2022-05-25 Nr. BB-3640-1-01-1-11383-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2600/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11383-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo R. T. ir jo gynėjo advokato Algio Kojalos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 9 d. nutarties, prašymu sustabdyti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 9 d. nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį sušvelninti R. T. paskirtą bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai R. T. paskyrė pernelyg griežtą bausmę, nes nepilnai individualizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nevertino, kad dėl nusikalstamos veikos realios žalos žmonių sveikatai ar gyvybei nepadaryta, sukeltas pavojus visuomenei buvo nutrauktas, narkotinės medžiagos sulaikytos, turtinės naudos negauta, kitiems asmenims realių neigiamų ar žalingų pasekmių nesukelta. Nuteistasis atsitiktinai buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, nemokėdamas lietuvių kalbos negalėjo suprasti kitų bendrininkų tarpusavio pokalbių ir savo antraeilių veiksmų pavojingumo lygio. R. T. iki nusikalstamos veikos padarymo turėjo darbą, išlaikė šeimą su dviem nepilnamečiais vaikais, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, mažamečio vaiko auginimo atostogų metu buvo vienintelis šeimos išlaikytojas, turi tvirtus socialinius ryšius su savo šeima, neturi žalingų įpročių, sulaikymo metu nesipriešino, neslėpė įkalčių, buvo vienintelis kaltinamasis prisipažinęs ir padėjęs atskleisti nusikalstamos veikos mechanizmą. Apeliacinis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. T. priimdamas porininko G. D. pasiūlymą narkotines medžiagas kontrabandos būdu gabenti iš Ispanijos per ES valstybes į Lietuvą, kartu išreiškė ir susitarimą dėl šių draudžiamų medžiagų įgijimo, nors R. T. nedalyvavo narkotinių medžiagų įsigijime. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nereikšmingomis apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis iki padarant nusikalstamą veiką dirbo ir dabar dirba vairuotoju, augina mažametį vaiką ir kitą nepilnametį vaiką. R. T. izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės teismo paskirtos bausmės terminui, itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Jis teisiamas pirmą kartą, gerai charakterizuojamas, visiškai nesusijęs su narkotinių medžiagų platinimu, pats narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 113-118 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo R. T. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, nėra per griežta, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimus, todėl jos švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Pažymėtina, kad teismas jau pritaikė R. T. BK 54 straipsnio 3 dalies sąlygas, kurios taikomos išimtiniais atvejais, ir paskyrė švelnesnį nei įstatymo sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės dydį.

Kasaciniame skunde nėra pateikti teisiniai argumentai, kurie įstatymo taikymo aspektu sudarytų pagrindą šią bylą nagrinėti kasacine tvarka, jog paskirta R. T. bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir savo dydžiu yra neproporcinga veikų, kurias padarė nuteistasis, pavojingumo laipsniui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. T. ir jo gynėjo advokato Algio Kojalos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis