2023-04-03 Nr. BB-2626-1-01-1-17705-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1589/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17705-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. R. kasacinio skundo Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius G. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei iš esmės pažeistų jo teisių, todėl naikintinas, kaip ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis. Kasatorius nurodo, kad nenusišalinus nuo bylos (Nr.1-13-1082/2022) nagrinėjimo teisėjai R. D., kuriai buvo pareikštas nušalinimas, buvo pažeistos BPK 59 straipsnio 2 dalies ir BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Laiko, kad jo baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir nekaltumo prezumpciją, nes vertinto tik tuos įrodymus, kurie pagrindė jo kaltę ir nevertino jo nekaltumą įrodančių duomenų, neištyrė ir neįvertino visų faktinių įvykio aplinkybių, nepagrįstai nevertino A. S. prisipažinimo apie melagingų parodymų davimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Kaip matyti iš skundo turinio, kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo. Jis teigia, kad padarytos išvados neteisingos ir nepagrįstos įrodymų visuma, vertindami tik jį kaltinančius įrodymus ir ignoruodami jį teisinančius bylos duomenis teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Kasatorius tokią savo poziciją grindžia dėstydamas, priešingas nustatytoms, faktines aplinkybes apie tai, kad jis įmonėje „Gusteka“ buvo tik darbuotojas, o faktinis ir esamas vadovas visada buvo A. S., jis tik vykdė A. S. nurodymus. A. S. bei įmonės buhalterė yra asmenys, suinteresuoti duoti melagingus parodymus, kad išvengtų atsakomybės už neteisingai vestą buhalterinę apskaitą. Visą finansinę naudą, pasak kasatoriaus, gavo įmonės direktorius A. S., o jis tik buvo darbuotojas, kuris dirba pagal darbo sutartį. Joks įmonės darbuotojas negali disponuoti įmonės lėšomis, jeigu jam nebuvo suteiktas direktoriaus įgaliojimas. Jeigu įgaliojimas suteikiamas, tuomet darbuotojas negali būti laikomas faktiniu įmonės vadovu vien dėl to, kad jis atlieka direktoriaus pavestas užduotis.

Atrankos kolegija pažymi, kad tokia faktinio pobūdžio argumentacija, kai kasaciniu skundu iš esmės neigiama kaltė ir siekiama byloje esančių įrodymų pakartotinio įvertinimo ir kitokių faktinių bylos aplinkybių nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai nustatymo, negali būti pripažįstama tinkančia pagrįsti kasacijos pagrindų buvimą. Šie klausimai, kaip ne kartą minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, baigiami nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio skundo argumentai dėl teisėjos R. D. galimo šališkumo nevertintini, nes teisėja R. D. šios baudžiamosios bylos nenagrinėjo.

Nesant teisinių argumentų, sudarančių pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas

Alenas Piesliakas