2023-01-04 Nr. AB-495-3-64-3-01801-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-8-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01801-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 31SD-4362-(14.31.137E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono būdu“; 2) įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių pakartotinai išnagrinėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 22 d. raštą Nr. S-1431 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo aukciono būdu“ ir jame nurodytas parduodamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) aukciono sąlygas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad prašyme pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydamas nustatyta tvarka organizuoti (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą aukciono būdu. Pareiškėjas prašė atsakovo į parduodamo žemės sklypo aukciono sąlygas įrašyti jo nurodytas sąlygas, tačiau NŽT nurodė, jog negalės įrašyti prašomų sąlygų į sklypo pardavimo aukciono būdu sąlygas, nesant tam teisinio pagrindo. Pareiškėjas 2022 m. liepos 28 d. raštu Nr. S-2892 informavo atsakovą, jog nesutinka, kad sklypas būtų parduodamas aukciono būdu, neįrašius sąlygų, susijusių su statyba, ir prašė jo pateiktą prašymą svarstyti dar kartą. NŽT 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 31SD-4362-(14.31.137E.) nurodė, kad pareiškėjo nurodytos siūlomos sąlygos nebus įrašomos, nes NŽT Šiaulių skyriaus vedėjui nėra suteikti įgaliojimai į valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis įrašyti sąlygas, kurių laikymasis nėra priskirtas kontroliuoti NŽT kompetencijai.

Teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, sprendė, jog ginčas tarp šalių kilo organizuojant valstybinės žemės sklypo pardavimo aukcioną dėl pareiškėjo siūlomų sąlygų įrašymo į parduodamo žemės sklypo aukciono sąlygas.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-80/2018 ir jose nurodytą praktiką).

Šiuo atveju yra kalbama apie atitinkamo valstybinės žemės sklypo pardavimą, t. y. kuomet atitinkamos viešojo administravimo institucijos veikia ne administracinių teisinių, bet civilinių teisinių santykių pagrindu, nes iš esmės įgyvendina parduodamos žemės savininko teises. Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamas raštas buvo priimtas vadovaujantis ankščiau nurodyta tvarka. Pareiškėjo keliamų reikalavimų esmę sudaro tai, jog jis siekia, kad į parduodamo žemės sklypo aukciono būdu sąlygas būtų įrašytos jo siūlomos sąlygos. Ginčo šalys, siekdamos nustatyta tvarka parduoti žemės sklypą ir tuo tikslu rengdamos aukciono, kuris šiuo atveju yra vienas iš būsimo valstybinės žemės pardavimo etapų, sąlygas nors ir yra viešojo administravimo subjektai, tačiau jau kaip paminėta, veikia civilinių teisinių, bet ne administracinių teisinių santykių pagrindu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 31 d. nutartį teisingumo byloje Nr. TK-2004-46), todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT sprendimu neįtraukti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sąlygų į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono būdu sąlygas, turėtų kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pareiškėjo prašymą dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. 31SD-4362-(14.31.137E) panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjo prašymą išnagrinėti pakartotinai atsisakytina priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-l0393-394/2022 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl atsakovo priimto skundžiamo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. rašte Nr. S-1431 suformuotus prašymus į parduodamo žemės sklypo aukciono sąlygas įrašyti pareiškėjo rašte nurodytas sąlygas, atsakovui nurodant, kad pareiškėjo rašte siūlomos sąlygos, išskyrus sąlygas dėl želdynų išsaugojimo, į parduodamo žemės sklypo pardavimo aukciono būdu sąlygas nebus įrašomos.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovo atsisakymo argumentais, nurodytais skundžiamame sprendime, pažeidžiamas ne tik viešasis interesas, bet ir atsakovo pareiga priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus, nes iš pareiškėjo prašyme teismui išdėstytų teisės aktų nuostatų matyti, kad teisės aktai leidžia valstybinės žemės sklypo pardavėjui nustatyti papildomus reikalavimus, kurie bus privalomi aukciono laimėtojui, o šių papildomų reikalavimų vykdymo kontrolę, pirkimo-pardavimo sutartyje nustatydama tokios kontrolės ir atsakomybės sąlygas, atsakovas yra įgaliotas atlikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto, numatančio, kad NŽT organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo konsolę, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, numatančios, jog nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje (sutartyse) turi būti nustatytos teisinės pasekmės už sutarties (sutarčių) sąlygų nevykdymą, Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.16 punkto, numatančio, kad NŽT turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės pirkėjai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse, pagrindais, bei kaip viena iš pirkimo-pardavimo sutarties šalių.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas skundžiamu sprendimu neįvertino visų pareiškėjo prašomų į parduodamo žemės sklypo aukcioną įtraukti sąlygų ir sprendimą priėmė nesilaikydama imperatyvių teisės normų, numatančių galimybę įtraukti papildomas sąlygas į aukciono pardavimo sąlygas, bei neatsižvelgdamas į siektiną tikslą dėl visuomenės intereso, todėl, pareiškėjo vertinimu, buvo priimtas nepagrįstas, neatitinkantis imperatyvių teisės normų reikalavimų skundžiamas sprendimas, taip pažeidžiant ne tik pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, bet ir viešąjį interesą, kuriuo turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais.

Prašyme teismui išdėstytos aplinkybės, ginčo klausimą reglamentuojantys teisės aktai, rodo, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, nes atsakovo skundžiamas sprendimas neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų, neatitinka imperatyvių teisės normų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjas pažymi, kad jis kreipėsi į teismą dėl atsakovo administracinio sprendimo priėmimo be pagrįstų motyvų, kad atsakovas galimai nesivadovavo suteiktais įgaliojimais pagal teisės aktais jam priskirtą kompetenciją, taigi mano, kad teismas neįvertino prašymo turinio bei ginčijamo sprendimo sukeliamų pasekmių visuomenei.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas kyla ne dėl konkurso procedūrų ir rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo, kad pareiškėjas nėra aukciono dalyvis, su kuriuo valstybinės žemės patikėtinis pasirašytų pirkimo-pardavimo sutartį, neįvertino tos aplinkybės, jog ginčo šalys tarpusavio civilinių sandorių nesudarinės, taigi laikytina, kad ginčas taip šalių kyla ne privatinės teisės pagrindu, o priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes ginčas kyla dėl atsakovo viešojo administravimo funkcijų netinkamo vykdymo

Pareiškėjas siekia, kad būsimo sklypo savininkas būtų įpareigotas rūpintis ginčo žemės sklypu, jį prižiūrėtų, tvarkytų ir vystytų pagal numatytą pagrindinę jo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pirkimo-pardavimo sutartyje aptartas sąlygas. Pareiškėjo nuomone, skundžiamu sprendimu atsakovas nepagrindė teisiniais argumentais teiginių, kad žemės sklypo savininkui nustatyti papildomus įpareigojimus yra uždrausta teisės aktais, kad atsakovas neturi pareigos vykdyti valstybės žemės kontrolę žemės sklypuose pagal nustatytas sąlygas

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, svarbu įvertinti, ar egzistuoja neteisėti valdžios institucijų veiksmai (neveikimas), nustatyti konkrečių valstybės institucijų veiklą reguliuojančių teisės normų ar rūpestingumo pareigos pažeidimus, nes iš teismui pateiktų dokumentų ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti racionalią laisvos nenaudojamos teritorijos plėtrą, atsakovo prašė įrašyti 2022 m. balandžio 22 d. rašte Nr. S-1431 nurodytas sąlygas į Parduodamo žemės sklypo aukciono sąlygas, jog sklypo įgijėjui iš anksto, o ne vėlesnėse stadijose, būtų žinomi pareiškėjo ketinimai. Atsakovas 2021 m. spalio 11 d. išdavė Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-5579-(8.30), nurodydamas, jog žemės valdos projektą galima tvirtinti, jo sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, atsakovas iš esmės pritarė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoto (duomenys neskelbtini) ploto parduodamo žemės sklypo sprendiniams, tame tarpe ir dėl suformuoto sklypo dydžio ir sklypo naudojimo būdo, kurie apibrėžia ką tame sklype galima daryti, ką statyti ir kas yra draudžiama. Atsakovui jau projekto rengimo ir tikrinimo metu buvo žinomas pareiškėjo siekis suformuoti naują didelio ploto valstybinės žemės sklypą, kuris būtų parduodamas aukcione vystytojui, kuris, atitinkamai pagal nustatytus teritorijos naudojimo būdus, formuotų statinių statybai skirtus sklypus ir juose statytų statinius. Tačiau vėliau atsakovas pateikė skundžiamą sprendimą, kuriuo nurodė, kad pareiškėjo prašomos papildomos sąlygos į žemės sklypo pardavimo aukciono būdu sąlygas ir žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį įrašomos nebus. Be to, atsakovas pareiškėjo atžvilgiu taiko nevienodas sąlygas su kitais praktikoje vykdytais ir vykdomais valstybinės žemės sklypo pardavimo aukcionais, nes pareiškėjo prašyme pateikti pavyzdžiai iliustruoja, jog atsakovas, kaip valstybinės žemės sklypo pardavėjas, gali nustatyti papildomas viešo aukciono sąlygas ir numatyti jų vykdymo kontrolę.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina administracinio sprendimo turinį, numatant, kad administraciniame sprendime turi būti administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, tačiau atsakovas skundžiame sprendime šio imperatyvaus įstatymo reikalavimo neįvykdė, skundžiamame sprendime nenurodė jo apskundimo tvarkos. Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas atitinka valstybinio administravimo subjekto priimto individualaus administracinio sprendimo turinį, nes skundžiamu sprendimu buvo išreikšta atsakovo valia, skirta pareiškėjui, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. rašte Nr. S-1431 suformuotus prašymus.

Kai kyla pagrįstų abejonių dėl bylos teismingumo, teismas kreipiasi į specialiąją teisėjų kolegiją dėl byloje vyraujančio ginčo nustatymo. Pastebėtina, kad analogiškos teismų praktikos dėl kilusio ginčo nėra, taigi, siekiant išvengti byloje tokios situacijos, kad išnagrinėjus bylą teisme, byla būtų perduodama kitos kompetencijos teismui pagal joje vyraujančio ginčo kilmę, laikytina, kad šiame etape tikslinga išsklaidyti kylančias abejones dėl bylos teismingumo ir teismo nutarties pagrįstumo. Todėl, vadovaujantis pateikta teismų praktika bei pateiktais argumentais ir pareiškėjo paaiškinimais teismui, pareiškėjas laiko, kad jo 2022 m. rugsėjo 29 d. prašyme nurodyti reikalavimai vertintini kaip kylantys viešojo administravimo srityje (pareiškėjas iš esmės ginčija viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ir iš jo atsirandančias teisines pasekmes) ir yra nagrinėtini administraciniame teisme, kaip reikalavimai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (sprendimų) teisėtumo ir pagrįstumo. Kita vertus, ginčijamoje nutartyje teismas, nustatydamas, kad ginčas nagrinėtinas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, neteisingai taikė teismingumo taisykles, nes net ir nustačius, jog byloje vyrauja privatinės, o ne viešosios teisės normos, bylos dėl civilinių viešojo konkurso teisinių santykių yra nagrinėjamos apygardų teismuose, kaip pirmosios instancijos teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo priimto skundžiamo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. rašte Nr. S-1431 suformuotus prašymus į parduodamo žemės sklypo aukciono sąlygas įrašyti pareiškėjo rašte nurodytas sąlygas, atsakovui nurodant, kad pareiškėjo rašte siūlomos sąlygos, išskyrus sąlygas dėl želdynų išsaugojimo, į parduodamo žemės sklypo pardavimo aukciono būdu sąlygas nebus įrašomos. Taigi administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi.

Tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-629/2022).

Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydamas nustatyta tvarka organizuoti (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą aukciono būdu. Pareiškėjas prašė į parduodamo žemės sklypo aukciono sąlygas įrašyti jo nurodytas sąlygas, tačiau NŽT Šiaulių skyrius atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas nesutiko, kad sklypas būtų parduodamas aukciono būdu, neįrašius sąlygų, susijusių su statyba, ir prašė jo pateiktą prašymą svarstyti dar kartą. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, jog pareiškėjo siūlomos sąlygos nebus įrašomos.

Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-576-552/2022).

Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1014/2014).

Nors pareiškėjo ginčijamas sprendimas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau, tai nekeičia teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, pobūdžio. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl valstybinės žemės pardavimo aukciono būdu, t. y. iš civilinių teisinių santykių. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo skunde keliamo ginčo pobūdį, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė