23b498a5-e67e-4caa-85d2-333251a3b445 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-741-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00237-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. balandžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų R. P. ir V. S., atstovaujamų advokatės Rimos Å migelskytės, apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2909-986/2017 pagal pareiÅ¡kėjo D.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo arba termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys R. P., V. S., Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė O. O.. Teismas n u s t a t ė : I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas D. P. kreipėsi į teismÄ patikslintais pareiÅ¡kimais, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis yra priėmęs palikimÄ po tėvo A. P. mirties 2 016 m. sausio 28 d., pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti turtÄ arba atnaujinti terminÄ palikimui priimti po tėvo mirties.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡eimoje buvo keturi asmenys: tėvas A. P., motina R. P., vaikai V. S. ir D. P.. Å eima gyveno nuosavoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Po Nepriklausomybės atkÅ«rimo tėvas nutarė Å«kininkauti, nusipirko žemės sklypus. Jis pats baigė (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio mokyklÄ ir kartu su tėvu dirbo žemę, padėjo nuimti derlių, prižiÅ«rėjo gyvulius. GyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus tėvas 2005 m. padovanojo dukrai V. S.. 1993 m. ieÅ¡kovas iÅ¡sikėlė į (duomenys neskelbtini), kur visÄ laikÄ buvo ir yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. 2005 m. tėvai pasistatė namÄ , po to buvo pastatyti smulkesni sodybos pastatai.

Tėvai į sodybÄ Ä¯sikėlė 2005 m. Priestate prie Å«kinio pastato ieÅ¡kovas savo lėšomis ir darbu, padedant tėvui, įsirengė dviejų kambarių ir virtuvės butÄ . Priestatas buvo užregistruotas tėvo vardu, nes jis pastatytas ant tėvo žemės. Å iame bute ieÅ¡kovas be pertraukos su savo Å¡eima gyvena apie 20 metų, bendrai su tėvais naudojosi kiemu, jame yra padaryta sporto aikÅ¡telė jo sÅ«nui. Kartu su tėvu apie 18 metų dirbo visus žemės Å«kio darbus, laikė 10–14 karvių, kurias su tėvu prižiÅ«rėjo. (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo sugyventinė V.

K., (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. P.. Tėvo ir sugyventinės mirtys jam buvo didelė netektis, pablogėjo sveikata. Po tėvo mirties motina R. P., kalbėdama apie tėvo palikimÄ , prašė jo nesikreipti pas notarÄ dėl palikimo priėmimo. Kadangi teisinių žinių neturi, tikėjosi, kad jie trise (motina, sesuo ir jis) kartu eis pas notarÄ paduoti pareiÅ¡kimus dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Pokalbių metu motina nesakė, per kokį terminÄ bÅ«tina paduoti pareiÅ¡kimÄ notarui.

IeÅ¡kovas sužinojo, kad motina ir sesuo, jam nieko nepraneÅ¡usios, nuvyko pas Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę dėl tėvo turto paveldėjimo ir padavė pareiÅ¡kimus dėl palikimo priėmimo. Po ieÅ¡kovo apsilankymo pas notarę bei jam nesutikus atsisakyti palikimo, santykiai tarp Å¡alių paÅ¡lijo. 2016 m. gegužės 4 d. gavo atsakymÄ iÅ¡ notarės, kuriuo atsisakyta priimti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ palikimui priimti, kadangi praleistas trijų mėnesių terminas. Motina jam neleidžia dirbti žemės, užsirakino garaže visÄ technikÄ .

PareiÅ¡kėjas su sÅ«numi, tiek iki tėvo mirties, tiek ir po, gyvena tame pačiame pastate, kuris priklausė A. P., kitos gyvenamosios vietos neturi. PareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė rÅ«pintis kitu tėvo paliktu turtu. Po tėvo mirties atlikti žemės Å«kio darbus nebuvo reikalo, nes Å¡ie darbai buvo padaryti dar rudenį. PareiÅ¡kėjas rÅ«pinasi patalpa, kurioje gyveno ir teritorija aplink jÄ .Suinteresuoti asmenys R. P. ir V. S. su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinomas terminas, per kurį jis turi kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes po savo sugyventinės mirties jis tvarkė palikimo priėmimo klausimus sÅ«naus vardu.

PareiÅ¡kėjas ne kartÄ lankėsi pas notarę dėl tėvo palikimo, jam turėjo bÅ«ti žinoma apie įstatymo numatytÄ terminÄ palikimui priimti, todėl, nesant svarbių priežasčių, nėra pagrindo atstatyti terminÄ palikimui priimti. Palikimo priėmimui reikalingi aktyvÅ«s veiksmai, rodantys, kad asmuo ketina paveldėti turtÄ . PareiÅ¡kėjas tokių veiksmų neatliko, nesirÅ«pino turtu. Pastatas, kuriame gyvena pareiÅ¡kėjas, reikalauja remonto, kurio pareiÅ¡kėjas neatliko. Patalpų paÅ¡ildymas reikalingas jo iÅ¡gyvenimui ir nelaikytinas patalpų rÅ«pinimusi, priežiÅ«ra.

Palikėjo Å«kis užsiėmė ir gyvulininkyste, augino karves, tačiau pareiÅ¡kėjas neprisidėjo prie gyvulių priežiÅ«ros. Už elektrÄ ir vandenį taip pat nemokėjo. Nesaugojo turto, iÅ¡vežė daiktus, kuriuos galima parduoti, iÅ¡leido kurÄ , nors jis, kaip savininkas, turėjo visa tai panaudoti Å«kyje.Suinteresuotasis asmuo notarė O. O. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad mirus A. P. į jÄ kreipėsi pareiÅ¡kėjo motina ir sesuo. V. S. padovanojo paveldėjimo teises R. P.. PareiÅ¡kėjas pas jÄ taip pat lankėsi, nes tvarkėsi dokumentus dėl savo nepilnamečio sÅ«naus palikimo.

PareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad jis gali priimti palikimÄ , pateikdamas pareiÅ¡kimÄ , nekreipdamas dėmesio į mamos ir sesers praÅ¡ymus, tačiau pareiÅ¡kimo pareiÅ¡kėjas nepateikė. Praėjus trijų mėnesių terminui priimti palikimÄ , pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ priimti palikimÄ , tačiau ji paruošė atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino visiÅ¡kai; nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas D.

P. priėmė palikimÄ po jo tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti mirusiajam priklausiusį turtÄ ; juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu; priteisė valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo D. P. 26,99 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens notarės O. O. nurodytos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties nuolat lankydavosi jos biure ir jai teigė, kad jam siÅ«loma nepriimti palikimo leidžia teigti, jog pareiÅ¡kėjas siekė paveldėti tėvo palikimÄ .

Tai, jog pareiÅ¡kėjas siekė paveldėti jam priklausančiÄ palikimo dalį ir jos neatsisakė, bei jÄ priėmė faktiniu valdymu, rodo ir tai, kad jis po tėvo mirties toliau liko gyventi ir iki Å¡iol su nepilnamečiu sÅ«numi gyvena jo tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), vienoje iÅ¡ patalpų, kÄ patvirtino tiek suinteresuoti asmenys R. P. ir V. S., taip pat liudytoja I. S.. Teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, liudytojų ir suinteresuotų asmenų R. P. ir V. S. paaiÅ¡kinimų nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pagal iÅ¡gales, taip kaip pats norėjo ir sugebėjo, po tėvo mirties rÅ«pinosi tėvui priklaususia patalpa, joje pastoviai gyveno, kÅ«reno krosnį.

Tai kad patalpa galimai yra neprižiÅ«rėta, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat suinteresuoti asmenys neginčijo ir aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjas, R. P. pasiÅ«lius, priėmė ir palikėjo daiktus - peiliukus, skaitymo akinius. Be to iÅ¡ suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėjas sodyboje yra nepageidaujamas asmuo - jos nurodė, kad su juo labai sunku gyventi, jis turto nesaugojo, prieÅ¡ingai jį vogė, iÅ¡sivežė įvairiausius daiktus (kurÄ , grÅ«dus), dėl ko R.

P. aktyviais veiksmais pareiÅ¡kėjui buvo sudaromos kliÅ«tys pareiÅ¡kėjui priimti palikimÄ faktiniu valdymu - patekti į patalpas, dirbti su žemės Å«kio technika. Teismo vertinimu, tam tikrų daiktų paėmimas savo žinion, net ir neturint kitų įpėdinių bendro sutikimo, esant tarp Å¡alių susiklosčiusiai situacijai, kai vienam iÅ¡ paveldėtojų trukdoma priimti palikimÄ , taip pat turi bÅ«ti vertinami kaip aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡reiÅ¡kiantys jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėjas po savo tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, tai atliko veiksmais, iÅ¡reiÅ¡kiančiais jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys R. P. ir V. S., atstovaujamos advokatės Rimos Å migelskytės, praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ - pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 158-160).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjo veiksmus, kuriais teismas grindžia jo interesÄ Ä¯gyvendinti teises į visÄ palikimÄ , laikė aktyviais veiksmais, kuriais pareiÅ¡kėjas siekė paveldėti tėvo palikimÄ . Paprastai įpėdinis kreipiasi į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo ir šį veiksmÄ atlieka vieno apsilankymo metu. PareiÅ¡kėjas dažnai lankėsi pas notarę, melavo notarei apie tai, kad jo motina ir sesuo nori iÅ¡keldinti jį iÅ¡ sodybos, žinojo, kad yra nustatytas trijų mėnesių terminas pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo paduoti, tačiau atsisakė tokį pareiÅ¡kimÄ laiku pateikti.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas pagal iÅ¡gales, taip kaip pats norėjo ir sugebėjo, po tėvo mirties rÅ«pinosi tėvui priklausiusia patalpa, joje pastoviai gyveno, kÅ«reno krosnį. Nei vienas iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo kviestų liudytojų nenurodė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų rÅ«pinęsis gyvenama patalpa. Atvirkščiai, liudytojas A. B. nurodė, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygos tragiÅ¡kos, sienos nedažytos, neremontuotos. PareiÅ¡kėjas nėra neįgalus ar senyvo amžiaus žmogus, yra pakankamai iÅ¡silavinęs be to, turintis pakankamai pinigų, tad neturėtų rÅ«pintis tėvui priklausiusia patalpa tik pagal iÅ¡gales.Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas niekada nesirÅ«pino tėvo turto iÅ¡saugojimu tiek iki tėvo mirties, tiek po jo mirties.

PareiÅ¡kėjui buvo leista apsigyventi prie Å«kinio pastato įrengtoje patalpoje, kuri buvo tinkamai įrengta, suremontuota, nors pareiÅ¡kėjas nedirbo Å«kyje ir nepadėjo tėvui. PareiÅ¡kėjas prarado teisę vairuoti transporto priemones dėl girtavimo, nebenorėjo dirbti ir kitų darbų. Pritrukęs pinigų vogė iÅ¡ Å«kio grÅ«dus, kurÄ ir juos pardavinėjo. Tam tikrÄ laikÄ gyveno su sugyventine jos bute, o Å¡iai 2015 m. mirus vėl persikėlė su vaiku gyventi į tėvų sodybÄ . Tai, kad jam nerÅ«pėjo saugoti ir rÅ«pintis tėvo turtu įrodo ir tas faktas, kad jis nugyveno ir apleido net tas patalpas, kuriose jam buvo leista gyventi.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. P. aktyviais veiksmais buvo sudaromos kliÅ«tys pareiÅ¡kėjui priimti palikimÄ faktiniu valdymu - patekti į patalpas, dirbti žemės Å«kio technika. Nors patalpos ir bÅ«davo rakinamos, siekiant apsaugoti turtÄ , nes Å«kis Å¡alia miesto, tačiau net ir spynos nesutrukdydavo pareiÅ¡kėjui naktimis patekti į garaÅ¾Ä , sandėlį, supjaustyti ten esančiÄ Å¾emės Å«kio technikÄ ir parduoti metalÄ , pasisavinti kitus Å«kyje reikalingus daiktus. Matydama vagiamÄ turtÄ R.

P., bijodama kerÅ¡tingo pareiÅ¡kėjo bÅ«do tylėdavo ir niekur nesikreipė. Niekas netrukdė pareiÅ¡kėjui Å¡erti gyvulius, nukasti sniegÄ apie Å«kio pastatus. Tačiau tai turėdavo atlikti arba pati R. P., arba kiti jos praÅ¡omi asmenys, kÄ patvirtino liudytoja I. S..Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad tam tikrų daiktų paėmimas savo žinion, net ir neturint kitų įpėdinių bendro sutikimo, taip pat vertintini kaip aktyvÅ«s veiksmai. Apeliantės tokius veiksmus vertina kaip vagystę, o ne siekimÄ priimti palikimÄ , nes be kitų įpėdinių sutikimo paimtas turtas sumažina ir kitų įpėdinių paveldimo turto dalį, suteikia naudÄ tik tam asmeniui, kuris be teisėto pagrindo pasiėmė jam nepriklausančius daiktus ir juos realizavo.Apeliančių nuomone, pareiÅ¡kėjo gyvenimas patalpose, kuriose jis gyveno ir iki tėvo mirties, dar neduoda pagrindo manyti, kad jis priėmė palikimÄ , kadangi po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas nesirÅ«pino namais ir Å«kiu, nemokėjo mokesčių, nedirbo žemės, nesirÅ«pino auginamais gyvuliais ir kt.

Kito pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas nenagrinėjo.PareiÅ¡kėjas D. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 166-167). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas teisingai ir tinkamai, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, aiÅ¡kino ir taikė palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo jų aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Ä®vertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai). Suinteresuoti asmenys R. P. ir V. S. (toliau – apeliantės arba suinteresuoti asmenys) ginčija teismo sprendimÄ , kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas D.

P. priėmė palikimÄ pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, argumentuodami įrodymų nepakankamumu ir netinkamu jų vertinimu. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio.

Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiÅ¡kėjo žodiniai ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieÅ¡kovo parodymai turi bÅ«ti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi. DetalÅ«s ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie bylos aplinkybes turi bÅ«ti tikslÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę sekÄ . IeÅ¡kovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvienÄ kartÄ yra nuolatos neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiÅ¡kinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Ä® Å¡ias nuostatas turi bÅ«ti atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad palikimÄ jis priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ .Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Å ios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , nustatymo.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiÅ¡kėjo žodinius paaiÅ¡kinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektų dalį sudarantį turtÄ . Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiÅ¡kai valdyti po tėvo mirties likusį priestatÄ prie Å«kinio pastato, buvo vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki.

Ä®rodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiÅ¡kėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė Å¡iuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais kaip patikimu įrodymu.Apeliantės skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjo veiksmus laikė aktyviais, kuriais jis siekė paveldėti tėvo palikimÄ .

Siekdamos pagrįsti Å¡iuos teiginius nurodo, kad įpėdinis su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipiasi vieno apsilankymo metu, pareiÅ¡kėjas dažnai lankėsi pas notarę, žinojo, kad yra nustatytas trijų mėnesių terminas pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo paduoti, tačiau atsisakė tokį pareiÅ¡kimÄ laiku pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios apeliančių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais negalėjo priimti palikimo, faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ po tėvo mirties.

Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad palikimo priėmimui faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminami, tuo iÅ¡ esmės palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Å¡ios nutarties 13 pastraipa). Jeigu pareiÅ¡kėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos bÅ«tų padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys), tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (CK 5.50 str. 2 d., CPK 444 str. 1 d. 8 p.).

             Nagrinėjamos bylos atveju, faktÄ , kad po tėvo mirties pradėjo valdyti jam priklausantį turtÄ , visų pirma, pareiÅ¡kėjas įrodinėjo žodiniais paaiÅ¡kinimais. PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po tėvo mirties toliau liko gyventi ir gyvena su nepilnamečiu sÅ«numi jo tėvų sodyboje, vienoje iÅ¡ patalpų, patvirtino ir suinteresuoti asmenys (CPK 187 str. 1 d.). Teisme apklausti liudytojai A. K., A. B. ir I. S. taip pat parodė, kad pareiÅ¡kėjas pagal iÅ¡gales, taip kaip pats norėjo ir sugebėjo, po tėvo mirties rÅ«pinosi tėvui priklausančia patalpa, joje pastoviai gyveno, kÅ«reno krosnį.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje apklaustų liudytojų parodymus, juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas siekė paveldėti jam priklausančiÄ palikimo dalį ir jos neatsisakė, bei jÄ priėmė faktiniu valdymu. Apeliantės ypač sureikÅ¡mina atskirus Å¡ių liudytojų teiginius. Liudytojas A. B. nurodė, kad Å«kiniame pastate yra prastos sÄ lygos gyventi su vaiku, reikia remonto, o pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad tokios aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ne gauto turto vertė, bet palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai sudaro pagrindÄ vertinti, jog įpėdinis priėmė plikimÄ faktiniais veiksmais. Palikimui priimti aktyvÅ«s veiksmai gali bÅ«ti atlikti su keletu ar tik vienu daiktu iÅ¡ palikimÄ sudarančių daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Liudytoja I. S. parodė, kad ji žino, jog pareiÅ¡kėjas nemoka už elektrÄ , o taip patvirtino, kad atskirų skaitiklių nėra.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tas byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų santykiai nėra draugiÅ¡ki. IÅ¡ suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiÅ¡kėjas sodyboje yra nepageidaujamas asmuo. Suinteresuotas asmuo notarė O. O. teisme paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties lankėsi jos biure ir jai teigė, kad jam siÅ«loma nepriimti palikimo. Viena vertus, tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, rodo pareiÅ¡kėjo siekį paveldėti tėvo palikimÄ , Kita vertus, leidžia vertinti, kad esant įtemptiems pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų – jo motinos bei sesers tarpusavio santykiams, nesant atskiro elektros skaitiklio, pareiÅ¡kėjas neturėjo realios galimybės mokėti už elektrÄ mokesčius.Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirÅ«pino juo ir pan.) ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad pagal konkrečios bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018.Skundžiamame apeliacine tvarka sprendime pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo priimti palikėjo A.

P. daiktai – peiliukai, skaitymo akiniai, kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis (nutarties 19 ir 21 pastraipos) patvirtina, kad jais buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises (nutarties 22 pastraipa).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ , pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimo, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                  Albina Rimdeikaitė