23a54fd7-a22d-4e70-9e60-fbafbc388366 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                      Administracinė byla Nr. I-2048-331/2010                                                                                                    Proceso Nr. 3-61-3-01209-2010-8                                                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 16.4, 16.6, 74.(S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjams G.

K. ir P. P., jų atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovo atstovui Leandrui Pociui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų P. P (P. P.) ir G. K. (G. K.) praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ? Vilniaus apskrities VPK) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,                                                 n u s t a t ė :                    2010 m. balandžio 2 d.

Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo jaunesniajam policininkui P. P.ir vyresniajam policininkui G. K.“ Nr. 10-TE-165 pareiÅ¡kėjai buvo atleisti iÅ¡ tarnybos paskyrus tarnybinę nuobaudÄ ? atleidimÄ ? už neteisėtus veiksmus, naudojantis Vilniaus apskrities VPK priklausančiomis magnetinėmis kortelėmis, skirtomis atsiskaityti už į tarnybinį transportÄ pilamÄ kurÄ ir vadovaujantis 2010-04-01 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10-7-IS-346 (1) (b. l. 6).Nesutikdami su Å¡iuo įsakymu pareiÅ¡kėjai P. P. ir G.

K. praÅ¡ymu (b. l. 1?5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydami panaikinti 2010-04-02 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 10-TE-165 1 punktÄ ir paskirti Å¡velnesnes nuobaudas, taip pat grÄ Å¾inti juos į anksčiau turėtas pareigas, t. y. G. K. į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio tarnybos grupės postinio pareigas, P. P. grÄ Å¾inti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės postinio pareigas (b. l. 1-5).

PaaiÅ¡kino, kad tarnybinė nuobauda ? atleidimas iÅ¡ tarnybos yra per griežta, tiesioginės tyčios pasisavinti Vilniaus apskr. VPK priklausantį turtÄ neturėjo. Nebuvo atsižvelgta į jų paaiÅ¡kinimÄ , jog 2009 m. rugsėjo mėn. pradžioje jie tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Vilniaus m. 2 PK vyko į areÅ¡tinę paimti sulaikytus asmenis. Neprivažiavus areÅ¡tinės, baigėsi tarnybiniame automobilyje dujos, todėl, perjungęs į benzinÄ , G. K. nuvažiavo į degalinę „Lukoil“, esančiÄ Vilniuje, Olandų g.

Ä® tarnybinį automobilį, G. K. įpylė 16 litrų dujų, o kai reikėjo degalinėje susimokėti už kurÄ , suprato, kad nepasiėmė „Lukoil“ magnetinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nepasiėmė ne tik kortelės, bet visos piniginės ir neturėjo asmeninių pinigų, reikiamÄ sumÄ paskolino grynaisiais (apie 32 litus) P. G. K. neprisimena, ar paėmė kvitÄ , tiesiog nepagalvojo apie jo svarbÄ . Mėnesio pabaigoje P. P. priminė G. K., kad atsiskaityti už į tarnybinį automobilį pilamÄ kurÄ buvo paskolinęs pinigų.

Kadangi tuo metu G. K. neturėjo pinigų, o minėtas kuras buvo įpiltas į tarnybinį automobilį, manydamas, kad elgiasi teisingai, davė P. P. „Lukoil“ magnetinę kortelę, skirtÄ užmokėti už kurÄ , pilamÄ Ä¯ tarnybinį automobilį, kad už tÄ pačiÄ sumÄ P. P. įsipiltų kuro į savo automobilį. P. P. minėtÄ kortelę grÄ Å¾ino tÄ pačiÄ dienÄ , kai įsipylė dujų, ir pateikė kvitÄ , kurį vėliau G. K. pridavė su ataskaita į Vilniaus apskr. VPK autoÅ«kį.PraÅ¡yme sutiko, kad padarė tarnybinį nusižengimÄ , pažeidė Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininko 2009-09-21 įsakymu Nr. 10-V-654, patvirtintų Vilniaus apskrities VPK tarnybinių ir netarnybinių automobilių naudojimo taisyklių atitinkamas nuostatas, tačiau pasinaudoti tarnybine kortele asmeniniais tikslais neketino, nesiekė gauti neteisėtų pajamų, kadangi degalų kiekis per mėnesį kiekvienam tarnybiniam automobiliui yra ribotas ir netgi yra numatyta galimybė savo lėšomis įpilti degalus į tarnybinį automobilį, tačiau, kaip vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, reikia pateikti kasos čekį ir motyvuotÄ praÅ¡ymÄ jas susigrÄ Å¾inti.Savo paaiÅ¡kinimuose, pateiktuose tarnybinio patikrinimo metu sÄ Å¾iningai iÅ¡dėstė visas aplinkybes, kaip ir kas buvo iÅ¡ tiesų.

Jeigu bÅ«tų galėję bent numanyti iki kokių kaltinimų iÅ¡sirutulios visa Å¡i istorija, bÅ«tų tikrai iÅ¡ anksto pasirÅ«pinę visais įmanomais įrodymais, pagrindžiančiais iÅ¡dėstytas įvykio aplinkybes. Tačiau pasielgė neapdairiai, nieko blogo negalvodami, manė, kad visai teisinga padengti kuro iÅ¡laidas atsiskaitant tarnybine kortele, jei prieÅ¡ tai už atitinkamÄ sumÄ pilant kurÄ Ä¯ tarnybinį transportÄ buvo mokėta ne tarnybai priklausančiomis lėšomis. Dėl savo neapgalvotų veiksmų neteko svarbaus ir patinkančio darbo, taip pat ir pragyvenimo Å¡altinio.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjai ir jų atstovė prašė patenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovas Vilniaus apskrities VPK su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 12?13) paaiÅ¡kino, kad vertinant G. K. ir P. P. veiksmus pažymėtina, kad aptariamu atveju G. K. sÄ moningai, t. y., tyčia sudarė sÄ lygas P. P. pasinaudoti jam tarnybos tikslams patikėta magnetine kortele, o Å¡is sÄ moningai, t.y., tyčia pasinaudojo kortele, atsiskaitydamas už degalus, kuriuos įsipylė į savo asmeninį automobilį. Be to, degalinėje P. P. gautÄ degalų įsigijimo kvitÄ G. K. vėliau pridėjo prie tarnybinio automobilio VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapo bei nurodė kelionės lape, kad įsigytas degalų kiekis buvo supiltas į Å¡io tarnybinio automobilio kuro bakÄ .

Tokie G. K. ir P. P. akivaizdžiai prieÅ¡ingi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei uždaviniams veiksmai, žeminantys policijos pareigÅ«no vardÄ , vertintini kaip Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, padarytas iÅ¡ anksto susitarus bei tyčia (tiesioginė tyčia, kai asmuo supranta savo veikos žalingumÄ , numato jos padarinius ir jų nori), už kurį jiems tikslinga skirti griežčiausias tarnybines nuobaudas – atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos.PareigÅ«nų veiksmų tinkamÄ ir teisingÄ kvalifikavimÄ bei įvertinimÄ patvirtina ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-03 nutarimas, kuriame teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str., 286 str., 287 str., pripažino G.

K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytÄ teisės pažeidimÄ ir skyrė 300 litų baudÄ . G. K. kaltę pripažino, dėl pažeidimo gailėjosi. Patikrinimo metu negauta duomenų, kad sprendimas per nustatytÄ terminÄ skųstas. Taip pat Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-19 nutarimu, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 21 str., 24 str., 287 str. 1 d. 1 p., pripažino P. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytÄ teisės pažeidimÄ ir skyrė 300 litų baudÄ .

P. P. kaltę pripažino, nurodė žinojęs, jog magnetinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) skirta atsiskaityti už į tarnybinį automobilį pilamÄ kurÄ , dėl pažeidimo gailėjosi. Å ie nutarimai turi prejudicinę galiÄ ir neginčytinai patvirtina iÅ¡vadoje konstatuotų pažeidimų teisingumÄ . PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjai teigia nesuprantÄ savo pažeidimo esmės ir pobÅ«džio bei jaučiasi apkaltinti vagyste, o tuo pačiu ATP bylos nagrinėjime, pažeidimų padarymÄ pripažįsta ir gailisi.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjai Å¡ioje byloje tiesiog bando suklaidinti teismÄ , ir kitaip apibÅ«dinti savo veiksmus nei yra iÅ¡ tikrųjų.IÅ¡vadoje pareigÅ«nų veiksmai įvertinti ne tik kaip tarnybinis nusižengimas, bet ir tuo pačiu kaip veiksmai, žeminantys policijos pareigÅ«no vardÄ . Todėl Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininkas turėdamas diskrecinę teisę ir įvertinęs visus pažeidimo aspektus priėmė sprendimÄ G. K. ir P. P. atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos.Per teismo posėdį atsakovo atstovas Leandras Pocius prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

P r a š y m a s n e t e n k i n t i n a s. Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjams P. P. ir G. K. paskirtos tarnybinės nuobaudos ? atleidimo iš pareigų teisėtumo.Nustatyta, kad 2010-04-01 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-3461 (b. l. 16 - 21) konstatuota, jog Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK OVP TG postinis G. K. ir Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK OVP postinis P. P., būdami policijos pareigūnais, kurių vienas pagrindinių uždavinių, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje, yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas bei tyrimas, aptariamu atveju patys padarė teisės pažeidimus.

Tiek G. K., tiek P. P. prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti jiems patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ . Policijos pareigÅ«nas privalo gerbti ir sÄ Å¾iningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau postiniai G. K. ir P. P. ne tik sÄ moningai padarė Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje numatytÄ teisės pažeidimÄ , bet ir nusižengė Vilniaus aps. VPK virÅ¡ininko 2009-09-21 įsakymu Nr. 10-V-654 patvirtintų Vilniaus aps.

VPK tarnybinių ir netarnybinių automobilių naudojimo taisyklių (toliau - Automobilių naudojimo taisyklės) 85 punkto nuostatai, jog degalai pilami tik į tarnybinio automobilio kuro bakÄ (b. l. 7-9). 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo jaunesniajam policininkui P.P. ir vyresniajam policininkui G. K.“ Nr. 10-TE-165 (b. l.

15) pareiÅ¡kėjai buvo atleisti iÅ¡ tarnybos paskyrus tarnybinę nuobaudÄ ? atleidimÄ ? už neteisėtus veiksmus, naudojantis Vilniaus apskrities VPK priklausančiomis magnetinėmis kortelėmis, skirtomis atsiskaityti už į tarnybinį transportÄ pilamÄ kurÄ ir vadovaujantis 2010-04-01 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10-7-IS-346 (1) (b. l. 6).Statutinių valstybės tarnautojų veiklÄ , statusÄ , priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) (redakcija iki 2010-05-17).Pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalį, tarnybinis nusižengimas – Å¡io Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, gali bÅ«ti paskirta viena iÅ¡ iÅ¡vardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos gali bÅ«ti skiriama už Statuto 24 straipsnyje pareigÅ«nui taikomų apribojimų pažeidimÄ , Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimÄ siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems, nebuvimÄ tarnybos vietoje vienÄ ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties, buvimÄ darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, tarnybinį nusižengimÄ , jei prieÅ¡ tai jam nors vienÄ kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda (Statuto 26 str. 2 d.).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių.

Pagal Tvarkos 5 punktÄ , tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis Å¡ių nuostatų:

1) už vienÄ tarnybinį nusižengimÄ galima skirti tik vienÄ tarnybinę nuobaudÄ ;

2) atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ ir kitas aplinkybes;

3) už tyčinį tarnybinį nusižengimÄ skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimÄ dėl neatsargumo ar aplaidumo;

4) atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Å¡iose teisės normose nurodytas kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudÄ , sÄ raÅ¡as taip pat nėra baigtinis, nes kitų aplinkybių sÄ voka leidžia atsižvelgti i kiekvienam konkrečiam atvejui bÅ«dingas aplinkybes (2009-04-20 adm. byla Nr. A146- 470/2009).Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ , žiniasklaidoje paskelbtÄ ar kitokiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ (toliau – informacija apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ) ir ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigÅ«nui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimÄ (Tvarkos 6 p.). tarnybinis patikrinimas baigiamas, suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ (toliau – iÅ¡vada), kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas.

Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos 20 p.).

Vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , įsakymÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priima atsižvelgdamas į iÅ¡vadoje konstatuotus pareigÅ«no padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Tvarkos 5 punkto nuostatomis (Tvarkos 25 p.).Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK 3 PK suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 50 straipsnį G. K. ir P. Pečurčikui už tai, kad G. K. neteisėtai davė postiniui P. P. Vilniaus apskrities VPK priklausančiÄ magnetinę kortelę, skirtÄ atsiskaityti už į tarnybinį automobilį VW Transporter, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pilamÄ kurÄ , o P. P. 2009-09-29 „Lukoil“ degalinėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pylė kurÄ Ä¯ nuosavÄ automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (už 15.49 litrų dujų sumokėta 25.41 Lt) ir atsiskaitė magnetine kortele (b. l. 43-48). Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-03-03 ir 2010-03-19 nutarimais pareiÅ¡kėjai pripažinti kaltais padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 50 straipsnyje ir jiems paskirta administracinė nuobauda - 300 Lt dydžio bauda (b. l. 25-26).

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiÅ¡kėjai Å¡ių nutarimų neskundė, jie yra įsiteisėję. Teismas laiko, kad tokie pareiÅ¡kėjų veiksmai akivaizdžiai prieÅ¡ingi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei uždaviniams veiksmai, žeminantys policijos pareigÅ«no vardÄ , vertintini kaip Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, padarytas iÅ¡ anksto susitarus bei tyčia (tiesioginė tyčia, kai asmuo supranta savo veikos žalingumÄ , numato jos padarinius ir jų nori), už kuriuos jiems atsakovas pagrįstai skyrė griežčiausias tarnybines nuobaudas – atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos pareiÅ¡kėjų atžvilgiu turėjo bÅ«ti skirtas vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t.y. už pareigÅ«no vardo žeminimÄ .

Remiantis Statuto 2 straipsnio 7 dalimi, pareigÅ«no vardo žeminimas – tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis. Vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 5 straipsniu, vienas iÅ¡ pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai, suvokdami ir sÄ moningai pasirinkdami savo veiksmus, aukščiau nurodytÄ administracinį teisės pažeidimÄ padarė bÅ«dami policijos pareigÅ«nais, tuo sulaužydami priesaikÄ gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti jiems patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-19 nutartyje (adm. byloje Nr. A502-35/2008) pažymėjo, kad pareigÅ«no priesaika nėra vien tik simbolinės reikÅ¡mės aktas.

Kadangi pareigÅ«no priesaikos turinys buvo ir yra įtvirtintas įstatyme, duota priesaika turi teisinę reikÅ¡mę ir sukelia teisines pasekmes: policijos pareigÅ«nas prisiekdamas Lietuvos valstybei įsipareigoja elgtis tik taip, kaip jį įpareigoja Å¡i priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis Å¡ios priesaikos nesulaužyti. Jei jis elgiasi prieÅ¡ingai, t. y. savo elgesiu sulaužo duotÄ priesaikÄ , jis padaro teisės pažeidimÄ . Taigi, atsižvelgiant į paminėtÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas yra teisės pažeidimas, nes tokiu elgesiu sulaužoma duota priesaika saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ (jei prisiekta pagal Vidaus tarnybos statutÄ ) arba susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui (jei prisiekta pagal Policijos įstatymÄ ).

IÅ¡analizavus Statuto ir Policijos įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad policijos pareigÅ«nų prieÅ¡ingi teisei veiksmai, vertinant juos ir kaip akivaizdžiai prieÅ¡ingus įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigÅ«nų tikslams bei uždaviniams, žemina pareigÅ«no vardÄ , o taip pat ir orumÄ institucijos, kurioje jis dirba (Statuto 2 str. 7 d.). Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, ginčo įsakymas patvirtina pareiÅ¡kėjų padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , t. y. savo neteisėtais veiksmais jie pažemino policijos pareigÅ«nų gerÄ vardÄ , todėl teisėtai atleisti iÅ¡ tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .

Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos nustačius, jog pareigÅ«nas pažemino vardÄ , yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjai pažemino pareigÅ«no vardÄ , nėra pagrindo paskirti jiems Å¡velnesnes nuobaudas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininko 2010-04-02 įsakymas Nr. 10-TE-165 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl pareiÅ¡kėjų skundas atmetamas, nėra pagrindo grÄ Å¾inti jų į buvusias pareigas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas,n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjų P.P. ir G.

K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                               Henrikas Sadauskas