Legislator Case Law & Legislation
23a4f4f0-b827-4e60-b3d1-bed3334675eb AI generated

23a4f4f0-b827-4e60-b3d1-bed3334675eb · Kauno apygardos teismas

Case Number 23a4f4f0-b827-4e60-b3d1-bed3334675eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-646-593/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03267-2015-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi T. V. atstovo advokato P. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarimo T. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

23a4f4f0-b827-4e60-b3d1-bed3334675eb · Kauno apygardos teismas: Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas sprendimÄ skirti apeliantui administracinę nuobaudÄ nurodė ir tai, kad „asmuo, priimdamas kitos valstybės pilietybę ir žinodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ dvigubos pilietybės draudimÄ , suvokia ar turi suvokti, kad tokiu savo sprendimu jis tÄ teisinį ryšį nutraukia“. Pažymėtina, kad apeliantas jokiu bÅ«du negalėjo bei neturėjo jokių galimybių suvokti, jog jis tokiu savo sprendimu, tai yra priimdamas Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, nutraukia teisinį ryšį su Lietuvos Respublika, kadangi tokios aplinkybės objektyviai neegzistavo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-646-593/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03267-2015-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi T. V. atstovo advokato P. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarimo T. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

T. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 202 straipsnį suraÅ¡ytas už tai, kad jis per du mėnesius po to, kai 2011 m. balandžio mėn. įgijo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, nepranešė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ , Å¡iais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Å is T. V. padarytas pažeidimas paaiÅ¡kėjo 2015-04-21. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu T. V. pripažintas padaręs ATPK 202 straipsnyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir nubaustas 289 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauko T. V. atstovas advokatas P. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarimÄ ir, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, T. V. neskirti administracinės nuobaudos arba skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbiÄ aplinkybę, jog pats apeliantas, nors ir pavėlavęs, tačiau 2015-04-21 Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau skunde – Migracijos departamentas) pranešė, jog yra įgijęs kitos valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų, pilietybę. Tokiu bÅ«du minėtai valstybinei institucijai nereikėjo įdėti papildomų aktyvių pastangų bei skirti papildomų resursų, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , nustatyti jį padariusį asmenį ir jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Tačiau į Å¡ias svarbias aplinkybes, apibÅ«dinčias apelianto elgesį viso administracinio teisės pažeidimo teisenos metu, pirmosios instancijos teismas ne tik kad neatsižvelgė, bet ir nepagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, jog apeliantas neva ne savo noru, o tik aplinkybių spiriamas prisipažino teisės pažeidimo padarymÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas neprarado Lietuvos Respublikos pilietybės, jÄ iÅ¡laikė Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais, bei Å¡ios esminės aplinkybės nepagrįstai neįvertino apelianto administracinės atsakomybės kontekste. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje skundžiamo nutarimo dalyje iÅ¡ esmės dėstė argumentus, iÅ¡imtinai susijusius tik su konstitucine Lietuvos Respublikos pilietybės doktrina, ypatingu piliečio ir valstybės ryÅ¡iu, piliečio teisėmis bei pareigomis ir kt.

Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas sprendimÄ skirti apeliantui administracinę nuobaudÄ nurodė ir tai, kad „asmuo, priimdamas kitos valstybės pilietybę ir žinodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ dvigubos pilietybės draudimÄ , suvokia ar turi suvokti, kad tokiu savo sprendimu jis tÄ teisinį ryšį nutraukia“. Pažymėtina, kad apeliantas jokiu bÅ«du negalėjo bei neturėjo jokių galimybių suvokti, jog jis tokiu savo sprendimu, tai yra priimdamas Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, nutraukia teisinį ryšį su Lietuvos Respublika, kadangi tokios aplinkybės objektyviai neegzistavo.

Apeliantas, netgi priėmęs Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, neprarado Lietuvos Respublikos pilietybės, o jÄ iÅ¡laikė Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl teisinio santykio nutraukimo ir iÅ¡ tokių argumentų iÅ¡plaukianti (suponuojanti) iÅ¡vada, jog apeliantas vien tuo pagrindu apie tokį faktÄ privalėjo praneÅ¡ti valstybinėms institucijoms yra nepagrįsta ir neteisėta. Galiausiai, skunde pažymėta ir tai, kad apeliantas nors ir padarė formalų administracinį teisės pažeidimÄ (jo padarymo niekuomet ir neginčijo), tačiau jis tokiais savo veiksmais nepadarė jokios žalos Lietuvos Respublikai, jos teisėms bei teisėtiems interesams, o tuo labiau joje nustatytai valdymo tvarkai, o minėtas teisės pažeidimas, atsižvelgiant į jo pavojingumÄ bei sunkumÄ , priskirtinas prie lengvesnių pažeidimų, numatytų ATPK 14 skirsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už pažeidimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos Respublikoje nustatytÄ valdymo tvarkÄ .

Akcentuotina ir tai, kad, kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas prisipažino padaręs pažeidimÄ ir dėl jo gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo. Be to, T. V., nors ir turėdamas tam pilnÄ teisę naudotis abiejų valstybių teisėmis bei pareigomis, nė karto nuo to momento, kai įgijo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, nesinaudojo socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis bei kitomis Lietuvos Respublikos suteikiamomis teisėmis, kurios jam visada teisėtai priklausė.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliantas skunde teigia, pirmosios instancijos teismo paskirta sankcija yra visiÅ¡kai neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, neatitinka jo pavojingumo, ji paskirta neatsižvelgiant ne tik į teisingumo bei proporcingumo principus, tačiau ir į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , tuo tarpu ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai ir visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba bent jau jÄ taikant Å¡velnesnę arba mažesnę.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikinai einantis virÅ¡ininko pareigas E. L. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti.

T. V. atstovo advokato P. G. apeliacinis skundas netenkintinas. Ginčo dėl T. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 202 straipsnį ir jo kaltės įrodytumo nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijus kitos valstybės pilietybę, per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

Asmeniui, nustatytu laiku neįvykdžius minėto įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsiranda atsakomybė pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. ATPK 202 straipsnyje numatyta atsakomybė už nepraneÅ¡imÄ raÅ¡tu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ .IÅ¡ esmės visi apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas suÅ¡velninti pirmosios instancijos teismo už ATPK 202 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymÄ paskirtÄ sankcijoje numatytÄ minimalaus dydžio baudÄ , yra susiję su pažeidėjo elgesiu (pats informavo kompetentingÄ institucijÄ dėl užsienio valstybės pilietybės įgijimo, prisipažino dėl pažeidimo padarymo ir galėjosi) bei aplinkybe, kad priėmęs Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, T.

V. neprarado Lietuvos Respublikos pilietybės, o jÄ iÅ¡laikė Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto pagrindu (Lietuvos Respublikos pilietis gali bÅ«ti kartu ir kitos valstybės pilietis tuo atveju, jeigu jis yra iki 1990 m. kovo 11 d. iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡tremto ar pasitraukusio ir įgijusio kitos valstybės pilietybę, asmens palikuonis). Pažymėtina, kad pastarasis apeliacinio skundo motyvas neturi teisinės reikÅ¡mės administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui ar administracinės nuobaudos skyrimui, kadangi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatos ATPK 202 straipsnio kontekste aktualios tik ta apimtimi, kuria apibrėžiamas laikotarpis, per kurį Lietuvos Respublikos pilietis turi praneÅ¡ti apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ .

Tuo tarpu Å¡iuo atveju svarbu tai, kad T. V. nuo 2011-04-27 turėjo galimybę naudotis abiejų valstybių visomis socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir kitomis valstybės suteikiamomis teisėmis, neiÅ¡sprendęs Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo klausimo. Dėl Å¡ios priežasties įstatymuose nustatytos pilietinės pareigos vykdymas – praneÅ¡imas apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ , yra itin svarbus. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme asmeniui numatyta pareiga praneÅ¡ti apie įgytÄ kitos valstybės pilietybę yra imperatyvi, tai yra nepriklauso nuo to, ar jam bus taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedÅ«ra.

Todėl T. V., net ir esant minėtoms aplinkybėms dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iÅ¡saugojimo galimybės, neabejotinai turėjo pareigÄ vykdyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio nuostatas, tačiau jų tinkamai neįvykdė, laiku nepranešęs apie įgytÄ kitos valstybės pilietybę, pažeidė ne tik minėtas įstatymo nuostatas, bet ir Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , todėl tokį T. V. elgesį vertinti kaip jo teisinę padėtį lengvinantį ir tuo pagrindu Å¡velninti jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ ar jos visai neskirti, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo.Skunde akcentuojamas vienos T.

V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas turėjo reikÅ¡mės teismui skiriant minimaliÄ ATPK 202 straipsnio sankcijoje numatytÄ baudÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo skirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ nei numatytoji įstatymo sankcijoje. Dėl kitų skundo argumentų (pažeidimo pobÅ«džio, kad apie įgytÄ užsienio valstybės pilietybę T. V. pranešė savanoriÅ¡kai, kad jis po kitos valstybės pilietybės priėmimo nesinaudojo Lietuvos Respublikos piliečio teisėmis) tinkamai pasisakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, todėl Å¡ie argumentai pakartotinai nenagrinėjami.

Apylinkės teismas, itin plačiai motyvuodamas administracinės nuobaudos skyrimÄ , teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o administracinės nuobaudos tikslai ir visuomenės interesas galėtų bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad T.

V. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jokio teisinio pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu Å¡velninti jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir T.

V. atstovo advokato P. G. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                 Daiva Jankauskienė