Legislator Case Law & Legislation
23a81fa1-494e-4bb6-997b-e07bf2d0a58d AI generated

23a81fa1-494e-4bb6-997b-e07bf2d0a58d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 23a81fa1-494e-4bb6-997b-e07bf2d0a58d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

, S. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Dravinė“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB DnB Nord bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams K. K. , S. K. ir UAB „Dravinė“ ir prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 58 024,04 eurų (53 314,62 EUR negražinto kredito, 4 546,90 EUR palÅ«kanų, 162,52 EUR delspinigių – iÅ¡ viso 200 345,41 Lt) skolÄ , 16,05 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

23a81fa1-494e-4bb6-997b-e07bf2d0a58d · Lietuvos apeliacinis teismas: IÅ¡ Å¡ios sutartinės formuluotės akivaizdu, kad Å¡iuo atveju Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl kompensacinių palÅ«kanų, mokamų už vėlavimÄ grÄ Å¾inti kreditÄ sutartyje nustatytais terminais, dydžio, tačiau Å¡ioje Kreditavimo sutarties normoje nieko nekalbama apie palÅ«kanas, mokamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti tik 5 procento dydžio metinių procesinių palÅ«kanų (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-543/2012Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 36.2; 42.9; 42.10LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-519-280/2011 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DnB Nord banko ieÅ¡kinį atsakovams K.

K. , S. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Dravinė“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB DnB Nord bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams K. K. , S. K. ir UAB „Dravinė“ ir prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 58 024,04 eurų (53 314,62 EUR negražinto kredito, 4 546,90 EUR palÅ«kanų, 162,52 EUR delspinigių – iÅ¡ viso 200 345,41 Lt) skolÄ , 16,05 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad tarp DnB Nord banko ir kredito gavėjo UAB „Dravinė“ 2005 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta overdrafto (sÄ skaitos kreditavimo) sutartis Nr. 05/306, pagal kuriÄ atsakovui UAB „Dravinė“ suteiktas 100 000 Lt dydžio overdrafto limitas iki 2008 m. rugpjūčio 14 d., už kurį atsakovas įsipareigojo mokėti palÅ«kanas, o praleidus sutartimi nustatytus terminus - mokėti papildomas palÅ«kanas ir delspinigius. Vėlesniais Å¡alių susitarimais overdrafto sutarties sÄ lygos buvo keičiamos. 2009 m. rugsėjo 25 d. susitarimu negrÄ Å¾into overdrafto limito suma 241 000 Lt konvertuota į eurus (69 798 EUR), overdrafto sutartis performinta į kreditavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais.

Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2010 m. birželio 30 d. 2007 m. birželio 18 d. sudaryta laidavimo sutartis su atsakovu S. K. ir tÄ pačiÄ dienÄ sudaryta laidavimo sutartis su atsakovu K. K. . 2010 m. rugpjūčio 17 d. su atsakovais S. K. ir K. K. sudaryti susitarimai, pagal kuriuos laiduotojai įsipareigojo iki 2010 m. spalio 1 d. rasti bÅ«dÄ skolai pagal pasibaigusiÄ kreditavimo sutartį padengti. Pagal laidavimo sutarties 4.2 punktÄ , laidavimo sutartys neterminuotos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, priteisti iÅ¡ atsakovų S. K. , K.

K. ir UAB „Dravinė“ ieÅ¡kovui AB DnB NORD bankui solidariai 58 024,04 EUR (200 345,41 Lt) skolÄ , 16,05 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat iÅ¡ kiekvieno atsakovo ieÅ¡kovui priteisė po 1 669 Lt žyminio mokesčio bei po 11 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.Teismas pažymėjo, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. kreditavimo sutartyje nurodytas kredito grÄ Å¾inimo terminas 2010 m. birželio 30 d. (kredito sutarties specialios dalies 4 p.).

Tas patvirtina, jog visų iÅ¡ kreditavimo sutarties atsiradusių prievolių įvykdymo terminai yra suėję, ieÅ¡kovas turi reikalavimo teises. Reikalavimas, jog įsiskolinimÄ padengtų laiduotojas, pagrįstas atsakovo laidavimo sutartimi prisiimtais įsipareigojimais ir CK 6.6 straipsnio 5 dalyje, 6.81 straipsnyje įtvirtinta laiduotojų solidariÄ ja su kredito gavėju atsakomybe. Laidavimo sutartimi atsakovai S. K. ir K. K. užtikrino ir ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti kreditavimo sutarties bendrosios dalies 15, 16 punktų pagrindu apskaičiuotinų mokestinę ir kompensacinę funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų sumokėjimÄ bei su netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu susijusių papildomų prievolių įvykdymÄ (Laidavimo sutarčių 2.1.1 p.).

Laidavimo sutarčių 4.2 punktu minėti atsakovai sutiko, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo momento ir galioja iki visiÅ¡ko skolininko (UAB „Dravinė“) prievolių įvykdymo. 2010 m. rugpjūčio 17 d. susitarimais dėl laidavimo termino pagal 2007 m. birželio 18 d. laidavimo sutartis bankas su minėtais atsakovais susitarė, kad bankas nepradės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir pasibaigus skolos grÄ Å¾inimo terminui 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. spalio 1 d., nes laiduotojai pažadėjo rasti bÅ«dÄ padengti skolÄ savo noru ir savo ar UAB „Dravinė“, kurios akcininkais jie yra, sÄ skaita.

Savo pažado atsakovai laiduotojai neįvykdė, todėl ieÅ¡kovas 2011 m. sausio 3 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, nes prievolės pagal kredito sutartį liko neįvykdytos. Teismas sprendė, jog atsakovų tvirtinimai, kad praleisti reikalavimo pagal laidavimo sutartį CK 6.88 straipsnio 1 dalį nustatyti terminai, atmestini, nes laidavimas apibrėžtas visiÅ¡ku prievolių įvykdymu. Teismas taip pat sprendė, kad pagrįstas ir įrodytas yra ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų sutartines palÅ«kanas, nes Å¡alys susitarė (2009 m. rugsėjo 25 d. sÄ skaitos kreditavimo sÄ lygų pakeitimas), jog už suteiktÄ kreditÄ mokėtinos kintamos metinės palÅ«kanos.

Å ios mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos skaičiuojamos nuo negrÄ Å¾into praÅ¡omo priteisti kredito likučio, kuris ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ sudarė 53 314,62 eurų, ir skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki kredito grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui dienos (Kredito sutarties 5.1 punktas) (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat nustatė, kad Å¡alys kredito sutartyje numatė, kad sutartinės palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais turi bÅ«ti mokamos iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taigi pareiga mokėti Å¡ias procesinėmis vadinamas palÅ«kanas atsiranda iÅ¡ įstatymo. Tačiau sutarties Å¡alys už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ gali nustatyti ir kitokio dydžio palÅ«kanas, nei numatyta CK 6.210 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkte, bendrosios dalies 15 ir 16 punktuose nustatyta, kad už gautÄ kreditÄ , kredito gavėjas moka ieÅ¡kovui kintamas palÅ«kanas, kurios paskaičiuojamos įvertinant tuo metu esantį EURIBOR ir pridedant 10,27 proc. metinių palÅ«kanų dydžio banko marÅ¾Ä , bei nustatyta, kad už laiku negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ skaičiuojamos papildomos palÅ«kanos, pusės mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų dydžio ir jau po termino praleidimo palÅ«kanos siekia 16,05 procentus, ko atsakovai iÅ¡ esmės neginčijo.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė atsakovų argumentÄ , kad pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas iÅ¡ atsakovų S. K. ir K. K. turėtų bÅ«ti priteista tik 5 procentų dydžio palÅ«kanos. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti šį teismo sprendimÄ dalyje dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo ir nustatyti, kad iÅ¡ atsakovo S. K. priteistina 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino Kreditavimo sutartį, kadangi joje numatytas Å¡alių susitarimas tik dėl kompensacinių palÅ«kanų už vėlavimÄ grÄ Å¾inti kreditÄ dydžio. Nagrinėjamu atveju nėra jokio Å¡alių susitarimo dėl 16,05 procento dydžio metinių procesinių palÅ«kanų dydžio. Kreditavimo sutarties 16 punkte numatoma, kad praleidus sutartyje nustatytus kredito sugrÄ Å¾inimo terminus, už laiku nesugrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ kredito gavėjas privalo papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje mokėti bankui pusės sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metų palÅ«kanų dydžio papildomas palÅ«kanas.

IÅ¡ Å¡ios sutartinės formuluotės akivaizdu, kad Å¡iuo atveju Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl kompensacinių palÅ«kanų, mokamų už vėlavimÄ grÄ Å¾inti kreditÄ sutartyje nustatytais terminais, dydžio, tačiau Å¡ioje Kreditavimo sutarties normoje nieko nekalbama apie palÅ«kanas, mokamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti tik 5 procento dydžio metinių procesinių palÅ«kanų (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).

Teismas nevertino to, kad Kreditavimo sutartį sudarė tik atsakovas UAB „Dravinė“ ir bankas. Tuo tarpu laidavimo sutartyse bankas ir atsakovai laiduotojai nesusitarė dėl kitokio procesinių palÅ«kanų dydžio, negu numatytas įstatyme taikymo. Laidavimo atveju materialiųjų teisinių santykių požiÅ«riu laiduotojas atsako kreditoriui už kito asmens - skolininko - prievoles ir jų pažeidimÄ (neįvykdymÄ ). Materialine teisine prasme laiduotojas atsako kreditoriui tokia pačia apimtimi, kaip ir skolininkas.

Tačiau nustatant procesines prievoles, bÅ«tina atsižvelgti į procesinio teisinio santykio Å¡alis - ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ kadangi juos siejanti prievolė yra visiÅ¡kai nauja, atsirandanti civilinės bylos iÅ¡kėlimo momentu. Laidavimo sutartyse Å¡alys nesusitarė dėl kitokio dydžio procesinių palÅ«kanų, nei numatytos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje. Teisės aiÅ¡kinimÄ , kad laiduotojo mokamų procesinių palÅ«kanų dydis nustatomas ne pagal pagrindinio skolininko, o bÅ«tent pagal laiduotojo statusÄ ir kreditorių bei laiduotojÄ siejančios prievolės dalykÄ , patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Pagal teismų praktikÄ priteistos netesybos, jų dydis turi atstatyti teisingumÄ tarp teisinių santykių Å¡alių, t. y. turi kompensuoti kreditoriaus patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pastatyti jį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei kita Å¡alis bÅ«tų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Kadangi netesybų ir procesinių palÅ«kanų institutai tam tikru aspektu yra panašūs, nors nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas ne dėl netesybų, o procesinių palÅ«kanų dydžio, teismas privalėjo vadovautis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, ir remdamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais taikyti Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį.

Atsakovai (laiduotojai) prašė teismo sumažinti 16,05 procentų metines procesines palÅ«kanas iki įstatymų nustatyto 5 procentų dydžio. Bankas yra profesionalas, kuris Kredito sutartį sudarė pagal iÅ¡ anksto sudarytas standartines sutarčių sÄ lygas. Kadangi atsakovai yra laiduotojai, o ne Kredito sutarties Å¡alis, jie negalėjo daryti jokios įtakos Kredito sutarties nuostatai dėl palÅ«kanų. Netgi komerciniams sandoriams taikomos palÅ«kanos (pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymÄ tokių palÅ«kanų dydis bÅ«tų 8,05 procentai) yra žymiai mažesnės už Skundžiamu sprendimu priteistÄ palÅ«kanų dydį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB DnB Nord bankas praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Ta aplinkybė, kad kreditavimo sutarties nuostatose pažodžiui nėra įraÅ¡yta, kad palÅ«kanas skolininkas turi mokėti už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o nustatyta, kad jos mokamos iki kredito grÄ Å¾inimo (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 15 ir 16 p.), nereiÅ¡kia, kad toks susitarimas neapima palÅ«kanų ir jo dydžio mokėjimo tuo atveju, kai teisme kreditoriaus iniciatyva yra iÅ¡keliama byla dėl skolos priteisimo.

Apeliantas nesutinka, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 punktas laikytinas Å¡alių susitarimu dėl procesinių palÅ«kanų, tačiau visgi pats pripažįsta, kad Å¡alys susitarusios dėl kompensacinių palÅ«kanų mokėjimo.Visos palÅ«kanos apskritai reglamentuojamos Civiliniame kodekse ir įstatymai nenustato Å¡alims draudimo kreipiantis į teismÄ reikalauti priteisti tokio dydžio procesines palÅ«kanas, dėl kurių Å¡alys yra susitarusios ir kurias skolininkas privalo mokėti dar prieÅ¡ kreditoriui kreipiantis į teismÄ .

Ypač jeigu Å¡alys yra susitarusios ir dėl kompensuojamojo pobÅ«džio palÅ«kanų mokėjimo, o visos palÅ«kanos turi bÅ«ti mokamos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo. Akivaizdu, kad tokiu atveju skolininko privalomos mokėti palÅ«kanos kreditoriui kreipiantis į teismÄ ir reikalaujant jas priteisti, skaičiuojamos kaip procesinės palÅ«kanos. Pažymėtina, kad susitarimas dėl mokėjimo ir kompensacinę funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priteisimo pripažįstamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).Skirtingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, banko reikalaujamų priteisti palÅ«kanų atsakovas pats neprašė mažinti.

Apeliantas tiek bylÄ nagrinėjant pirmoje instancijoje, tiek ir reiÅ¡kiant apeliacinį skundÄ tik nurodo, kad iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti priteistos įstatyme numatyto dydžio (5 proc.) palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tuo tarpu bankas palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, t. y. iki priteistos skolos visiÅ¡ko padengimo, reikalauja priteisti vadovaudamasis kreditavimo sutarties nuostatomis, pagal kuriÄ mokėtinos palÅ«kanos sudaro 16,05 proc.

Atsakovo sutikimas su įstatyme nustatyto dydžio palÅ«kanomis neturėtų bÅ«ti tapatinimas su reikalavimu (praÅ¡ymu) sumažinti sutartines palÅ«kanas dėl jų neprotingo dydžio, kadangi apeliantas apskritai nesutinka su tuo, kad Å¡alių susitarta dėl procesinių palÅ«kanų.Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kad banko reikalaujamas iÅ¡ atsakovų priteisti palÅ«kanų dydis laikytinas neprotingai dideliu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nepripažįstamos neprotingai didelėmis netgi didesnio dydžio procesinės palÅ«kanos negu nagrinėjamoje byloje priteistos skundžiamu teismo sprendimu (2010 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-617/2010, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718/2010).

Ta aplinkybė, kad apeliantas yra fizinis asmuo, nepaneigia jo pareigos mokėti tokio paties dydžio palÅ«kanas kaip ir pagrindinis skolininkas ir nesudaro pagrindo jų mažinti, kadangi laiduotojai yra solidariai ta pačia apimtimi atsakingi už skolininko prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Juolab, kad abu laiduotojai yra pagrindinio skolininko akcininkai, o apeliantas S. K. - dar ir direktorius, t. y. asmenys, kurie turi patirtį verslo bei derybų srityje. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Nagrinėjamoje apeliacijoje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovo naudai priteistų procesinių palÅ«kanų dydžio. IeÅ¡kovo nuomone, kreditavimo sutartyje Å¡alys susitarė dėl tokių palÅ«kanų dydžio, todėl sutarinės palÅ«kanos ir turi bÅ«ti priteistos. Apelianto teigimu, dėl procesinių palÅ«kanų dydžio sutartimi iÅ¡ viso nebuvo susitarta, be to, teismas turi teisę sumažinti aiÅ¡kiai per dideles (16,05 proc.) palÅ«kanas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, jog palÅ«kanos gali bÅ«ti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimÄ si svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimÄ kreditoriui Å¡alys ar įstatymas preziumuoja.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palÅ«kanos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikÅ¡ti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu Å¡ie patenkinti. Nurodytos palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sÄ veika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismÄ ir bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis.

Å ioms palÅ«kanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kasacinis teismas konstatavo, kad per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas neginčija pačios pareigos mokėti procesines palÅ«kanas, tačiau nesutinka su jų dydžiu, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti priteisiamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 proc. palÅ«kanos.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog jeigu sutartyje nustatyta, kad palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais turi bÅ«ti mokamos iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, tai, skaičiuojant sutartines palÅ«kanas iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimÄ si pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrÄ Å¾inus pinigų, kompensavimo funkcijÄ . Sutarties Å¡alys gali nustatyti skirtingo dydžio palÅ«kanas, priklausomai nuo jų funkcijos.

Jeigu sutartyje numatytos palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais ir palÅ«kanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palÅ«kanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo bÅ«dÄ : sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-751/2003).Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikÅ¡mę suderintiems Å¡alių tarpusavio ketinimams.

Å alių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Taigi sutarties Å¡alių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis Å¡alių sutartomis sÄ lygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatasKreditavimo sutarties 16 punkte (26 b. l.) numatoma, kad praleidus sutartyje nustatytus kredito sugrÄ Å¾inimo terminus, už laiku nesugrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ kredito gavėjas privalo papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje mokėti bankui pusės sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metų palÅ«kanų dydžio papildomas palÅ«kanas nuo laiku negrÄ Å¾intos kredito sumos; papildomos palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo sutartyje numatytų kredito grÄ Å¾inimo terminų pasibaigimo ir skaičiuojamos iki visos pradelstos kredito dalies sugrÄ Å¾inimo bankui dienos.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad skola (pradelsta kredito dalis) iki Å¡iol bankui negrÄ Å¾inta. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad, kadangi pagal kreditavimo sutartį visos skaičiuojamos palÅ«kanos turi bÅ«ti mokamos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, tai bankui kreipusis į teismÄ Å¡ios palÅ«kanos yra skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, t.y. procesinių palÅ«kanų forma.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarties Å¡alys susitarė dėl sutartinių kintamo dydžio palÅ«kanų, kurių dydžio sudedamosios dalys yra EURIBOR norma ir banko marža (24 b. l.).

Teisėjų kolegija, pažymi, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti atsižvelgiama į kasacinio teismo praktikÄ , suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, nes nesutampa nagrinėjamos ir paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos ratio decidendi - civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 sutartyje nustatytos procesinės palÅ«kanos buvo grindžiamos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytomis palÅ«kanomis už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, o nagrinėjamu atveju priteistinos palÅ«kanos grindžiamos kreditavimo sutartyje nustatytais dydžiais - EURIBOR norma ir 10,27 proc. banko marža.

Dėl to pagal Å¡alių sudarytos sutarties 16 punktÄ ir CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.221 straipsnio 3 dalies, 6.872 straipsnio 1 dalies, 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatas laiduotojas turi pareigÄ mokėti ieÅ¡kovui palÅ«kanas kaip atlyginimÄ už naudojimÄ si suteiktos paskolos suma, paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų grÄ Å¾inti paskolÄ ir mokėti palÅ«kanas sutartyje nustatytu terminu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tÄ aplinkybę, jog Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų dydžio iki visos pradelstos kredito dalies sugrÄ Å¾inimo bankui dienos, sprendžia, kad toks Å¡alių susitarimas neprieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl priteistų palÅ«kanų sumažinimo, teisėjų kolegija atkreipia, kad, kaip pagrįstai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme reikalaujamų priteisti palÅ«kanų apeliantas neprašė mažinti, tik nurodė, kad iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti priteistos įstatyme numatyto dydžio (5 proc.) palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apelianto apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011, nurodoma, kad laidavimo sutartyje nepagrįstai nustatytos didesnės sutartinės (procesinės) palÅ«kanos nei nustatytos ir reikalaujamos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pagrindinių skolininkų, o tai visiÅ¡kai neatitinka nagrinėjamos bylos ratio decidendi.

Be to, apeliantas visiÅ¡kai neįrodinėja, kodėl banko reikalaujamas iÅ¡ atsakovų priteisti palÅ«kanų dydis laikytinas neprotingai dideliu (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, kad apeliantas yra laiduotojas, fizinis asmuo, nepaneigia jo pareigos mokėti tokio paties dydžio palÅ«kanas kaip ir pagrindinis skolininkas ir nesudaro pagrindo jų mažinti, kadangi laiduotojai yra solidariai ta pačia apimtimi atsakingi už skolininko prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Juolab kad, kaip pagrįstai pažymėjo ieÅ¡kovas, abu laiduotojai yra pagrindinio skolininko akcininkai, apeliantas dar ir direktorius, t. y. asmuo, dalyvavęs tiek sudarant pačiÄ kreditavimo sutartį, tiek derantis dėl laidavimo sutartyse nustatytų terminų pratęsimo, todėl nagrinėjamu atveju apeliantas negali bÅ«ti laikomas silpnesniÄ ja Å¡alimi.Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo iÅ¡ atsakovų priteistinas procesines palÅ«kanas pagal sutartį, CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimo dalį.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinio skundo netenkinus, iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai priteisiamos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurios, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra mažinamos iki 1 300 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo S. K. (a. k. 37707280162) ieÅ¡kovo AB DnB Nord banko (į. k. 112029270) naudai 1 300 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                               Marytė Mitkuvienė                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė