Legislator Case Law & Legislation
23a2f7f6-d01e-45ef-8f2e-a1a1b84df52f AI generated

23a2f7f6-d01e-45ef-8f2e-a1a1b84df52f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 23a2f7f6-d01e-45ef-8f2e-a1a1b84df52f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. I-8395-535/2016             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02952-2016-0             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Legislator headnote

AI generated

23a2f7f6-d01e-45ef-8f2e-a1a1b84df52f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. I-8395-535/2016             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02952-2016-0             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2016-04-09 ir 2016-07-15 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas.

Kamerose, kurių plotas apie 7,3 m2 buvo laikomi nuo 1 iki 4 asmenų. Kameros plotas sumažėja dėl jose esančių baldų. Prie lango nėra tiesioginio priėjimo, kadangi prie pat jo stovi lova. Prie lango iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės sumontuotos grotos, tarp kurių yra Å¡iukÅ¡lių, tačiau jų neįmanoma iÅ¡valyti. Dėl Å¡ių priežasčių į kamerÄ nepatenka Å¡viesa, negalimas vėdinimas. Kameroje nuolat dega Å¡viesa, dėl to jautėsi irzlus, kilo agresija, pablogėjo regėjimas.

Tualetas įrengtas taip, kad juo naudojantis asmuo yra matomas, taip neužtikrinamas jo privatumas. Spintelės, kuriose laikomas maistas ir higienos reikmenys kabo virš radiatoriaus, šalia tualeto. Dėl to maistas džiūva ir genda. Spintelė yra per maža 4 asmenų daiktams susidėti. Kameroje stovintis stalas skirtas tik 2 asmenims, todėl kiti valgo sėdėdami ant lovos. Kameroje nėra rūbų spintos, todėl asmeninius daiktus buvo priverstas laikyti krepšiuose arba po lova. Radijo taškas ir kabelinės televizijos kabelis yra 3 metrų aukštyje, todėl pasitildyti ar pasijungti kabelį yra neįmanoma.

Kameros Å¡varai palaikyti yra duodama Å¡luota be koto, dėl to negalima iÅ¡sivalyti grindų po lovomis. Kamerų bÅ«klė avarinė. Kalinimo metu nebuvo iÅ¡duodamas skysis indams plauti, tualetinis popierius nekokybiÅ¡kas, iÅ¡duodamas vienÄ kartÄ per mėnesį vienas rulonas. Jo užtenka tik kelioms dienoms. Skutimosi peiliukas iÅ¡duodamas vienas vienam mėnesiui, dantų pastos - tik 50 mlg. vienam mėnesiui. Kameros nėra dezinfekuojamos, nors administracija teigia prieÅ¡ingai. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

Kameroje yra praustuvė, kurios dydis apie 50x30 cm, tačiau karÅ¡to vandens nėra. Tualete nėra vėdinimo, vanduo prastai nusileidžia arba nenusileidžia. DuÅ¡u galima naudotis tik kartÄ per savaitę, duÅ¡o patalpose yra nuo 1 iki 2 praustuvų, vienu metu jais naudojasi nuo 1 iki 4 asmenų. Kamerų sienos, lubos ir grindys yra blogos bÅ«klės, kamerose visada drėgna, todėl nedžiÅ«na rÅ«bai. IÅ¡duodamos patalynės kokybė prasta, dėl to jam atsirasdavo alergija. Čiūžiniai, paklodės ir pan. iÅ¡duodami nedezinfekuoti.

Kamerose yra parazitų. Draudžiama turėti pledus. Kamerose elektra yra ribojama, todėl iki 6.00 val. ryto negalėdavo atsigerti arbatos. Maisto energetinė vertė 1 300 – 1 500 kcal, kas yra per mažai jo sudėjimo žmogui, be to kasdien sportuoja. Tačiau artimiesiems draudžiama perduoti jam maistÄ . Pastato konstrukcijose yra asbesto, kas sukėlė ir kelia rimtÄ pavojų jo sveikatai. Dėl ankÅ¡tų kalinimo sÄ lygų neturi galimybės judėti, todėl atrofuojasi raumenys. Minėtos kalinimo sÄ lygos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatas.

Teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 10 000 Eur. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 9-19) paaiÅ¡kina, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015-04-15 iki 2016-06-20. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®)      10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl pilnai suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidė.Ä®staigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas.

Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Elektra į gyvenamųjų kamerų kiÅ¡tukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiÅ¡kina, kad pagal SVÄ® 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, 3.1. punktu, LukiÅ¡kių TI-K gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, kamerų neatitikimo Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams ir kitoms kalinimo sÄ lygoms.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio  2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu     Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m2 vienam asmeniui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 9-10), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpyje nuo 2016-04-11 iki 2016-07-17.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 90 dienų buvo kalinamas skirtingo ploto kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 m2 plotas. Taip pat pareiÅ¡kėjas į bylÄ teiktuose praÅ¡ymuose ir teismo posėdžio metu teigė, kad nesutinka su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis laikotarpiu nuo 2016-04-11 iki 2016-07-17 apie kamerose kalinamų asmenų skaičių.

Teigia, kad minėtais laikotarpiais kamerose buvo ne vienas, kaip nurodyta LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktuose duomenyse, bet du asmenys.LukiÅ¡kių TI-K pateikti iÅ¡raÅ¡ai apie kameras (b. l. 89-90, 92, 95-96, 98-99, 102, 104-105, 107) patvirtina, kad 2016-04-25 kameroje Nr. 110 ir 2016-04-26 kameroje Nr. 280 kalėjo nuteistasis A. M., 2016-05-19 kameroje Nr. 114 kalėjo nuteistasis M. L., 2016-06-02 kameroje Nr. 327 kalėjo nuteistasis V. P., 2016-06-03 – 2016-06-05 kameroje Nr. 327 kalėjo nuteistasis V. P. (pažymėtina, kad atsakovės pateiktuose duomenyse apie pareiÅ¡kėjo kalinimÄ , nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo laikotarpiu kalėjo dar su vienu asmeniu), 2016-06-09 kameroje Nr. 105 kalėjo nuteistasis S. B., 2016-06-10 kameroje Nr. 137 kalėjo nuteistasis I.

T., 2016-06-11 -2016-11-12 kameroje Nr. 137 kalėjo nuteistasis I. T. (pažymėtina, kad atsakovės pateiktuose duomenyse apie pareiÅ¡kėjo kalinimÄ , nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo laikotarpiu kalėjo dar su vienu asmeniu).Teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys apie kamerose Nr. 110, 280, 114, 327, 105, 137 kalėjusių asmenų skaičių yra prieÅ¡taringi, nepaneigiantys pareiÅ¡kėjo teiginių apie didesnį kalėjusių asmenų skaičių, todėl teismas, vertindamas kamerų plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, vadovaujasi pareiÅ¡kėjo nurodytais laikotarpiais, ir daro iÅ¡vadÄ , kad kamerose Nr. 110, 280, 114, 327, 105, 137 kartu su pareiÅ¡kėju kalėjo dar vienas asmuo, t. y. 2016-04-25 ir 2016-04-26 – A.

M., 2016-05-19 – M. L., 2016-06-02 – V. P., 2016-06-09 – S. B., 2016-06-10 – I. T., tačiau minėtais laikotarpiais kalint net ir dviem asmenims minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo užtikrintas.Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareikėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su per mažu kamerų plotu, nėra nustatytas.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose netinkamas vėdinimas, apÅ¡vietimas, antisanitarinės sÄ lygos, drėgna.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo tamsu, natÅ«ralus dienos apÅ¡vietimas buvo menkas, kad langai buvo neÅ¡varÅ«s, neskaidrÅ«s ir apsinešę, kad kamerose buvo drėgna, kad kamerose esanti ventiliacija nevėdino.Byloje nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko operatyvųjį patikrinimÄ kameroje Nr. 359 (b. l. 22-23), kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ir nustatė, kad oro temperatÅ«ra kameroje – 18,7o C, kas atitiko HN 134:2015 16 p. reikalavimus, kur nurodyta, kad oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 18o C ir ne aukÅ¡tesnė, kaip 28o C.

Patikrinimo metu išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje buvo 207,9 lx, kas atitiko HN 134:2015 14 p. reikalavimus, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimams, nėra nustatytas.Duomenų apie kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nustatytus pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti.Pažymėtina, kad dalis byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytų duomenų nėra susiję su nagrinėjamu ginču, kadangi visuomenės sveikatos saugos kontrolė Lukiškių TI-K buvo atlikta laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, todėl teismas šių patikrinimo aktų duomenimis šioje byloje nesiremia.

Kaip atsiliepime nurodė Lukiškių TI-K, ji yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . PareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas sienele. LukiÅ¡kių TI-K taip pat nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka Taisyklių reikalavimus.

Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Å iuo atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ , kitų reikalavimų laikymÄ si (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik    1,5 metro sienele.

Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 straipsnis).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Kaip atsiliepime pažymėjo atsakovės atstovas, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti.

Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Teismas, vertindamas atsakovės atstovo pateiktus argumentus, atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl mažo stalo, spintelių trÅ«kumo ir rÅ«bų spintos nebuvimo.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡iltu vandeniu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartÄ per savaitę ir     15 min. laikas jam yra per trumpas, taip pat, kad kamerose buvo tiekiamas tik Å¡altas vanduo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos ir į ilgalaikių pasimatymų patalpas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje nustatyta, kad duÅ¡u laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. Taigi, Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjo teisė pasinaudoti duÅ¡u ir praustuve buvo užtikrinta tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų.SVÄ® 29 str. nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, atmestinas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo iÅ¡duota blogos bÅ«klės patalynė, minkÅ¡tas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės nedezinfekuoti.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginius dėl aprÅ«pinimo netinkama naudoti patalyne, paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 21-31) iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡ios rūšies pažeidimai nėra konstatuoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir LukiÅ¡kių TI-K veiksmų neteisėtumÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nepakanka iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus, skutimosi peiliukų ir dantų pastos . Pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams 1 mėnesiui iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.), priemonės indams plauti į kameras iÅ¡duodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad Å¡iuos reikalavimus LukiÅ¡kių TI-K vykdė, todėl jo argumentai dėl didesnio tualetinio popieriaus, dantų pastos, skutimosi peiliukų kiekio iÅ¡davimo negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais. Å iuo atveju papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas LukiÅ¡kių TI-K pareigų vykdymas. PareiÅ¡kėjo teiginį, kad indų plovimo skystis nebuvo iÅ¡duodamas, teismas vertina kritiÅ¡kai, kadangi, kaip minėta, priemonė indams plauti iÅ¡duodama pagal jos vartojimo instrukcijoje nurodytÄ normÄ .

Taigi, sunaudojus priemonę indams plauti anksčiau, nei nustato normos, ji nėra iÅ¡duodama kol nesibaigs instrukcijoje nustatyta naudojimo norma. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija draudė turėti pledÄ , tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi dėl įvardytos priežasties, todėl vien abstraktaus pareiÅ¡kėjo teiginio, nepagrindžiant ir neįrodant, nepakanka, o hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti.Asmenų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK)173 straipsnio 4 dalis bei SVĮ               44 straipsnio 5 dalis.

BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Pagal SVÄ® 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprÅ«pinami nemokamai.Higienos normos HN 76:2010 9 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus [4.21].

Higienos normos HN 76:2010 9 punkte esanti nuoroda [4.21] nukreipia į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymÄ Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Å ios Taisyklės nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.Maitinimo organizavimo taisyklės nustato, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas).

Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (7 punktas). Kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas Å¡ilumÄ palaikančiuose įrenginiuose.

Dalijant maistÄ suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo bÅ«ti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas Å¡ios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigÅ«nas ir prižiÅ«rėtojai (24 punktas). Fiziologines mitybos normas atskiroms kalinamų asmenų grupėms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (pavyzdžiui, nedirbantiems vyrams yra nustatyta 2 298 kcal per parÄ norma).

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nei karto nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytÄ jo energetinę vertę. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu bÅ«tų atlikti su tuo susiję tikrinimai, todėl padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui buvo teikiamas maitinimas, kuris neatitiko minėtu nutarimu nustatytos energetinė vertės nėra pakankamo pagrindo.

Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K pateiktu paaiÅ¡kinimu, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras, taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, todėl atmeta pareiÅ¡kėjo teiginį, kad Å¡luotos buvo iÅ¡duodamos be kotų.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad elektros energijos įrenginiai sumontuoti ir naudojami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis pagal kurias įrengtas radijo taÅ¡kas ir kabelinės televizijos laidas bei elektra į gyvenamųjų kamerų kiÅ¡tukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos gyvenimo sÄ lygos neatitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Å¡ių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Kaip atsiliepime pažymėjo atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, LukiÅ¡kių TI-K gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Byloje nėra pateikti įrodymai paneigiantys atsakovo teiginius, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nesiėmė veiksmų sveikai aplinkai užtikrinti ar bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvusios sÄ lygos (neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas) kenkė regėjimui.

Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašo (b. l. 32-43) įrašais, darytina išvada, kad asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl regėjimo sutrikimų, akių ligų. Pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas jokių nusiskundimų sveikata neturėjo. Medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad pareiškėjui kalint jo sveikatos būklė buvo stebima, atlikti tyrimai, skirtas gydymas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2001 m. persirgo labai sunkia ir alinančia liga su liekamaisiais padariniais, sveikatÄ Å¾aloja rÅ«kydamas (b. l. 117, 119). Todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl sukeltų pasekmių sveikatai, teismas laiko neįrodytas, nepagrįstas ir jų nevertina, apibrėždamas padarytos žalos dydį. PareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktas LukiÅ¡kių TI-K 2016-10-14 atsakymas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (b. l. 127) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016-04-11 iki 2016-09-20 6 kartus kreipėsi į psichologinę tarnybÄ ir kiekvienu atveju buvo į jÄ iÅ¡kviestas.

Tačiau iÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad jokių įrašų dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos, kÄ akcentavo pareiÅ¡kėjas savo skunde, nėra užfiksuota.Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius V. T. kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo privatumÄ , naudojantis tualetu, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, Å¡io pažeidimo trukmę (90 parų), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 360 Eur.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,50 ir 1,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ . IÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 39 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ®   39–40 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LVAT 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012).

LVAT praktikoje, analizuojant ABTÄ® 39 ir 40 straipsnių nuostatas, buvo ne kartÄ pažymėta, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTÄ® 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (LVAT 2012-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje          Nr. AS-492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs praÅ¡omÄ priteisti 1,50 ir 1,98 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 1,50 ir 1,98 Eur už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo             3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,             132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo V.

T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui V. T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 360 Eur neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėja                                                                                                                                  JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič