2020-04-29 Nr. AB-8718-3-61-3-01963-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-712-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01963-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga), dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2018 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. P-372 „Dėl V. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjui 3 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – ir VDU) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. balandžio 27 d. buvo atleistas iš VMI Bendrųjų reikalų departamento (toliau – ir BDR) Sistemos aptarnavimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiojo specialisto pareigų. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, apie tai pareiškėjas informuotas 2018 m. gegužės 11 d. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam skirta neteisėtai. Tarnybinio pažeidimo tyrimą atliko neteisėtos sudėties komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija), nes ji sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintus reikalavimus.

3. Pareiškėjui nepateikta motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus. Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. parengta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. (6.17-01) 7-204 „Dėl V. J. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) negali būti objektyvi, nes atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo užtikrinti nešališkumo ir objektyvumo principai. VMI viršininko 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-122 sudaryta VMI informacijos surinkimo ir įvertinimo darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė) tyrė jo elgesį valstybės tarnyboje ir rinko jį diskredituojančią informaciją. Pareiškėjas akcentavo, kad nuobaudai skirti nebuvo gautas privalomas VMI profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga), kurios valdymo organo narys yra pareiškėjas, sutikimas. Pareiškėjas teigė, kad, jam skiriant tarnybinę nuobaudą siekta sumenkinti jo, kaip vieno iš Profesinės sąjungos vadovų, autoritetą, tokiu būdu buvo daromas spaudimas kitiems Profesinės sąjungos nariams. VMI 2018 m. vasario 26 d. vykusiuose darbo tarybos rinkimuose pareiškėjas teigė surinkęs 437 balsų (daugiausia iš visų kandidatų). Dėl to, kad VMI darbo tarybos rinkimų komisija nepagrįstai eliminavo kitus kandidatus, surinkusius daugiausiai balsų, jis Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. kovo 2 d. apskundė šios komisijos sprendimą (teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu panaikino VMI darbo tarybos rinkimų rezultatus ir visiškai patenkino pareiškėjo ieškinį) ir dėl to sulaukė vadovybės nepasitenkinimo. Būtent dėl to VMI viršininko 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-122 buvo sudaryta speciali darbo grupė rinkti jį diskredituojančią informaciją bei apkalbas.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad VMI veiksmai, susiję su pareiškėjo atžvilgiu atliktu tarnybinio nusižengimo tyrimu ir Įsakymo priėmimu, pareiškėjui sukėlė emocinius išgyvenimus, viršijančius įprastų išgyvenimų lygį, dėl to jis nurodė patyręs stresą, jam padaryta ir toliau daroma neturtinė žala.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. VMI nurodė, kad Komisija sudaryta nepažeidžiant Taisyklių. Taisyklėse yra numatyta valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, teisė baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir tarnybinio nusižengimo medžiaga. Ši teisė pareiškėjui nebuvo apribota, jis turėjo visas galimybes kreiptis į VMI ir susipažinti su išvada apie tyrimo rezultatus. Pareiškėjui kartu su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą buvo siunčiama ir Darbo grupės išvada, tokiu būdu jam buvo suteiktos visos galimybės susipažinti su su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusia medžiaga. Susiklosčius situacijai, kad tiek VMI Personalo skyriaus vedėjas, tiek šio skyriaus vedėjo pavaduotoja tą patį mėnesį (tik skirtingais laikotarpiais) buvo numatę kasmetines atostogas, Komisijos sudėtis buvo surinkta tokia, kad bent vienas iš šių asmenų tarnybinio nusižengimo tyrimo metu joje dalyvautų. Be to, Komisijos susitikimo metu pareiškėjas susipažino tiek su jos sudėtimi, tiek su kita tarnybinio nusižengimo tyrimo informacija, tačiau nušalinimo nei Komisijai, nei atskiriems jos nariams nepareiškė, nors tokia teisė yra numatyta Taisyklėse.

7. Atsakovas pažymėjo, kad VMI 2018 m. balandžio 24 d. raštu informavo Profesinę sąjungą apie atliekamą tarnybinio nusižengimo tyrimą, taip pat apie 2018 m. balandžio 27 d. vykusį Komisijos pokalbį su pareiškėju, tačiau Profesinė sąjunga į Komisiją nesikreipė, nepareiškė noro susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo informacija, nepateikė (ne)sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Tokiais veiksmais Profesinė sąjunga siekė vilkinti visą procesą ir sudaryti prielaidas pareiškėjui išvengti tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Profesinė sąjunga privalėjo aiškiai išreikšti savo poziciją dėl nuobaudos skyrimo ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. VMI darbo taryba išreiškė norą susipažinti su tarnybinio nusižengimo medžiaga, atvyko su ja susipažinti, pateikė savo nuomonę šiuo klausimu. VMI manė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pareiškėjas savo teiginių dėl neturtinės žalos atsiradimo nepagrindė.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI profesinė sąjunga sutiko su pareiškėjo skundo argumentais.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VMI nesikreipė į Profesinę sąjungą dėl privalomojo išankstinio sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nepateikė Išvados. Apie tai, jog pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda, Profesinė sąjunga sužinojo tik paskelbus skundžiamą Įsakymą. Profesinė sąjunga atsiliepime teigė, kad pareiškėjas galimai yra persekiojamas nuo 2017 m., VMI darbuotojams buvo daromas spaudimas, kad šie neigiamai atsilieptų apie pareiškėją. VMI vadovybė pažeidė profesinių sąjungų nepriklausomumo principą.

10. Teismo posėdyje Profesinės sąjungos atstovas nurodė, kad pareiškėjo persekiojimas prasidėjo po to, kai Profesinė sąjunga iškėlė klausimą dėl galimai neteisėto lėšų perskirstymo, o viešai paskelbus apie švaistomas VMI Vidaus saugumo skyriaus (toliau – ir VSS) lėšas, pareiškėjui buvo pradėtas patikrinimas. Profesinės sąjungos buvo prašoma skirti atstovus į sudaromas komisijas ir pareiškėjas buvo į jas skiriamas. Nepaisant to, kad pareiškėjas dalyvavo VMI komisijose kaip Profesinės sąjungos narys, Profesinė sąjunga nėra gavusi nei vieno VMI nusiskundimo ar pareiškimo dėl netinkamo jo elgesio komisijose. Pareiškėjas ne kartą, nesutikdamas su komisijų sprendimais, tą pažymėdavo komisijų protokoluose. Į VMI komisijas žmonės buvo skiriami ne pagal žinias, tačiau pagal išankstinį nusistatymą, todėl komisijų veikla buvo neskaidri. Profesinės sąjungos atstovo nuomone, pareiškėjui yra kenkiama dėl jo buvimo Profesinės sąjungos nariu.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą tenkino iš dalies. Panaikino VMI viršininko 2018 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. P-372 „Dėl V. J. tarnybinio nusižengimo“ ir 2018 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. P-394 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-05-04 įsakymo Nr. P-372 „Dėl V. J. tarnybinio nusižengimo“ pakeitimo“. Priteisė pareiškėjui iš VMI 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė panaikinti Įsakymą, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti 3 VDU dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

13. Remiantis rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad VSS vedėja 2018 m. kovo 1 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (14.32-20) 109-89 informavo VMI viršininką, kad iš įvairių VMI dirbančių asmenų VSS gauna žodinių atsiliepimų bei nuomonių apie Skyriaus vyriausiojo specialisto V. J. elgesį, kuris galimai neetiškas, nepagarbus, diskredituojantis valstybės tarnautojo statusą, VMI, kaip institucijos įvaizdį, demotyvuojantis valstybės tarnautojus ir darbuotojus, su kuriais sudaroma darbo sutartis, tam tikrais atvejais galimai turintis patyčių ir diskriminacijos dėl tautybės bei lyties požymių; prie 2018 m. kovo 1 d. rašto pridėti 4 VSS darbuotojų pranešimai (I t., b. l. 86–87).

14. VMI viršininkas 2018 m. kovo 7 d. įsakymu sudarė Darbo grupę (jos vadove paskirta Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja S. M., nariais – Teises departamento Juridinio skyriaus vedėjas D. B. ir BRD Kanceliarijos vyriausioji specialistė L. K.), kuriai pavesta iki 2018 m. kovo 30 d., atsižvelgiant į 2018 m. kovo 1 d. rašte išdėstytus faktus bei prašymą, surinkti objektyvią informaciją ir pateikti viršininkui pasiūlymus dėl tolimesnių veiksmų (I t., b. l. 91). Darbo grupė 2018 m. kovo 29 d. parengė išvadą Nr. (6.17-01) 7-162 (I t., b. l. 100–107), kurioje, įvertinusi surinktą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas savo elgesiu bendraudamas su valstybės tarnautojais ir darbuotojais darbo saugos instruktažo metu, vertinimo komisijos posėdžio, konkursų priimant į darbą metu, darydamas spaudimą valstybės tarnautojams ir darbuotojams bei blogai atlikdamas savo funkcijas, susijusias su darbo saugos instruktažu, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4–6, 8 punktus, VMI viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.1–6.5, 7.1–7.3, 8.5, 9.1, 9.3, 10.1–10.3, 11.3, 12.2, 13.1–13.5, 13.7, 16.1, 16.2, 17.3, 17.4 papunkčius, VMI viršininko 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. VA-65 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidaus darbo tvarkos aprašo (toliau – ir Darbo tvarkos aprašas) 21–24, 26 punktus. Darbo grupė 2018 m. kovo 29 d. išvadoje, be kita ko, pasiūlė inicijuoti pareiškėjui tarnybinio nusižengimo tyrimą, uždrausti jam dalyvauti tarnybinės veiklos vertinimo, priėmimo į darbą komisijose, uždrausti VMI profesinėms sąjungoms skirti kitus narius dalyvauti nurodytuose komisijose.

15. VMI viršininkas 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-165 sudarė Komisiją, kurios pirmininke paskirta Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja S. M. (jos nesant – Personalo skyriaus vedėjas A. I.), nariai – Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoja I. K.-Ū., VMI BRD Kanceliarijos skyriaus vedėja G. S. (I t., b. l. 129).

16. VMI viršininkas 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (6.15-01) R-1990 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (I t., b. l. 96) pareiškėjui išsiuntė tos pačios dienos pranešimą Nr. (6.17-01)7-174 apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas) ir Darbo grupės 2018 m. kovo 29 d. išvadą bei paprašė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo dienos (I t., b. l. 96–107). Pareiškėjas, atsakydamas į Pranešimą, VMI viršininkui pateikė 2018 m. balandžio 18 d. preliminarų paaiškinimą (toliau – ir Paaiškinimas) (I t., b. l. 130–131). Atsakydamas į Paaiškinime pateiktus paaiškinimus ir klausimus, susijusius su pareiškėjo atžvilgiu atliekamu tarnybinio nusižengimo tyrimu ir vadovaudamasis Taisyklėmis, VMI viršininkas 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (1.13-31-4)R-2364 pakvietė pareiškėją atvykti 2018 m. balandžio 27 d. VMI patalpose susitikti su Komisija (I t., b. l. 118).

17. VMI 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (1.13-31-4) R-2363 Profesinę sąjungą informavo apie tai, kad atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų ir kad 2018 m. balandžio 27 d. 13.30 val. organizuojamas susitikimas (I t., b. l. 116). Pareiškėjo susitikimas su Komisijos nariais ir VMI darbo tarybos atstove įvyko 2018 m. balandžio 27 d. 13.30 val. Šio susitikimo metu pareiškėjui pateikta su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusi medžiaga, taip pat jis atsakė į kai kuriuos jam užduotus klausimus (I t., b. l. 108–109).

18. VMI viršininko 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. P-354, atsižvelgiant į VMI vykusius struktūros pokyčius ir į tai, kad V. J. nesutiko užimti jam siūlomų naujų pareigų, pareiškėjas atleistas iš Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų (I t., b. l. 62).

19. Komisija 2018 m. balandžio 30 d. surašė Išvadą (I t., b. l. 77–85), kurioje, įvertinusi surinktus duomenis, konstatavo, kad buvęs Skyriaus valstybės tarnautojas V. J. netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, t. y.:

1) Darbo saugos instruktažo metu (2018 m. sausio 19 d., 2018 m. sausio 30 d., 2018 m. vasario 5 d.) aplaidžiai, nemandagiai, nekultūringai, nepagarbiu tonu bendravo su naujai priimtais VMI valstybės tarnautojais, darbuotojais, praktikantais bei juos menkino, įžeidinėjo, tyčiojosi, jų akivaizdoje buvo menkinamas VMI įvaizdis, departamentų (skyrių) vardas bei atskiri valstybės tarnautojai, diskredituojamas valstybės tarnautojo statusas, taip pat pareiškėjas nepakankamai vykdė savo pareigybės aprašyme numatytas tiesiogines funkcijas, t. y. darbo saugos instruktažo metu suteikdavo apie darbo saugą ne visą ir nekokybišką informaciją ir tuo pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 8 punktus, 15 straipsnio 1–5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1, 2.3, 2.5, 3.1, 5.2, 6.2, 8.2, 9.1–9.6 papunkčius;

Elgesio kodekso 6.1–6.3, 6.5, 7.1–7.3, 9.1, 9.3, 12.2, 13.1, 13.2, 13.4, 13.5, 13.7, 16.1, 16.2, 17.3, 17.4 papunkčius, Darbo tvarkos aprašo 21–24 punktus, 26 punktą; 2) 2018 m. eilinio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžių metu (2018 m. vasario 20 d. ir 2018 m. vasario 21 d. vykusių vertinimų metu) pareiškėjas elgėsi neetiškai, vertinamus valstybės tarnautojus savo nepagarbiu tonu, nekorektiškais klausimais demotyvavo, sukėlė blogas emocijas, t. y. privertė pasijusti kaltais, pažemintais, atvirai iš jų tyčiojosi ir taip pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 8 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 6.2, 9.2, 9.4, 9.5 papunkčius, Elgesio kodekso 6.1, 6.5, 9.1, 10.1, 13.1, 13.2, 16.1, 17.4 papunkčius, Darbo tvarkos aprašo 21–24 punktus, 26 punktą;

3) priėmimo į valstybės tarnybą konkurso metu (2017 m. gruodžio 13 d.) pareiškėjas menkino Skyriaus įvaizdį, taip pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 5.2, 6.2, 9.1–9.4, 9.6 papunkčius, Elgesio kodekso 6.1, 6.2, 9.1, 9.3, 10.1, 13.1, 13.2, 13.5, 13.7, 16.1, 16.2, 17.3, 17.4 papunkčius, Darbo tvarkos aprašo 21, 22, 24, 26, 27 punktus;

4) pareiškėjas 2018 m. vasario 21 d., siųsdamas elektroninį laišką, adresuotą visiems VMI valstybės tarnautojams ir darbuotojams, naudojo nepagarbų, nemandagų, įžeidžiantį ir VMI administracijos padalinį diskredituojantį išsireiškimą „Komiksų piešėjų skyrius“ (toks apibūdinimas, nepaisant to, kuriam VMI administracijos padaliniui jis buvo skirtas, vertintinas kaip nepagarbus, menkinantis, turintis patyčių požymių, demotyvuojantis valstybės tarnautojus ir darbuotojus), taip pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 5.2, 6.2, 9.1–9.4, 9.6 papunkčius, Elgesio kodekso 6.1, 6.2, 9.1, 9.3, 10.1, 13.1, 13.2, 13.5, 13.7, 16.1, 16.2, 17.3, 17.4 papunkčius, Darbo tvarkos aprašo 21, 22, 24, 26 punktus.

Išvadoje taip pat konstatuota, kad Ž. Ž. ir V. I. pranešimuose minima informacija nenagrinėjama, nes jos Komisija negali patvirtinti ar paneigti, ir kad pažeidimai 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. sausio 30 d., 2018 m. vasario 5 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. vasario 21 d., 2017 m. gruodžio 13 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. vasario 5 d. (nepažeidžiant darbuotojų teisių, nenorint, kad būtų žinomos jų pavardės, nustatyti tikslių datų Komisija negali) padaryti tyčia. Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad buvęs Skyriaus vyriausiasis specialistas V.

J. padarė tarnybinį nusižengimą, ir, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, skirti jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

20. VMI viršininkas priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo, be kita ko, atsižvelgdamas į Išvadą, pripažino, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 8 punktus ir 15 straipsnio 1–5 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5, 3.1, 5.2, 6.2, 8.2, 9.1–9.6 papunkčius, Elgesio kodekso 6.1–6.3, 6.5, 7.1–7.3, 9.1, 9.3, 10.1, 12.2, 13.1, 13.2, 13.4, 13.5, 13.7, 16.1, 16.2, 17.3, 17.4 papunkčius, Darbo tvarkos aprašo 21–24, 26, 27 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Šis Įsakymas pareiškėjui išsiųstas 2018 m. gegužės 7 d. (I t., b. l. 4). VMI viršininkas 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. P-394 (jis tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjui) 2018 m. gegužės 4 d. įsakymo antrą punktą išdėstė nauja redakcija: „2. Nusprendžiu, kad V. J. turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas“ (I t., b. l. 6, 7).

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas pažymėjo, kad jis nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės ir kad nagrinėjamoje byloje pasisakys tiek dėl 2018 m. gegužės 4 d. įsakymo, tiek dėl 2018 m. gegužės 11 d. įsakymo (toliau kartu – ir Skundžiami įsakymai) teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo gautas privalomas Profesinės sąjungos, kurios valdymo organo narys yra pareiškėjas, sutikimas. Remiantis 2018 m. spalio 1 d. išplėstinio išrašo iš Juridinių asmenų registro su istorija duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2007 m. balandžio 11 d. yra Profesinės sąjungos renkamo organo – Tarybos – narys. Šioje byloje nėra ginčo, kad Profesinė sąjunga yra šioje įstaigoje veikiantis VMI darbuotojus atstovaujantis juridinis asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Profesinės sąjungos renkamo organo nariu yra daugiau nei 10 metų ir kaip šios Profesinės sąjungos atstovas dalyvauja VMI kuriamų komisijų veikloje, teismas konstatavo, kad jo profesinė veikla buvo arba turėjo ir privalėjo būti žinoma tiek Komisijai, tiek atskiriems jos nariams, tiek Skundžiamus įsakymus pasirašiusiam VMI viršininkui.

23. Byloje nėra duomenų, kad, atliekant pareiškėjo tarnybinio pažeidimo tyrimą, VMI valstybės tarnautojai (t. y. Komisija, jos nariai ar VMI viršininkas) būtų prašę Profesinės sąjungos renkamojo organo – Tarybos, kurios nariu ginčo laikotarpiu buvo išrinktas pareiškėjas, sutikimo. Teismas nesutiko su VMI pozicija, kad tokiu sutikimo prašymu galėtų būti laikomas VMI 2018 m. balandžio 24 d. informacinio pobūdžio raštas. VMI 2018 m. balandžio 24 d. rašte pateikiama informacija apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą tarnybinio pažeidimo tyrimą, jame joks savarankiškas prašymas dėl sutikimo davimo nėra formuluojamas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, minimo rašto turinį, teismas kaip teisiškai nereikšmingus pareigos pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą gauti Profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą kontekste atmetė VMI teiginius, kad nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga į Komisiją nesikreipė, nepareiškė noro susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo informacija, nepateikė (ne)sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, kad tokiais veiksmais Profesinė sąjunga siekė vilkinti procesą ir sudaryti prielaidas pareiškėjui išvengti tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir kad Profesinė sąjunga privalėjo aiškiai išreikšti savo poziciją dėl nuobaudos skyrimo ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui.

24. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju išankstinio Profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą neturėjimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Skundžiamais įsakymais pripažinta, kad pareiškėjui turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ir dėl jo profsąjunginės veiklos arba su šia veikla susijusios veiklos (t. y. dalyvavimo komisijų veikloje ir pan.), laikytinas esminiu Skundžiamų įsakymų trūkumu. Šiuo atveju buvo pažeista pagrindinė procedūra, o nustatytas pažeidimas nelaikytinas formaliu. Todėl vien dėl šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas išvadai, kad Skundžiami įsakymai yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Tai konstatavęs, teismas nebevertino kitų pareiškėjo argumentų, be kita ko, susijusių su tarnybinio pažeidimo tyrimą atlikusios Komisijos sudėtimi, šios Komisijos šališkumu ir neobjektyvumu.

25. Nustatęs, kad Skundžiami įsakymai yra neteisėti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui atsiranda teisė į dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kad VTĮ nenumato neturtinės žalos atlyginimo ir vadovaudamasis VTĮ 5 straipsniu, teismas akcentavo, kad ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. liepos 1 d.) nuostatos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusį iš tarnybos santykių. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad neteisėtais Skundžiamais įsakymais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, t. y. jam buvo sukelti neigiami emociniai išgyvenimai, viršijantys įprastų išgyvenimų lygį.

26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų VMI pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 500 Eur. Kadangi nagrinėjamu atveju neturtinė žala atsirado iš tarnybos santykių, 500 Eur suma pareiškėjui priteista iš VMI.

III. 27. Atsakovas VMI (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

27.1. 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (1.13-31-4)R-2363 „Dėl atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ VMI informavo Profesinę sąjungą apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Šiuo raštu Profesinei sąjungai buvo priminta jos teisė susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, dalyvauti Komisijos darbe. Taip pat Profesinei sąjungai buvo nurodyta data, laikas ir vieta, kada vyks Komisijos ir pareiškėjo susitikimas. Įvertinus šio rašto turinį, matyti, kad Profesinei sąjungai buvo siūloma išreikšti savo poziciją dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme nėra reglamentuota, kokiu būdu turi būti prašoma sutikimo. Taigi mano, kad 2018 m. balandžio 24 d. raštą galima prilyginti kreipimuisi į Profesinę sąjungą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sutikimo. Be to, Profesinės sąjungos pirmininkas, kaip pats pažymėjo teismo posėdžio metu, yra įgijęs teisinį išsilavinimą, todėl gavęs 2018 m. balandžio 24 d. raštą, gindamas Profesinės sąjungos nario teises, privalėjo į jį atitinkamai sureaguoti ir pareikšti nesutikimą. Profesinė sąjunga, nereaguodama į VMI jai pateiktą informaciją apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, siekė vilkinti procesą, kad būtų išvengta tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo.

27.2. VMI su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu pareiškėjui taip pat nesutinka ir mano, kad neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui priteistas nepagrįstai. Visų pirma, VMI mano, kad Skundžiami įsakymai nepagrįstai pripažinti neteisėtais, taigi nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė ir kitų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Neteisėti veiksmai, skiriant tarnybinę nuobaudą, nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto valstybės tarnautojui ir tokia neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įrodyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-239-261/2017). Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Net ir teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo pagrįsti jam neva atsiradusios neturtinės žalos fakto – paprašius tą padaryti, jis atsakė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas ir pagrindžia neturtinės žalos jam padarymo faktą. Vien atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar Įsakymo panaikinimas nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimo fakto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą (2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2794/2014). VMI akcentuoja ir tai, kad teismo konstatuota aplinkybė, jog nuobauda paskirta neteisėtai, nes nebuvo gautas Profesinės sąjungos sutikimas, nepanaikina pareiškėjo netinkamo tarnybinių funkcijų atlikimo fakto, kuris yra reikšmingas, sprendžiant dėl pareiškėjo neva patirtų neigiamų emocijų.

28. Pareiškėjas V. J. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka.

29. Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde kartoja tą pačią argumentaciją, kaip ir pirmosios instancijos teisme, ir nepateikia jokių teisinių argumentų, leidžiančių panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad Profesinės sąjungos išankstinis sutikimas skirti nuobaudą buvo būtinas. VMI ne tik nesikreipė į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti nuobaudą, bet ir nepateikė pareiškėjui Išvados, tokiu būdu atėmė iš pareiškėjo galimybę ginčyti nuobaudos pagrįstumą iš esmės. Pareiškėjas akcentuoja, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas bet kokiu atveju sukelia neigiamus išgyvenimus. Kadangi nuobauda buvo skirta neteisėtai, neturtinė žala priteista pagrįstai. Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala daroma iki šiol, nes Valstybės tarnautojų registre yra įrašas apie pareiškėjui skirtą nuobaudą, kas negali nedaryti neigiamos įtakos galimybei įsidarbinti valstybės tarnyboje.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Profesinė sąjunga pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir pareiškėjas pateiktame atsiliepime.

31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, pateiktame atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu (nutarties 11 p.), pateiktame apeliaciniame skunde, keliami du argumentai, atsakovo nuomone, lemiantys kitokį procesinį sprendimą: VMI 2018 m. balandžio 24 d. raštą galima prilyginti kreipimuisi į Profesinę sąjungą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sutikimo (nutarties 27. 1 p.); kadangi Skundžiami įsakymai buvo teisėti – neturtinės žalos atlyginimas negalimas (nutarties 27. 2 p.).

34. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Skundžiamų įsakymų priėmimo metu) buvo išdėstyta, jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (2 d.).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymu duoti sutikimą atleisti (ar skirti drausminę nuobaudą) šio organo narį, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą, neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo. Darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Svarbu tai, kad darbdavio prašyme nurodomi argumentai siejami ne su darbuotojo, dėl kurio būsimo atleidimo buvo prašoma sutikimo, veikla profesinėje sąjungoje, bet su kitomis darbdaviui ypač aktualiomis priežastimis <...>. Nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo faktai. Nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys veikia savo rizika. Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).

36. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėta ne viena administracinė byla, kurioje profesinė sąjunga, esant darbdavio kreipimuisi, atsisako išduoti sutikimą atleisti (ar skirti tarnybinę nuobaudą) tarnautoją iš užimamų pareigų. Tokių bylų faktinės aplinkybės įprastai susijusios su darbdavio aiškiai išreikštu prašymu profesinei sąjungai dėl pritarimo (sutikimo) konkretaus darbuotojo atleidimui ar drausminės / tarnybinės nuobaudos skyrimui.

37. Išdėstytos nuostatos įtvirtina išvadą, kad atsakovas ne tik turėjo kreiptis į Profesinę sąjungą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, bet ir aiškiai bei konkrečiai tai suformuluoti. VMI 2018 m. balandžio 24 d. rašto turinys neleidžia spręsti, kad šiuo dokumentu išreiškiamas prašymas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, konstatavus pastarojo teisei priešingą veiką. Iš minėto rašto turinio negalima daryti pagrįstos išvados, ar prašyme nurodomi argumentai siejami ne su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje, bet su kitomis priežastimis dėl padaryto tarnybinio pažeidimo.

38. Padarytas pažeidimas (nesikreipimas į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą) pripažintinas esminiu (tai, kad tokio pobūdžio pažeidimai pripažinti esminiais, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-92-261/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3636-556/2019), todėl Skundžiami įsakymai panaikinti teisėtai bei pagrįstai.

39. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėto tarnybinės nuobaudos skyrimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, faktinėms bylos aplinkybėms taikytinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio normos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2401/2013).

40. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

41. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, teigdamas, jog patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovo sprendimų turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą (CK 6.246 straipsnis), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo sprendimo (veiksmų) ir patirtos žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

43. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala), o neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).

44. Vertindamas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog priimant Skundžiamus įsakymus ir padarius esminį procedūrinį pažeidimą, atsirado pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, nėra duomenų, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, dvasiškai neišgyveno, realiai nepajautė emocinės būsenos pablogėjimo, kuri tikrai tęsėsi ne vieną dieną, ir visa tai buvo juntama bei apčiuopiama, t. y. įvardijamo pobūdžio skriauda nebuvo vienkartinė ar momentinė. Priešingai teigti ir tvirtinti, kad asmuo, kuriam skiriama tarnybinė nuobauda, sukelianti tęstines teisines pasekmes, yra visiškai emociškai abejingas ir dėl to neišgyvena bei neieško dvasinės paramos, būtų nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažintina teisėta bei teisinga.‏‏‎

46. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (‏‎Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-697-662/2017).

47. Pažymėtina, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas bei teismų praktikoje taikomus kriterijus – pareiškėjui priteista piniginė suma kompensuoja neturtinėms vertybėms padarytą žalą ir yra teisinga.

49. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės ir normas bei aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius