2017-03-22 Nr. AB-6508-3-61-3-03913-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-197-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03913-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Č. T., B. B., D. M., A. S., A. G., J. R., J. L.-K. ir trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Č. T., A. O., A. R., Č. B., K. M., I. S., J. N., T. R. (T. R.), D. M., D. B., R. K., A. B., D. M., J. L.-K., E. A., N. T., S. K., O. P., J. R., A. M., T. M., V. S., T. K., V. B., M. L., N. D., N. K., I. K., B. B., A. S., A. R., J. J., V. F., O. Č., O. R. ir A. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinei mokyklai ir Vilniaus Antakalnio progimnazijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Č. T., A. O., A. R., Č. B., K. M., I. S., J. N., T. R., D. M., D. B., R. K., A. B., D. M., J. L.-K., E. A., N. T., S. K., O. P., J. R., A. M., T. M., V. S., T. K., V. B., M. L., N. D., N. K., I. K., B. B., A. S., A. R., J. J., V. F., O. Č., O. R. ir A. G. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 1–15) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkymo ir buveinės pakeitimo“ (toliau – ir 2015 m. liepos 15 d. sprendimas) 1–6 punktus (toliau – ir ginčijami sprendimo punktai). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu (II t., b. l. 158–167) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

Pareiškėjai Č. T., B. B., D. M., A. S., A. G., J. R., J. L.-K. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 173–177) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjų skundą – panaikinti Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 1–6 punktus; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla apeliaciniu skundu (III t., b. l. 1–11) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 1–6 punktus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu (III t., b. l. 115–136) Č. T., B. B., D. M., A. S., A. G., J. R., J. L.-K. ir Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos apeliacinius skundus patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkymo ir buveinės pakeitimo“ 1–6 punktus panaikino.

Teismas konstatavo, kad Taryba 2015 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-115 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkymo ir buveinės pakeitimo“ nusprendė, jog struktūriškai bus pertvarkoma Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla, likviduojant mokyklos skyrių, esantį Minties g. 3, Vilniuje, ir Mokyklos veikla bus vykdoma Minties g. 3, Vilniuje, o Mokyklos turtas, esantis Antakalnio g. 33, Vilniuje, turi būti perduotas savivaldybei (skundžiamo Tarybos sprendimo 1–3 p.). Tai esminiai prašomo panaikinti 2015 m. liepos 15 d.

Tarybos sprendimo punktai iš principo apibrėžiantys ir bylos nagrinėjimo ribas. Kiti prašomo panaikinti 2015 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimo punktai (4–6) išvestiniai, nereikalaujantys atskiro pasisakymo, nes organiškai susiję su skundžiamo Tarybos sprendimo 1–3 punktais. 2015 m. liepos 15 d. sprendimas priimtas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 6 punktu (savarankiškoji savivaldybės funkcija – švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas – redakcija galiojusi nuo 2015 m. liepos 10 d.), Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktu (iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė (4 str. 1 d.).

Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos tarp kitų sprendimų priima ir sprendimą dėl biudžetinės įstaigos buveinės pakeitimo). Taip pat vadovautasi Švietimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi (mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, jeigu įstatymai, nustatantys konkrečias juridinių asmenų teisines formas, nenustato kitaip.

Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybinės mokyklos (išskyrus profesinio mokymo įstaigą) grupės ar tipo pakeitimas atliekamas gavus švietimo ir mokslo ministro rašytinį sutikimą), 5 dalimi (mokyklos vadovas apie savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo arba mokyklos grupės ar tipo pakeitimo privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Mokykla privalo vykdyti mokymo sutartyje numatytus mokyklos įsipareigojimus mokiniams), 6 dalimi (savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) mokyklą, pagalbos įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas), pagalbos įstaigos reorganizavimo procedūros pradedamos ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki jų pabaigos ir turi būti baigtos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (o jeigu mokslo metai prasideda ne rugsėjo 1 d., – iki mokslo metų pradžios). 2015 m. liepos 15 d. sprendimas priimtas taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.

Įvardytomis nuostatomis ir grįstas Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti, ar buvo pritaikytas tinkamas teisinis reguliavimas ginčo visuomeniniams santykiams, ir jei taip, ar nuosekliai jo laikytasi bei, ar priimtas sprendimas buvo pagrįstas. Nėra disputo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėjo teisę į Mokyklos struktūrinę pertvarką, todėl Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendime nurodytas teisinis reguliavimas iš principo pripažintinas tinkamu ir Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo teigti kitaip, tačiau vis dėlto neatkreipė dėmesį į keletą esminių teisinių momentų, suponuojančių kitokią išvadą nei padaryta pirmosios instancijos teismo.

Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad buvo įvykdyta struktūrinė Mokyklos pertvarka. Tai atspindėta ir 2015 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimo 1 punkte (keičiama ne tik Mokyklos buveinė, bet ir likviduojamas Mokyklos skyrius). Ši faktinė aplinkybė – pagrindas, suponuojantis teisinį reguliavimą bei daromas išvadas. Cituotame Švietimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje apibrėžta mokyklos struktūros pertvarkos sąvoka, į kurią patenka ir vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu.

O šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, Tarybos skundžiamu sprendimu likviduotas Mokyklos skyrius, esantis Minties g. 3, Vilniuje. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis (Švietimo įstatymo 44 str. 4 d.). Taryba priimdama 2015 m. liepos 15 d. aktą rėmėsi Taisyklėmis, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais šių Taisyklių punktais, o tai aiškiai nesuderinama su Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimais bei atima galimybę patikrinti, ar iš tikro, kaip nurodo pareiškėjai, buvo privalu laikytis Taisyklių 35.3, 35.4 punktų reikalavimų, kuriuose įtvirtinta pareiga, sprendžiant dėl mokyklų tinklo pertvarkymo ir mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros, konsultuotis su įvairiomis interesų grupėmis, tarp jų ir mokyklų bendruomenėmis.

Ir apskritai yra nežinoma, kokios Taisyklių nuostatos Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, kaip nurodė įstatymų leidėjas, buvo pagrindu atlikti struktūrinę pertvarką. Neapibrėžtumas neleidžia nei patvirtinti, nei paneigti 2015 m. liepos 15 d. sprendimo teisėtumo. Tikrinimo apimtis – abstrakcija, kas eliminuoja galimybę išnagrinėti bylą visapusiškai ir iš esmės bei priimti ne tik teisėtą, bet ir teisingą sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo išvadai apie šių Taisyklių paisymą. Be kita ko, Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi 2015 m. liepos 15 d. sprendimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos pertvarkymo procedūros (teisėjų kolegijos vertinimu, ir struktūrinės pertvarkymo procedūros) gali būti pradėtos vykdyti tik turint savivaldybės tarybos sutikimą pertvarkyti biudžetinę įstaigą.

Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą taip pat turi būti nurodyti biudžetinės įstaigos pertvarkymo tikslai, juridinio asmens, į kurį pertvarkoma biudžetinė įstaiga, teisinė forma, pavadinimas, buveinė, numatomi jo veiklos tikslai ir jo savininko ar dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendime nėra minimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimas pertvarkyti biudžetinę įstaigą – Mokyklą. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, visų pirma, toks atskiras sutikimas privaloma sąlyga sprendimui dėl mokyklos, kaip biudžetinės įstaigos, struktūros pertvarkymo.

Antra, tokio sutikimo buvimas logiška sąlyga, nes jame atskleidžiamas pertvarkos tikslas bei kiti reikalingi teisiniai dalykai. Tuo tarpu 2015 m. liepos 15 d. sprendime visiškai nieko nepasisakoma apie struktūrinės pertvarkos tikslą, o byloje esantis 2015 m. liepos 7 d. Aiškinamasis raštas nėra sudėtinė 2015 m. liepos 15 d. sprendimo (pastarajame dokumente nenurodoma, kad priimant sprendimą remiamasi ir 2015 m. liepos 7 d. surašytu Aiškinamuoju raštu) dalis, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo visiškai jokio pagrindo juo vadovautis.

Net ir tuo atveju, jei Aiškinamasis raštas būtų traktuojamas kaip sudėtinė skundžiamo sprendimo dalis, jis laikytinas nepakankamu 2015 m. liepos 15 d. sprendimui pagrįsti, kadangi jame naudojami abstraktūs teiginiai, neparemti faktiniais duomenimis. Pavyzdžiui, jei Minties g. projektinis pajėgumas pritaikytas 458 mokiniams, kyla klausimas, koks projektinis pajėgumas Antakalnio g. (kokie duomenys tai įrodo) ir, kodėl reikia pagrindinę Mokyklos dalį kelti į skyrių, jei jame mokosi mažiau mokinių, negu pagrindinėje Mokyklos pastato dalyje.

Jei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą laikyti implicitiškai išreikštu 2015 m. liepos 15 d. sprendime, vis tiek lieka neaišku, koks konkrečiai buvo struktūrinės pertvarkos tikslas. Kylantys neaiškumas, tam tikros abejonės tarnauja asmens besikreipusio teisminės gynybos naudai. Taigi išdėstytos aplinkybės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, lemia išvadą, kad Tarybai priimant 2015 m. liepos 15 d. sprendimą nebuvo nuosekliai laikytasi teisinio reguliavimo, sprendžiant Mokyklos pertvarkos klausimą, be to, priimtas sprendimas nesuderinamas su VAĮ 8 straipsnio reikalavimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Dėl išdėstytų priežasčių apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Jis yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

II. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 24 d. elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo (III t., b. l. 147–152), o būtent prašo: išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-197-556/2017 vykdymą, atsižvelgiant į Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklos atžvilgiu priimtus vėlesnius sprendimus ir teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu panaikino Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 1–6 punktus, kuriais buvo nuspręsta pertvarkyti mokyklą. Teismas sprendė, kad ginčijamas aktas nebuvo pakankamai motyvuotas. Atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pagal teismo išaiškinimus ir susiklosčiusią faktinę situaciją nėra pakankamai aiškus aptariamo teismo sprendimo vykdymas, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalimi, prašo sprendimo išaiškinimo.

Pažymi, kad teismo panaikintas Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 1-115 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“ buvo įgyvendintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1-599 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos pavadinimo pakeitimo ir biudžetinės įstaigos Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokyklos nuostatų tvirtinimo“, kuriuo buvo pakeistas mokyklos pavadinimas ir patvirtinti mokyklos nuostatai.

Vadovaujantis Švietimo įstatymo 43 straipsnio 3 dalimi, mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą, mokyklos steigimo sandorį. Minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 1-599 nebuvo ginčytas teisme ir šiuo metu yra galiojantis ir nepanaikintas, o Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokyklos nuostatai, kuriuose nurodyta mokyklos buveinė ir nauja mokyklos struktūra, yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Pertvarkytos struktūros Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokykla jau yra perkelta į naujas patalpas Minties g. 3, Vilniuje, ir, atsakovo vertinimu, teisėtai veikia Tarybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1-599 pagrindu, o Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos buvusiose patalpose Antakalnio g. 33, Vilniuje, jau yra įsikūrusi kita mokykla – Vilniaus Antakalnio progimnazija.

Taip pat, vadovaujantis Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. vidurinių mokyklų turi nebelikti. Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokyklai persikėlus į Minties g. 3, Vilniuje, patalpas, Švietimo ir mokslo ministras 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1121 akreditavo Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą. Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK-171 patvirtinto Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašu, akredituojant vidurinio ugdymo programą, be kitų kriterijų buvo vertinta ir mokyklos aplinka, įskaitant pastatą Minties g. 3, Vilniuje.

Tai reiškia, kad Švietimo ir mokslo ministerija suteikė mokyklai akreditaciją vykdyti vidurinį ugdymą būtent naujose patalpose Minties g. 3, Vilniuje. Taip pat pabrėžia, jog Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklos (struktūros) pertvarka į gimnaziją, įgyvendinančią specializuoto ugdymo krypties pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas kartu su inžineriniu ugdymu esant teigiamoms vidurinio ugdymo programos akreditacijos išvadoms, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 36 punktas, jau yra numatyta Tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-369 3 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2016-2020 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plane, kurio projektas buvo suderintas su mokyklų bendruomenėmis.

Be to, Taryba, vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punktu, 2016 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 1-597 „Dėl savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams klasių komplektų skaičiaus ir mokinių skaičiaus vidurkio klasėse patikslinimo pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas 2016–2017 mokslo metams“, kuriuo nustatė savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams, įskaitant Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklą, klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas 2016–2017 mokslo metams, kuris mokslo metų eigoje negalėtų būti tikslinamas.

Savivaldybės vertinimu, kadangi buvo priimti nauji ir neginčijami sprendimai dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklos pertvarkymo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“ panaikinimas savaime nepanaikina vėlesnių mokyklos atžvilgiu priimtų sprendimų dėl šios pertvarkymo ir negrąžina mokyklos į buvusią padėtį. Taigi keltinas klausimas, kaip Tarybai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. ar savivaldybė turėtų kartoti visą mokyklos struktūros pertvarkymo procedūrą, kad mokykla būtų pertvarkyta atgal į buvusią padėtį, tada vidurinė mokykla į gimnaziją (nes, kaip minėta, pertvarkyta mokykla jau veikia, pertvarkymas registruotas Juridinių asmenų registre), kada ši procedūra turėtų būti atliekama, kai, remiantis minėtu Švietimo įstatymo pakeitimu, vidurinės mokyklos tipo nebelieka nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., o, remiantis Švietimo įstatymu, mokyklos reorganizavimo procedūros turi būti baigtos būtent iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (o jeigu mokslo metai prasideda ne rugsėjo 1 d., - iki mokslo metų pradžios) (Švietimo įstatymo 44 str. 6 d.).

Nors šiuo atveju vyktų ne mokyklos reorganizavimas, bet struktūrinė pertvarka, tačiau pastaroji Švietimo įstatymo nuostata pagrindžia išvadą, kad mokyklų struktūriniai pokyčiai turėtų būti vykdomi ir baigti iki prasidedant naujiems mokslo metams, o ne jų viduryje. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi įstatyminę pareigą užtikrinti vaikų švietimą (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 5 p., 8 p.), o teismo sprendimo vykdymas viduryje mokslo metų šią įstatyminę atsakovo pareigą galbūt paneigtų – ugdymo procesas būtų pertraukiamas.

Taigi iš esmės teismo sprendimo vykdymas gali reikšti neteisėtus savivaldybės veiksmus, prieštaraujančius ne tik pačios priimtiems sprendimams dėl mokyklų tinklo bendrojo plano (keltinas klausimas, ar jis neturėtų būti keičiamas, nebenumatant, kad mokykla pertvarkoma į gimnaziją), bet ir priimant sprendimus dėl pritarimo pertvarkymui, dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos nuostatų, klasių skaičiaus nustatymo. Taip pat būtų grubiai pažeistos Švietimo įstatymo nuostatos dėl vidurinės mokyklos tipo egzistavimo tik iki 2017 m. rugsėjo 1 d. bei mokyklos pertvarkymo procedūrų, jų atlikimo dar iki mokslo metų.

Tokiu būdu galbūt būtų pažeidžiamos ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, joje įtvirtinti mokyklų pertvarkų principai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pertvarkius Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokyklą, po to vėl turėtų būti atliekamos tapačios procedūros pertvarkant ją atgal į tokios struktūros mokyklą, kuri atitiktų Švietimo įstatymo nuostatas. Atsakovo manymu, teismo sprendimo vykdymas pažodžiui sukeltų ne tik teisines problemas, bet ir suteiktų nepagrįstą biurokratinę naštą savivaldybei, nes sprendimai būtų priimami formaliai, neturint realių tikslų ir ketinimų jų įgyvendinti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, jeigu vykdant teismo sprendimą mokykla būtų grąžinta į ankstesnes patalpas, suteikta akreditacija galbūt būtų naikinama ir mokykla turėtų būti pertvarkoma į kito tipo nei gimnazija mokyklą. Be to, Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos grąžinimas į buvusias patalpas bei skyriaus įsteigimas vykdant teismo sprendimą mokyklos bendruomenėms galbūt būtų nenaudingas – Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokykla galbūt netektų vidurinio ugdymo akreditacijos, mokykla atsidurtų neaiškioje teisinėje situacijoje dėl kitų priimtų sprendimų galiojimo, taip pat tai paliestų ir kitos mokyklos – Vilniaus Antakalnio progimnazijos, kuri įsikėlė į buvusias Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklos patalpas, interesus, ir kartu pareikalautų papildomų procedūrinių veiksmų atlikimo, tarp jų, turėtų būti papildomai konsultuojamasi su mokyklos bendruomenėmis.

Taip pat šioje byloje pareiškėjais buvo ne mokyklos bendruomenė, o tik atskiri mokyklos mokinių tėvai, todėl, atsakovo įsitikinimu, sprendimo dėl dalies mokyklos mokinių perkėlimo į buvusias patalpas priėmimas ir skyriaus įsteigimas galėtų sukelti naujus ginčus su kitais šių mokyklų mokiniais, jų tėvais bei kitais suinteresuotais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad teismui panaikinus atitinkamus Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 punktus, vėlesni mokyklos atžvilgiu priimti sprendimai atsiduria neaiškioje teisinėje situacijoje.

Aptariamame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Biudžetinių įstaigų įstatymą interpretavo taip, kaip jis tiesiogiai nenumato. Teismas, pasisakydamas, kad nagrinėjamu atveju mokyklos struktūrinei pertvarkai įvykdyti reikėjo atskiro Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimo dėl tokios pertvarkos, neatsižvelgė į tai, jog, remiantis Biudžetinių įstaigų įstatymu, toks sutikimas yra reikalingas tik tada, kai pertvarkoma įstaigos teisinė forma, pavyzdžiui, iš biudžetinės įstaigos į savivaldybės įmonę.

Tai tiesiogiai įtvirtina Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis. Tuo metu nagrinėjamu atveju mokyklos teisinė forma nepakito – mokykla išliko biudžetinė įstaiga. Tai, kad nagrinėjamu atveju buvo likviduotas mokyklos skyrius, mokyklos teisinės formos nepakeitė. Pažymėtina, kad šiuo atveju taikytinos specialios Švietimo įstatymo normos (pvz., Švietimo įstatymo 44 str. 4 d.), todėl ne tik filialų steigimas, tačiau ir klasių skaičiaus pakeitimai, naujos kalbos mokykloje įvedimas, vyksta vadovaujantis Švietimo įstatymo nuostatomis, netaikomomis jokioms kitoms biudžetinėms įstaigoms.

Aptariamame sprendime teismas taip pat vertino, kad aiškinamasis raštas nėra ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis.

LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog individualiu administraciniu aktu laikytini ne tik ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas, bet ir atitinkamo tarybos sprendimo aiškinamasis raštas bei tarybos posėdžio protokolo išrašas, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012). Šiuo atveju teismas pateikė priešingą vertinimą. Taigi teismas, iš esmės formaliu pagrindu panaikindamas Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 1–6 punktus ir neatsižvelgdamas į vėliau Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklos atžvilgiu priimtus sprendimus bei sprendime nieko nepasisakydamas apie tokio sprendimo vykdymą, priėmė papildomo išaiškinimo reikalingą sprendimą.

Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, tačiau ir teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-807/2014; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Tikrinamu atveju atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai kilo abejonės dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo vykdymo aiškumo, atsižvelgiant į Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklos atžvilgiu priimtus vėlesnius sprendimus ir teisės aktų reikalavimus. Atsakovo teigimu, teismui panaikinus atitinkamus Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 punktus, vėlesni mokyklos atžvilgiu priimti sprendimai atsiduria neaiškioje teisinėje situacijoje.

Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu Č. T., B. B., D. M., A. S., A. G., J. R., J. L.-K. ir Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos apeliacinius skundus patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkymo ir buveinės pakeitimo“ 1–6 punktus panaikino. LVAT sprendimas, jo vykdymo požiūriu, yra aiškus ir nedviprasmiškas.

Iš atsakovo Tarybos prašymo išaiškinti teismo sprendimą turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas klausimas yra nukreiptas ne į paties teismo sprendimo neaiškumą, o į po sprendimo susiklosčiusios situacijos teisinį aiškinimą, tačiau toks aiškinimas teismo yra atliekamas tik kai sprendžiamas individualus ginčas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ įtvirtintą normą, reglamentuojančią sprendimo išaiškinimą. ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nelemia teismo pareigos faktinės situacijos teisiniam vertinimui po įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pažymėtina, kad teismai vykdo teisingumą konkrečiose bylose ir neturi teisinio pagrindo teisiniams patarimams administracinės bylos proceso dalyviams.

Iš atsakovo Tarybos prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą taip pat matyti, jog atsakovas, pateikdamas tokius argumentus, kaip: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Biudžetinių įstaigų įstatymą interpretavo taip, kaip jis tiesiogiai nenumato; aptariamame sprendime teismas taip pat vertino, kad aiškinamasis raštas nėra ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis, prašo iš esmės papildomai pasisakyti dėl ginčo esmės. Tačiau tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis padėti administracinės bylos šalims (pareiškėjui ir atsakovui) tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu, dalykas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra aiškus ir suprantamas. Prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą neatitinka ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, dėl ko negali būti patenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė