23b1fa4e-9cb6-4c8a-be4c-ddf0ebdca6a7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-841-614/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00996-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.;3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nutarties.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - turto areÅ¡tÄ 23 188,41 Eur sumai. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes atsakovas vengia bendradarbiauti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-14 nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.

Teismas sprendė, kad pateiktame teismui procesiniame dokumente ieÅ¡kovas iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, tikėtinai pagrindė reikalavimÄ . Teismas nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis yra nežinoma, nežinomi jo skoliniai įsipareigojimai bei kiti galimi kreditoriai. Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio sumÄ , egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanoma. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bendradarbiauja su ieÅ¡kovu, siekia sumažinti prievolės dydį.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju areÅ¡tuotinas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, pinginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovÄ ir/ar trečiuosius asmenis 23 188,41 Eur sumai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas M.

L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nutartį ir priimti naujÄ nutartį – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas preliminariai neįvertino ieÅ¡kinio pagrįstumo. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas, yra 2014-09-03 paprastojo vekselio kopija. IeÅ¡kovas praleido Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d. nustatytus vekselio pateikimo apmokėti terminus, todėl teismui pateiktas vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus reikÅ¡mę.

Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tokiu atveju ieÅ¡kovas turėjo pagrįsti, kad vekselio turėtojo prievolė yra vykdytina, ir nurodyti tariamo įsipareigojimo atsiradimo pagrindÄ , tačiau jokių įrodymų nepateikė ir pagrindo nenurodė. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo jam nepranešė apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ ir dėl to objektyviai neįvertino Å¡ių priemonių taikymo tikslingumo. Net pats ieÅ¡kovas neprašė šį klausimÄ nagrinėti, atsakovui nepraneÅ¡us.

Dėl to teismas pripažino, kad atsakovo finansinė padėtis nežinoma. Be to, teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas savo turtÄ gali paslėpti arba vengti vykdyti teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovas A. B. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su preliminariu ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimu, o su bylos nagrinėjimu iÅ¡ esmės. Dėl atsakovo informavimo apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ sprendžia teismas.

Ä®statymas ieÅ¡kovo valios iÅ¡raiÅ¡kos nereikalauja. Apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tačiau, pagal Teismų įstatymo 23 str. 2 d., vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ , kuri yra privaloma žemesnės instancijos teismams, formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-01-14 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.Å ioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį (CPK 263 str. 1 d.).Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ .

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp Å¡alių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principų, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Vienas iÅ¡ atskirojo skundo argumentų – ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio tikėtinai nepagrindė.

Apeliantas nurodė, kad vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas, yra 2014-09-03 paprastojo vekselio kopija. IeÅ¡kovas praleido Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d. nustatytus vekselio pateikimo apmokėti terminus, todėl teismui pateiktas vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus reikÅ¡mę. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tokiu atveju ieÅ¡kovas turėjo pagrįsti, kad vekselio turėtojo prievolė yra vykdytina, ir nurodyti tariamo įsipareigojimo atsiradimo pagrindÄ , tačiau jokių įrodymų nepateikė ir pagrindo nenurodė.

Su aptariamu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , t. y. pats ieÅ¡kinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013).

Aukščiau iÅ¡dėstytos atsakovo nurodytos aplinkybės yra susijusios su bylos nagrinėjimu iÅ¡ esmės, tačiau Å¡iuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas, o ne ieÅ¡kinys nagrinėjamas iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamÄ dokumentÄ , kuris, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumÄ . Taigi Å¡ioje stadijoje konstatuoti, kad ieÅ¡kinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Todėl, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

Nesant aplinkybių, iÅ¡ kurių jau Å¡ioje stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.Atsakovo nuomone, teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai nagrinėjo, jam nepranešęs. Pažymėtina, kad CPK 147 str. 1 d. įtvirtinta, jog, kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui.

Teismų praktikoje pažymima, kad nepranešimas atsakovui, priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės pažeidimo gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010-09-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1071/2010; 2010-08-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1046/2010; 2010-09-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; 2010-09-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-984/2010;

Vilniaus apygardos teismo 2010-09-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1019-520/2010). Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ne dėl argumento per se, kad atsakovui nebuvo praneÅ¡ta apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ . Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama nustačius, kad, vertinant duomenis, atsakovo turtui taikyti suvaržymus nebuvo pagrindo, t. y. nebuvo grėsmės, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Tokių duomenų, taip pat ir duomenų apie savo finansinę padėtį, atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl nurodyto nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo pagrindo Å¡iuo atveju nėra, ir skundžiama nutartis dėl to, kad apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ atsakovui nebuvo praneÅ¡ta, nenaikintina.Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a:             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                  Eglė Surgailienė