23acf0db-1d2d-441b-a1e7-d6cf28a0ccd0 · Plungės apylinkės teismas

?Ci¬vi¬li¬nė by¬la NrCi­vi­li­nė by­la Nr. 2-4395-514/2020 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00913-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.3; 3.2.7.1 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gruodžio 11 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra Volskytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdama pareiÅ¡kėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo priėmimo klausimÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl 27 288,88 Eur skolos, 278,55 Eur delspinigių, 228,94 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 208,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas Å¡io pareiÅ¡kimo pagrindu iÅ¡davė 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymÄ dėl kreditorės pareiÅ¡kime nurodytų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės. Teismo praneÅ¡imas, kreditorės pareiÅ¡kimo ir priedų kopijos, teismo įsakymo kopija skolininkei 2020 m. rugpjūčio 10 d. iÅ¡siųsti ir įteikti jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Nausodžio sen., Plungės r. sav. 2020 m. rugpjūčio 12 d. 2020 m. rugpjūčio 31 d. teisme gauti skolininkės prieÅ¡taravimai dėl kreditorės pateikto pareiÅ¡kimo, pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, t. y. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ (toliau – EPP).

Teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymas panaikintas, gavus ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl skolos, delspinigių, metinių palÅ«kanų, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kuris Å¡ia nutartimi priimtas. Atsakovei nustatytas 14 dienų nuo teismo praneÅ¡imo įteikimo dienos terminas atsiliepimui pareikÅ¡ti, iÅ¡aiÅ¡kintos atsiliepimo nepareiÅ¡kimo pasekmės, Å¡alių pareigos pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu.

IeÅ¡kinio kopija ir praneÅ¡imas dėl privalomo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo atsakovei iÅ¡siųsti 2020 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 2 dalyje nustatytu bÅ«du – elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per EPP, ir laikyti įteiktais 2020 m. rugsėjo 16 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Atsakovei per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nepateikus atsiliepimo, teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinys tenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 27 288,88 Eur skolÄ , 467,49 delspinigius, 384,25 Eur metines palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 844,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Neįsiteisėjęs teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimas už akių atsakovei iÅ¡siųstas per EPP. CPK nustatytu terminu (per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos) teisme gautas atsakovės per EPP pateiktas pareiÅ¡kimas dėl teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuris buvo priimtas. Atsakovė pareiÅ¡kime prašė panaikinti teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3527-514/2020 nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Nurodė, kad teismas nesilaikė CPK nustatytų normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarkÄ .

Teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendime už akių nurodytas įteikimo bÅ«das yra neteisingas, nes teismas procesinius dokumentus atsakovei siuntė per EPP sistemÄ , ko nenumato įstatymas, kai byla nėra elektroninė. Be to, atsakovė nurodytoje civilinėje byloje nebuvo pateikusi praÅ¡ymo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, tokiu bÅ«du procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, atsakovė su jais nebuvo susipažinusi iki sprendimo už akių priėmimo. Kadangi atsakovė nebuvo tinkamai informuota ir nežinojo, kad teisme yra iÅ¡kelta civilinė byla, todėl, priėmus sprendimÄ už akių padaryti esminiai CPK pažeidimai, buvo pažeistos atsakovės teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

IeÅ¡kovė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė, kad atsakovės argumentai dėl nepagrįsto sprendimo už akių priėmimo yra nepagrįsti, prašė juos atmesti. Atsakovei teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. L2-3003-514/2020 buvo įteikta elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pagal CPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovė, registruodamasis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale patvirtino, jog susipažino su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, t. y. sutiko, gauti procesinius dokumentus elektroniniu bÅ«du.

Atsakovė nepasinaudojo teise per 14 dienų nuo teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Atsakovė teismui teikia klaidinančiÄ informacijÄ dėl nežinojimo apie teisme iÅ¡keltÄ civilinė bylÄ . Atsakovė, teikdama prieÅ¡taravimus teismui dėl priimto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-3003-514/2020 turėjo suvokti, jog kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę pateikti ieÅ¡kinį (kuria ji ir pasinaudojo), turėjo tinkamai įvertinti Å¡ių prieÅ¡taravimų teikimo pasekmes ir domėtis jai iÅ¡kelta civiline byla.

Pagal teismui pateiktus dokumentus paties ginčo už parduotas prekes tarp Å¡alių nekyla, ginčas kyla iÅ¡ atsakovės nenoro vykdyti sutartines prievoles. IeÅ¡kovės žiniomis, atsakovė prieÅ¡taravimus į teismo įsakymÄ pati pateikė elektroninėmis priemonėmis, dėl tokio dokumentų pateikimo bÅ«do atsakovė neprieÅ¡taravo, o teismas jokiais kitais bÅ«dais ir neturėjo teikti tolimesnių procesinių dokumentų atsakovei. PareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkinamas.

Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė siekia 2020 m. spalio 7 d. sprendimo už akių, priimto atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, peržiÅ«rėjimo. CPK 285 straipsnio 5 dalis numato, kad Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimÄ už akių priėmusiam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

PareiÅ¡kėjui, siekiančiam atnaujinti praleistÄ terminÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai:

1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ , teismas panaikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu konstatuoja bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. PareiÅ¡kėja (atsakovė), nesutikdama su teismo sprendimu už akių, pateiktame pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, praÅ¡ymÄ atnaujinti pareiÅ¡kimo padavimo terminÄ , grindė aplinkybe, kad terminÄ praleido dėl to, kad jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kad nebuvo tinkamai informuota ir nežinojo apie teisme jai iÅ¡keltÄ bylÄ , nes teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami per EPP, įstatymo nenumatytu bÅ«du, kai byla yra popierinė, nagrinėjamoje byloje nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi praÅ¡ymo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, su procesiniais dokumentais nebuvo susipažinusi iki sprendimo už akių priėmimo.

CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotÄ ja paÅ¡to siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais bÅ«dais. Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, iÅ¡skyrus atvejus, kai juridinis asmuo aiÅ¡kiai nurodo kitÄ procesinių dokumentų įteikimo adresÄ arba kai įteikiama elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. CPK 1751 straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas.

Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Naudojimosi EPP sistema sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

Paslaugų gavėjas (Å¡iuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – apeliantė) aktyvuodamas paskyrÄ (pirmÄ kartÄ prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sÄ lygų (Å¡iuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimÄ gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.

Å i nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atÅ¡aukia savo sutikimÄ gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra vienas iÅ¡ CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Tačiau iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju – yra EPP sistemos vartotoja.

Todėl nesant duomenų, kad atsakovės „Liteko“ VEP paskyra bÅ«tų neaktyvi, ar, kad Å¡ioje byloje atsakovė bÅ«tų atÅ¡aukusi savo sutikimÄ gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, daroma iÅ¡vada, kad teismas atsakovei pagrįstai ir teisėtai visus procesinius dokumentus siuntė per „Liteko“ VEP posistemį. Be to, esant aktyvuotai minėtai paskyrai, apie iÅ¡siųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu praneÅ¡imu jo „Liteko“ VEP posistemio paskyroje, bet ir asmens nurodytu elektroniniu paÅ¡tu.

Taigi, apie įvykius VEP paskyroje atsakovė turėjo galimybę sužinoti ne tik prisijungusi prie paskyros, bet ir naudojantis elektoriniu paÅ¡tu. Nustačius nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad teismas nepagrįstai jai procesinius dokumentus siuntė per EPP. Todėl teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, atsakovei turint prisijungimÄ prie EPP bei per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, teismas galėjo priimti sprendimÄ už akių. Be to, teismas atkreipia atsakovės dėmesį ir į tai, kad teismui iÅ¡davus 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymÄ (civilinėje byloje Nr. L2- 3003-514/2020), kuris atsakovei (Å¡ioje byloje – skolininkei) įteiktas registruota paÅ¡to siunta jos registruotu buveinės adresu, atsakovė, bylai esant ne elektroninei, 2020 m. rugpjūčio 31 d. pati pateikė prieÅ¡taravimus teismui per EPP (vadinasi, taip pat nenumatytu įstatymo įteikimo bÅ«du, kaip tvirtina atsakovė).

Kadangi atsakovės paskyroje jai yra matomos visos pradėtos bylos, vadinasi, ji galėjo bei turėjo matyti ir jai siųstÄ teismo praneÅ¡imÄ dėl jos atžvilgiu pradėtos civilinės bylos ginčo teisena (Nr. 2-3527-514/2020), pateikti atsiliepimÄ nustatytu laiku, taip pat turėjo pareigÄ domėtis tolimesne bylos eiga, nes byla nesibaigia prieÅ¡taravimų priėmimu. 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymas byloje buvo panaikintas teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, teismas ieÅ¡kinį su priedais bei praneÅ¡imÄ dėl privalomo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo 2020 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡siuntė atsakovei, tačiau ne jos pageidaujamu įteikimo bÅ«du registruotu buveinės adresu, o per EPP sistemÄ .

Teismas, siųsdamas atsakovei procesinius dokumentus apie ginčo teisenoje pradėtÄ bylÄ per „Liteko“ VEP posistemį, iÅ¡naudojo jam prieinamÄ protingÄ priemonę (pasinaudojo elektroninėmis įteikimo priemonėmis), kuri nelaikoma teisine fikcija grindžiamu įteikimo bÅ«du, be kita ko, tokiu bÅ«du siekė kuo operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau informuoti atsakovę apie jos atžvilgiu inicijuotÄ civilinę bylÄ . Pažymima ir tai, kad teismai turi galimybę patikrinti „Liteko“ sistemoje, ar bylos Å¡alis proceso eigoje naudojasi EPP sistema ir ar tikrai yra susipažinusi su jai siųstais procesiniai dokumentais.

IÅ¡ nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3527-514/2020 „Liteko“ kortelės apie atsakovei „Liteko“ VEP posistemiu 2020 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡siųsto procesinio dokumento (ieÅ¡kinio su priedais) pristatymÄ galima nustatyti iÅ¡ pristatymo datos ir laiko laukelių, t. y. kad dokumentai į atsakovės paskyrÄ buvo pristatyti 2020 m. rugsėjo 25 d. 11.18 val. Be to, „Liteko“ bylos kortelėje užfiksuoti duomenys, kad juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovas D. K. prie EPP jungėsi 2020 m. rugsėjo 25 d. 10.56 val.

Aptarti duomenys patvirtina, jog apie ieÅ¡kovės pradėtÄ procesÄ atsakovei buvo žinoma jau po teismo įsakymo iÅ¡davimo bei panaikinimo ir ieÅ¡kinio teismui pateikimo. Taigi, bylos duomenys paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti ir kad atsakovė su jais nebuvo susipažinusi iki sprendimo už akių priėmimo, nes visas bylas galėjo matyti pagal savo metaduomenis, juolab, kad tikrino savo paskyros duomenis EPP. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl netinkamo informavimo ir jos nežinojimo apie teisme iÅ¡keltÄ bylÄ bei dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pažeidimo, laikoma atsakovės gynybine pozicija.

Kartu pažymima ir tai, kad atsakovės teiginiai dėl įstatyme nenumatyto procesinių dokumentų siuntimo bÅ«do per EPP popierinėje byloje nepaneigia jos pačios pareigos domėtis jau prasidėjusiu procesu, apie kurį jai buvo žinoma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintu bÅ«du, t. y. CPK 122 straipsnio 1 dalies bei CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostatomis, todėl atsakovės argumentas, kad jai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, kad atsakovė su jais nebuvo susipažinusi ir jai nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ , neatmetami kaip nepagrįsti.

PrieÅ¡ingai, nustatyta, atsakovei buvo žinoma apie nagrinėjamÄ bylÄ ir priimtÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teisme. Teismas sprendžia, kad nustatytu terminu nepateikusi atsiliepimo, atsakovė buvo pasyvi, o svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, byloje nenustatyta. Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, teismas, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, pagrįstai priėmė sprendimÄ už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Kartu teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikÅ¡mę turi ne atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimas, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu.

PareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo privalo bÅ«ti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali bÅ«ti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimÄ . Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iÅ¡ esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtÄ sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017).

Pažymėtina, kad bylos Å¡alies, siekiančios sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, pateikti įrodymai turi besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų bÅ«ti panaikintas, nepaisant Å¡alies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirÅ«pinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims teikti ir įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-969/2015). Taigi proceso įstatyme įtvirtintas principas, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareigÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, nepakanka pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodyti savo nesutikimÄ ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų bÅ«ti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).

Nagrinėjamos bylos atveju, sprendimas už akių buvo priimtas atsakovės atžvilgiu, todėl atsakovė turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų bÅ«ti panaikintas. Atsakovė su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Minėta, asmeniui, siekiančiam sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, nepakanka pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo tik nurodyti savo nesutikimÄ ar abejones teismo priimtu sprendimu, o privaloma pateikti įrodymus, turinčius besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų bÅ«ti panaikintas.

Tokių įrodymų ir argumentų atsakovė teismui nepateikė, t. y. nepateikė jų apskritai jokių, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovės pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimo už akių neteisingumas gali bÅ«ti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo praÅ¡anti Å¡alis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 27 288,88 Eur skolos, 467,49 Eur delspinigių, 384,25 Eur metinių palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 844,00 Eur bylinėjimosi išlaidų yra pagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288, 290, 291 straipsniais, teismas n u t a r i a : atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3527-514/2020 netenkinti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus. Teisėja Aušra Volskytė