2022-05-18 Nr. CB-4034-2-55-3-00598-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-2452

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00598-2019-9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 3 d. paduotu ieškovės UAB „Belor“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Belor“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas jos ieškinys atsakovėms BUAB „Arvi fertis“, UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ dėl turto nuosavybės ir atsakovių tarpusavio reikalavimo teisių nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės UAB „Belor“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 straipsniai), teismo pagalbą įrodinėjimo procese (CPK 198, 199 straipsniai), teismo ekspertizės skyrimą (CPK 212 straipsnis) ir dėl jų taikymo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovės nuomone, teismai neišsiaiškino visų esminių bylos aplinkybių, neišreikalavo reikšmingų įrodymų, nepagrįstai neskyrė ekspertizės, nesirūpino tinkamu bylos išnagrinėjimu, neužtikrino ieškovės teisės į tinkamą procesą, neatskleidė bylos esmės, dėl to priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus; 2) teismai nepagrįstai rėmėsi Marijampolės apylinkės teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo, kaip prejudicinėmis, nes šios nutartis nebuvo peržiūrėtos apeliacine tvarka (buvo nutraukti pradėti apeliaciniai procesai), taip teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą; 3) teismai pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalį, 98 straipsnio 1 ir 2 dalis bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „UHB AGRO“ ir trečiajam asmeniui UAB „UHB“ išlaidas už teisinę pagalbą. Teismai tinkamai neįvertino šių išlaidų susidarymo priežasčių, neatsižvelgė, jog šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo sąmoningai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, be to, jos viršija nustatytą maksimalų dydį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas