina A. K. ir R. R. žinojimÄ , kad žemės Å«kio technika yra gauta neteisėtai.

96. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. R. veiksmai dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, buvo kvalifikuoti kaip padėjėjo. D. R. versija, kad jis tik supažindino R. R. su A. K. ir M. J. ir daugiau su R. K. iš esmės nebendravo, jam nežinomos technikos pirkimo aplinkybės ir tai, kad technika buvo vogta, paneigta šiame nuosprendyje aptartais R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir mobilaus ryšio operatoriaus pateiktais duomenimis dėl D. R. su R. K. ir A. K. bendravimo intensyvumo.

Be to, apie tai, kad D. R. buvo žinoma, kokia technika prekiavo nuteistasis A. K. su M. J., leidžia spręsti ir kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , D. R. užfiksuotų pokalbių turinys. IÅ¡ 2017 m. vasario 3 d. 12.12 val. D. R. pokalbio su tuo pačiu nenustatytu vyriÅ¡kiu matyti, kad D. R. patikslina, jog priekyje turi bÅ«ti raidės MLT, po to skaičiai (t. 6, b. l. 89–90). IÅ¡ 2017 m. vasario 3 d. 12.21 val.

D. R. pokalbio su tuo pačiu nenustatytu vyriÅ¡kiu matyti, kad vyriÅ¡kis paskambino D. R. ir pranešė, jog pagal nurodytos skaičius jam internete pateikia nuorodas į senus technikos modelius. D. R. atsakė į tai: „nu vienu žodžiu atvažiuosi pas mane, tada aÅ¡ su jais suÅ¡nekėsiu, ba aÅ¡ čia nežinau pats kas čia daros“, „<...> tris skaičius ir tris raides ir turi iÅ¡mest, o tu užraÅ¡ei ten tÄ iÅ¡ M raidės?“. Gavęs teigiamÄ atsakymÄ , D. R. pasakė: „aÅ¡ su jais susitiksiu ir paÅ¡nekėsiu, pažiÅ«rėsiu konkrečiau gal kÄ pasakys“ (t. 6, b. l. 90). 2017 m. vasario 17 d. pokalbyje tarp D. R. ir nenustatyto vyriÅ¡kio taip pat užfiksuota, kaip D.

R. su vyriÅ¡kiu kalbasi apie žemės Å«kio technikÄ , jos kainÄ , D. R. pranešė: “yra pora“, „vienas <...> naujas, kitų nežinau“, „tas celofane tai man <...> užrašė septyniolika“. VyriÅ¡kis jam atsakė, kad reikia iki tam tikros sumos. D. R. pasakė, kad „nu tai ten ne tau, tai kÄ aÅ¡ žinau, ten gali kažkam siÅ«lyti <...>“ (t. 6, b. l. 92–93). Tokie pokalbiai liudija, kad D. R. iÅ¡ tiesų ieÅ¡kojo asmenų, kuriems bÅ«tų įdomu įsigyti žemės Å«kio technikÄ bei padėjo A.

K. ir M. J. jÄ realizuoti.

97. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta pakankamai A. R. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog A. R. kartu su R. K. įgijo žemės Å«kio technikÄ ir žinojo, kad R. R. įgyjama žemės Å«kio technika yra vogta.

98. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei apeliaciniame skunde nuteistoji A. R. neigė kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo. A. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad Å«kininkauja 30 metų, su R. K. iÅ¡situokė 2003 m., Å«kininko Å«kius pasidalino ir veda atskirai. Jos ir R. R. žemės ribojasi, padeda vienas kitam nudirbti darbus. Su R. K. kalbėjo apie technikos pirkimÄ , jis prašė paskolinti pinigų. Paskolino jam per kelis kartus 40 000 eurų. Žinojo, kad R.

R. pirks naudotÄ Å¾emės Å«kio technikÄ . Nežinojo kokiÄ technikÄ pirks, apie tai nesakė. Su R. K. buvo suderinta, kada gražins pinigus. IÅ¡ kaltinamųjų pažinojo D. R., bet su juo niekada nebendravo. A. K. nepažinojo, tuo metu nežinojo, kad telefonu kalba su A. K., su juo kalbėjo dėl mokymų. Darė kratÄ Å«kyje ir rado krautuvÄ daržovių saugykloje, kuria nebesinaudoja, kadangi pakeitė darbinį profilį. Apie rastÄ technikÄ saugykloje nieko nežino. R. R. jos prašė tos saugyklos, kažkÄ norėjo joje laikyti, tai leido naudotis tomis patalpomis. 2013 m. buvo paskutinį kartÄ Å«kyje pasodintos daržovės, tai tais metais paskutinį kartÄ naudojosi saugykla.

Traktoriaus numerių neklastojo. R. R. pinigus davė grynais, o R. R. juos grÄ Å¾ino pavedimu. R. R. norėjo, kad jam paskolintų grynais pinigais. Turi savo žemės Å«kio technikÄ , kuria naudojasi. Dirbant kasdien yra visiÅ¡kai natÅ«ralu pamesti numerius, dokumentus ir panaÅ¡iai. Å iuo atveju buvo pamesti numeriai nuo krautuvo. Jos darbuotojas pranešė, kad pamesti numeriai nuo krautuvo, todėl išėmė naujus. Tikrai nežino kaip jos krautuvo numeris atsirado ant kito krautuvo. Su R. K. nebuvo jokios kalbos apie vogtus traktorius.

R. R. jos neinformavo ir nesiūlė įsigyti žemės ūkio technikos pigiau nei rinkoje, su juo nieko nesitarė, su R. K. jokios žemės ūkio technikos neįsigijo (t. 14, b. l. 174–175; t. 18, b. l. 18–21; t. 11, b. l. 196–197). Teisėjų kolegijos nuomone, abejoti tokiais A. R. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie esminėse aplinkybėse sutapo, iš esmės buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to, juos objektyviai patvirtina ir nuteistojo R. R. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

99. Nuteistasis R. R. viso proceso metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad žemės Å«kio technikÄ Ä¯sigijo vienas pats, o A. R. tik paskolino jam dalį sumos. Pinigų paskolinimo aplinkybes objektyviai patvirtina byloje esantys banko iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti ne tik A. R. pinigų išėmimas iÅ¡ jai priklausančios banko sÄ skaitos, bet ir jų grÄ Å¾inimas. 100. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad bÅ«tų neabejotinai įrodytas A. R. kaltumas tyčia kartu su R. K. įgijus ir naudojus vogtÄ traktorių ir tris krautuvus, vien fakto nustatymas, kad ji žinojo apie tai, jog R.

R. įgyja naudotÄ technikÄ iÅ¡ užsienio, ir davė tam dalį savo pinigų, yra nepakankamas. Byloje nėra duomenų, kad A. R. bendravo su D. K., A. K. ir M. J. dėl technikos įsigijimo ir jos įregistravimo. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad po A. K. skambučio R. R., technikos registravimo dokumentus iÅ¡ D. A. nuvažiavo atsiimti R. R. sugyventinė A. V.. 101. Pirmosios instancijos teismas pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu, kuriuo grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį A. R. atžvilgiu, laikė kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , tarp A. R. ir R.

R. užfiksuotų pokalbių turinį dėl pinigų surinkimo bei tarp A. R. ir A. K. užfiksuotÄ pokalbį dėl Å«kininko pažymėjimo gavimo. Kaip minėta, pinigų surinkimÄ ir pinigų R. R. davimo neginčija nei A. R., nei R. R., tačiau Å¡i aplinkybė neįrodo A. R. dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Pats pinigų perdavimo faktas paaiÅ¡kinamas R. R. suteikta paskola, kÄ pripažino ir nuosekliai tvirtino abu nuteistieji. Byloje nėra jokių tai paneigiančių įrodymų. 102. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad A.

R. kartu R. K. įgijo kaltinime nurodomÄ Å¾emės Å«kio technikÄ , žinodama, kad ji įgyta nusikalstamu bÅ«du. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės iÅ¡dėstė pačiÄ Ä¯vykių eigÄ , nurodė A. R. bendravimo su A. K. ir R. K. aplinkybes, ir iÅ¡ to padarė iÅ¡vadÄ , jog A. R. žinojo, kad kartu su R. K. įgyja neteisėtu bÅ«du gautÄ Å¾emės Å«kio technikÄ , ja naudojosi ir norėjo taip veikti. Tačiau iÅ¡ byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidÄ apie A.

R. veikimÄ bendrai su R. K. ir jos supratimÄ dėl R. R. iÅ¡ A. K. ir M. J. įgyjamos technikos kilmės neteisėtumo, kas prieÅ¡tarautų baudžiamojo proceso nuostatoms dėl nekaltumo prezumpcijos. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių A. R. ir R. R. nuoseklų tvirtinimÄ , kad R.

R. žemės Å«kio technikÄ Ä¯gijo vienas pats, o A. R. nežinojo, jog R. R. perkama naudota technika vogta. Tokiu bÅ«du nenustatytas A. R. veiksmuose bÅ«tinasis BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis –tiesioginė tyčia, todėl jos veikoje nėra Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – A. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) iÅ¡teisinama, nes nepadaryta veika turinti Å¡io nusikaltimo požymių.

Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį 103. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį dėl to, kad siekiant įteisinti krautuvÄ , tyrimo nenustatytoje vietoje ir metu pateikė D. A. krautuvo „Manitou MLT634-120“ dokumentus su netikrais identifikaciniais numeriais ir pirkėjo R. R. duomenis bei paprašė jo suklastoti Å¡io krautuvo pirkimo – pardavimo sutartį ir jį užregistruoti. D. A., vykdydamas A.

K. praÅ¡ymÄ , tyrime nenustatytoje vietoje ir laiku suklastojo krautuvo „Manitou MLT 634-120“ pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydamas joje klaidingÄ transporto priemonės pardavėjÄ , suklastojo pirkėjo ir pardavėjo – D. L. ir R. R. paraÅ¡us bei įrašė žemės Å«kio technikos identifikavimo numerius. 2017 m. kovo 30 d. D. A. kartu su P. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės Å«kio ir melioracijos skyriuje, (duomenys neskelbtini)m. (duomenys neskelbtini), P. P. pateikus melagingÄ informacijÄ â€“ suklastotus krautuvo pirkimo pardavimo dokumentus vyriausiajam specialistui L.

Z., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas, L. Z. krautuvÄ â€žManitou MLT 634-120“ neteisėtai užregistravo ir taip gavo jo dokumentus – registracijos liudijimÄ Nr.(duomenys neskelbtini) ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). 104. PraÅ¡ydamas iÅ¡teisinti A. K. dėl nusikaltimų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 304 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nuteistojo gynėjas teigia, jog byloje nenustatyta, kad krautuvas „Manitou MLT 634“ buvo pavogtas ir Å¡io krautuvo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas pardavėjas – B.

D. L. – nenorėjo parduoti Å¡ios technikos R. R.. Todėl, pasak apelianto, neįrodyta, kad D. A. tyčia suklastojo pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydamas jame neįvykusį sandorį, ir pateikė jÄ technikÄ registruojančiam asmeniui. Kita dalis apeliantų argumentų skirti paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad D. A. pats suklastojo minėtÄ sutartį. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos eismas nepagrįstai A. K. kaltę grindė D. A. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, kur jis pripažino suklastojęs pirkimo – pardavimo sutartį, nes tokius savo parodymus jis paneigė teisme.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo D. A. teisme duotais parodymai, kad minėtoje sutartyje jis nepasirašė, dokumento nespausdino, tai padarė kažkokia įmonė, besiverčianti automobilių dokumentų sutvarkymu. Byloje nebuvo atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė, kuri paneigtų ar patvirtintų D. A. duotų parodymų teisingumÄ . Todėl tiek D. A., tiek A.K. turi bÅ«ti iÅ¡teisinti dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. 105.

Byloje objektyviai nustatyta, kad krautuvas „Manitou MLT 634“, kurio originalus PIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (PIN) yra suklastotas perkalus visus numerio simbolius į 972861, gamyklinė lentelė yra neoriginali, joje nurodytas tas pats PIN, 2017 m. sausio 20 d. buvo pavogtas Jungtinėje Karalystėje (Å kotijoje) (t. 9, b. l. 27–28, 36, 59, 61, 66; t. 14, b. l. 113). Pagrobimo metu Å¡is krautuvas priklausė „(duomenys neskelbtini)“, kÄ patvirtina draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai dėl draudimo iÅ¡mokos, susijusios su dėl įvykio padarytos žalos atlyginimu, sumokėjimo (t. 14, b. l. 109–114).

Paminėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog krautuvÄ R. R. pardavė A. K. su kitais asmenimis. Taigi, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo A. K. gynėjas, 2017 m. kovo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas pardavėjas – B. D. L. – nebuvo minėto krautuvo savininkas ir dėl jos negalėjo sudaryti jokio teisėto sandorio. 106. Byloje objektyviai nustatyta, kad Å¡is krautuvas R. R. vardu buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje 2017 m. kovo 30 d. ir jam iÅ¡duotas traktoriaus registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 8).

IÅ¡ minėto dokumento matyti, kad registracijÄ atliko ir registracijos liudijimÄ iÅ¡davė vyriausiasis specialistas L. Z., remiantis dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teisės faktÄ , – 2017 m. kovo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad tarp pardavėjo – B. D. L., gyvenančio Danijoje, ir pirkėjo – R. R. 2017 m. kovo 20 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis dėl transporto priemonės – krautuvo „Manitou MLT 634“, kurio identifikavimo numeris (PIN) 972861, bendros 28000 Eur kainos.

Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡ioje sutartyje nurodyti melagingi duomenys apie pardavėjÄ , parduoto krautuvo PIN ir krautuvo pardavimo kainÄ . 107. Byloje objektyviai nustatyta, kad 2017 m. kovo 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo vieta nurodyta pardavėjo gyvenamoji vieta – Viborgas (miestas Danijoje). Sutartis pasiraÅ¡yta pardavėjo ir pirkėjo (t. 8, b. l. 22, 23). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad 2017 m. kovo 30 d. registravimo praÅ¡yme įregistruoti krautuvÄ â€žManitou MLT 634“, kurio identifikavimo numeris (PIN) 972861, kaip registruojantis asmuo nurodytas R.

R., kuris Å¡iame praÅ¡yme pasirašė. Už registracijÄ 2017 m. kovo 30 d. AB „Lietuvos paÅ¡tas“ (duomenys neskelbtini)klientų aptarnavimo skyriuje sumokėta 31,55 Eur valstybės rinkliava. 2014 m. birželio 27 d. krautuvo registracijos pažymėjime, iÅ¡duoto B. D. L. vardu, nurodytas krautuvo „Manitou MLT 634“ identifikavimo numeris (PIN) 972861, dokumentas suraÅ¡ytas užsienio kalba. IÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ Lietuvis Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registro matyti, kad jame yra įraÅ¡as apie 2017 m. kovo 30 d. registruotÄ krautuvÄ â€žManitou MLT 634“, kurio identifikavimo numeris (PIN) 972861.

Traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos registracijos liudijimų registracijos žurnale ranka įraÅ¡yti registracijos liudijime nurodyti duomenys, yra šį pažymėjimÄ gavusio asmens – R. R., paraÅ¡as, pažymėjimÄ iÅ¡davusiu asmeniu nurodytas L. Z.. Atsiimdamas minėtam krautuvui suteiktus valstybinius numerius, Techninių pasų dublikatų iÅ¡davimo žurnale TD-2 nurodyta, kad pasirašė savininkas R. R. (t. 8, b. l. 72–75, 76, 77, 80–90). Teisėjų kolegija pažymi, kad visus Å¡iuos melagingus duomenis D.

A. perdavė A.K.. Bylos duomenys patvirtina, kad R. R. nedalyvavo krautuvo „Manitou MLT 634“ registravimo procese. Å iuo klausimu rÅ«pinosi A. K.. 108. Pažymėtina, kad traktorių, savaeigių žemės Å«kio ir kitų savaeigių maÅ¡inų, kurių variklio galia virÅ¡ija 8 kW, taip pat jų priekabų ir puspriekabių registravimo Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registre tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registravimo taisyklės. Byloje objektyviai nustatyta, kad registruojant paminėtÄ technikÄ Å¡ių taisyklių nuostatos buvo pažeistos, nes R.

R. pats asmeniÅ¡kai neregistravo technikos, nepasirašė praÅ¡ymo užregistruoti technikÄ , visa tai už jį padarė D. A., neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo ir jo vardu iÅ¡duoto įgaliojimo. 109. Ginčo, kad D. A. be krautuvo savininko įgaliojimo užregistravo traktorių, nėra. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad A. K. žinojo, jog nėra visų dokumentų, ir paprašė suklastoti D. A. pirkimo – pardavimo sutartį bei jÄ pateikti registruojant krautuvÄ . Apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. 110.

Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl D. A. teisme duotų parodymų vertinimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad jo paaiškinimai viso proceso metu kito, buvo prieštaringi, teisme duoti parodymai tik iš dalies atitiko kitais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. 111. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 9 d. apklausiamas kaip įtariamasis D. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, Marijampolėje susitiko A.

K., kuris paprašė jo užregistruoti krautuvÄ â€žManitou“. D. A. parodė, kad turėjo suklastoti krautuvo pirkimo – pardavimo sutartį bei užregistruoti traktorių. Už tai A. K. jam pažadėjo 100 ar 200 eurų. A. K. jam davė Å«kininko, kurio nei vardo, nei pavardės neatsimena, duomenis, kuriuos reikėjo įraÅ¡yti į minėtÄ sutartį. Po susitikimo internete surado pirkimo – pardavimo sutartį, į kuriÄ Ä¯rašė pirkėjÄ , kuris buvo nurodytas A. K. pateiktame dokumente.

Ä®rašė pardavėjo, kuris buvo ne lietuvis, duomenis. Taip pat jis pats pasirašė pirkimo – pardavimo sutartyje. Suklastojus minėto traktoriaus dokumentus, jis tÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)savivaldybę, kur ten dirbančio ir registruojančio žemės Å«kio technikÄ savo pažįstamo L. Z. paprašė užregistruoti krautuvÄ . L. Z. jam tÄ pačiÄ dienÄ užregistravo ir padavė Å¡io krautuvo registracijos liudijimÄ ir valstybinius numerius. Registracijos metu L. Z. jam davė pasiraÅ¡yti už tÄ asmenį, kurio vardu registruojamas krautuvas, kažkokiame žurnale.

Apie tai, kad dar reikia nuvažiuoti ir apžiÅ«rėti krautuvÄ , kalbos nebuvo ir L. Z. jo apžiÅ«rėti tikrai nebuvo. Gavęs krautuvo dokumentus bei numerius, jis (D. A.) paskambino A. K. ir susitarė, kad dokumentus ir valstybinius numerius atvažiuos pasiimti Å¡io traktoriaus savininkas. Sutarė, kad savininkas atvažiuos pasiimti registracijos liudijimÄ ir valstybinius numerius į degalinę „Statoil“, esančiÄ Kauno g., Marijampolėje. Vėliau į sutartÄ vietÄ atsiimti registracijos liudijimÄ ir valstybinius numerius atvažiavo kažkokia moteris, kuri pasakė, ko atvažiavo.

D. A. jai viskÄ padavė. Po kiek laiko susitikus su A. K., Å¡is jam padavė už atliktÄ paslaugÄ 200 eurų (t. 11, b. l. 79–80). Å iuos savo parodymus D. A. patvirtino ir 2017 m. lapkričio 9 d. apklausos metu (t. 11, b. l. 83). Å ie jo parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (t. 14, b. l. 172; t. 18, b. l. 17). 112. Teisiamajame posėdyje D. A. parodymus pakeitė, teigdamas, kad pats pirkimo-pardavimo sutarties neklastojo, tai padarė kioske, kuriame tvarkomi tokie dokumentai, nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad turėjo suklastoti pirkimo – pardavimo sutartį.

Kreipiantis dėl krautuvo registracijos į L. Z. jam (D. A.) padėjo P. P.. Atsiimdamas registracijos liudijimÄ ir valstybinius numerius, jis pasirašė į knygelę kaip Å«kininkas. P. P. registravusiam asmeniui padavė pinigus, tačiau dėl to jie nesitarė. A. K. jam davė 100 ar 200 eurų už traktoriaus įteisinimÄ . Nuteistasis parodė ir tai, kad norint perregistruoti technikÄ , reikalinga pirkimo – pardavimo sutartis, transporto priemonės dokumentas, pirkėjo asmens dokumentas ir draudimas. Neturėjo įgaliojimo registruoti technikÄ , tai ir buvo klaida.

Suprato, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra klastojama, nes joje nepasirašė pardavėjas ir pirkėjas (t. 14, b. l. 170–173; t. 18, b. l. 16–18). 113. Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus D. A. parodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , kad aplinkybes, susijusias su A. K. praÅ¡ymu užregistruoti krautuvÄ , dokumentų jam įdavimu, krautuvo registravimu, jis nurodė gana nuosekliai ir jų neginčijo. Tačiau savo parodymus D. A. keitė nurodydamas aplinkybes, susijusias su pirkimo – pardavimo sutarties suraÅ¡ymu ir atspausdinimu, A.

K. atsiskaitymu su juo už paslaugÄ , jo paties vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo D. A. teiginiai dėl dokumento suklastojimo aplinkybių ir jame įraÅ¡omų duomenų reikÅ¡mės registracijai sumenkinimo prieÅ¡tarauja jo paties parodymams apie tai, jog jis prekiauja automobiliais ir pats iÅ¡raÅ¡o nemažai sutarčių. Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jam nuo pat pradžių buvo žinoma, kad nėra pirkimo pardavimo sutarties, jis suprato, jog siekdamas gauti krautuvo registracijos liudijimÄ ir valstybinius numerius, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai jis pateikė suklastotÄ dokumentÄ ir tokie jo veiksmai yra nusikalstami. 114.

Teisėjų kolegija pažymi, kad D. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek P. P., tiek L. Z., tiek kiti bylos duomenys, kurie detaliai iÅ¡analizuoti pirmosios instancijos teismo. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo D. A. teisme duotus parodymus dėl pirkimo – pardavimo sutarties pagaminimo laikė jo gynybine pozicija, kurios nepatvirtina byloje surinkti duomenys. D. A. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡samius parodymus apie sutarties suklastojimo aplinkybes, kurios yra tikslios, susisiejančios su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, prieÅ¡ingai nei jo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡ios naujos D. A. nurodytos aplinkybės atsirado tik bylÄ nagrinėjant teisme, nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vienÄ kartÄ . 115. BK 300 straipsnis numato atsakomybę už tikro dokumento suklastojimÄ , netikro dokumento pagaminimÄ , disponavimÄ suklastotu ar netikru dokumentu. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytÄ dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarkÄ . Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal teismo praktikÄ laikoma normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, o taip pat pažeidžiami teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai.

Nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams bÅ«dingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikÅ¡mingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali bÅ«ti BK 300 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, kuri turi reikÅ¡mės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įraÅ¡as, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę esančiÄ teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymu.

Dokumentas – tai įraÅ¡as, kurį panaudojus sukeliami ar gali bÅ«ti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi padariniai. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Å io nusikaltimo sudėties bÅ«tinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė – turi pasireikÅ¡ti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir (ar) jį panaudojo, bei nori taip veikti. 116.

BK 304 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas siekdamas gauti dokumentÄ ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimÄ pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingÄ informacijÄ , padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Esminiai Å¡io baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai, lemiantys baudžiamÄ jÄ atsakomybę, yra melagingos, t. y. neatitinkančios tikrovės, klaidinančios informacijos pateikimas tam tikrai įstaigai ar pareigÅ«nui. Subjektyvieji požymiai yra tyčinė kaltė bei tikslas – siekimas gauti dokumentÄ ar suklastotÄ dokumentÄ .

Tyčios turinys Å¡iame nusikaltime yra toks: asmuo supranta, kad pateikia melagingÄ , t. y. neatitinkančiÄ tikrovės informacijÄ Ä¯staigai ar asmeniui, atsakingam už dokumento iÅ¡davimÄ , ir nori taip veikti. Veikimo tikslas – siekimas gauti dokumentÄ . 117. Baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje gana iÅ¡samiai iÅ¡analizuotų įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad A. K. ir D. A. veiksmuose yra visi minėtų nusikaltimų sudėties požymiai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K., siekdamas įteisinti R. R. realizuotÄ Å¾inomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ krautuvÄ , žinodamas, kad krautuvas gautas nusikalstamu bÅ«du, tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastojus Å¡ios technikos identifikavimo numerius, paprašė D. A. suklastoti Å¡io krautuvo pirkimo – pardavimo sutartį ir tokiu bÅ«du pagaminti netikrÄ dokumentÄ ir pateikti jį registracijos veiksmus atliekančiam asmeniui. D. A. apdraudus minėtÄ technikÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sumokėjus privalomÄ jÄ rinkliavÄ už technikos registravimÄ , valstybinių numerių iÅ¡davimÄ , Å¡iÄ sutartį su praÅ¡ymu registruoti krautuvÄ pateikus technikÄ registruojančiam specialistui, tikslu įregistruoti Å¡iÄ technikÄ Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registre bei gauti Å¡ios technikos registracijos liudijimÄ ir valstybinius numerius, o savivaldybės specialistui įregistravus minėtÄ technikÄ ir iÅ¡davus D.

A. technikos registracijos liudijimÄ , valstybinius numerius, D. A. šį dokumentÄ ir valstybinius numerius atidavė R. R. sugyventinei A. V.. Dėl Å¡ių veiksmų nusikalstamu bÅ«du įgyta technika netikrų dokumentų pagalba buvo įregistruota Traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registre bei parduoda R. R.. 118. Kaip nustatyta, realizuojant vogtÄ ir, be kita ko, su suklastotais identifikaciniais numeriais technikÄ , A. K. negalėjo turėti ir neturėjo teisėtų Å¡ios technikos dokumentų ir negalėjo teisėtai jÄ užregistruoti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registre bei gauti Å¡ios technikos registracijos dokumentus bei valstybinius numerius.

Todėl, registruojant kaltinime nurodytÄ technikÄ ir buvo klastojami dokumentai, kurie vėliau pateikti registracijÄ atliekančiam specialistui. Å ios aukščiau aptartos byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia nuteistųjų A. K. ir D. A. kaltę dėl netikro dokumento pagaminimo ir pateikimo technikÄ registruojančiam specialistui, siekiant gauti technikos registracijos liudijimÄ ir valstybinius numerius. 119. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nekelia klausimo, kad A.

K., kaip asmuo, kuris kreipėsi su praÅ¡ymu į D. A. užregistruoti technikÄ ir prašė jo suklastoti dokumentÄ , o D. A. visus Å¡iuos veiksmus atliko, nebuvo jam inkriminuojamų veikų vykdytojas. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu A. K. yra pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį kaip Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytojas, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti nuteistojo A. K. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti kaip organizatoriaus, su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį.

Tačiau baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad organizatoriaus pavojingumas visuomenei yra didesnis nei kitų bendrininkų, o tai reikÅ¡tų, kad, nagrinėjant bylÄ pagal nuteistųjų ir vieno iÅ¡ jų gynėjo apeliacinius skundus ir nesant prokuroro apeliacinio skundo nuteistojo A. K. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, jo veikos perkvalifikavimas iÅ¡ vykdytojo į organizatoriaus pasunkintų nuteistojo A. K. teisinę padėtį, ko nagrinėjamu atveju neleidžia baudžiamojo proceso įstatymas, todėl yra negalimas.

Dėl A. K. ir R. R. nuteisimo pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 120. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. ir R. R. pripažinti kaltais pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. K., siekdamas žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ Ä¯teisinti, tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, 2017 m. vasario – balandžio mėn. laikotarpiu, su tyrimo nenustatytais asmenimis suklastojo krautuvo „Manitou MLT741“ visÄ identifikavimo numerį (PIN), esantį rėmo deÅ¡inėje pusėje priekinėje dalyje, naikinant ir perkalant visus simbolius į 595745, bei krautuvo gamyklinę lentelę su identifikaciniais numeriais, lentelę perdavus R.

R., pastarasis jÄ pritvirtino bei sutarė su R. K., kad krautuvui bus uždėti analogiÅ¡ko modelio krautuvo, registruoto A. R. vardu, valstybiniai numeriai ir taip jis bus įteisintas A. R. vardu. Taip pat A. K., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2017 m. vasario – balandžio mėn. suklastojo traktoriaus „John Deere 6125R“ identifikavimo numerį (PIN), esantį rėmo deÅ¡inėje pusėje priekinėje dalyje, naikinant ir perkalant numerio paskutinius tris skaičius iÅ¡ 874 į 648, pakeitė jo PIN į 1L06125REEN792648.

Be to, A. K. ir R. R. pripažinti kaltais pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. K., siekdamas žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ Ä¯teisinti, tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. vasario – balandžio mėn. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojo krautuvo „Manitou MLT634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinius numerius (PIN), perkalant paskutinius tris skaičius iÅ¡ 054 į 861, pakeitė jo PIN į 972861, o R. R. paÅ¡alino krautuvo gamyklinę lentele su krautuvo identifikaciniais numeriais. 121.

Nuteistasis R. R. ir nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo BK 3061 straipsnio dalykÄ ir teigia, kad gamyklinės lentelės nėra indentifikavimo numeris (PIN) ir tokios lentelės pakeitimas nėra laikomas baudžiamajame įstatyme uždrausta veika. Dėl to jų veiksmuose nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymio – nusikaltimo dalyko. Teisėjų kolegija tam pritaria. 122. Pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius.

Galiojančioje teisminėje praktikoje nurodoma, kad transporto priemonės indentifikavimo numeris suklastojamas tada, kai vietoje tikrojo numerio sukuriamas kitas tos priemonės numeris, jį pakeičiant visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies. Ä®statyme nenurodyta, kokia numerio dalis turi bÅ«ti pakeista, kad galima bÅ«tų laikyti jį suklastotu. BK 3061 straipsnio sudėtis, kai veika pasireiÅ¡kia identifikavimo numerio suklastojimu ar pakeitimu, yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas vien tik atlikus tokiÄ veikÄ , o pasekmės nebÅ«tinos, taip pat Å¡ios nusikalstamos veikos bÅ«dai bei motyvai veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1/2011).

Tačiau transporto priemonės identifikavimo numerio sunaikinimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu sunaikinus transporto priemonės identifikavimo numerį arba sugadinus jį tiek, kad jis nebegali bÅ«ti naudojamas transporto priemonei identifikuoti. Nusikalstama veika gali pasireikÅ¡ti trimis alternatyviais veiksmais: suklastojimu, neteisėtu sunaikinimu, neteisėtu pakeitimu. Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Identifikavimo numerio suklastojimas yra tada, kai kaltininkas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies vietoje autentiÅ¡ko identifikavimo numerio sukuria netikrÄ identifikavimo numerį, siekdamas naudoti tokį indentifikavimo numerį kaip tikrÄ ir tuo bÅ«du apgaulingai patvirtinti savo ar trečiųjų asmenų teises į transporto priemones, nors iÅ¡ tikrųjų nei kaltininkas, nei tretieji asmenys neturi jokių teisių į tas transporto priemones. 123.

Transporto priemonės identifikavimo numerio sÄ vokÄ , jam keliamus reikalavimus, jo žymėjimo vietÄ ir kt. detaliai apibÅ«dina Europos Tarybos 1975 m. gruodžio 18 d. direktyva Nr. 76/114/EEB. Direktyvoje nurodoma, kad transporto priemonės identifikavimo numeris – tai nustatytas simbolių derinys, kurį kiekvienai transporto priemonei paskiria gamintojas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. I-55 patvirtintų Rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios, įtariama, yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grÄ Å¾inimo atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus (toliau – ir Rekomendacijos), 3.14 punkte taip pat yra pateikta identifikavimo numerio sÄ voka, t. y. transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) – transporto priemonės gamintojo jai suteiktas ženklų derinys, kad ji bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai identifikuojama.

Tuo tarpu valstybinio numerio ženklai, kabinos, variklio, pavarų dėžės, produkcijos numeriai ir kiti ženklai, padedantys papildomai identifikuoti transporto priemonę, pagal Rekomendacijų 3.9 punktÄ yra priskiriami kitiems identifikavimo žymenims. BK 3061 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimÄ , neteisėtÄ sunaikinimÄ ar pakeitimÄ ir Å¡ios normos negalima aiÅ¡kinti iÅ¡plečiant baudžiamosios atsakomybės ribas, t. y. taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bet kokių žymenų (duomenų), padedančių identifikuoti konkrečiÄ transporto priemonę, suklastojimÄ , neteisėtÄ sunaikinimÄ ar pakeitimÄ . 124.

Byloje objektyviai nustatyta, kad krautuvo „Manitou MLT 741“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio originalus PIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (PIN) yra suklastotas perkalus visus numerio simbolius į 595745, gamyklinė lentelė sunaikinta (t. 9, b. l. 23–24). Traktoriaus „John Deere 6125R“, be valstybinių numerių, kurio originalus PIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (PIN) yra suklastotas perkalus visus numerio simbolius į PIN 1L06125REEN792648, gamyklinė lentelė sunaikinta (t. 9, b. l. 21–22).

Krautuvo „Manitou MLT 634“, kurio originalus PIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (PIN) yra suklastotas perkalus visus numerio simbolius į 972861, gamyklinė lentelė yra neoriginali, joje nurodytas tas pats PIN (t. 9, b. l. 27–28). 125. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡ naujo įvertinusi byloje surinktų bei teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų nepakanka A.

K. kaltei, įvykdžius kaltinime nurodytos žemės Å«kio technikos identifikavimo numerių su tyrimo nenustatytais asmenimis suklastojimÄ , pagrįsti, o tik lentelių paÅ¡alinimas ar juose esančių duomenų pakeitimas, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį. Nors byloje, aptariant BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ , paminėtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, jog R. R. gyvenamojoje vietoje ir A. R. nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje rasta žemės Å«kio technika, buvo pagrobtos Anglijoje ir A.

K. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas į atskirÄ , organizavo jos atgabenimÄ Ä¯ LietuvÄ ir realizavo šį žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ R. R., tačiau Å¡ios aplinkybės negali patvirtinti ir nepatvirtina, kad A. K. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojo dalies Å¡ios technikos identifikavimo numerius, perkalant juos į kitus. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo A. K. gynėjas, minėtos technikos tyrimÄ atlikę specialistai A. Garla ir V. Ramanauskas teisme paaiÅ¡kino, kad identifikacinių numerių klastojimas vienu atveju (traktorius) pasireiÅ¡kė chemiÅ¡kai išėsdinant, o kiti du atvejai (krautuvai) nuÅ¡lifuojant gamyklinį identifikavimo numerį (t. 17, b. l. 123–127, 127–129).

Specialistas A. Garla taip pat paaiÅ¡kino, kad identifikaciniai numeriai buvo perkalti nemėgėjiÅ¡kai, tačiau negali pasakyti, jog darbas buvo padarytas ir labai profesionaliai. Abiejų specialistų parodymais nustatyta, kad numerių klastojimas reikalavo laiko ir kruopÅ¡taus darbo, nes sudėtinga perkalant numerius pataikyti į gamyklinio numerio vietÄ , parinkti ir atitaikyti gamyklinį numerių Å¡riftÄ . Byloje nėra duomenų, kad A. K. ar kitas nenustatytas asmuo mokėjo ir galėjo kokybiÅ¡kai, kaip nurodė specialistai, suklastoti identifikacinius numerius.

Å ioje byloje nenustatyta ir tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. K. su nenustatytais asmenimis tai galėjo padaryti. Visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ 126. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, ir nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96).

Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. K. kaltės suklastojus traktoriaus ir dviejų krautuvų identifikacinius numerius, juos perkalant rėmuose. 127. Kaip jau buvo paminėta krautuvų gamyklinės lentelės, nors jose ir atkartojamas ant rėmo iÅ¡kaltas identifikavimo numeris bei nurodoma kita informacija, negali bÅ«ti laikomos savarankiÅ¡ku BK 3061 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos dalyku, nes jos tik padeda identifikuoti konkrečiÄ transporto priemonę.

Å ios lentelės tvirtinamos paprastai, o kartais net bÅ«na lipduko pavidalo kas taip pat patvirtina jų pagalbinį vaidmenį identifikuojant transporto priemones. Kaip nurodė byloje apklausti specialistai, tikrÄ jÄ transporto priemonės tapatybę galima nustatyti ne pagal lentelės ir identifikavimo numerio, iÅ¡kalto ant rėmo sutaptį, bet pagal identifikavimo numerį ant rėmo ir tik gamintojo slaptoje vietoje pažymėtÄ tapatumo numerį. Pripažintina, kad kiekviena transporto priemonė turi turėti gamyklinę lentelę ir tapatybės numeris ant rėmo ir numeris ant lentelės turi tarpusavyje sutapti.

Tačiau, kaip jau buvo minėta lentelės vaidmuo – pagalbinis ir reikšmingas tik registruojant transporto priemonę, nes registracijos metu sulyginamas ant kėbulo esantis numeris su gamyklinėje lentelėje esančiu numeriu bei su dokumente nurodytu numeriu. Tokios lentelės nebuvimas, ar duomenų tokioje lentelėje pakeitimas galėtų užtraukti kitokias teisines pasekmes (pvz. transporto priemonė galėtų būti neregistruojama). 128. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek A.

K., tiek R. R. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį nuteisti nepagrįstai. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis – A. K. ir R. R. iÅ¡teisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl P. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 129. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti P. P., nuteistÄ pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato.

Apeliantas pažymi, kad P. P. savo kaltę pripažįsta pilnai, jis neteistas. Pasak gynėjo, bylÄ nagrinėjant teisme savo baigiamojoje kalboje prokuroras taip pat iÅ¡dėstė analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ . 130. Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo P. P.. Teismas, atsisakydamas taikyti laidavimo institutÄ , nurodė, kad negalima pripažinti, jog P. P. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , nes jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju.

Taip pat teismas vertindamas tiek Å¡iÄ aplinkybę, tiek tai, kad nuteistasis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, padarė iÅ¡vadÄ , jog P. P. linkęs pažeisti visuomenėje nustatytas normas, turi polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. 131. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigÄ priimti sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).??? 132.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas P. P. atžvilgiu pagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nors ir nepagrįstai nurodė, jog jis ne pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, negali susilaukti neigiamų pasekmių ir negali bÅ«ti laikomas asmeniu ne pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡nykus BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytoms aplinkybėms. 133.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-274-693/2018).

Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, Nr. 2K-67-511/2017, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-114-628/2019).??? 134. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar P. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįstai atsižvelgė tiek į tai, kad jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 303 straipsnio 4 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis), tiek į tai, kad jis sistemingai darė administracinius pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iuo vertinimu. P. P. sistemingai pažeidinėjo Kelių Eismo Taisyklių reikalavimus, užtraukiančius administracinę atsakomybę (greičio virÅ¡ijimas, kalbėjimas mobilaus ryÅ¡io telefonu, automobilio eksploatavimas be valstybinės techninės apžiÅ«ros) (t. 11, b. l. 14–24). 2016 m. P. P. padarė penkis administracinius nusižengimus, 2017 m. vienÄ administracinį nusižengimÄ . Paminėtina, kad po Å¡ioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, byloje, kaip ir teismų informacinėje sistemoje Liteko, nėra duomenų, kad P. P. bÅ«tų padaręs naujÄ pažeidimÄ ar nusikaltęs, tačiau tai nekeičia teismo iÅ¡vados, kad P. P. neatitinka visų sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių jam gali bÅ«ti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl A. R. inkriminuojamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 135. A. R., kurios atžvilgiu byla nutraukta, apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai pripažinta kalta dėl neteisėto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų įgijimo ir laikymo, nes vien tik ginklo radimas jos gyvenamojoje vietoje, neįrodo jos tyčios. Pasak apeliantės, ji manė, jog Arvydas Å . jai padovanojo žaislinį pistoletÄ . Nesuprato, kad tai tikras ginklas, nes supratimo apie ginklus neturi ir ginklo netikrino. A. Å . ginklÄ Ä¯sigijo teisėtai be jokio leidimo ir padovanojo jai iki Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., kuomet leidimas įgyti ir laikyti tokio tipo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡ovinius buvo nereikalingas, todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Å ie apeliantės skundo argumentai yra pagrįsti iÅ¡ dalies. 136. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 3 dalis). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. PareigÄ Ä¯rodyti, kad asmuo padarė tam tikrÄ nusikaltimÄ , turi baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v.

Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgment of 31 March 2009). Esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-110/2013).

AnalogiÅ¡ki įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 253 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. 137.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kuriÄ sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatsako. 138. Å ioje byloje teismas, pripažindamas A.

R. kalta dėl neteisėto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų įgijimo, Å¡ių nuostatų nesilaikė. Å i veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nėra pakankamų įrodymų, kada, iÅ¡ ko ir kokomis aplinkybėmis A. R. įgijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybė A. R. versija dėl liudytojo A. Å . nurodytų ginklo įsigijimo iki 2011 m. kovo 11 d.

įstatymo priėmimo ir jo padovanojimo nepaneigta objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, o tai reiškia, kad negalima atmesti ir A. R. teiginių dėl ginklo su šaudmenimis įsigijimo. Todėl šis A. R. inkriminuotas BK 253 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas. 139. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. parodymus dėl ginklo ir šaudmenų priskyrimo žaisliniams bei jų laikymo savo gyvenamojoje vietoje, liudytojo A.

Å . parodymus dėl ginklo įsigijimo momento ir dovanojimo fakto, kratos ir tarnybinio praneÅ¡imo dėl A. R. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos duomenis ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus iÅ¡vadÄ dėl Å¡aunamojo ginklo priskyrimo C ginklų kategorijai ir Å¡ovinių tipo, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. R. savo gyvenamojoje vietoje laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos dujinį pistoletÄ ir 2 vnt. garsinių Å¡ovinių, neturėdama leidimo.

Baigiamajame akte iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados Å¡ioje dalyje yra logiÅ¡kos, argumentuotos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje suformuluotomis iÅ¡vadomis dėl nuteistosios kaltės už neteisėtÄ Å¡aunamojo ginklo ir Å¡ovinių laikymÄ , neturint leidimo. 140. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo atiduota A. R. kaltinant tuo, kad ji ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 5 d., neturėdama leidimo, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ su Å¡oviniais.

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad Å¡is kaltinimas pasitvirtino, byloje esančiais įrodymai neginčijamai nustatytas tiek Å¡aunamojo ginklo su Å¡oviniais įgijimas, tiek jų laikymas. Tačiau nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyti A. R. kaltę patvirtinantys argumentai, iÅ¡ esmės susiję tik su laikymo fakto pagrindimu (nuosprendžio 52–55 lapai). Todėl susidaro įspÅ«dis, kad Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų įgijimas pripažintas kaip savaime įrodyta aplinkybė, preziumuojant kaltę.

Teisėjų kolegija, atsakydama į A. R. apeliacinio skundo argumentus, pasisakys dėl kiekvienos jai inkriminuojamos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos (ne)padarymo. 141. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Å ioje straipsnio dispozicijoje nustatyta bendroji norma, kurios taikymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ä®statymo) nuostatos.

Å is įstatymas nustato ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų klasifikavimo į kategorijų nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, Å¡audmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas. Iki 2011 m. kovo 1 d. įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, tam tikros kategorijos ginklams nebuvo numatyta pareiga gauti leidimÄ Ä¯sigyti ginklus bei juos laikyti. Å io įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir jiems skirtus ginklų priedėlius, Å¡audmenis, jų dalis. 142.

Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad maniusi, jog tai žaislinis pistoletas, kurį gimtadienio proga gavo dovanų iÅ¡ A. Å ., supratimo apie ginklus neturi ir ginklo netikrino. A. Å . ginklÄ Ä¯sigijo teisėtai be jokio leidimo ir padovanojo jai iki Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., kuomet leidimas įgyti ir laikyti tokio tipo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡ovinius buvo nereikalingas (t. 18, b. l. 19, 20–21).

Taigi, A. R. neneigė, kad kratos metu rastas ginklas su Å¡oviniais priklauso jai, tačiau teigė, nesupratusi, kad ginklas tikras. Vertinant Å¡iÄ A. R. pozicijÄ , pažymėtina, kad teismas iÅ¡vadas dėl byloje esančių duomenų daro ne vien tik iÅ¡ kaltinamo asmens duotų parodymų, bet ir lygindamas juos su duomenimis, gautais iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių. Taigi kaltės turinys atskleidžiamas ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia kaltinamo asmens nurodomas faktines aplinkybes.

Nors nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, byloje A. R. pateikta pozicija paneigta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatytais kitais vienas kitÄ papildančiais duomenimis, leidusiais padaryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl A. R. parodymų patikimumo. A. R. pozicijÄ dėl ginklo laikymo žaisliniu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, vertindamas kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ . 143. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų pakanka A.

R. kaltei dėl ginklo ir Å¡audmenų laikymo pagrįsti ir jos versijai paneigti. A. R. neteisėtus veiksmus patvirtina teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. R. kaltę, rėmėsi raÅ¡ytine bylos medžiaga – kratos protokolo, specialisto iÅ¡vados duomenimis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. 144. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. gegužės 5 d. atliekant kratÄ A. R. gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – apžiÅ«ros metu darbo kambario stalo antrame stalčiuje, žiÅ«rint nuo virÅ¡aus, rastas Å¡aunamasis ginklas su dėtuve ir dviem Å¡oviniais.

Krata atlikta dalyvaujant A. R. ir kratos protokole užfiksuota, kad iÅ¡ A. R. jokių pareiÅ¡kimų negauta (t. 4, b. l. 190–195). 145. Liudytoja S. N., minėtÄ kratÄ atlikusi (duomenys neskelbtini)apskrities KPNT skyriaus vyresnioji tyrėja, teisme parodė, kad nesiaiÅ¡kino ginklo atsiradimo aplinkybių, tačiau A. R. minėjo, kad buvo pamirÅ¡usi apie šį ginklÄ , ginklÄ gavo dovanų. A. R. negalvojo, kad ginklo laikymas yra neteisėtas ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Liudytojos teigimu, ginklas buvo metalinis ir panaÅ¡us Å¡aunamÄ jį (t. 4, b. l. 93). 146.

Atlikus ginklo ir Å¡ovinių balistinį tyrimÄ , buvo suraÅ¡yta 2017 m. birželio 16 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas BLOW MINI 8, Nr. 9-000794, skirtas Å¡audyti 8 mm kalibro dujiniais bei garsiniais Å¡oviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, Å¡is pistoletas priskiriamas Å¡aunamiesiems ginklams, C ginklų kategorijai. Pistoletas pateiktoje bÅ«klėje yra tinkamas Å¡audyti tik nesisteminiais Å¡Å«viais (stringa nuleistuko trauklė, todėl prieÅ¡ kiekvienÄ Å¡Å«vį reikia ranka, nuėmus kairės pusės kriaunÄ , kilstelėti trauklę į viršų; paÅ¡alinus trauklės sraigtį galima Å¡audyti Å¡iam ginklui nustatytu pusiau automatiniu režimu).

Tyrimui pateikti du šoviniai yra pramoninės gamybos, 8 mm kalibro garsiniai pistoletiniai šoviniai, skirti šaudyti 8 mm kalibro dujiniu pistoletu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra priskiriami šaudmenims, skirtiems C ginklų kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudymui tinkami (t. 9, b. l. 5–7). 147. Svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 punkte (2010 m. lapkričio 18 d.

Nr. XI-1146) nustatyta, kad dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami C kategorijos ginklams, kuriems įsigyti ir laikyti reikalingas leidimas (Ä®statymo 12, 13 straipsniai). Pagal Å¡io įstatymo priedo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo Å¡io įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų Å¡aunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti praÅ¡ymÄ ir gauti leidimÄ laikyti tokius ginklus. 148.

Taigi A. R. gyvenamojoje vietoje rastas dujinis pistoletas ir du Å¡oviniai bÅ«tų vertinami kaip leistini tik tuo atveju, jeigu jie po priimtų minėto įstatymo pakeitimų bÅ«tų įgyti asmens, turinčio atitinkamÄ leidimÄ . 149. Nagrinėjamu atveju tiek atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. R., tiek liudytoju apklaustas A. Å . teisme tvirtino, kad A. Å . ginklÄ su Å¡oviniais įsigijo teisėtai be jokio leidimo ir padovanojo A. R. iki Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., kuomet leidimas įgyti ir laikyti tokio tipo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡ovinius buvo nereikalingas.

Byloje nėra jokių galimybių paneigti Å¡iuos asmenų teiginius dėl ginklo įsigijimo momento. Kaip minėta, byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, iÅ¡ ko, kada ir už kokiÄ kainÄ ar kokiu bÅ«du A.R. dujinį pistoletÄ su Å¡oviniais įgijo, o vien iÅ¡ laikymo fakto negali bÅ«ti preziumuojamas ir ginklo ir Å¡ovinių įgijimas. 150. Nors atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. teigia, kad maniusi, jog pistoletas, kurį gimtadienio proga gavo dovanų iÅ¡ A. Å ., yra žaislinis, supratimo apie ginklus neturi ir ginklo netikrino, tačiau tokia jos versija yra paneigta byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina A. R. suvokimÄ dėl neteisėto Å¡aunamojo ginklo laikymo.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. R. turėjo ir galėjo žinoti, kad tai yra ginklas ir jam skirti Å¡oviniai, o jų laikymui yra keliami specialÅ«s reikalavimai, tačiau ji teisės aktų nustatyta tvarka ginklo neužregistravo ir negavo leidimo jį turėti. 151. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik aukščiau minėti liudytojos N. S. parodymai, bet ir 2017 m. birželio 16 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Balistinio tyrimo metu pateiktas tirti ginklas ir Å¡oviniai buvo nufotografuoti.

IÅ¡ fotonuotraukos matyti, kad ginklas ir Å¡oviniai vizualiai atrodo kaip tikri ir negali bÅ«ti laikomi žaisliniais. Tokie bylos įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju A. R. nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jos turimas (laikomas) ginklas yra žaislinis. 152. Nors liudytojas A. Å . teisme parodė, kad dovanojant A. R. dujinį pistoletÄ su jame esančiais Å¡oviniais, jai pasakė, jog tai kaip žaislas, panaÅ¡us į daiktÄ bobutėms pagÄ sdinti, tačiau tokie liudytojo teiginiai nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto ginklo laikymo fakto.

Be to, Å¡is liudytojas teisme parodė, kad ginklas buvo panaÅ¡us į žaislinį dėl savo dydžio, buvo nedidelis. A. Å . taip pat paaiÅ¡kino, kad padovanojo A. R. dujinį pistoletÄ su Å¡oviniais, kuriuos gavusį Å¡i nustebo ir pasakė, jog dar nusiÅ¡aus. A. R. jo neklausė, kaip elgtis su pistoletu, o jis savo iniciatyva to taip pat neparodė. Ginklas buvo metalinis, ne plastikinis (t. 14, b. l. 72–73). Tokie liudytojo A. Å . parodymai taip pat leidžia spręsti, kad A. R. nuo pat pradžių suprato, jog jai buvo padovanotas Å¡aunamasis ginklas. 153.

Priešingai, nei skunde nurodo apeliantė, jos paaiškinimai dėl supratimo apie ginklus neturėjimo ir nesinaudojimo jais bei nuteistojo R. R. paaiškinimai dėl ginklų nebuvimo namuose, jam gyvenant kartu su A. R., nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šoviniais, juos laikant, fakto. 154. Svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 punkte (2010 m. lapkričio 18 d.

Nr. XI-1146) nustatyta, kad dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami C kategorijos ginklams, kuriems įsigyti ir laikyti reikalingas leidimas (Ä®statymo 12, 13 straipsniai). Pagal Å¡io įstatymo priedo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo Å¡io įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų Å¡aunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti praÅ¡ymÄ ir gauti leidimÄ laikyti tokius ginklus.

Todėl A. R., net ir gavusi ginklÄ dovanų, iki 2014 m. liepos 1 d. turėjo pareigÄ pateikti praÅ¡ymÄ , kad gautų leidimÄ laikyti turimÄ dujinį pistoletÄ . Skunde nepagrįstai teigiama, kad dovanų gauto ginklo, apie kurį buvo pamirÅ¡usi, laikymas negalėjo sukelti jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. 155. Taigi, apibendrinant kas buvo iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog byloje nėra jokių įrodymų, galinčių paneigti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A.

R. ir liudytojo A. Å . teiginius, kad A. Å . ginklÄ Ä¯sigijo teisėtai be jokio leidimo ir padovanojo jai iki Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., kuomet leidimas įgyti ir laikyti tokio tipo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡ovinius buvo nereikalingas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esama pakankamai duomenų, kurie patvirtina A. R. atsakomybę dėl neteisėto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų laikymo. Kaip nurodyta anksčiau, BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis įgyja ir laiko neturėdamas leidimo.

Konkrečiu atveju, A. R. neturėjo leidimÄ laikyti dujinį pistoletÄ ir Å¡ovinius. IÅ¡nagrinėti įrodymai patvirtina ne tik nusikaltimo objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius požymius. Byloje įrodyta, kad A. R. suprato, kad laiko Å¡aunamÄ jį ginklÄ neturėdama teisėto pagrindo, ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia. Dėl to teismas A. R. pagrįstai pripažino kalta ir jos nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. 156. Kaip minėta, kaltinimas dalyje dėl Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų įgijimo tyrimo nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatyto asmens nepasitvirtino, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A.

R. padarė Å¡iÄ nusikalstamos veikos (BK 253 straipsnio 1 dalies) sudėtyje numatytÄ alternatyviÄ veikÄ . Tokios alternatyvios veikos (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui negali bÅ«ti keliamas mažesnis reikalavimas arba toks reikalavimas iÅ¡ viso nevykdomas. Todėl paminėtas nusikalstamos veikos alternatyvus požymis – Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų įgijimas nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatyto asmens iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alinamas. 157. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad dujinis ginklas buvo įgytas 2011 m., kuomet jam laikyti nebuvo reikalingas leidimas, ir tokie ginklai laisvai cirkuliavo civilinėje apyvartoje, Å¡iuo metu jis priskiriamas prie mažiau pavojingų – C kategorijos ginklų nepasižymi dideliu pavojingumu dėl savo konstrukcijos, leidžiančios įgyvendinti jo kovines savybes ir galimybę padaryti žmogaus gyvybei pavojingus sužalojimus.

Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes bei tai, kad nenustatytas A. R. naudojimosi Å¡iuo ginklu faktas, padarė iÅ¡vadÄ , kad A. R. padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Tokia veika negali bÅ«ti vertinama kaip pavojinga ir atitinkanti tokį pavojingumo laipsnį, kai patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui yra skiriama kriminalinė bausmė.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atleidžiama, tokiÄ jos veikÄ pripažįstant mažareikÅ¡me, ir byla toje dalyje nutraukiama (BK 37 straipsnis, BPK 254 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo vertinimu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡ioje dalyje nekeičia. Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ir kitų klausimų 158. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. IÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natÅ«ra, teismas iÅ¡ kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Pagal teismų praktikÄ pripažįstama, jog iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, kad neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-7-84/2012 ir kt.). Nustatant konfiskuotinÄ sumÄ , bÅ«tina atsižvelgti, kokiÄ konkrečiÄ naudÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ bei kitus duomenis, reikÅ¡mingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2012). 159.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis A. K. iÅ¡ nusikalstamų veikų gavo turtinę naudÄ . Automobilis „VW Passat“ įsigytas nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, iÅ¡ lėšų, kurios buvo gautos iÅ¡ kaltinamojo R. R. už nusikalstamu bÅ«du įgyto turto pardavimÄ . Nors automobilis „VW Passat“ nuosavybės teise priklauso G. K. (t. 8 , b. l. 100), tačiau A. K. transporto priemone naudojosi nuolat ir buvo tikrasis transporto priemonės savininkas ir naudotojas. Byloje nustatyta ir tai, kad nuteistasis D.

R. vogtus kauÅ¡us ir rampas vežė transporto priemone – „Dodge Sprinter 2500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors transporto priemonę „Dodge Sprinter 2500“ ir registruotas J. R. vardu, tačiau buvo naudojama D. R. ir bÅ«tent jis buvo tikrasis savininkas. 160. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip iÅ¡ nusikalstamos veikos gautÄ rezultatÄ , konfiskavo iÅ¡ nuteistojo A. K. – automobilį „VW Passat CC“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ automobilio „VW Passat CC“ apžiÅ«ros metu paimtus 1600 Eur ir jo asmens kratos metu paimtus 150 Eur, 120 Lenkijos zlotų ir 10 Didžiosios Britanijos svarų; kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę – iÅ¡ nuteistojo D. R. konfiskavo transporto priemonę „Dodge Sprinter 2500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ A. K. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti likusiÄ konfiskuotino turto vertę – 84453,08 eurų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – traktorių „Fendt 514“, VIN (duomenys neskelbtini), nuspręsta grÄ Å¾inti Danijos draudimo bendrovei „Codan“, veikiančiai per įgaliotÄ atstovÄ UAB „Alfa Baltic“. 161. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai iÅ¡ nuteistojo A. K. konfiskavo turtÄ â€“ A. K. sulaikymo metu rastus pinigus, t. y. 1750 Eur (teisėjų kolegijos pastebėjimas – iÅ¡ tiesų Å¡iÄ sumÄ sudarantys 1 600 Eur buvo rasti ir paimti automobilio apžiÅ«ros metu, o 150 Eur buvo paimti A.

K. asmens kratos metu). Pasak gynėjo, Å¡ie pinigai buvo rasti A. K. gyvenimo draugės R. M. piniginėje, Å¡ie pinigai yra jos legaliai gautos pajamos (t. 10 b, l. 25–31), skirtos statybinėms medžiagoms įsigyti. Taip pat nuteistojo A. K. gynėjas nesutinka su teismo iÅ¡vada konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ jo motinai nuosavybes teise priklausantį automobilį „VW Passat CC“. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad automobilis „VW Passat CC“ buvo įsigytas iÅ¡ nelegalių pajamų.

Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde taip pat ginčijÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl transporto priemonių konfiskavimo. Nurodo, kad jis yra sÄ Å¾iningas traktoriaus „Fendt 514 ProfilPlius“ įgijėjas, todėl Å¡is traktorius jam turi bÅ«ti sugrÄ Å¾intas. Nustačius, kad D. R. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat turi bÅ«ti grÄ Å¾inta ir jo tėvui priklausanti konfiskuota transporto priemonė, kuri nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teisėjų kolegija su apeliantų teiginiais sutinka iÅ¡ dalies. 162.

Nuteistojo A. K. gynėjo teiginiai, kad 1600 Eur, rastiems ir paimtiems „VW Passat CC“ automobilio apžiūros metu, neteisingai ir nemotyvuotai taikytas BK 72 straipsnio nuostatos, yra pagrįsti. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apžiūros metu automobilyje „VW Passat“ rasti 1600 Eur yra nusikalstamos veikos rezultatas ir dėl to jie turi būti konfiskuojami. Pažymėtina, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja teismÄ baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ arba kokiu bÅ«du kaltininkas gavo naudos, t. y. iÅ¡dėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo iÅ¡vadÄ , kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Skundžiamame nuosprendyje jokių BK 72 straipsnio taikymo motyvų dėl automobilyje „VW Passat CC“ rastų 1600 Eur konfiskavimo nėra nurodyta, formaliai konstatuojant, kad Å¡ie pinigai konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas. 163.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, Å¡ie pinigai buvo piniginėje, rastoje R. M. priklausančioje rankinėje, kuri buvo palikta ant automobilio priekinės keleivio sėdynės (t. 7, b. l. 100–104). Byloje yra pateikti R. M. AB „Swedbank“ banke esančios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai apie 2014-2015 m. į sÄ skaitÄ pervestÄ jos darbo užmokestį ir Sodros iÅ¡mokas (t. 10, b. l. 23–26), taip pat pažymos iÅ¡ trijų darboviečių apie iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio (t. 10, b. l. 27–28).

Å ie duomenys patvirtina, kad R. M. turėjo pastovų legalių pajamų Å¡altinį. Nors ji turėjo ir iÅ¡laidų (apie kurias duomenų nepateikta) tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ji galėjo sutaupyti tokiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ gaunamų pastovių pajamų. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad Å¡i pinigų suma buvo skirta statybinėms medžiagoms įsigyti. Nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie pradėtus ir vykdytus statybos, remonto darbus, tačiau tokie apelianto teiginiai taip pat nepaneigti.

PrieÅ¡ingai, byloje nėra jokių duomenų (pavyzdžiui, kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos, slapto sekimo, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautos informacijos), sudarančių pagrindÄ manyti, kad minėtus pinigus R. M. gavo bÅ«tent iÅ¡ A. K. nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apžiÅ«ros automobilyje „VW Passat CC“ metu rastus ir paimtus 1600 Eur nusikalstamos veikos rezultatu ir juos konfiskuodamas pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinant R.

M. priklausančių 1600 Eur konfiskavimÄ ir Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inant R. M.. 164. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde, ginčijant A. K. inkriminuotų nusikaltimų apimtį, ginčija ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad A. K. iÅ¡ nusikalstamų veikų gavo 90 000 Eur turtinės naudos ir Å¡i suma, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotina iÅ¡ A. K.. Pasak apelianto, sudarant sandorius taip pat dalyvavo ir lenkų tautybės asmuo, kuriam A. K. į LenkijÄ veždavo visas gautas lėšas, ir pats už traktorius jokių lėšų negavo.

Be to, skundžiamame nuosprendyje neįvertintas ir M. J. vaidmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į tyrimÄ . Todėl nėra pagrindo teigti, kad visÄ turtinę naudÄ gavo tik vienas A. K.. Tokie apelianto teiginiai pagristi iÅ¡ dalies. 165. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad padedant D. R., A. K. realizavo didelės vertės žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ â€“ žemės Å«kio technikÄ â€“ R. R. už 90000 Eur, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad pinigus R. R. perdavė A. K., o A. K. versijÄ dėl lenkų tautybės asmens dalyvavimo nusikaltimų padaryme paneigia bylos objektyvÅ«s įrodymai, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti visÄ Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ A. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada iÅ¡ieÅ¡koti turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ vien tik iÅ¡ A. K., neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad, jei turtÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau Å¡io turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iÅ¡ bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ bendrininkų gali iÅ¡ieÅ¡koti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497-511/2015, Nr. 2K-83-942/2018, Nr. 2K-126-511/2019, Nr. 2K-144-693/2019, Nr. 2K-175-1073/2019). 166.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kokia pinigų dalis gautos iÅ¡ R. R. 90000 Eur sumos atiteko kiekvienam iÅ¡ nusikaltimų padaryme dalyvavusiam asmeniui. Tačiau aplinkybė, kad nenustatyta, kokiomis proporcijomis bendrininkai pasidalijo gautÄ sumÄ , nesudaro teisinio pagrindo apskritai netaikyti turto konfiskavimo, kai nustatytas nusikaltimo faktas ir bendrų veiksmų rezultatas – gauti pinigai. Teisėjų kolegija, remiantis suformuota kasacinio teismo jurisprudencija ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, sprendžia, kad iÅ¡ A.K.

Å¡iuo atveju konfiskuotinas vienas trečdalis iÅ¡ nusikalstamos veikos gautos pinigų sumos, t. y. – 30 000 Eur. Dėl paminėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. 167. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo A. K. gynėjas, pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį „VW Passat“, kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nepaisant to, jog automobilis „VW Passat CC“ registruotas A. K. motinos – G. K. vardu (t. 8, b. l. 100), A.

K. transporto priemone naudojosi nuolat ir buvo tikrasis automobilio savininkas ir naudotojas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti kitaip. 168. Byloje yra pateikta 2017 m. vasario 28 d. surašyta automobilio „VW Passat CC“ pirkimo –pardavimo sutarties kopija, kurioje nurodyta, kad automobilį G. K. nupirko už 3760 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Ž. (t. 1, b. l. 167). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaip liudytojas apklaustas G. V. parodė, kad „VW Passat“ buvo firmos vardu, tačiau priklausė jo broliui A.

V., kurio praÅ¡ymu parodė automobilį žmogui, norinčiam jį pirkti. Liudytojas teisme nurodė į kaltinamÄ jį A. K. kaip asmenį, kuriam pardavė automobilį. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad pirkėjai skambino pagal internetinį skelbimÄ . Brolis buvo pasakęs minimaliÄ automobilio pardavimo kainÄ . KainÄ derino su A. K.. PirmÄ dienÄ atvažiavęs pirkėjas paliko rankpinigius. Pirkėjas norėjo pirkti automobilį sau, tačiau pirkimo dokumentai buvo suraÅ¡yti A. K. motinos vardu. Pirkimo – pardavimo sutartyje turbÅ«t tikra kaina nurodyta, nes automobilis buvo daužtas, jis pargabentas iÅ¡ JAV.

Pinigus už automobilį gavo iÅ¡ A. K.. Dalį sumos norėjo sumokėti svarais, tačiau liudytojas jų nepriėmė. A. K. negalėjo svarus pakeisti į eurus, todėl dalį pinigų paskolino jo (A. K.) draugas (t. 15, b. l. 136; t. 3, b. l. 149–150). Ikiteisminio tyrimo metu G. V. papildomai parodė, kad susitikus su A. K. antrÄ kartÄ dėl automobilio perregistravimo, A. K. draugas, kuris buvo kartu ir pirmo susitikimo metu, atvyko automobiliu „BMW X5“, o A. K. su motina kitu automobiliu. Dalį sumos už automobilį A.

K. davė eurais, o dalį sumos norėjo duoti svarais, tačiau jis atsisakė imti svarus. A. K. važiavo į bankÄ iÅ¡keisti svarus į eurus, bet to nepavyko padaryti. Tuomet A. K. draugas iÅ¡ savo piniginės išėmė trÅ«kstamÄ dalį pinigų. Liudytojas nematė, ar A. K. pastarajam atidavė svarus. Moteris, kurios vardu buvo užregistruotas automobilis, jokių pinigų liudytojui nedavė, į pokalbius nesikiÅ¡o, tik pasirašė reikiamuose dokumentuose. Kažkuriuo momentu kažkuris vyriÅ¡kis pasiÅ«lė jam įsigyti ekskavatoriukÄ , vyriÅ¡kiai minėjo, kad bÅ«na užsienyje (t. 3, b. l. 149–150).

IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų matyti, kad G. V. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris atvyko apžiÅ«rėti automobilį „VW Passat“ ir jį nupirko (t. 3, b. l. 152–155), ir M. J. kaip asmenį, kuris dalyvavo kartu su pirkėju apžiÅ«rint ir perkant automobilį, taip pat davė trÅ«kstamÄ pinigų dalį už automobilį, kai žemesniam vyriÅ¡kiui nepavyko iÅ¡sikeisti svarų (t. 3, b. l. 156–160). 169. Tokie liudytojo G. V. parodymai leidžia spręsti, kad A.

K. už automobilį atsiskaitė ne G. K., o savo turimais pinigais. Nėra pagrindo netikėti tokiais liudytojo parodymais, nes juos patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys. Bylos duomenimis, 2016 m. rugsėjo 21 d. G. K. įsigijo automobilį „BMW 520D“ (t. 7, b. l. 168), kurį 2017 m. vasario 21 d. pardavė (t. 7, b. l. 169). 2017 m. vasario 20 d. AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo G. K. 1157,15 Eur už automobilio avarijÄ , įvykusiÄ 2017 m. vasario 13 d. Å kotijoje, Aberdyne (t. 7, b. l. 172). Liudytoja G.

K. parodymais nustatyta, kad ji automobilio nevairuoja, todėl ji negalėjo padaryti minėtos automobilio avarijos. Objektyvus bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šiuo laikotarpiu A. K. buvo Aberdyne, Anglijoje. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kratos A. K. gyvenamosios vietos metu paimtas ir apžiūrėtas, be kita ko, 2017 m. vasario 7 d. lėktuvo London Luton – Aberdeen įlaipinimo bilietas A. K. vardu, trys 2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. vasario 17 d. Aberdyno parduotuvėje apsipirkimo kvitai (t. 7, b. l. 177–178, 180, 186, 189) ir jo asmens kratos metu 2017 m. gegužės 5 d. paimtoje piniginėje rasti ir paimti, be kita ko, 10 Didžiosios Britanijos svarų (t. 7, b. l. 177).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad automobiliu „BMW 520D“ Aberdyne naudojosi ir avarijÄ padarė bÅ«tent A. K.. Be to, 2017 m. vasario 7 d. – 2017 m. vasario 17 d. laikotarpiu A. K., prieÅ¡ susitikimÄ su G. V. dėl automobilio pirkimo, lankėsi Anglijoje ir disponavimo Didžiosios Britanijos svarais sterlingais tiek kelionės, tiek buvimo Lietuvoje metu. Todėl A. K. ketinimas už automobilį atsiskaityti, dalį sumos sumokant Didžiosios Britanijos svarais, ir galėjimas tai padaryti yra realus ir patvirtintas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. 170.

Vertinant nuteistojo A. K. motinos G. K. galimybes įsigyti skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotÄ automobilį „VW Passat CC“, pažymėtina, jog pagal bylos duomenis G. K. turėjo piniginių lėšų automobiliui įsigyti. Tačiau Å¡i aplinkybė, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia gynėjas nepaneigia iÅ¡vados, kad A. K. už minėtÄ automobilį atsiskaitė savo pinigais. 171. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymÄ A. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos, o pinigai už nusikalstamu bÅ«du gautÄ Å¾emės Å«kio technikÄ A.

K. per kelis kartus buvo perduoti 2017 m. vasario – balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2017 m. vasario 28 d. automobilio „VW Passat CC“ pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ir liudytojui G. V. pinigų už automobilį perdavimo, A. K. iÅ¡ R. R. jau buvo gavęs dalį pinigų už žemės Å«kio technikÄ , pagrįstai laikytina, kad paminėtas automobilis buvo nupirktas už pinigus gautus iÅ¡ nusikalstamos veikos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino automobilį „VW Passat CC“ nusikalstamos veikos rezultatu ir jį konfiskavo, todėl tinkamai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas. 172.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatÄ , kurioje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu Å¡is turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį. Apsimestinių sandorių atveju tikroji Å¡alių sutartis sudaroma turint tikslÄ pridengti kitÄ sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnis).

Å ioje byloje nustatytos aplinkybės apie „VW Passat CC“ faktinį savininkÄ leidžia spręsti, jog automobilį „VW Passat CC“ A. K. įsigijo už pinigus, gautus iÅ¡ nusikalstamos veikos, o automobilis registruotas G. K. vardu sudarant apsimestinį sandorį ir siekiant nuslėpti tikrÄ jį automobilio savininkÄ ir neteisėtų gautų pinigų kilmę. Nagrinėjamoje byloje, priimdamas sprendimÄ konfiskuoti automobilį „VW Passat CC“, pirmosios instancijos teismas nenurodė BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punkto, taikomo, kai konfiskuotinas turtas buvo perleistas trečiajam asmeniui sudarius apsimestinį sandorį, nors formaliai konstatavo tokių aplinkybių buvimÄ .

Todėl teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad toks baudžiamasis įstatymas G. K. vardu registruotam konfiskuojamam turtui turėjo bÅ«ti taikytas. Å ioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis tikslinamas, nurodant, kad automobilis „VW Passat CC“ konfiskuojamas ir pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ . 173. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natÅ«ra, teismas iÅ¡ kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Nusprendus iÅ¡ A. K. konfiskuoti 30 000 Eur iÅ¡ Å¡ios sumos atimamos sumos, kurios jau buvo konfiskuotos pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant galutinę iÅ¡ A. K. konfiskuotinÄ sumÄ â€“ 26 053,08 Eur (30000-3760-150-28,45-8,47 = 26 053,08) 174. Nuteistasis D. R. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, buvo konfiskuota jo tėvui – J.. R. – nuosavybės teise priklausanti transporto priemone – mikroautobusas „Dodge Sprinter 2500“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Apelianto įsitikinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės taikymui. 175. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog tai, ar konkretus turtas atitinka uždraustos veikos įrankio, priemonės ar rezultato apibrėžimÄ , visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles. 176.

Teisėjų kolegija, iÅ¡ naujo įvertinusi byloje surinktų įrodomų visumÄ , konstatavo, kad D. R. automobilyje rasti du kauÅ¡ai ir A. R. Å«kyje kratos metu rastos rampos, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pagrobtos 2016 m. gruodžio 8–10 dienomis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ sodybos (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau, kad Å¡ių daiktų vagystę įvykdė D. R. ir A. K., įrodymų nepakanka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos įrodymai neleidžia neginčytinai tvirtinti, kad D.

R. ir A. K., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas ir du kauÅ¡us. Dėl to D. R. ir A. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . 177. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „Dodge Sprinter 2500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimas konfiskuotinu turtu nėra teisingas, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), grÄ Å¾inant paminėtÄ transporto priemonę jos savininkui. 178.

Skundžiamame nuosprendyje nuodyta ir tai, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – be kita ko, traktorius „Fendt 514“, VIN (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intinas Danijos draudimo bendrovei „Codan“, veikiančiai per įgaliotÄ atstovÄ UAB „Alfa Baltic“. Nuteistasis D. R. nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada ir apeliaciniame nurodo, kad jis yra sÄ Å¾iningas traktoriaus „Fendt 514 ProfilPlius“ įgijėjas, todėl Å¡is traktorius jam turi bÅ«ti sugrÄ Å¾intas.

Toks apelianto teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. 179. IÅ¡ naujo įvertinus baudžiamosios bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡iame nuosprendyje konstatavo, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog D. R. įgijo traktorių „Fendt“, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu bÅ«du. Todėl D. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ . 180. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

Dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Remiantis civiliniu teisiniu reguliavimu, faktas, kad kilnojamasis daiktas buvo pagrobtas iÅ¡ savininko, suteikia Å¡iam teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ ir iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. Šį reikalavimÄ savininkas gali pareikÅ¡ti per trejus metus nuo daikto praradimo momento (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). 181. Bylos duomenys patvirtina, kad civilinis ieÅ¡kovas UAB „Alfa Baltic“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė praÅ¡ymÄ dėl traktoriaus „Fendt“, VIN (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimo jiems, kaip teisėtiems Danijos draudimo bendrovės „Codan“ įgaliotiems asmenims (t. 13, b. l. 184).

Danijos draudimo kompanija „Codan“ iÅ¡mokėjo kompensacijÄ už šį traktorių, ir tuo pagrindu tapo Å¡ios transporto priemones savininke (t. 2, b. l. 186–187). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtas traktorius turi bÅ«ti grÄ Å¾intas jo teisėtam savininkui – Danijos draudimo bendrovei „Codan“, veikiančiai per įgaliotÄ atstovÄ UAB „Alfa Baltic“. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra pagrįsta, nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentai keisti tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinio pagrindo nesudaro.

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais 182. Nuteistųjų A. R., R. R., D. R. ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie sutrukdė Kauno apygardos teismui priimti teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Visi tokio pobÅ«džio apeliacinių skundų argumentai atmetami. Ä®rodymų leistinumo klausimas pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡spręstas teisingai, o dėl įrodymų pakankamumo teisėjų kolegija jau pasisakė aptardama kiekvienÄ atskirÄ nusikalstamÄ veikÄ . 183.

Kaip galima spręsti iÅ¡ apeliacinių skundų turinio, nuteistieji A. R., R. R., D. R. ir nuteistojo A. K. gynėjas ginčija kai kurių įrodymų (kriminalinės žvalgybos veiksmų, kratos, įtariamojo R. R. 2017 m. gegužės 5d. apklausos, policijos pareigÅ«nų apklausų atlikimo) leistinumÄ motyvuodami tuo, jog procesiniai veiksmai atlikti netinkamai arba neturint tam teisėto pagrindo ar BPK 162 straipsnyje numatyto leidimo panaudoti kitame ikiteisminiame tyrime gautus duomenis. Tokie apeliantų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 184.

Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais. Tai reiškia, jog spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys. 185. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo D.

R., R. R. ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinių skundų argumentas, kad nuteistųjų atžvilgiu nebuvo jokio teisėto teisinio ir faktinio pagrindo vykdyti žvalgybinius veiksmus, fiksuoti pokalbius. Kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje, jei duomenys buvo surinkti, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o patys kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti tiksliai laikantis jų atlikimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017).

Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas, be kitų atvejų, atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus Å¡iame straipsnyje, taip pat apie Å¡ias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Pagal teismų praktikÄ Å¡io pobÅ«džio informacija yra laikoma faktiniu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-161-693/2019, Nr. 2K-119-689/2020).

Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumÄ , taip pat ir patikimumÄ , yra bylÄ nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams, aiÅ¡kus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje byla po bylos formuojami reikalavimai, susiję su faktiniu ir teisiniu slaptų tyrimo veiksmų pagrindais: sankcionavimo forma ir turiniu, taip pat jų realizavimo proporcingumu, trukme, ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiku ir kt.

Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad jei dalis reikÅ¡mingos baudžiamajam procesui informacijos yra surenkama vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu (Kriminalinės žvalgybos įstatymu), tai iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokie Operatyvinės veiklos įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme) numatyti veiksmai buvo atlikti, taip pat turi bÅ«ti galimybė patikrinti, ar renkant informacijÄ buvo laikytasi Operatyvinės veiklos įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme) nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-507/2017).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nutarties dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti tiksliai nurodyta sankcionuojamų operatyvinių veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieÅ¡ kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus. Leidimas atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus turi bÅ«ti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylÄ nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumÄ (teisinį pagrindÄ ) ir pagrįstumÄ (faktinį pagrindÄ ), bÅ«tent, bÅ«tų aiÅ¡ku, kokie veiksmai, kur, prieÅ¡ kokius asmenis, kiek laiko galėjo bÅ«ti vykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-976/2017). 186.

BylÄ nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, gynyba akcentavo įrodymų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, leistinumo klausimÄ , siedama tai su faktinio pastarųjų veiksmų atlikimo pagrindo nebuvimu. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji D. R., R. R. ir nuteistojo A. K. gynėjas taip pat pateikė su pastarųjų duomenų vertinimu susijusius argumentus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo. 187.

Teisinis pagrindas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 12 straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys. Šio pagrindo buvimas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia. Jo neginčija ir proceso dalyviai. Byloje yra tiek prokuroro motyvuoti teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo sankcionavimo, tiek Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus ir patenkinus šiuos teikimus.

Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡slaptintų 2017 m. sausio 24 d. teikimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir 2017 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti tinkamo subjekto, turint informacijÄ apie tai, jog A. K. ir D. R. gali bÅ«ti susiję su nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai darymu (BK 178 straipsnio 2 dalis ir BK 260 straipsnio 1 dalis), nutartyje nurodyti konkretÅ«s sankcionuoti veiksmai bei jų vykdymo laikotarpis (t. 6, b. l. 39–41; t. 16, b. l. 33).

IÅ¡ iÅ¡slaptinto 2017 m. kovo 22 d. teikimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir 2017 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti tinkamo subjekto, turint informacijÄ apie tai, jog R. R. gali bÅ«ti susiję su nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai darymu (BK 178 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnis, 1992 straipsnis, 260 straipsnio 1 dalis), nutartyje nurodyti konkretÅ«s sankcionuoti veiksmai bei jų vykdymo laikotarpis (t. 6, b. l. 45–46; t. 16, b. l. 30).

PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis R. R., tarp iÅ¡slaptinto 2017 m. kovo 22 d. teikimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir 2017 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties nenustatyta jokių prieÅ¡taravimų, praÅ¡omų ir leidžiamų veiksmų apimtis visiÅ¡kai sutampa. IÅ¡ iÅ¡slaptinto 2017 m. kovo 22 d. teikimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir 2017 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti tinkamo subjekto, turint informacijÄ apie tai, jog A.

K. gali būti susiję su nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai darymu (BK 178 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnis, 1992 straipsnis, 260 straipsnis), nutartyje nurodyti konkretūs sankcionuoti veiksmai bei jų vykdymo laikotarpis (t. 6, b. l. 47–49; t. 16, b. l. 31). Šie prokuroro teikimai ir teismo nutartys, pagarsinti teisiamajame posėdyje (t. 16, b. l. 67), leidžia teigti, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys atitinka reikalavimus, keliamus įrodymams.

Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė Å¡iuo klausimu, nurodydamas visus minėtus procesinius dokumentus, esančius nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. 188. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nutraukus/sustabdžius ikiteisminį tyrimÄ dėl keturračio vagystės, buvo inicijuotas neteisėtas pokalbių pasiklausymas pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymÄ . Nors gynėjas teigia manantis, kad sankcionuojant elektroniniais ryÅ¡iais perduodamos informacijos kontrolę Å¡ioje baudžiamojoje byloje, pareigÅ«nai panaudojo tÄ pačiÄ ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)gautÄ informacijÄ ir galimai neteisėtai, pakartotinai ja pateikė Kauno apygardos teismui, siekiant sankcionuoti neteisėtÄ tolimesnį pokalbių pasiklausymÄ , tačiau tokie jo teiginiai neparemti jokiais duomenimis ir yra prielaidų pobÅ«džio.

Teismo iÅ¡sireikalautoje (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. P. 2017 m. sausio 20 d. pažymoje dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo nurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo pagrindas, o bÅ«tent A. K. ir D. R. galimai daromas nusikalstamas (t. 17, b. l. 108), kurios visiÅ¡kai sutampa su nurodytais iÅ¡slaptintuose 2017 m. sausio 24 d. prokuroro teikime ir Kauno apygardos teismo nutartyje. Å ioje pažymoje esančių duomenų pobÅ«dis neleidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kriminalinės žvalgybos tyrimas pradėtas panaudojant informacijÄ , gautÄ atliekant kitÄ ikiteisminį tyrimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad pirminė kriminalinės žvalgybos informacija gali bÅ«ti gaunama ir neatliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų, kuriems pagal jų pobÅ«dį ir (ar) atlikimo trukmę reikalinga prokuroro ar teismo sankcija. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę rinkti informacijÄ , skirtÄ kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti, naudodamiesi asmenų pagalba; atlikdami visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos vieÅ¡osios informacijos stebėsenÄ ; naudodamiesi kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos duomenimis ir kt.

Å ios teisėjų kolegijos iÅ¡vados pagrįstumÄ netiesiogiai patvirtina ir (duomenys neskelbtini)apskrities VPK virÅ¡ininko A. J. paaiÅ¡kinimai teisme dėl žvalgybinės informacijos gavimo. Liudytojas parodė, kad tokios informacijos pateikimas yra ribojamas ir jis negali pasakyti, kokiÄ informacijÄ turi pateikti kriminalinės žvalgybos subjektas, jog bÅ«tų galima pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimÄ (t. 15, b. l. 20–21). Taigi visa apimtimi iÅ¡slaptinti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje esančių dokumentų negalima, nes nebÅ«tų užtikrinta asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat kiltų pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių ir kitų kriminalinėje veikloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nebÅ«tų garantuotas slapto bendradarbiavimo konfidencialumas.

Apeliantų minima iÅ¡ dalies iÅ¡slaptinta 2017 m. sausio 20 d. pažyma dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo ir 2017 m. kovo 21 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl informacijos gautos panaudojus technines priemones specialia tvarka nepatvirtina teisėto ir objektyvaus pagrindo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti nebuvimo (t. 17, b. l. 108, 109–110). Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas pradedamas, kai kriminalinės žvalgybos institucija disponuoja bendra pakankama informacija apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba apie Å¡ias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus duomenų apie nusikalstamÄ veikÄ , nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi galimi atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas ne dėl visos kriminalinės žvalgybos subjektų turimos pirminės informacijos arba pradedamas dėl veikų, kurios yra panaÅ¡ios savo pobÅ«džiu į tas veikas, dėl kurių buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad gavus tokiÄ informacijÄ apie labai sunkius, sunkius ar apysunkius, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus, nusikaltimus ir turint pagrindÄ manyti, jog ji yra pakankama ir gali atitikti tikrovę, nėra objektyvaus pagrindo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimÄ , siekiant užtikrinti tinkamÄ kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimÄ (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnis).

Be to, nagrinėjamu atveju minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija dėl A. K. galimos žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto realizavimo veikos iÅ¡ dalies pasitvirtino. Vėliau remiantis Å¡iais duomenimis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tad teigti, kad iÅ¡slaptintos nutartys nutartis buvo priimtos nesivadovaujant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais reikalavimais, nėra jokio pagrindo. Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ nagrinėjamoje byloje, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautus duomenis patvirtino duomenys, gauti atliekant BPK nustatytus procesinius veiksmus (apklausiant liudytojus, iÅ¡reikalaujant dokumentus, atliekant kratas ir kt.), todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pažeista. 189.

Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo R. R. apeliacinius skundo argumentus, susijusius su telefoninių pokalbių, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , vertinimo. Nors apeliantas teigia, kad pokalbiai buvo atrinkti ir pateikti į bylÄ selektyviai, nepilno turinio, tačiau tokie jo teiginiai nepaneigia juose užfiksuotos informacijos teisingumo. 190. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis policijos pareigÅ«nų parodymais, kadangi jie atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir suinteresuoti bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia vadovautis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio bÅ«tent tokių liudytojų, t. y. pareigÅ«nų, parodymais, ypač atsižvelgiant į byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, jų specifikÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigÅ«nų parodymais. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad minėti asmenys, taip pat ir dalyvavę atliekant ikiteisminį tyrimÄ , yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Be to, BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigÅ«nas teisme gali bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareigÅ«nai Ž. U., D. B. siekė apkalbėti nuteistuosius D. R. ir A. K., klastodami ar rinkdami juos kaltinančius įrodymus. Teisme liudytoju apklaustas D. B. patvirtino liudytojo Ž. U. vykdytos apklausos pagrindÄ , jos fiksavimo rezultatus. Teisme liudytojais apklausti pareigÅ«nai S. S. nurodė aplinkybes, susijusias su R.

R. apklausa, jos fiksavimu, S. S. – dėl aplinkybių, susijusių su kratų ir apžiūrų atlikimu, kitų liudytojų apklausomis, R. P. – dėl aplinkybių, susijusių su žvalgybinio tyrimo pradėjimu ir atlikimu. Duomenų, kad šie liudytojai, nors ir policijos pareigūnai, būtų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti, iškraipyti nurodamas faktines aplinkybes, apeliantai nepateikė, duomenų, kurie leistų abejoti jų duotų parodymų tikrumu ir objektyvumu, byloje taip pat nėra.

Todėl nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl šių liudytojų duotų parodymų patikimumo, Ž. U. apklausos, dėl kitame tyrime užfiksuotų aplinkybių, vykdymo teisėtumo ir leistinumo. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodomas BPK 162 straipsnyje pažeidimas šiuo atveju nebuvo padarytas, nes Ž. U. apklausai ir apklausos protokolui nebuvo reikalingas minėtame straipsnyje nurodomas sprendimas (leidimas) dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje. 191.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaip liudytojo apklausto pareigÅ«no A. J. teisme duoti parodymai, kad prieÅ¡ apklausÄ belaukiant advokato D. R. paaiÅ¡kino traktorių R. R. padavimo aplinkybes, prisipažino dėl rampų ir kaušų vagystės (t. 14, b. l. 60–62), neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodymų sÄ vokÄ ir negalėjo bÅ«ti vertinti kaip įrodymai, nes toks prisipažinimas iÅ¡ D. R. buvo gautas ne įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalies pažeidimas) ir pažeidus reikalavimÄ duomenis rinkti tik teisėtais bÅ«dais (BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas).

Nors toks pokalbis su D. K. nebuvo įformintas kaip apklausa, tačiau formaliai tai atitiko apklausÄ ir tokia situacija pažeidė asmens teises, visų pirma, teisę neduoti parodymų prieÅ¡ save, atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti tik į kai kuriuos klausimus, teisę į gynėjÄ , jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimÄ ir pan. Ä®statymų nenumatytu bÅ«du gauti prisipažinimai negali turėti aukÅ¡tesnės įrodomosios vertės už BPK nustatyta tvarka užfiksuotus parodymus.

Pagal BPK 276 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui per apklausÄ , net ir tuo atveju, kai tokios apklausos metu buvo preciziÅ¡kai laikomasi visų procesinių taisyklių ir garantijų, duoti parodymai nelaikomi savarankiÅ¡ku įrodymu ir teismo posėdžio metu gali bÅ«ti skelbiami tik norint teisingai vertinti kitus įrodymus. Neužtikrinus jokių de facto įtariamo asmens teisių, per BPK nenumatytÄ procedÅ«rÄ gauti prisipažinimai negali bÅ«ti laikomi labiau įrodymų sampratÄ atitinkančiais ir patikimesniais duomenimis už duomenis, užfiksuotus BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro suraÅ¡ytame įtariamojo apklausos protokole.

Todėl negalima remtis pareigÅ«nų parodymais toje dalyje, kurioje jie nurodė, apie kÄ buvo kalbėta neformalioje apklausoje. Pažymėtina, kad Å¡iuo nuosprendžiu pirmosios instancijos nuosprendis D. R. ir A. K. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje naikintinas ir D. R. ir A. K. iÅ¡teisintini, nes jų kaltė neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas, darydami iÅ¡vadas apie faktines bylos aplinkybes, nesirėmė liudytojo A. J. parodymais, apie D. R. nurodytas aplinkybes pokalbio prieÅ¡ apklausÄ metu, o savo iÅ¡vadas grindė tik BPK nustatyta tvarka gautais leistinais įrodymais, vertindami juos su kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. 192.

Nuteistasis D. R. ginčija 2017 m. gegužės 6 d. pas D. R. tėvus atliktos kratos, kai buvo rastas ir paimtas traktorius „Fendt 514“ bei jo dokumentai (t. 5, b. l. 23–27), teisėtumÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad krata atlikta ir suraÅ¡ytas kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kokie daiktai kurioje vietoje rasti ir paimti, jie nufotografuoti, vadovaujantis BPK 145, 149 straipsniuose nustatytais reikalavimais. Tai, kad apeliantas nesutinka su kratos atlikimo pagrindu, nepaneigia kratos atlikimo teisėtumo.

Be to, kaip minėta, šiuo nuosprendžiu pirmosios instancijos nuosprendis D. R. ir A. K. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje naikintinas ir D. R. ir A. K. išteisintini, nes jų kaltė neįrodyta, todėl ir kratos metu surastas traktorius šiuo atveju neturi jokios reikšmės apelianto teisinei padėčiai. 193. Nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde nurodoma, kad negali būti vertinami R. R. 2017 m. gegužės 6 d. apklausoje, kurioje jis apklaustas kaip įtariamasis, duoti parodymai (t. 12, b. l. 31–33), nes tuo metu jis buvo ne tokios būklės, kai gali duoti parodymus, t. y. stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.

Dėl R. R. bÅ«klės apklausos metu parodymus yra davusi ir liudytoja apklausta R. R. sugyventinė A.V., kuri patvirtino, kad tiek jų gyvenamosios kratos, tiek apklausos metu R. R. buvo neblaivus, prieÅ¡ tai jis savaitę vartojo alkoholį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi tokios R. R. apklausos atlikimo aplinkybes, dėl to apklausė ir patį R. R., kuris patvirtino, kad per kratÄ buvo labai apsvaigęs, o Å¡ios apklausos neprisimena (t. 14, b. l. 177; t. 18, b. l. 28).

Dėl Å¡ios R. R. bÅ«klės teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai S. S., D. B. ir A. J., tÄ dien dalyvavę procesinių veiksmų atlikime, nurodė, kad tiesiogiai bendravo su R. K. ir jis buvo normalios bÅ«klės, niekam nesukėlė įtarimų, kad jis neblaivus ir reikia patikrinti girtumÄ (t. 14, 91–94, 166–169, 60–62). Duomenų, kad pastarieji, nors ir policijos pareigÅ«nai, bÅ«tų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti, iÅ¡kraipyti nurodamas faktines aplinkybes, apeliantas nepateikė, duomenų, kurie leistų abejoti jų duotų parodymų tikrumu ir objektyvumu, byloje taip pat nėra.

Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nekeliamas klausimas dėl šių liudytojų duotų parodymų patikimumo. Be to, šiame protokole R. R. savo ranka užrašė, jog perskaitė, surašyta teisingai, ir pasirašė (t. 12, b. l. 31–33), savo suranka surašė, kad nuo gynėjo dalyvavimo atsisako. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti šių R. R. parodymų teisingumu, juolab, kad vėlesni jo parodymai iš dalies sutapo su jo pirminiais parodymais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apie R.

R. teisės į gynybÄ pažeidimÄ , kitus procesinius pažeidimus nuteistasis R. R. nurodė tik pirmosios instancijos teisme. Dėl to tokius nuteistųjų D. R. ir R. R. teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius. 194. Apeliantai kaip vienÄ iÅ¡ pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų nurodo ir tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, iÅ¡ anksto nusistatęs prieÅ¡ juos. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį.

Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, apie bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, Nr. 2K-193/2010, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015 ir kt.;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr.42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06). Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso Å¡alims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, iÅ¡reiÅ¡kia iÅ¡ankstinę pozicijÄ dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumÄ ar nepalankumÄ proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl bylÄ pirmÄ ja instancija nagrinėjusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ar asmeninio tendencingumo. Taip pat iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo įrašų nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuojamas ir proceso veiksmai atlikti tokiu bÅ«du, kuris rodytų, jog kaltinamiesiems buvo reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas. Atsakant į apeliantų teiginius dėl Å¡aliÅ¡ko pirmosios instancijos teismo, pažymėtina, jog sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad teismas – konkretus teisėjas ar teisėjų kolegija stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas.

NeÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. IÅ¡vada, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas turi bÅ«ti objektyviai pagrįsta. Be to, kaip įtvirtinta teismų praktikoje, neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-550/2010).

Teisėjų kolegija, vertindama kitus apeliantų argumentus, susijusius su galimu pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumu, pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tiek nuteistųjų, tiek jų gynėjų teisminio bylos nagrinėjimo metu teikti praÅ¡ymai buvo sprendžiami įvairiai (tiek juos tenkinant, tiek atmetant), laikantis rungimosi principo ir neiÅ¡skiriant nė vienos iÅ¡ proceso Å¡alies. KiekvienÄ savo sprendimÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo, žodžiu paaiÅ¡kindamas proceso dalyviams tokių sprendimų priėmimo motyvus.

Tiek liudytojai, tiek nuteistieji buvo apklausti vieÅ¡ame teismo posėdyje, suteikiant galimybę užduoti jiems klausimus, komentuoti ir ginčyti Å¡ių proceso dalyvių parodymus. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai Å¡iomis teisėmis aktyviai naudojosi. Todėl Å¡ioje byloje pagrindo abejoti skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu dėl nuteistųjų A. R., R. R., D. R. ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytų neesminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nėra. 195.

Kaip galima suprasti iÅ¡ nuteistųjų A. R., D. R. ir R. R. apeliacinių skundų turinio, kaip pagrindinį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ jie nurodo tai, kad buvo pažeistos BPK 219, 256 straipsnių, reglamentuojančių kaltinamojo akto turinį ir kaltinimo pakeitimÄ teisme, nuostatos. Anot apeliantų, netinkamai ir neaiÅ¡kiai suformuluojant kaltinimÄ , taip pat, keičiant kaltinimÄ R. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, apeliantui nepagrįstai buvo papildomai nurodytos kaltinamajame akte nenurodytos aplinkybės, buvo pažeista kaltinamųjų teisė į teisminę gynybÄ bei toks pažeidimas laikytinas esminiu.

Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. 196. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2019 m. birželio 13 d. praÅ¡ymÄ pakeisti A. K. kaltinimÄ , kuriame kaltinamajame akte nurodytos esminės faktinės nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, ir veikos perkvalifikuotos į BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), kitos faktinės aplinkybės patikslintos (t.17, b. l. 16); taip pat praÅ¡ymÄ pakeisti R.

R. kaltinimÄ , kuriame kaltinamajame akte nurodytos esminės faktinės nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, (dvi nusikalstamos veikos) padarymo aplinkybės pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, jas patikslinant (t. 17, b. l. 17); taip pat praÅ¡ymÄ pakeisti A. R. kaltinimÄ , kuriame kaltinamajame akte nurodytos esminės faktinės nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, (dvi nusikalstamos veikos) padarymo aplinkybės pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, jas patikslinant (t. 17, b. l. 18); taip pat praÅ¡ymÄ pakeisti D. R. kaltinimÄ , kuriame kaltinamajame akte nurodytos esminės faktinės nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje (dėl traktoriaus „Fendt“) ir 24 straipsnio 6 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos dėl traktoriaus ir trijų krautuvų), padarymo aplinkybės pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, jas patikslinant (t. 17, b. l. 19).

Pirmosios instancijos teismas pakeistus kaltinimus priėmė bei, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , skundžiamu nuosprendžiu pripažino V. K., R. R., A. R. ir D. R. kaltais ir pagal jiems pakeistus kaltinimus patikslinus esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, be to, A. K. veiksmus kvalifikuojant ne pagal 216 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. 197. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, jei su byla susipažinęs teisėjas nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylÄ teisme (BPK 233 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia prokuroro suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, kuriame be kitų aplinkybių nurodoma, kokie asmenys, kokiomis nusikalstamomis veikomis yra kaltinami, ir teisėjo priimta nutartis bylÄ pagal suraÅ¡ytÄ kaltinamÄ jį aktÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis gali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų, jei apie tokiÄ galimybę prieÅ¡ tai jam iÅ¡ anksto praneÅ¡ta teisiamajame posėdyje.

Kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu tvarka reglamentuota BPK 256 straipsnyje, pagal kuriÄ pradinis kaltinimas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos gali bÅ«ti keičiamas, jeigu:

1) iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės;

2) faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota. 198. Taigi, atsižvelgus į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ . Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos Å¡ios iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės ar pakeistas veikos kvalifikavimas.

Tokiu bÅ«du matyti, kad praÅ¡yme dėl kaltinimo keitimo, įstatymo leidėjo nėra numatytas reikalavimas kartu nurodyti analogiÅ¡kus duomenis kaip ir kaltinamajame akte, kaip antai bylos duomenis (įrodymus), jeigu jie iÅ¡ esmės nesikeičia grindžiant praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ . Todėl, vien toks praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ padavimas, nurodant (patikslinant) tik keičiamas kaltinimų dalis, pažeidimu nelaikomas.

Å iuo aspektu nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentÄ , kad, keičiant kaltinimÄ , kaltinamajame akte nenurodytos faktinės aplinkybės “pigiau nei rinkoje“, nepatikslinus, kokia tokios technikos vidutinė rinkos kaina, inkriminavimas pasunkino jo padėtį. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad tiek praÅ¡yme pakeisti R. R. kaltinimÄ pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), tiek skundžiamame nuosprendyje R. R. pripažįstant kaltu dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje apraÅ¡ant inkriminuojamus nusikaltimus nėra nurodoma apelianto paminėta aplinkybė. 199.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus tiek į kaltinamajame akte, tiek ir į pakeistame kaltinime nuteistiesiems įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, negalima spręsti, kad pagal esamus bylos duomenis nebuvo galima suprasti A. K., R. R., A. R. ir D. R. reiškiamų kaltinimų esmės. Esminės aplinkybės, kuo šie nuteistieji kaltinami, buvo gana aiškios ir suprantamos. Be to, pačių nuteistųjų duotų parodymų turinys apie jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to, gynyba būtų buvusi kitokia nei buvo.

Kaip matyti, nuteistieji iÅ¡dėstė pozicijÄ , tiek dėl kaltinamajame akte, tiek dėl prokuroro praÅ¡ymų pakeisti kaltinimÄ iÅ¡ esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, jiems inkriminuojamų veikų padarymo. Nuteistieji kartu su gynėjais pasiruošė procesui ir veiksmingai jame dalyvavo, gindamiesi nuo jiems pareikÅ¡tų kaltinimų ir pateikdami teismui savo pozicijÄ . Todėl konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nebuvo peržengtos ir BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 straipsnių pažeidimai nepadaryti.

Dėl bausmių paskyrimo ir subendrinimo 200. Kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistųjų R. R., D. R. ir A. K. atžvilgiu dalis keičiama, juos išteisinus (R. R. – dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 3061 straipsnio 1 dalyje; A. K. – dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje; D. R. – dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje (dėl traktoriaus „Fendt“), o A.

K. atžvilgiu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paÅ¡alinus kaltinimo dalį dėl žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo. Teisėjų kolegija iÅ¡ naujo persvarsčiusi klausimÄ dėl nuteistiesiems už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo bei bausmių subendrinimo, konstatuoja, kad net ir iÅ¡teisinus nuteistuosius dėl dalies kaltinimų bei A. K. atžvilgiu sumažinus veiksmų apimtį, jiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir jos dydžio nustatymo, iÅ¡skyrus dėl A. K. pagal BK 304 straipsnio 1 dalies paskirtos bausmės, yra teisėta ir pagrįsta. Teisinio pagrindo keisti nuteistiesiems paskirtas bausmes, Å¡velninat jų rūšį ar mažinant jų trukmę, iÅ¡skyrus minėtÄ atvejį, dėl kurio bus pasisakyta žemiau, nėra, todėl bausmės paliekamos nepakeistos. 201. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. R. už padarytas nusikalstamas veikas apygardos teismas paskyrė tinkamo dydžio bausmes.

BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje, galiojusioje nusikalstamų veikų padarymo metu, buvo nustatyta, kad asmuo baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu už dvi apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, R. R. paskyrė atitinkamai 100 ir 120 MGL baudÄ . Parinkdamas Å¡velniausiÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ ir nustatydamas baudų dydžius, teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje nustatytas aplinkybes ir nustatė tokio dydžio baudas, kurios yra ženkliai mažesnės, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, galiojusiame nusikalstamų veikų padarymo metu, nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Todėl R. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir neprieÅ¡tarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl yra teisingos ir paliktinos nepakeistos. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. R. paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę – 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudÄ , nes ji yra teisinga. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡teisino R. R. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), neturi įtakos galutinės subendrintos paskyrimui, nes už Å¡ias veikas paskirtos bausmės buvo bendrintos apėmimo bÅ«du. 202.

Teisėjų kolegijos vertinimu, D. R. už padarytas nusikalstamas veikas apygardos teismas paskyrė tinkamo dydžio bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu už dvi apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, D. R. paskyrė atitinkamai 60 ir 80 MGL baudÄ . Parinkdamas už nusikaltimus, numatytus BK 189 straipsnio 2 dalyje, Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ ir nustatydamas jos dydį, teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje nustatytas aplinkybes ir nustatė tokio dydžio baudas, kurios yra ženkliai mažesnės, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, galiojusiame nusikalstamų veikų padarymo metu, nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Bausmė, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimas 1 metams, taip pat paskirta nepažeidžiant BK 48 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ir neviršija nustatyto bausmės vidurkio. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Todėl D. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl yra teisingos ir paliktinos nepakeistos.

Bendrinant D. R. paskirtas bausmes atsižvelgiama, kad D. R. pagal dvi nusikalstamas veikas iÅ¡teisinamas. Bausmės paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį tarpusavyje bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (30 MGL) Å¡velnesnės bausmės ir galutinę subendrintÄ bausmę už Å¡ias veikas paskiriant 110 (4142,6 Eur) MGL dydžio baudÄ . Bauda kaip Å¡velnesnė bausmė nekeičiama į laisvės apribojimÄ , todėl skiriama su kita bausme galutinę subendrintÄ bausmę D.

R. nustatant 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtÄ keičiančiose programose ir 110 (4142,6 Eur) MGL dydžio baudÄ . 203. Aptariant bausmės paskyrimÄ A. K., pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu už dvi apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, paskyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes atitinkamai vieneriems metams keturiems mėnesiams ir vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Å ios bausmės paskirtos nepažeidžiant BK 48 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ir tik nežymiai virÅ¡ija nustatytÄ bausmės vidurkį. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskyrė laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Å ios A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir neprieÅ¡tarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl yra teisingos ir paliktinos nepakeistos.

BK 304 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba areÅ¡tu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už Å¡iÄ veikÄ A. K. paskyrė 50 parų areÅ¡to bausmę. Tačiau už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , o Å¡i veika bÅ«tent ir priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis), vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, gali bÅ«ti skiriama nuo 10 iki 45 parų areÅ¡to. Todėl, įvertinus A. K. vaidmenį Å¡io nusikaltimo padaryme ir jo atliktų veiksmų apimtį, teisėjų kolegija už Å¡ios veikos padarymÄ skiria jam 30 parų areÅ¡tÄ .

Paskyrus Å¡ias bausmes jos tarpusavyje subendrinamos dalinai sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį – Å¡eÅ¡is mėnesius – už veikos numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymÄ (krautuvų epizodas) bei 3 mėnesius – už veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , o bausmę, paskirtÄ pagal BK 304 straipsnio 1 dalį apimant (BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalys) ir galutinę subendrintÄ bausmę A. K. paskiriant 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 3 (trimis) mėnesiais ir galutinę subendrintÄ bausmę paskiriant 2 (du) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ A. K. įskaitytinas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 5 d. 18.20 val. iki 2018 m. vasario 22 d. (9mėnesiai 18 parų). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviem) metams, įpareigojant A. K. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programose.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 236 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3,4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. R. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl traktoriaus „Fendt“ įgijimo) ir D.

R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl traktoriaus „Fendt“ įgijimo) iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. R. ir A. K. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. D. R. ir A. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Po nuosprendžio įsiteisėjimo Å¡iÄ bylos dalį perduoti prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių tÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. R. paskirtų bausmių subendrinimo, galutinės bausmės paskyrimo ir suėmimo įskaitymo ir Å¡iuos klausimus iÅ¡spręsti iÅ¡ naujo. D. R. paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (30 MGL) Å¡velnesnės bausmės ir subendrintÄ bausmę už Å¡ias veikas paskiriant 110 (4142,6 Eur) MGL dydžio baudÄ . (BK 63 straipsnio 4 dalis) D.

R. paskirtÄ 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, paskirtÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinti su prieÅ¡ tai subendrinta bauda paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimÄ , įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtÄ keičiančiose programose ir 110 (4142,6 Eur) MGL dydžio baudÄ (BK 63 straipsnio 1 dalis, 65 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laikÄ D. R. įskaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. sausio 1 d. 18.10 val. iki 2017 m. sausio 3 d. 14.00 val. ir nuo 2017 m. gegužės 6 d. 15.05 val. iki 2017 m. gegužės 8 d. 14.45 val. (4 paros), vienÄ parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo paroms. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. R. ir A. K. nuteisti pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). A. K. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) iÅ¡teisintini, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

R. R. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) iÅ¡teisintini jam nepadarius Å¡ių nusikalstamų veikų. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. pagal BK 304 straipsnio 1 dalį paskirta 50 parų areÅ¡to bausmė, ir paskirti jam 30 parų areÅ¡to bausmę. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. K. paskirtų bausmių subendrinimo, galutinės bausmės paskyrimo, suėmimo įskaitymo bei BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir Å¡iuos klausimus iÅ¡spręsti iÅ¡ naujo. A. K. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinai sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (traktoriaus ir krautuvo epizodas) pridedant dalį – Å¡eÅ¡is mėnesius – bausmės už veikos numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymÄ (krautuvų epizodas) bei 3 mėnesius – už veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , o bausmę, paskirtÄ pagal BK 304 straipsnio 1 dalį apimant (BK 63 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys).

Galutinę subendrintÄ bausmę A. K. paskirti 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 3 (trimis) mėnesiais ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 2 (du) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ A. K. įskaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 5 d. 18.20 val. iki 2018 m. vasario 22 d. (9 mėnesiai 18 parų).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant A. K. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programose.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų A. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, pašalinti aplinkybes susijusias su nusikalstamu būdu gautos technikos įgijimu. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. R. nuteista pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir jai už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei paskirta subendrinta bausmė. A. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisinti, jai nepadarius šių nusikalstamų veikų.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ A. K. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti likusiÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 84453,08 Eur, ir nustatyti, kad iÅ¡ A. K. iÅ¡ieÅ¡kotina – 26053,08 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai penkiasdeÅ¡imt trys Eurai ir aÅ¡tuoni centai) Eur pinigų suma. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A. K. konfiskuoti 1750 Eur. IÅ¡ A. K. konfiskuoti 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) Eur, paimtus jo asmens kratos metu, o 1600 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus) Eur – grÄ Å¾inti R.

M.. Nustatyti, kad nusikalstamos veikos rezultatas – automobilis „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Dodge Sprinter 2500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)ir šį automobilį grÄ Å¾inti jo savininkui J. R.. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Nuteistojo P. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Dalia Kačinskienė Algimantas Valantinas