23a2a4da-6dfe-4f18-8eab-9cefd55a4d85 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1431-1125/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22173-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, sekretoriaujant Vitai GruÅ¡ienei, Monikai Å ulcaitei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ atstovams direktoriui V. S., advokatui Pauliui Bružui, atsakovui A. P., atsakovo A. P. atstovei advokatei Daliai Bukelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltusa“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ Nr. DGKS-4278 darbo byloje Nr. APS-131-13609/2020 pagal ieÅ¡kovo A. P. praÅ¡ymÄ atsakovei UAB „Baltusa“ dėl darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡ieÅ¡kojimo.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas A. P. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 25 d. dirbo UAB „Baltusa“ vairuotojo pareigose. Viso darbo laikotarpiu, vadovaujantis darbo sutartimi, jam buvo priskaičiuota 8 250 Eur dienpinigių ir 5 489,75 Eur darbo užmokesčio. Be Å¡ių sumų, A. P. komandiruotės metu, UAB „Baltusa“ 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 20 d. į banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Å iaulių banke ir priklausančiÄ V.

S. iÅ¡ viso pervedė 460 Eur. Å i banko kortelė buvo priskirta automobiliui VOLVO FH16, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja nurodytomis komandiruočių dienomis naudojosi atsakovas. Jis atitinkamomis dienomis pinigus iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos pasiėmė grynais pinigais ir panaudojo savoms reikmėms, todėl Å¡i suma buvo užskaityta kaip sumokėtas jam darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Be to, atsakovui 2019 m. spalio 23 d. UAB „Baltusa“ direktorius V. S. asmeniÅ¡kai iÅ¡mokėjo 572 Eur sumÄ , kuri taip pat buvo užskaityta kaip iÅ¡mokėtajam su darbo santykiais susijusi iÅ¡moka, nors buvo netinkamai įforminta, kaip suteikta fizinio asmens V.

S. paskola. Teigia, kad UAB „Baltusa“ yra pilnai atsiskaičiusi su A. P., nes jam buvo sumokėta iš viso 13 932 Eur, todėl Darbo ginčų komisijos priteista 839,75 Eur nepriemokos suma yra paskaičiuota nepagrįstai.

3. Taip pat nurodo, kad atsakovas buvo įdarbintas 8 val. darbui per dienÄ , 5 dienoms per savaitę. Todėl darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir apmokamas atsakovui bÅ«tent darbo sutarties pagrindu, o ne pagal faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Atsižvelgiant į tai, Darbo ginčų komisija nepagrįstai priteisė 1 246,48 Eur darbo užmokesčio nepriemokÄ .

4. Atsiliepimu atsakovas A. P. praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies - priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 439,75 Eur (atskaičius mokesčius) neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas bei dienpinigius, likusioje dalyje Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ Nr. DGKS-4278 palikti nepakeistÄ , bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Nurodo, kad piniginės lėšos į kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo pervestos kaip avansas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡klotinės, jis iÅ¡grynino 400 Eur, o ne 460 Eur, kaip teigiama ieÅ¡kinyje.

6. PaaiÅ¡kina, kad jam bÅ«nant komandiruotėje PrancÅ«zijoje įvyko kuro vagystė iÅ¡ jo vairuojamo automobilio, kuriÄ pastebėjęs jis iÅ¡kart kreipėsi į policijÄ . Dalis žalos už pavogtÄ kurÄ buvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ atsakovo su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡kart po komandiruotės, o kita žalos dalis - 572 Eur įforminta paskolos raÅ¡teliu ir iÅ¡skaičiuota iÅ¡ su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų už kitÄ komandiruotę. Taigi, atsakovas pagal šį paskolos raÅ¡telį nei ieÅ¡kovei, nei jos direktoriui nėra skolingas. Be to, prasidėjus COVID-19 pandemijai atsakovas neturėjo galimybės atvykti į įmonę ir pasiimti paskolos raÅ¡telio, vėliau apie jį pamirÅ¡o, todėl raÅ¡telis liko pas ieÅ¡kovę.

7. Teigia, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti atsakovui 722 Eur darbo užmokestį, o darbo sutarties pakeitimu nuo 2020 m. sausio 1 d. – 1 010 Eur darbo užmokestį; darbo laikas - 40 val. per savaitę. Pažymi, kad atsakovui nuolat buvo žymimas 8 val. darbas per dienÄ , 5 dienas per savaitę, darbas naktį nepažymėtas. Taigi, atsakovo darbo ir poilsio laikÄ ieÅ¡kovė apskaitė netinkamai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo naudai priteistina 1 246,48 Eur dydžio darbo užmokesčio nepriemoka.

8. Be to, tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susitarimo dėl kitokios, nei numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalis, atsiskaitymo tvarkos, t. y. vėlesnio atsiskaitymo, todėl ieškovė įpareigotina išmokėti atsakovui 342,09 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų.

9. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Baltusa“ atstovai direktorius V. S. ir advokatas Paulius Bružas palaikė ieškinį ir prašė tenkinti visiškai.

10. Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. ir atsakovo A. P. atstovė advokatė Dalia Bukelienė prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, sumažinant darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių nepriemokÄ 400 Eur suma, likusioje dalyje palikti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl dalies reikalavimų civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

11. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė UAB „Baltusa“ praÅ¡o panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ Nr. DGKS-4278 darbo byloje Nr. APS-131-13609/2020.

12. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimÄ teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo Å¡alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teisme, vadinama ieÅ¡kovu, o kita Å¡alis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (4 dalis).

13. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

14. Kadangi teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, teisme negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir atitinkamai negali bÅ«ti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ . Tokiais atvejais teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).

15. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ Nr. DGKS-4278 darbo byloje Nr. APS-131-13609/2020, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021). Dėl darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju dydžio.

16. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas.

Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytÄ praktikÄ ). 18. 2020 m. liepos 7 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu iÅ¡ darbdavio UAB „Baltusa“ darbuotojo A. P. naudai nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 839,75 Eur (atskaičius mokesčius) sumÄ neiÅ¡mokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei dienpinigių, 551,56 Eur (neatskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemokos už 2019 m. gegužės – 2019 m. gruodžio mėnesius bei 694,92 Eur (neatskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemokos už 2020 m. vasario – 2020 m. gegužės mėnesius ir dėl Å¡ių sumų, t. y. darbdavio atsiskaitymo ar neatsikaitymo su darbuotoju, byloje yra kilęs ginčas.

19. Darbdavys gindamas savo subjektinę teisę pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės praÅ¡o pripažinti, jog su darbuotoju A. P. yra atsiskaityta ir minėtos sumos atsakovui yra sumokėtos. Atsakovas pripažino, kad 400 sumÄ gavo kaip avansÄ , todėl Å¡ia suma turi bÅ«ti mažinama priteistina suma.

20. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

21. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. P. 2019 m. balandžio 4 d. darbo sutarties pagrindu dirbo pas ieÅ¡kove UAB „Baltusa“ – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (darbo sutarties 1.1. ir 1.2. punktai), darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis – 722 Eur, o darbo sutarties pakeitimu nuo 2020 m. sausio 21 d. – 1 010 Eur. 2020 m. birželio 25 d. atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ - neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamos priežasties).

22. IÅ¡ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų (atlyginimo žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, banko sÄ skaitos iÅ¡rašų) matyti, kad už 2019 m. gegužės mėn. atsakovui buvo priskaičiuota 492,27 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 332,09 Eur); už 2019 m. birželio mėn. – 722 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 487,21 Eur); už 2019 m. liepos mėn. – 156,95 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 105,91 Eur); už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 343,81 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 232,01 Eur); už 2019 m. rugsėjo mėn. – 722 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 487,21 Eur); už 2019 m. spalio – 408,09 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 275,38 Eur); už 2019 m. lapkričio mėn. – 722 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 487,21 Eur); 2019 m. gruodžio mėn. – 570 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 384,64 Eur); 2020 m. sausio mėn. atsakovas nedirbo (vadovaujantis atsakovo pasiraÅ¡ytu 2019 m. gruodžio 31 praÅ¡ymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos), todėl darbo užmokestis nebuvo priskaičiuotas; už 2020 m. vasario mėn. – 1 010 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 681,55 Eur); už 2020 m. kovo mėn. – 1 010 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 611,05 Eur); už 2020 m. balandžio mėn. – 1 010 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 611,05 Eur); už 2020 m. gegužės mėn. – 303 Eur darbo užmokesčio (iÅ¡mokėtina suma – 183,32 Eur); už 2020 m. birželio mėn. – 1 010 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (iÅ¡mokėtina suma – 611,12 Eur); visas atsakovui iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis sudaro 5 489,75 Eur.

23. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis, darbuotojo komandiruotės metu paliekamas jo darbo užmokestis bei mokami dienpinigiai. Dienpinigių mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 nutarimu Nr. 523 patvirtintas „Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡as“. Å io apraÅ¡o 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Å alių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo sulygta dėl mažesnių, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatyti, dienpinigių mokėjimo, tačiau 2019 m. balandžio 4 d. atsakovas pasirašė atskirÄ sutikimÄ , kuriame sutiko, kad darbdavys mokės 50 proc. dydžio dienpinigius.

24. Byloje pateikti ieÅ¡kovės direktoriaus įsakymai, kuriais atsakovas 2019 – 2020 metais buvo siunčiamas į komandiruotes tikslu nugabenti krovinį į paskirtÄ vietÄ :

1) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 21 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 649 Eur);

2) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 30 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 947,50 Eur);

3) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 6 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 189 Eur);

4) laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 13 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 394,50 Eur);

5) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 30 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 923,50 Eur);

6) laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 16 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 500 Eur);

7) laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 30 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 921 Eur);

8) laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 21 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 663 Eur);

9) laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 29 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 893 Eur);

10) laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 31 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 953,50 Eur);

11) laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 30 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 934,50 Eur);

12) laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. (buvimo užsienyje trukmė iÅ¡ viso 9 dienos, iÅ¡mokėta dienpinigių suma iÅ¡ viso 281,50 Eur); iÅ¡ viso atsakovas komandiruotėse praleido 266 dienas, už komandiruotėse bÅ«tÄ laikÄ priskaičiuota 8 250 Eur dienpinigių.

25. Apibendrinant, pagal pateiktus duomenis matyti, taip pat Å¡alys neginčija, jog atsakovui už visÄ jo darbo pas ieÅ¡kovę laikotarpį buvo apskaičiuota 13 739,75 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių (5 489,75 Eur + 8 250 Eur). IÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovės ir atsakovo pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų nustatyta, kad iÅ¡ viso atsakovui į jo banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 12 900 Eur, viso neiÅ¡mokėta suma 839, 75 Eur, dėl Å¡ios sumos byloje kilęs ginčas.

26. IeÅ¡kovės teigimu, be minėtų pinigų atsakovui 2019 m. birželio mėn. į banko kortelę AB Å iaulių banke, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ ieÅ¡kovės direktoriui, buvo pervesta 460 Eur, kuriuos atsakovas komandiruotės metu panaudojo savo reikmėms. Byloje pateiktas ieÅ¡kovės direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. 01-02 patvirtina, kad minėta kortelė buvo priskirta atsakovo vairuojamam vilkikui, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, atsakovas pripažino, kad 400 Eur jam buvo iÅ¡mokėti kaip avansas, todėl sutinka, jog priteistina suma bÅ«tų mažinama 400 Eur suma ir priteistina 439, 75 Eur neiÅ¡mokėta suma.

27. Be to, ieškovė nurodo, kad pagal 2019 m. spalio 23 d. skolos raštelį atsakovui buvo paskolinta 572 Eur suma, kuri taip pat buvo užskaityta kaip atsakovui mokėtina su darbo santykiais susijusi išmoka.

28. Pažymėtina, kad įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi, esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

29. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateikto 2019 m. spalio 23 d. skolos raÅ¡telio, nors ieÅ¡kovė įrodinėdama paskolinius santykius nepateikė skolos raÅ¡telio vertimo, tačiau iÅ¡ jo matyti, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus, kaip fizinio asmens, paskolino 572 Eur ir įsipareigojo juos grÄ Å¾inti iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.

30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl darbdavio galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, todėl aplinkybė, kad darbutojui buvo paskolinti pinigai ir tarp direktoriaus ir atsakovo susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, neeliminuoja darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju kaip to reikalauja darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Be to, pati ieškovė nurodo, kad minėta suma nebuvo tinkamai įforminta, todėl laikytina kaip fizinio asmens V. S. paskola.

31. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, pripažintina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina iÅ¡ 839, 75 Eur ginčijamos sumos likusi 439,75 Eur suma (suma nurodyta po mokesčių). Dėl perskaičiuoto darbo užmokesčio už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ .

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo“ 18 punktu, kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms netaikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių: registravimo įranga - tachografai; eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo (pamainų) grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai); identifikavimo kortelės, naudojamos darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, išduodamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka.

33. IÅ¡ pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad atsakovui nuolat buvo žymimas 8 val. darbas per dienÄ , 5 dienas per savaitę, darbas naktį atsakovui nepažymėtas. IÅ¡ pateiktų identifikavimo kortelės duomenų matyti, kad atsakovo faktiÅ¡kai dirbtas laikas neatitinka darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyto laiko.

34. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, 2019 m. gegužės mėn. atsakovas faktiškai dirbo 132 val. 24 min. (132,40 val.), tačiau darbo užmokestis buvo sumokėtas už 120 val.; 2019 m. birželio mėn. - 232 val. 41 min. (232,68 val.), tačiau sumokėta už 152 val.; 2019 m. liepos mėn. - 62 val. 52 min. (62,87 val.), sumokėta už 40 val.; 2019 m. rugpjūčio mėn. - 50 val. 01 min. (50,17 val.), sumokėta už 80 val.; 2019 m. rugsėjo mėn. - 216 val. 38 min. (216,63 val.), sumokėta už 168 val.; 2019 m. spalio mėn. - 67 val. 49 min. (67,82 val.), sumokėta už 104 val.; 2019 m. lapkričio mėn. - 200 val. 35 min. (200,58 val.), sumokėta už 160 val.; 2019 m. gruodžio mėn. - 108 val. 14 min. (108,23 val.), sumokėta už 120 val.; 2020 m. vasario mėn. - 185 val. 28 min. (185,47 val.), sumokėta už 160 val.; 2020 m. mėn. kovo mėn. - 197 val. 50 min. (197,83 val.), sumokėta už 168 val.; 2020 m. balandžio mėn. - 204 val. 48 min. (204,80 val.), sumokėta už 168 val.; 2020 m. gegužės mėn. - 71 val. 43 min. (71,72 val.), sumokėta už 48 val.

35. Apibendrinant, 2019 m. gegužės - gruodžio mėn. atsakovas faktiškai išdirbo 1 071,38 val., jam buvo apmokėta už 944 val., o 2020 m. vasario - gegužės mėn. atsakovas faktiškai išdirbo 659,82 val., tačiau jam buvo apmokėta už 544 val.

36. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2019 metų metinius vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 166,80 darbo valandos (įsakymo 1.2.1 punktas).

37. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2020 metų metinius vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 168,20 darbo valandos (įsakymo 1.2.1 punktas).

38. Taigi, pagal nurodytus duomenis matyti, kad darbo ginčų komisijos apskaičiuota atsakovui mokėtina suma, kuri viso sudaro 551,56 Eur (722 Eur / 166,80 val. (metinis vidutinis darbo valandų skaičius per mėnesį 2019 m.) x (1 071,38 val. - 944 val.)), neatskaičius mokesčių, už 2019 m. gegužės - gruodžio mėn., bei 694,92 Eur (1 010 Eur / 168,20 val. (metinis vidutinis darbo valandų skaičius per mėnesį 2020 m.) x (659,82 val. - 544 val.)), neatskaičius mokesčių, už 2020 m. vasario - gegužės mėn., teisinga.

39. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė netinkamai apskaitė atsakovo darbo ir poilsio laikÄ , todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai pritestina 551,56 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2019 m. gegužės - gruodžio mėn., bei 694,92 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2020 m. vasario - gegužės mėn. Dėl netesybų priteisimo.

40. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

41. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – apraÅ¡as) 2 punkte nustatyta, kad apraÅ¡e vartojama sÄ voka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dienÄ (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis).

ApraÅ¡o 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi Å¡ių nuostatų - skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rÅ«Å¡is, nurodytas ApraÅ¡o 3.1–3.5 papunkčiuose.

43. ApraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktÄ darbÄ , apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta Å¡alių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktÄ darbÄ , numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis).

44. Nors ieÅ¡kovė, darbdavė UAB „Baltusa“ tiek Darbo komisijos, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti pažymÄ apie atsakovo A. P. vidutinį darbo užmokestį, kurioje bÅ«tų nurodytas atsakovo A. P. vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintÄ Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä , Å¡io įpareigojimo darbdavė neįvykdė. Darbo ginčų komisija nustatė, kad atsakovo vidutinis dieninis darbo užmokestis – 48,87 Eur (neatskaičius mokesčių), Å¡io sumos nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas neginčijo, teismas, ieÅ¡kovei neįvykdžius teismo įpareigojimo, vadovaujasi nustatyta suma.

45. Pažymėtina, kad DK 147 straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

46. Kaip minėta, netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo Å¡alių darbo santykių pabaigos 2020 m. birželio 25 d. ir negali bÅ«ti didesni nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu Å¡is 6 mėnesių terminas jau suėjęs. Å iuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl atsakovui taikytinos sankcijos dydžio, yra bÅ«tina atsižvelgti į byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes: faktiniai ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo santykiai truko nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 25 d. IeÅ¡kovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 694,92 Eur ir 551,56 Eur neatskaičius mokesčių bei 439,75 Eur po mokesčių, todėl priteisti įstatymo nustatytÄ sankcijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ taikant Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , teismo vertinimu, bÅ«tų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumÄ už vienÄ mėnesį.

47. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2020 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21,1 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). 1 031,16 Eur netesybų suma apskaičiuota pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas (48,87 Eur x 21,1 darbo dienos (metinis vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 2020 m.) x 1 mėn.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atsakovui priteistina 1 031,16 Eur netesybų suma prieš mokesčius. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

48. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patyrė 55 Eur bylinėjimosi išlaidų (55 Eur žyminio mokesčio), o atsakovas – 350 Eur, todėl patenkinus 16,47 proc. visų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 9,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 292,36 Eur.

49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ Nr. DGKS-4278 darbo byloje Nr. APS-131-13609/2020. IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Baltusa“, j. a. k. 303234303, yra sumokėjusi atsakovui A.

P., gim. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ginčijamos 839, 75 Eur sumos 400 Eur sumÄ . Priteisti atsakovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 439,75 Eur neiÅ¡mokėto galutinio atsiskaitymo (suma nurodyta po mokesčių), 551,56 Eur, (suma nurodyta prieÅ¡ mokesčius), darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2019 m. gegužės - gruodžio mėn., 694,92 Eur, (suma nurodyta prieÅ¡ mokesčius), darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2020 m. vasario - gegužės mėn., 1 031,16 Eur netesybų (suma nurodyta prieÅ¡ mokesčius), 292,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“, j. a. k. 303234303.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltusa“, j. a. k. 303234303, 9,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė